1ade426f-e8f7-49d2-85a8-509d0eb05a04 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-865-640/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13380-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau-atsakovė, NŽT) per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kovu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo be aukciono sutartį arba nuomos 99 metų terminui be aukciono sutartį (ieÅ¡kovo pasirinkimu) dėl valstybinės žemės sklypo, reikalingo ieÅ¡kovui naudotis garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 94 Eur žyminio mokesčio, 299,35 Eur antstolės iÅ¡laidų, 1210 Eur ekspertizės iÅ¡laidų.

2. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso iÅ¡ metalinių konstrukcijų pastatytas garažas (angaras) Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija), eksploatuojamų garažų masyve. IeÅ¡kovas garaÅ¾Ä Ä¯sigijo 2020 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡ ankstesnės garažo savininkės G. U., sudaręs raÅ¡ytinės formos sutartį.

Garažo perleidimo ieÅ¡kovui faktas taip pat buvo užregistruotas Bendrijos narių knygoje. Garažo perleidimo metu jokie tretieji asmenys nebuvo pareiÅ¡kę jokių pretenzijų ar reikalavimų į garaÅ¾Ä , garažas buvo ir yra teisėtas civilinės apyvartos objektas ir jokių apribojimų garažo perleidimui nei teisės aktais, nei civiliniais sandoriais, nei kitais pagrindais nebuvo nustatyta. Bendrija, kurios eksploatuojamų garažų masyve stovi ieÅ¡kovui priklausantis garažas, yra veikiantis juridinis asmuo, savo teises ir pareigas įgyvendina per Bendrijos valdymo organus.

IeÅ¡kovui priklausantis garažas yra pastatytas valstybinėje žemėje, o valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas (duomenų bazės Regia.lt iÅ¡raÅ¡as (žemėlapio nuotrauka)); ieÅ¡kovui priklausančio garažo buvimo vieta pažymėta „X“). Garažas buvo pastatytas daugiau kaip prieÅ¡ keturis deÅ¡imtmečius gavus tuometinio Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių tarybos Vykdomojo komiteto (toliau – Vykdomasis komitetas) leidimÄ . IeÅ¡kovo nuomone, jam nuosavybės teise priklausantis garažas turi nekilnojamo daikto savybes, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų parduotas arba iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas, reikalingas priklausančiam garažui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.

IeÅ¡kovas nurodo, jog garažas laikytinas statiniu ir nelaikytinas laikinuoju statiniu bei nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovui turi bÅ«ti pripažinta teisė į valstybinės žemės sklypo, reikalingo garažui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo sutarties be aukciono arba nuomos sutarties be aukciono (ieÅ¡kovo pasirinkimu) sudarymÄ , o atsakovė (NŽT) įpareigotina sudaryti su ieÅ¡kovu valstybinės žemės sklypo, reikalingo ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam garažui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo be aukciono sutartį arba nuomos be aukciono sutartį.

3. Atsakovė NŽT atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kiniu ir nurodė, jog laikinųjų metalinių garažų savininkai neturi teisės naudotis valstybine žeme, kadangi tokia teisė jiems buvo suteikta tik laikinai. Pabrėžtina, kad teisėje galioja principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Metalinis Garažas, stovintis ant valstybinės žemės, yra laikinas statinys, o laikiniems statiniams valstybinė žemė neparduodama ir nenuomojama. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunkčiu, valstybinė žemė laikiniems metaliniams garažams nenuomojama/neparduodama, todėl ieÅ¡kovas, bÅ«damas Garažo, esančio valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), savininku, ne tik negali metalinio garažo įteisinti, bet ir kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl žemės sklypo valdymo/naudojimo teisės suteikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kovu R. K. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo be aukciono sutartį arba nuomos 99 metų terminui be aukciono sutartį (ieÅ¡kovo R. K. pasirinkimu) dėl valstybinės žemės sklypo, reikalingo R.

K. naudotis garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini).

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso iÅ¡ metalinių konstrukcijų pastatytas garažas (angaras) Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuojamų garažų masyve. IeÅ¡kovas ginčo garaÅ¾Ä Ä¯gijo iÅ¡ G. U. 2020 m. rugsėjo 18 d. pagal raÅ¡ytinę sutartį ir užregistravo Bendrijos narių knygoje. Sutartis nebuvo įregistruota valstybės įmonėje „Registrų centras“. Garažas pastatytas valstybinėje žemėje, žemės sklypas nustatyta tvarka nesuformuotas.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siekia pirkimo-pardavimo sutartimi be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ naudotis ginčo garažu ir jį eksploatuoti arba sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo naudotis garažu ir jį eksploatuoti, nuomos sutartį, tačiau atsakovė NŽT su ieÅ¡kiniu nesutiko, nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovui priklausantis garažas yra laikinas statinys, t. y. kilnojamasis daiktas, kuris VÄ® „Registrų centras“ neregistruojamas, jį leidžiama statyti numatant naudoti ribotÄ terminÄ (3-5 metai), ir Å¡is terminas senai praėjęs, atsakovė jokio sutikimo statyti valstybiniame žemės sklype garažo pamatus nebuvo davusi, be to, metalinį garaÅ¾Ä galima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. Dėl Å¡ių priežasčių valstybinės žemės nei nuomos nei pirkimo pardavimo sutartis nesudaroma.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių byloje kilo ginčas, ar iš metalinių konstrukcijų pastatytas apytiksliai prieš 40 metų valstybinėje žemėje garažas (angaras) Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui R. K., yra kilnojamas ar nekilnojamasis turtas. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje svarbu yra nustatyti, ar ginčo garažas atitinka visus statinio požymius.

8. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovui priklausantis garažas yra laikinasis statinys, todėl Žemės įstatymo 9, 10 straipsnių bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau-ir Taisyklės) 3, 28 punktai yra netaikomi; be to, toks kilnojamasis daiktas neregistruojamas ir VÄ® „Registrų centras“. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. 2022 m. lapkričio 30 d. teismo ekspertizės aktu buvo padaryta iÅ¡vadÄ , kad ginčo garažas turi visus statiniams bÅ«dingus požymius:

1) turi laikančiÄ sias konstrukcijas: pamatus, perdangÄ , sienų karkasÄ (sijas, statramsčius), stogo sijas (gegnes), stogo santvarÄ ;

2) visos arba didžioji dalis jo laikančiųjų konstrukcijų neabejotinai yra sumontuotos statybos vietoje;

3) garažo negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jo paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės. Taigi iÅ¡ esmės teismo ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad ginčo garažas, priklausantis ieÅ¡kovui, yra statinys/nekilnojamasis daiktas, kuris negali bÅ«ti perkeliamas į kitÄ vietÄ nepakeitus jo paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės, o Å¡i iÅ¡vada paneigia atsakovės atsikirtimus į ieÅ¡kinį, kad metalinis garažas yra laikinas statinys. Teismas vadovavosi teismo ekspertizės aktu, nes nurodė, jog nėra pagrindo abejoti jo iÅ¡vadomis.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ieÅ¡kovui priklausantis garažas yra nekilnojamas daiktas, nurodė, jog yra pagrindas taikyti Žemės įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatas, t. y. tuo atveju, kai valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), parduodama ir (ar) iÅ¡nuomojama lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. ne aukciono bÅ«du ir tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 ir 28 punktai).

10. Pažymėjo, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodymus, patvirtinančius tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimÄ , turi pateikti jas teigianti, o ne neigianti Å¡alis (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumÄ pateiktais ir iÅ¡dėstytais teismo sprendime įrodymais, o atsakovė jų pagrįstumo nepaneigė, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

11. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad teisė statyti garažus, kuriuos eksploatuoja (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, buvo suteikta neribotam laikui; leidimas statyti garažus, kuriuos Å¡iuo metu eksploatuoja Bendrija, buvo iÅ¡duotas Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 19, pagal kurį leidimas pastatyti metalinius garažus aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) g. buvo suteiktas konkretiems sprendimo priedėlyje nurodytiems asmenims, nenurodant eksploatavimo termino, o metalinis garažas minėtame sprendime nebuvo įvardintas kaip laikinas statinys. Byloje nesurinkta įrodymų, kad metaliniai garažai nurodytoje Bendrijoje turėjo bÅ«ti eksploatuojami ribotÄ laikÄ ir Å¡is laikas buvo pratęstas (CPK 178 straipsnis), t. y. atsakovės atsikirtimus į ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje teismas vertino kaip neįrodytus.

12. Teismas pažymėjo, kad ginčo garažas pastatytas daugiau kaip prieÅ¡ 40 metų (1975 metais) pagal Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 19, ir atsakovė, laikydama, kad ginčo garažo eksploatavimo terminas yra 3-5 metai, o garažo ankstesnė savininkė (ne ieÅ¡kovas) neteisėtai iÅ¡liejo Å¡io garažo pamatus, savo galimai pažeistų teisių ilgÄ laikÄ iki 2022 metų negynė, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ pažeistoms teisėms apginti.

Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Bendrija faktinių žemės nuomos santykių pagrindu teisėtai naudojosi valstybinės žemės sklypu, nuolat moka žemės mokesčius, žemės sklypo naudojimosi terminas nenustatytas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-341-258/2011). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 13.1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo garažas, priklausantis ieÅ¡kovui, yra statinys/nekilnojamasis daiktas, kuris negali bÅ«ti perkeliamas į kitÄ vietÄ nepakeitus jo paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės, o Å¡i iÅ¡vada paneigia atsakovės atsikirtimus į ieÅ¡kinį, kad metalinis garažas yra laikinas statinys, todėl yra pagrindas taikyti Žemės įstatymo 9, 10 straipsnius. Pagal tuomečius Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimus, laikinus metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai 3 metus (kai kuriais atvejais 5 metus).

Pažymi, kad iÅ¡sami ir nuosekli teisminė praktika patvirtina, kad metaliniai garažai laikytini tik laikinais statiniais (pvz. žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-9574-728/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-716/2014 ir t. t.). Teismai pripažįsta, kad teisės aktai nenustato laikinųjų statinių – metalinių garažų savininkų teisės įsigyti ar iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę, bÅ«tinÄ metalinio garažo eksploatavimui.

Tokie savininkai neturi jokių teisių į valstybinę žemę (pvz., žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimÄ Nr. 2-9574-728/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-716/2014, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8878-955/2016, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S2560-555/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2576-431/2013, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1357-104/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-466-14, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2588590/2012 ir t. t.). 13.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje yra nurodyta, kad savavaliÅ¡kai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas bando įteisinti garaÅ¾Ä , stovintį valstybiniame žemės sklype. IeÅ¡kovas nebuvo ir nėra gavęs valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje lieti pamatus ir statyti garaÅ¾Ä , todėl tai traktuotina, kaip savavaliÅ¡ka statinio statyba, užimant valstybinę žemę.

SavavaliÅ¡ka statyba yra pažeidžiamas Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog jo valdomas garažas buvo pastatytas 1975–1976 m., tai Å¡ių statinių statybos teisėtumui turėjo bÅ«ti taikomos tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių statybos procesÄ , nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje nurodyta, kad pagal tuometinius įstatymus garažų statybai sklypus iÅ¡skyrė vykdomieji komitetai (Ministrų Tarybos 1974 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 292 „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų naudojimo sutvarkymo“); garaÅ¾Ä asmeniniam automobiliui laikyti buvo galima statyti tik gavus statybos valstybinės priežiÅ«ros tarnybos leidimÄ (Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“); buvo leidžiama pradėti garažų naudojimÄ tik valstybinėms komisijoms priėmus juos naudoti, atlikus jų inventorizacijÄ ir teisinę registracijÄ (Ministrų Tarybos 1972 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 195 „Dėl individualių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikÅ¡telių įrengimo sutvarkymo“); be to, asmeniniams automobiliams laikyti buvo leidžiama statyti sublokuotus, vieno ar daugiau aukÅ¡tų antžeminius bei požeminius kooperatinius garažus pagal projektavimo organizacijų parengtus projektus.

Visi kooperatiniai garažai turėjo bÅ«ti valstybinių komisijų priimti naudoti ir teisiÅ¡kai įregistruoti (Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis Nr. e3K-3-73-403/2021). Taigi, pagal garažo statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , garažo statyba galėjo bÅ«ti pradėta, tik gavus statybos valstybinės priežiÅ«ros tarnybos leidimÄ . Tokio leidimo ieÅ¡kovas nepateikė, o ieÅ¡kovo nurodytas Vilniaus miesto Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 19, nebuvo statybÄ leidžiantis dokumentas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad garaÅ¾Ä pirko iÅ¡ ankstesnės garažo savininkės G. U., tačiau ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktame Spalio rajono Tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 19 priedėlyje „Piliečių, kuriems leidžiama pastatyti standartinius metalinius garažus (duomenys neskelbtini) g. aikÅ¡telėje sÄ raÅ¡as“ G. U. Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra, todėl iÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad nei ieÅ¡kovui, nei G. U. nebuvo suteiktas leidimas valstybinėje žemėje statyti garaÅ¾Ä . 13.3.

Apeliantė nurodo, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. PanaÅ¡ios nuostatos laikomasi ir Taisyklių 28 punkte. Taigi privalomos sÄ lygos, kurioms esant valstybinė žemė gali bÅ«ti nuomojama ne aukciono bÅ«du, yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiÅ¡kinant yra nuosekliai plėtojama – nuomojamame ar parduodamame žemės sklype turi bÅ«ti savarankiÅ¡ki, realÅ«s, registruoti Nekilnojamojo turto registre eksploatuojami statiniai.

Valstybinės žemės patikėtinis vertindamas ar yra teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡nuomoti valstybinę žemę be aukciono, turi įvertinti ne tik Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie žemės sklype esančius pastatus / statinius / įrenginius ir jų teisinę registracijÄ , tačiau taip pat atsižvelgti į Å¡ių statinių naudojimo paskirtį, jų nusidėvėjimÄ , fizinį egzistavimÄ , ar gali toks statinys funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali bÅ«ti vykdoma tam tikro Å«kinio pobÅ«džio veikla, ar tokio pobÅ«džio statinys galimas eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įraÅ¡ytÄ Nekilnojamojo turto registre. 13.4.

Apeliantė teigia, kad teisės aktų leidėjas bei kasacinio teismo praktika reikalauja valstybinę žemę nuomoti / parduoti tik realiai egzistuojančių, registruotų eksploatuojamų statinių eksploatacijai. Ne bet kokių statinių buvimas žemės sklype sudaro pagrindÄ iÅ¡sinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du – tik tokie statiniai, kurie turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ .

Taigi Å¡iuo atveju, kai valstybinis žemės sklypas nėra suformuotas, o garažas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas neteisėtai priimtu sprendimu įpareigojo atsakovę iÅ¡nuomoti/parduoti valstybinės žemės sklypo dalį neregistruotam statiniui. 13.5. Atsakovė nesutinka su sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, jog ji praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo pažeistoms teisėms apginti, nes ginčo garažas pastatytas daugiau kaip prieÅ¡ 40 metų (1975 metais) pagal Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 19, ir atsakovė, laikydama, kad ginčo garažo eksploatavimo terminas yra 3-5 metai, o garažo ankstesnė savininkė (ne ieÅ¡kovas) neteisėtai iÅ¡liejo Å¡io garažo pamatus, savo galimai pažeistų teisių ilgÄ laikÄ iki 2022 metų neginė.

Atsakovė nurodo, jog valstybinė žemė yra vieÅ¡asis interesas, ginčas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, todėl senatis taikoma nuo sužinojimo momento. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. kovo 10 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo praneÅ¡imÄ , pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl įpareigojimo nukelti laikinÄ jį metalinį garaÅ¾Ä ir sutvarkyti teritorijÄ . Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino.

14. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovas nurodo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę garažo, kuris nėra laikinasis statinys ir (arba) kuris nėra kilnojamasis daiktas, savininkui reikalauti, kad su juo bÅ«tų sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo be aukciono arba nuomos 99 metų terminui be aukciono sutartis dėl valstybinės žemės sklypo, reikalingo tokiam garažui eksploatuoti. 14.2.

Nagrinėjamos civilinės bylos dalyku esantis garažas pastatytas daugiau kaip prieÅ¡ 40 metų, gavus tuometinės kompetentingos institucijos – Vykdomojo komiteto – leidimÄ statyti garaÅ¾Ä . Garažas yra eksploatuojamas garažų bendrijos, kuriai suteiktÄ teisę naudotis valstybinės žemės sklypu yra patvirtinęs (konstatavęs) Vilniaus apygardos teismas. 14.3. Garažas yra realiai egzistuojantis, naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, todėl ieÅ¡kovo teisėtas interesas yra užtikrinti galimybę ieÅ¡kovui naudotis valstybinės žemės sklypu, reikalingu garažui eksploatuoti. 14.4.

IeÅ¡kovas pabrėžia, kad jokia kompetentinga institucija niekada nėra nustačiusi, kad garažas buvo ar galėjo bÅ«ti pastatytas neteisėtai. Kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – yra pateikusi atsakymÄ (konsultacijÄ ) ieÅ¡kovui dėl to, ar metalinis garažas yra laikomas nekilnojamuoju daiktu ir laikinu statiniu, taip pat Å¡iÄ konsultacijÄ yra paskelbusi vieÅ¡ai savo interneto tinklapyje. 14.5. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovės nurodoma teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovės nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl laikinųjų statinių, kuriuos buvo leidžiama statyti iÅ¡ anksto nustatytam terminui, nukėlimo iÅ¡ privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų, kurie, pasibaigus terminui statyti garažus, buvo grÄ Å¾inti natÅ«ra buvusiems žemės savininkams, atkuriant jiems nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (laisvÄ Å¾emę).

Nagrinėjamai bylai aktuali teismų praktika ir ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika patvirtina, kad garažas yra nekilnojamasis daiktas. Be to, į bylÄ pateiktas antstolės atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad garažas atitinka nekilnojamojo daikto požymius, nustatytus Statybos įstatyme ir Civiliniame kodekse. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, o teismo ekspertui buvo pavesta atsakyti, ar garažas atitinka statinio požymius. Teismo ekspertizės aktu konstatuota, kad garažas neabejotinai atitinka visus statiniui (nekilnojamajam daiktui) bÅ«dingus požymius. 14.6.

IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė plečiamai aiÅ¡kina teisės aktus ir nepagrįstai nurodo naujas sÄ lygas, kurias turėtų atitikti garažas ieÅ¡kovui siekiant įsigyti arba iÅ¡sinuomoti (ieÅ¡kovo pasirinkimu) garažui eksploatuoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ be aukciono, nors teisės aktuose tokios sÄ lygos nėra nustatytos. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo 16. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovei NŽT dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, 2023 m. sausio 20 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir įpareigojo atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kovu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo be aukciono sutartį arba nuomos 99 metų terminui be aukciono sutartį (ieÅ¡kovo pasirinkimu) dėl valstybinės žemės sklypo, reikalingo ieÅ¡kovui naudotis garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovės 94 Eur žyminio mokesčio, 299,35 Eur antstolės iÅ¡laidų, 1210 Eur ekspertizės iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai.

17. Atsakovė, nesutikdama su sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinę situacijÄ â€“ kilusį teisminį ginÄÄ , dėl ko priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 263 straipsnį, kuris įtvirtina, jog teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso iÅ¡ metalinių konstrukcijų pastatytas garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuojamų garažų masyve. GaraÅ¾Ä ieÅ¡kovas įgijo 2020 m. rugsėjo 18 d. pagal raÅ¡ytinį sutartį iÅ¡ G. U. ir užregistravo bendrijos narių knygoje. Sutartis nebuvo įregistruota valstybės įmonėje „Registrų centras“ ir ieÅ¡kovo garažas nėra registruotas nekilnojamo turto registre. Garažas yra valstybinėje žemėje, o žemės sklypas nustatyta tvarka nesuformuotas.

19. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ , nes siekia pirkimo-pardavimo sutartimi be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ naudotis ginčo garažu ir jį eksploatuoti arba sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo naudotis garažu ir jį eksploatuoti, nuomos sutartį, tačiau atsakovė NŽT su ieÅ¡kiniu nesutiko, nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovui priklausantis garažas yra laikinas statinys, t. y. kilnojamasis daiktas, kuris VÄ® „Registrų centras“ neregistruojamas, jį leidžiama statyti numatant naudoti ribotÄ terminÄ (3-5 metai), ir Å¡is terminas senai praėjęs, atsakovė jokio sutikimo statyti valstybiniame žemės sklype garažo pamatus nebuvo davusi, be to, metalinį garaÅ¾Ä galima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , nepakeitus jo paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės. Dėl Å¡ių priežasčių valstybinės žemės nei nuomos, nei pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.

20. IÅ¡ LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iÅ¡kelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-221-1080/2023, kurioje ieÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kiniu atsakovui R. K. praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinį garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusiÄ teritorijÄ , o atsakovui per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), ir / arba nesutvarkius garažui tekusios teritorijos, leisti ieÅ¡kovei nukelti metalinį garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusiÄ teritorijÄ , reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo. Minėta civilinė byla sustabdyta dėl Å¡ios nagrinėjamos bylos.

21. Kolegija nurodo, jog žemės sklypai po statiniais yra formuojami tam, kad šių statinių savininkams būtų sudarytos galimybės naudotis turimais statiniais. Taigi, valstybinė žemė, esanti po privatiems asmenims priklausančiais statiniais, formuojama tam, kad ateityje toks žemės sklypas galėtų būti parduotas ar išnuomotas statinio savininkui. Atsižvelgiant į tai, valstybinės žemės sklypo formavimas po statiniais yra tiesiogiai susijęs su tokio žemės sklypo pardavimu ar nuoma.

22. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatomis, valstybinė žemė, užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), parduodama ir (ar) iÅ¡nuomojama lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. ne aukciono bÅ«du.

23. Valstybinės žemės sklypai parduodami ir (ar) iÅ¡nuomojami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡kos nuostatos numatomos ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 ir 28 punktuose.

24. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ konstatavo, jog ieÅ¡kovui priklausantis garažas yra nekilnojamas daiktas, todėl nurodė, jog yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti. Su tokia iÅ¡vada kolegija nesutinka.

25. Byloje yra konstatuota, jog ieÅ¡kovui priklausantis metalinis garažas nėra registruotas nekilnojamo turto registre kaip nekilnojamas daiktas. Pažymėtina, kad iÅ¡sami ir nuosekli teisminė praktika patvirtina, kad metaliniai garažai laikytini tik laikinais statiniais (pvz. žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-9574-728/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-716/2014 ir t. t.).

26. Kolegija nurodo, jog būtent atsakovės nurodoma teismų praktika yra aktuali nagrinėjamoje byloje, priešingai nei ieškovo, nes ieškovo kasacinio teismo nurodyta praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju. Ieškovo nurodyta 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamu atveju, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo sudaryti sandorį. Be to, ieškovo nurodytos ir byloje pateiktos valstybinių institucijų išvados savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog būtent ieškovui priklausantis garažas yra teisėtai sukurtas nekilnojamas daiktas.

27. Galiojantis Statybos įstatymas nustato, kad laikinas statinys (t. y. ir metaliniai garažai) – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotÄ terminÄ (Statybos įstatymo 2 str. 24 d.). Remiantis Statybos įstatymu, laikinasis statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per vieÅ¡ojo administravimo subjekto, iÅ¡davusio statybÄ leidžiantį dokumentÄ , reikalavime nurodytÄ terminÄ arba per Å¡io subjekto ieÅ¡kinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytÄ terminÄ (Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktas).

Tokiu bÅ«du konstatuotina, jog teisės aktai nenustato laikinųjų statinių – metalinių garažų savininkų teisės įsigyti ar iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę, bÅ«tinÄ metalinio garažo eksploatavimui. Tokie savininkai neturi jokių teisių į valstybinę žemę. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktÅ«ros kÅ«rimo srityse.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktu Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžta, kad „Laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotÄ terminÄ â€œ.

Pabrėžtina, kad laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinojo statinio sÄ voka ne kartÄ keitėsi, tačiau esminis jo požymis – laikinas pobÅ«dis buvo pabrėžiamas visose teisės aktų redakcijose. Taip pat net lingvistinis garažų bendrijos pavadinimo vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad garažai yra laikinieji statiniai. Galiojantis Statybos įstatymas nustato, kad laikinas statinys (t. y. ir metaliniai garažai) – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotÄ terminÄ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis).

Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje yra nurodyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

28. Be to, pažymėtina, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-221-1080/2023, kurioje ieÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kiniu atsakovui R. K. praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinį garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusiÄ teritorijÄ , patvirtina pozicijÄ , jog ginčo garažas vertinamas kaip laikinas statinys, kurio naudojimo laikas baigėsi ir atitinkama institucija – Å¡iuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija - reikalauja jį nugriauti.

29. IeÅ¡kovas nurodo, jog garažas yra eksploatuojamas garažų bendrijos, kuriai suteiktÄ teisę naudotis valstybinės žemės sklypu yra patvirtinęs (konstatavęs) Vilniaus apygardos teismas. Kolegija nurodo, jog vien tas faktas, jog garažų bendrija naudojosi valstybinės žemės sklypu, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovui atsirado teisė įsigyti valstybinės žemės dalį ar jÄ iÅ¡sinuomoti. IeÅ¡kovo nurodytoje civilinėje byloje Nr.2-341-258/2011 buvo sprendžiamas klausimas tik dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Pabrėžtina, jog iÅ¡ ankščiau minėtos civilinės bylos Nr.e2-221-1080/2023 matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija – administracijos direktorius 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ metalinių garažų savininkams nustatė garažų iÅ¡kėlimo iÅ¡ valstybinės žemės terminÄ â€“ iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovui priklausantis garažas yra nekilnojamas daiktas. Tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė tik remdamasis teismo ekspertizės aktu. Nors ekspertizės akte nurodoma, jog ginčo garažas atitinka statinių rÅ«Å¡ies – pastatų požymius ir atitinka neypatingųjų statinių kategorijos pastatams keliamus reikalavimus ir tyrimo metu nustatyta, kad garažas neturi laikiniesiems statiniams nustatytų požymių, tačiau vien remiantis Å¡iais argumentais Å¡ioje byloje negalima konstatuoti, jog ginčo garažas yra teisėtai pastatytas nekilnojamas daiktas.

31. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas bando įteisinti garaÅ¾Ä , stovintį valstybiniame žemės sklype, kaip nekilnojamÄ daiktÄ . Kolegija nurodo, jog visų pirma turi bÅ«ti vertinama visuma duomenų, nustatytų byloje. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, ieÅ¡kovas įsigijo bÅ«tent metalinį garaÅ¾Ä (2020 m. rugsėjo 18 d. sutartis) (duomenys neskelbtini) metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog minėta bendrija yra įkurta ir jos tikslas aprÅ«pinti narius laikinaisiais individualiais garažais ir Å¡iuos garažus eksploatuoti.

IÅ¡ Vilniaus miesto Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 19 matyti, jog sprendimu buvo leista pastatyti tik standartinius metalinius garažus. Kolegija atkreipia dėmesį, jog prie minėto sprendimo pridėtame sÄ raÅ¡e nei ieÅ¡kovo, nei asmens, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas pirko garaÅ¾Ä , nėra. Pagal Ministrų tarybos 1972 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 195 „Dėl individualių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikÅ¡telių įrengimo, sutvarkymo” metaliniai garažai galėjo bÅ«ti statomi tik iÅ¡ konstrukcijų, pagamintų pramoniniu bÅ«du.

BÅ«tent todėl pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ tokio tipo metaliniai garažai yra laikomi laikinais statiniais. Byloje nėra duomenų, jog ginčo garažo statyboms bÅ«tų buvęs gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas valstybinėje žemėje lieti pamatus ir statyti bÅ«tent tokio tipo garaÅ¾Ä , todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tokio statinio pastatymas traktuotinas kaip savavaliÅ¡ka statinio statyba, užimant valstybinę žemę. SavavaliÅ¡ka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo garažas buvo pastatytas 1975–1976 m., tai Å¡ių statinių statybos teisėtumui turėjo bÅ«ti taikomos tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių statybos procesÄ , nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis teismo praktikoje nurodyta, kad pagal tuometinius įstatymus garažų statybai sklypus iÅ¡skyrė vykdomieji komitetai (Ministrų Tarybos 1974 m. rugpjūčio 13 nutarimas Nr. 292 „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų naudojimo, sutvarkymo“); garaÅ¾Ä asmeniniam automobiliui laikyti buvo galima statyti tik gavus statybos valstybinės priežiÅ«ros tarnybos leidimÄ (Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“); buvo leidžiama pradėti garažų naudojimÄ tik valstybinėms komisijoms priėmus juos naudoti, atlikus jų inventorizacijÄ ir teisinę registracijÄ (Ministrų Tarybos 1972 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 195 „Dėl individualių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikÅ¡telių įrengimo, sutvarkymo“); be to, asmeniniams automobiliams laikyti buvo leidžiama statyti sublokuotus, vieno ar daugiau aukÅ¡tų antžeminius bei požeminius kooperatinius garažus pagal projektavimo organizacijų parengtus projektus.

Visi kooperatiniai garažai turėjo bÅ«ti valstybinių komisijų priimti naudoti ir teisiÅ¡kai įregistruoti (Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 nutarimas Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartis Nr. e3K-3-73-403/2021). Taigi pagal ginčo garažo statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , garažo statyba galėjo bÅ«ti pradėta, tik gavus statybos valstybinės priežiÅ«ros tarnybos leidimÄ . Duomenų apie tai, jog ginčo garažas buvo pastatytas gavus atitinkamus leidimus, byloje nėra, o ieÅ¡kovo nurodyto Vilniaus miesto Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 19, negali vertinti kaip statybÄ leidžiančio dokumento.

Kaip jau paminėta, ieÅ¡kovas nurodo ir pateikė sutartį, jog ginčo garaÅ¾Ä pirko iÅ¡ ankstesnės garažo savininkės G. U. Tačiau ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktame Spalio rajono Tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 19 priedėlyje „Piliečių, kuriems leidžiama pastatyti standartinius metalinius garažus (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje sÄ raÅ¡as“ G. U. sÄ raÅ¡e nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad nei ieÅ¡kovui, nei G. U. nebuvo suteiktas leidimas valstybinėje žemėje statyti bÅ«tent tokio tipo garaÅ¾Ä .

Kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog ginčo garažas bÅ«tų teisiÅ¡kai įregistruotas tuo metu, kai buvo pastatytas. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog ir ieÅ¡kovas įsigijęs ginčo garaÅ¾Ä jo neįteisino ir neįregistravo nekilnojamo turto registre kaip nekilnojamo daikto.

32. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. PanaÅ¡ios nuostatos laikomasi ir Taisyklių 28 punkte. Taigi privalomos sÄ lygos, kurioms esant valstybinė žemė gali bÅ«ti nuomojama ne aukciono bÅ«du, yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiÅ¡kinant yra nuosekliai plėtojama – nuomojamame ar parduodamame žemės sklype turi bÅ«ti savarankiÅ¡ki, realÅ«s, registruoti Nekilnojamojo turto registre eksploatuojami statiniai.

Valstybinės žemės patikėtinis vertindamas ar yra teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡nuomoti valstybinę žemę be aukciono, turi įvertinti ne tik Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie žemės sklype esančius pastatus / statinius / įrenginius ir jų teisinę registracijÄ , tačiau taip pat atsižvelgti į Å¡ių statinių naudojimo paskirtį, jų nusidėvėjimÄ , fizinį egzistavimÄ , ar gali toks statinys funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali bÅ«ti vykdoma tam tikro Å«kinio pobÅ«džio veikla, ar tokio pobÅ«džio statinys galimas eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įraÅ¡ytÄ Nekilnojamojo turto registre.

Kolegija pažymi, jog iš byloje pateiktų duomenų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) nėra pagrindo teigti ir konstatuoti, jog ginčo garažas yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Byloje pateiktos nuotraukos leidžia teigti, jog garažas yra pakankamai nusidėvėjęs, metalinės konstrukcijos surūdijusios; garaže yra daug daiktų, tame tarpe automobilis, tačiau iš nuotraukų matomas garažo užstatymo viduje vaizdas kelia abejonių, ar garažas naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, t. y. važiuojančio automobilio laikymui.

33. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018 konstatavo, kad, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį. Ä®vertinus teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad teisės aktų leidėjas bei kasacinio teismo praktika reikalauja valstybinę žemę nuomoti/parduoti tik realiai egzistuojančių, registruotų eksploatuojamų statinių eksploatacijai.

Ne bet kokių statinių buvimas žemės sklype sudaro pagrindÄ iÅ¡sinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du – tik tokie statiniai, kurie turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ . Taigi nagrinėjamu atveju, kai valstybinis žemės sklypas nėra suformuotas, ir byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo garažas yra teisėtai pastatytas nekilnojamas daiktas bei ginčo garažas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimo bei nuomos santykius ir nepagrįstai įpareigojo atsakovę sudaryti su ieÅ¡kovu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį.

34. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai teisme reiÅ¡kiamų reikalavimų gali gintis ieÅ¡kinio senatimi, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikÅ¡tam Å¡alies praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiÅ¡kiamiems reikalavimams taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iÅ¡ reiÅ¡kiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar Å¡i nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).

35. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vertino ir pasisakė, jog atsakovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ pažeistoms teisėms apginti, nes savo galimai pažeistų teisių negynė ilgÄ laikÄ . Pažymėtina, jog byloje sprendžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti sandorį, tuo tarpu atsakovė byloje reikalavimų nėra pareiÅ¡kusi. Byloje nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį, nebuvo vertinamos galimos jos praleidimo priežastys ar atnaujinimo galimybės. Dėl procesinės bylos baigties 36.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 37. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė duomenų, jog bÅ«tų patyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje. PaÅ¡to iÅ¡laidos byloje nėra priteisiamos pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : IeÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atmesti. Å is Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Eglė Surgailienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė