1adc874b-a796-4e97-bebc-754c24aed7ed · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-651/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40712-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; (S) 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorui M.

S., iÅ¡teisintojo A. P. gynėjui advokatui Piotrui Orlovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro M. S. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. iÅ¡teisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 19.58 val., (duomenys neskelbtini), S. M. sodybos kieme, vairuodamas savo įmonei priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. V., taip sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras M. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. iÅ¡teisinimÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, juo A. P. pripažinti kaltu ir nubausti pagal BK 2811 str. 1 d. dviejų Å¡imtų (200) MGL, t. y. 10 000 Eur, dydžio bauda; vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A.

P. sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d., t. y. vienÄ parÄ , jÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę 198 MGL, t. y. 9 900 Eur, dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 72 str., konfiskuoti A. P. priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę; vadovaujantis BK 68 str., skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones ketverius metus, vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2019 m. spalio 8 d.; taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – visiÅ¡kÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui „Audi A8“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti, kol bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o konfiskavus – panaikinti. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad S. M. pateikė teismui sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , įrodančiÄ , kad A. B. nuomojosi iÅ¡ jo sodybÄ , tačiau Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra yra niekinė ir galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta bet kada, todėl ji suklastota. Sutartis nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu, todėl jos teisėtumas nebuvo tikrintas. Be to, ji nepatvirtina, jog automobilio nevairavo A.

P.. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad A. P. automobilio rakteliai buvo rasti bÅ«tent pas jį, prieÅ¡ pasodinant jį į tarnybinį automobilį ir jį apieÅ¡kojus. Å is faktas patvirtina, jog A. P. automobilį vairavo neblaivus. Jis policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur gavo raktelius, negalėjo. Liudytojas A. B. patvirtino, kad jo draugas T. M. perstÅ«mė A. P. automobilį, tačiau nei kaip jis jį vairavo, nei kam atidavė automobilio raktelius, nematė. KitÄ dienÄ , kai A. pas jį atvyko aiÅ¡kintis, T. pasakė, kad jokio jo automobilio nesudaužė, sakė, jog tik atsirėmė jo automobiliu į kitÄ automobilį.

T. pasakė, kad kai jis varė P. automobilį nuo S. sodybos, truputį atsirėmė į Å¡alia stovėjusį BMW markės automobilį. Tačiau apie tai niekam nieko nesakė, nes apžiÅ«rėjęs automobilius jokių rimtesnių sugadinimų nepamatė, buvo tik nedidelis įbrėžimas – kaip su nagu įbrėžta. 2.3. Pirmosios instancijos teismas vertino tik tiesioginių įrodymų nebuvimÄ , o netiesioginių įrodymų tinkamai nevertino. Asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais.

Asmens tiesioginis sulaikymas vairuojant automobilį neblaiviam nėra vienintelis galimas įrodymas tokio pobÅ«džio bylose. Asmens kaltė gali ir turi bÅ«ti įrodinėjama visais kitais byloje surinktais ir teisme patikrintais duomenimis, jų nuoseklia ir logine seka bei visuma. IÅ¡ teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, pažeisdamas Å¡iÄ nuostatÄ , suteikė prioritetÄ vienai įrodymų rÅ«Å¡iai – duomenims, kurie iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai patvirtino iÅ¡teisintojo A. P. parodymus, jog jis nevairavo savo automobilio įvykio metu.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi remiantis tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. 2.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi paties A. P. parodymais. A. P. visÄ laikÄ neigė vairavęs automobilį neblaivus, tačiau keitė parodymus dėl faktinių aplinkybių, t. y. iÅ¡ pradžių nurodė, jog vairavo dukra. Teisme jau nurodė, kad grįžęs su G. rado automobilį kitoje vietoje, jis stovėjo kitaip nei kiti automobiliai, tačiau nesijaudino, nes dėl automobilio perstatymo jam skambino M.. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡ių aplinkybių nenurodė.

Raktelius iÅ¡važiuodamas paliko pas M. ant stalo, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad raktelius pasiėmė su savimi. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė, jog iÅ¡kart išėjęs iÅ¡ areÅ¡tinės vyko pas Milerį aiÅ¡kintis aplinkybių, kad buvo pas B., ten buvo ir M., kuris prisipažino vairavęs jo maÅ¡inÄ . Susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, suderinus kitų asmenų, duodančių parodymus jo naudai, parodymus, juos priderinus prie kitų surinktų duomenų, atitinkamai esmingai pakito ir jo parodymai.

A. P. įvykių versija, pateikta po jo paleidimo iš sulaikymo vietos ir pirmosios apklausos metu, buvo dirbtinai sukurta ir priderinta prie surinktų duomenų, taip pat dirbtinai sukuriant ir kitus duomenis (liudytojų T. M., A. B., S. M. parodymai). 2.5. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų D. V. ir E. G. parodymais, nors juos patvirtino policijos pareigūnai ir kiti byloje esantys duomenys. Teisiamojo posėdžio metu D. V. nurodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodymus surašė savo ranka.

Kas vairavo, iÅ¡ tiek toli nematė. Jie tik matė, kad įpuolė. MaÅ¡ina važiavo atbuline eiga, sustojo, vairuotojas iÅ¡lipo ir ėjo link jų, kas vairavo, nematė. Teisiamojo posėdžio metu D. V. nurodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Niekas neprašė keisti parodymų. ŽalÄ atlygino draudimas. P. nieko nesiÅ«lė. Dabar nelabai atsimena, kÄ yra parašęs. Parodymai nesiskiria, gal truputį. Jie matė, kaip vairuotojas iÅ¡lipo, matė pro langÄ , kad jis ėjo link jų.

Tikriausiai, tas pats atėjo. Jie pamatė iÅ¡ vidaus. E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo itin detalÅ«s, jis nurodė detales, kurių nenurodė D. V., o tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai žinoti negalėjo, t. y. nurodė, kad, atsitrenkęs į V. automobilį, tas asmuo staiga pavažiavo atgal ir į priekį, jis buvo tiek girtas, kad nesugebėjo užrakinti savo automobilio, jog atstumas iki įvykio buvo 30–50 m, kaltininkas sakė, kad jam nieko nepadarys, nes „aukÅ¡tai sėdi“, ir kt.

Jo apklausÄ atliko trys skirtingi pareigÅ«nai, pagrindo abejoti jų kompetencija ar subjektiÅ¡kumu nėra. Å iuo parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Jis nurodė, kad parodymus D. V. pakeitė, nes gavo 800 Eur iÅ¡ automobilio savininko. Å ių argumentų oficialiai nepripažino. Nors abu liudytojai tiesiogiai ir nematė A. P. vairuojant, tačiau jie patvirtino matę asmenį, kuris vairavo, įpuolė į kitÄ automobilį, iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir ėjo link jų, ginčijosi, konfliktavo, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, todėl jie iÅ¡kvietė policijÄ .

Jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Tokių duomenų visiškai pakanka konstatuoti, kad būtent A. P. vairavo savo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. 2.6. Nors iš S. M., A. B. ir T. M. parodymų turinio matyti, kad jie visi analogiškai ar bent panašiai nurodo įvykio aplinkybes, paneigiančias A. P. kaltę vairavus automobilį, t. y. teigė, kad išvykus A. P. jo automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė T. M., tačiau jų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims ir yra akivaizdžiai melagingi.

Remiantis Šilalės m. prieigose esančių filmavimo kamerų vaizdo įrašais nustatyta, kad A. P. buvo išvykęs ir grįžo apie 18.08 val., tačiau įvykio laikas yra apie 19.58 val. Tuo metu A. P. jau buvo grįžęs pas S. M., o A. B. ir T. M. buvo seniai išvykę, todėl dalyvauti eismo įvykyje 19.58 val. negalėjo. Pirminiame įtarime dėl techninės klaidos buvo neteisingai nurodytas įvykio laikas – 17.58 val., todėl liudytojų nurodytos aplinkybės buvo derintos prie šio laiko.

Apie T. M. dalyvavimÄ nurodė A. B. tik 2019 m. lapkričio 4 d. apklausos metu. T. M. apklaustas 2019 m. lapkričio 5 d. Žinoti, kokius parodymus duos gerokai po įvykio atsiradę liudytojai, nebuvo galimybės, kreiptis į teismÄ dėl Å¡ių asmenų pokalbių pasiklausymo iki jų apklausų nebuvo jokio pagrindo. Tačiau buvo galimybė gauti Å¡ių asmenų telefoninių skambučių iÅ¡klotines su celėmis (nustatyta buvimo vieta), kurių duomenys patvirtina, kad T. M. nebendravo nė su vienu iÅ¡ iÅ¡vardytų asmenų ir nebuvo įvykio vietoje.

3. IÅ¡teisintojo A. P. atstovas advokatas Piotras Orlovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo prašė skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nesant tiesioginių įrodymų ir kaltinimÄ palaikančiam prokurorui siekiant suformuoti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡imtinai surinktus įrodymus vertinant Å¡aliÅ¡kai, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, jog asmuo galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Prokuroras, teikdamas apeliacinį skundÄ , į jį perkėlė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančius liudytojų parodymus, pateikė tik trumpus komentarus, daugiausia paryÅ¡kindamas tam tikrus sakinius, juos galimai siekdamas iÅ¡imti iÅ¡ konteksto, pateikė savo nuomonę, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo teismo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų asmenų (16 liudytojų) teiktus parodymus, taip pat juos lygino su ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais.

Pagrindo netikėti duotais parodymais ar juos interpretuoti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo nustatyta, jog A. P. nebuvo sulaikytas policijos pareigūnų vairuojant transporto priemonę. Nė vienas asmuo nematė, kad būtent A. P. vairavo transporto priemonę. Vairavimo faktas nebuvo įrodytas kitais įrodymais. A. P. parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, t. y. A. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai kartojo, kad transporto priemonės nevairavo.

A. P. paaiÅ¡kino, kad elgėsi atsakingai. Suprasdamas, jog nori vartoti alkoholį ir taip paminėti savo gimtadienį, susisiekė su savo darbuotoju, kuris ir atliko vairuotojo funkcijas, t. y. vežė A. P. ten, kur jis pageidavo. Turint vairuotojÄ A. P. nebuvo jokio tikslo pačiam sėsti už vairo ir bandyti perstatyti automobilį. A. P. parodymus patvirtino daug asmenų, t. y. 7 kaip liudytojai apklausti asmenys: S. M., V. G., V. J., T. J., G. B., A. B., T. M.. Aplinkybę, kad dar prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams A.

P. nurodė, jog jo automobilį galėjo vairuoti jo dukra, patvirtino ir D. V. (2019 m. lapkričio 28 d. liudytojo D. V. papildomos apklausos protokolas). Galiausiai, net pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu ne kartÄ pažymėjo, kad nematė asmens, kuris vairavo transporto priemonę „Audi A8“. Tuo tarpu kaltinimÄ palaikantis prokuroras A. P. kaltę iÅ¡imtinai siekė pagrįsti policijos pareigÅ«nų teiktais parodymais, nepaisant fakto, kad policijos pareigÅ«nai įvykio fakto nematė, į įvykio vietÄ atvyko praėjus ne mažiau kaip 10 minučių nuo iÅ¡kvietimo gavimo momento. 3.2.

Prokuroro teiginiai apie neva suklastotÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ turėtų bÅ«ti atmesti. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų prokuroro motyvÄ apie tariamÄ dokumentų klastojimÄ . Prokuroro keliama prielaida, kad sÄ skaita faktÅ«ra galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta bet kada, tik dar kartÄ patvirtina, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų pripažinti A. P. kaltu. S. M. pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 21 d. su A. B. sudarytÄ nuomos sutartį. Sutarta nuomos kaina – 100 Eur.

Aplinkybę, kad Å¡i sutartis nėra fiktyvi, patvirtina ir tai, kad 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. 2019 m. rugsėjo 21 d. sudarytos nuomos sutarties pasibaigimo metu, S. M. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SM 20191122-1 A. B. ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis, serija KPO, Nr. 20191122-1, kuris patvirtina, kad iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra buvo apmokėta ir tinkama. Pastebėtina ir tai, jog 2019 m. rugsėjo 21 d. sudaryta nuomos sutartis ir nuomos sutartyje įtvirtintas konkretus laikotarpis yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami.

A. B. suvokdamas, kad jo gimtadienis (lapkričio 24 d.) yra darbo dienÄ , nutarė Å¡ventę paminėti anksčiau, todėl ir buvo užsakyta pirtis 2019 m. lapkričio 22 d. (sekmadienio) vakarui. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad prokuroro teiginiai apie tariamai fiktyviÄ sutartį ir sÄ skaitÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 3.3. Prokuroras tvirtina, kad vien ta aplinkybė, jog automobilio rakteliai buvo rasti pas A. P., turi bÅ«ti traktuojama kaip netiesioginis įrodymas, patvirtinantis iÅ¡teisintojo kaltę.

Su tokiu motyvu sutikti negalima. Ä® įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai atvyko per 10–15 min. nuo gauto praneÅ¡imo. Tai yra ganėtinai ilgas laiko tarpas, per kurį vyko nuolatinis liudytojų ir iÅ¡teisinto asmens judėjimas. A. P. nuosekliai kartoja, kad, grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini)miesto ir vėliau pastebėjęs mirksint automobilio Å¡viesas, iÅ¡eidamas iÅ¡ S. M. namo, automobilio raktelius pasiėmė nuo stalo. Aplinkybes dėl raktelių A. P. aiÅ¡kino ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi, vien A. P. siekis iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, dėl kurių įsijungė jo automobilio signalizacija (Å¡viesos), negali bÅ«ti laikomas tinkamu pagrindu konstatuoti vairavus transporto priemonę. 3.4. Prokuroras A. P. tariamÄ kaltę siekia pagrįsti netiesioginiais įrodymais. Prokuroras iÅ¡ esmės pripažįsta, jog Å¡ioje byloje nebuvo nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris patvirtintų, kad A. P. vairavo transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu dėjo maksimalias pastangas atskleisti bylos aplinkybes, buvo apklausta daug liudytojų, iÅ¡tirta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tačiau kaip liudytojai apklausti asmenys nenurodė, jog matė, kaip A.

P. vairavo ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Be to, prokuroras, grįsdamas kaltinimÄ netiesioginiais įrodymais, visiÅ¡kai nepasisako dėl įvykio aplinkybių, t. y. kad 2019 m. rugsėjo 21 d. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ vyko vestuvės, įvykio metu tiek iÅ¡teisintasis, tiek nukentėjusysis, tiek ir dalis liudytojų buvo neblaivÅ«s, todėl policijos pareigÅ«nai apskritai iÅ¡ neblaivių asmenų negalėjo imti paaiÅ¡kinimų. Vėliau, tikslinant liudytojų parodymus, jau bÅ«dami blaivÅ«s liudytojai paaiÅ¡kino, jog nematė, kad bÅ«tent A.

P. bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį. Nors kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kaltinimas gali bÅ«ti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau bÅ«tina paminėti ir tai, kad netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Tuo tarpu apeliaciniame skunde tvirtinama, kad netiesioginiai įrodymai, kurie yra aiÅ¡kinami itin Å¡aliÅ¡kai ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagal apeliacinio skundo motyvus, turėtų bÅ«ti laikomi prioritetiniais.

Nepaisant šių aplinkybių, būtina pastebėti tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, todėl prokuroro motyvas, jog netinkamai buvo atliktas įrodymų vertinimas, vien dėl tos aplinkybės, kad prokuroro ir teismo pozicija nesutapo, negali būti laikomas tinkamu pagrindu panaikinti nuosprendį. 3.5. Atsiliepime nurodyta, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog A. P. nebuvo nuoseklus, duodamas parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis teisme tik patikslino. Tai negali būti laikoma jo tariamos kaltės įrodymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausÄ organizuoja pareigÅ«nas, todėl jis galėjo užduoti detalesnius klausimus, kurie buvo iÅ¡kelti teismo posėdžio metu. Be to, kaip anksčiau nurodyta, jo parodymus patvirtina liudytojai ir kita bylos medžiaga. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad A. P. pozicija pasikeitė jo gynėjui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. A. P. pirmÄ kartÄ buvo apklaustas 2019 m. rugsėjo 22 d., tuo metu įtariamÄ jį gynė advokatas P. R.. Advokatas Piotras Orlovas ir įtariamasis A.

P. susitarimÄ dėl gynybos sudarė 2019 m. spalio 11 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. spalio 11 d. buvo atliekami ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai ir su jais nei įtariamasis, nei jo gynėjas nebuvo susipažinę. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtina ir prokuroro teiginys, kad A. P. ir jo gynėjas su atliktų apklausų protokolais susipažino tik 2020 m. kovo 9 d. Taigi, jei susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo tik paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , tai tokiu atveju prokuroro motyvas, jog A.

P. savo teikiamus parodymus keitė jo gynėjui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, turėtų būti laikomas visiškai nepagrįstu ir atmestinu.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras M. S. nurodė, kad jo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu motyvai yra nurodyti apeliaciniame skunde, todėl pakartotinai jų nenurodo. Papildomai pažymėjo, kad, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklausus liudytojÄ G. A., buvo akivaizdu, kad jis galbÅ«t paveiktas pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tačiau, prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi G.

A. telefonu su tyrėja kalbėjosi ne vienÄ kartÄ ir davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu duoti Å¡io liudytojo parodymai yra ir nenuoseklÅ«s, ir prieÅ¡taringi, ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojo G. A. parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja E. G. ir D. V. parodymams, kad jie visÄ laikÄ buvo kartu, viskÄ matė, tiesiogiai kontaktavo su A. P., nors Å¡ias aplinkybes G. A. neigia. Akivaizdu, kad jis vengia liudyti apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes, kurias matė ir kurias nurodė tyrėjai telefonu.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, visiÅ¡kai be pagrindo rėmėsi iÅ¡teisintojo A. P. ir jo naudai melagingus parodymus davusių asmenų parodymais, nenurodė, kodėl atmetė liudytojo D. V. parodymus, E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, policijos pareigÅ«nų parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus ir jais nesirėmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi byloje surinkti duomenys turi bÅ«ti vertinami tiek atskirai, tiek kaip visuma, taip pat juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, nė vienai įrodymų grupei nesuteikiant pirmenybės prieÅ¡ kitus bylos įrodymus ir taip nustatant jų patikimumÄ bei įrodomÄ jÄ vertę.

Prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ .

5. Teismo posėdžio metu iÅ¡teisintojo A. P. gynėjas advokatas Piotras Orlovas nurodė palaikantis savo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir prašė palikti skundžiamÄ nuosprendį nepakeistÄ . Gynėjas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir patikrinus parodymus vietoje nebuvo gauta jokių naujų reikÅ¡mingų bylai duomenų, t. y. įvykio vietoje apklausti D. V. ir E. G. tik paaiÅ¡kino situacijÄ , kuriÄ jie matė, tačiau parodymų patikrinimas vietoje jokiu bÅ«du nepatvirtino prokuroro teiginio, kad automobilį vairavo A.

P.. Gynėjo nuomone, gauti atlikto eksperimento duomenys turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad eksperimentas buvo atliekamas Å¡viesiu paros metu, nors įvykio, kuris buvo vienu mėnesiu vėliau, metu negalėjo bÅ«ti taip Å¡viesu. Gynėjas taip pat kritikavo sprendimÄ parinkti Å¡viesios spalvos automobilius, kadangi abu įvykyje dalyvavę automobiliai buvo juodos spalvos. Kaip pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti eksperimento gautus duomenis advokatas P. Orlovas nurodė ir tai, kad įvykio metu automobilius ir sodybÄ skyrė 7 eglės, kurių eksperimento atlikimo metu jau nebebuvo – jos buvo paÅ¡alintos.

Pažymėjo ir tai, kad įvykio metu sodyboje vyko Å¡ventė, todėl jos dalyvių dėmesys nebuvo toks atidus, kaip atliekant eksperimentÄ . Gynėjo teigimu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme surinkti duomenys nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės Å¡iais argumentais: pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į netiesioginių įrodymų gausÄ ir jų reikÅ¡mę, taip pat netinkamai pritaikė in dubio pro reo principÄ â€“ taisyklę, pagal kuriÄ abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remdamasis teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nusprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio. Å i iÅ¡vada bus grindžiama toliau nurodytais argumentais.

8. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

9. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Å is principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kuriÄ abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

11. AiÅ¡kinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, aiÅ¡kinamų kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dėl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylÄ sprendžiamų klausimų.

12. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

13. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡ta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, BPK 305 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsta – prieÅ¡tarauja bylos medžiagai bei teismo nuosprendžio turiniui. Vien tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo prokuroras, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir in dubio pro reo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-628/2021).

14. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus (kaltinamojo A. P., liudytojų T. J., V. J., T. S., G. L., V. G., S. M., A. K., D. V., E. G., G. B., A. B., L. G., A. A., M. B., T. M. parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti kaltinamojo A. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

15. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).

NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų iÅ¡vadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopÅ¡tumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę sekÄ , jeigu teismo iÅ¡vados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iÅ¡ esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019).

Tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančių netiesioginių įrodymų nepakanka kaltinamÄ jį A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

16. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Transporto priemonės vairavimo sÄ voka yra iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 1 dalies 82 punkte, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį byloje Nr. 2AT-30-699/2017, automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai automobilis važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. P. nuosekliai teigė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 19 val. 58 min., automobilio nevairavo. Apklausiamas kaip įtariamasis 2020 m. vasario 24 d. patvirtino parodymus, duotus 2019 m. rugsėjo 22 d. (t. 2, b. l. 17–19, 46–47), ir nurodė, kad tÄ dienÄ atvyko pas S. M. į svečius ir su juo gėrė, po to iÅ¡sikvietė savo įmonės darbuotojÄ V. G. ir paprašė, kad nuvežtų jį į parduotuvę.

Jį visur vežiojo V. G.. Tai V. G. patvirtino tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Vakare bÅ«damas pas S. M., iÅ¡girdo savo automobilio signalizacijÄ ir išėjo į laukÄ , tačiau automobilio nevairavo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė tÄ patį. Taip pat nurodė, kad, kai buvo iÅ¡važiavęs, S. M. paskambino ir pasakė, kad reikia patraukti jo maÅ¡inÄ , o A. P. pasakė, kad yra rakteliai ir gali patraukti. Grįžęs apie 20 val. pas S. M. matė, jog vietoj jo automobilio buvo pastatytas S. M. automobilis.

Tai, kad A. P. nevairavo automobilio, o jį vairavo T. M., nurodė pats T. M., S. M., A. B.. Liudytojai D. V. ir E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose nurodė, kad A. P. neigė vairavęs automobilį. Taip pat jie nurodė nematę A. P. už automobilio vairo.

18. S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kai A. P. iÅ¡važiavo kartu su V. G. nusipirkti alkoholinių gėrimų, atvažiavo A. B. su nepažįstamu vyru (tai buvo T. M.), nes norėjo susitarti dėl jo sodybos nuomos. Teisiamojo posėdžio metu pateikė sutartį dėl Å¡ios sodybos nuomos. S. M. nurodė, kad tuo metu reikėjo paimti indus iÅ¡ namo ir juos nuvežti į jo sodybÄ , tačiau trukdė A. P. automobilis. Jis paskambino A. P. klausdamas, kada grįš, nes nori patraukti jo automobilį. A. P. pasakė, kad raktelius yra palikęs ant stalo. S. M. padavė raktelius kartu su A. B. atvykusiam asmeniui (T. M.), kad pavarytų automobilį. T. M. pavarė automobilį, tuo metu A. P. nebuvo.

19. A. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvažiavo pas S. M. į sodybÄ su T. M., nes norėjo iÅ¡sinuomoti pirtį. S. M. buvo iÅ¡gėręs ir paprašė pavaryti automobilius. Jis pavarė S. M. automobilį, o T. M. – A. P.. S. M. padavė T. M. A. P. automobilio raktelius. KitÄ dienÄ atvažiavęs A. P. pradėjo reikÅ¡ti jam pretenzijas dėl automobilio sudaužymo. Tada T. M. pasakė, kad nesudaužė automobilio, tik atsirėmė A. P. automobiliu į kitÄ automobilį.

20. T. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., antroje dienos pusėje, tikslesnio laiko nežino, su pažįstamu A. nuvažiavo pas kažkokį jo pažįstamÄ , kad A. galėtų užsakyti pirtį. Nuvažiavus tas nepažįstamas vyras, kaip suprato, tai buvo namo Å¡eimininkas, jo paprašė, kad pavarytų prie namo stovintį „Audi“ markės automobilį, ir padavė raktelius. Tas vyriÅ¡kis sakė, kad negali per tÄ automobilį privaryti savo automobilio, kad galėtų susikrauti kažkokius indus.

Paėmęs iÅ¡ to vyriÅ¡kio automobilio raktelius išėjo į laukÄ ir, sėdęs už automobilio „Audi“ (tikslesnio modelio pasakyti negali, bet galbÅ«t „Audi A8“) vairo, juo pavažiavo apie 20–30 metrų atbuline eiga. Tuo automobiliu važiavo iki tol, kol bakstelėjo į kitÄ automobilį. Pajutęs, kad bakstelėjo į kitÄ automobilį, iÅ¡ karto iÅ¡lipo iÅ¡ „Audi“ markės automobilio ir priėjo pažiÅ«rėti, į kÄ atsirėmė. Tada pamatė, kad atsirėmė į BMW markės tamsios spalvos automobilį.

Buvo visiÅ¡kai blaivus, nes alkoholinių gėrimų nevartoja. Grįžęs į namÄ , nei A., nei tam namo savininkui apie įvykį nieko nesakė. KitÄ dienÄ pas A. atvažiavo su taksi nepažįstamas vyras, jis užsipuolė. Pradėjo A. klausti, kas važiavo su jo maÅ¡ina ir bėdų jam pridarė. Tada A. pasakė, kad nieko nežino. Tai iÅ¡girdęs jis pasakė, kad jis vairavo jo automobilį, nes suprato, kad tai buvo to „Audi“ markės automobilio savininkas. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Taip pat nurodė, kad buvo namuose palikęs telefonÄ . Buvo pas A. B. ir važiavo pirkti automobilio.

21. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, jog tiek kaltinamojo, tiek liudytojų S. M., A. B. ir T. M. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi S. M. į bylÄ pateikta sÄ skaita faktÅ«ra, neva patvirtinanti, kad A. B. nuomojosi iÅ¡ jo sodybÄ , yra niekinė ir galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta bet kada, todėl ji suklastota, o byloje pateikti kiti įrodymai laikytini pakankamais paneigti liudytojų A. B. ir T. M. Å¡ioje byloje pateiktÄ Ä¯vykio eigos versijÄ . Prokuroras taip pat akcentuoja, jog, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltinamojo parodymai yra ne tik nenuoseklÅ«s, tačiau net ir prieÅ¡taringi.

22. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors prokuroras teigia, jog S. M. pateikta teismui sÄ skaita faktÅ«ra, patvirtinanti, kad A. B. nuomojosi iÅ¡ jo sodybÄ , laikytina suklastota, kadangi ji galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta bet kuriuo momentu, tačiau Å¡io teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad S. M. pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 21 d. su A. B. sudarytÄ nuomos sutartį, iÅ¡ sutarties turinio matyti, kad sutarta nuomos kaina – 100 Eur; nuomos laikas – nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17 val. iki 2019 m. lapkričio 22 d. 24.00 val.

Taip pat pateikta 2019 m. lapkričio 22 d. sÄ skaita faktÅ«ra, iÅ¡raÅ¡yta A. B. už suteiktas pirties ir duÅ¡o nuomos paslaugas. Pateiktas ir 2019 m. lapkričio 22 d. kasos pajamų orderis, kurio suma 100 Eur. Taigi 2019 m. lapkričio 22 d. sÄ skaita faktÅ«ra yra apmokėta. Kaip nurodo iÅ¡teisintojo gynėjas, 2019 m. rugsėjo 21 d. sudarytoje nuomos sutartyje įtvirtintas konkretus laikotarpis yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas – A. B. suvokdamas, kad jo gimtadienis (lapkričio 24 d.) yra darbo dienÄ , nutarė Å¡ventę paminėti anksčiau.

Kolegijos vertinimu, pateikti į bylÄ Ä¯rodymai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumu, todėl prokuroro versija apie 2019 m. lapkričio 22 d. sÄ skaitos faktÅ«ros suklastojimÄ atmestina kaip neįrodyta ir nepagrįsta.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, į bylÄ prokuroro pateiktos telefoninių skambučių iÅ¡klotinių celės nelaikytinos pakankamomis iÅ¡vadai, kad liudytojai A. B. ir T. M. susitarė duoti parodymus, neatitinkančius tikrovės, tačiau naudingus kaltinamajam. Nors prokuroras, detaliai iÅ¡analizavęs telefonų, priklausančių minėtiems liudytojams, skambučių iÅ¡klotinių celes, teigia, jog T. M. ir A. B. įvykio dienÄ susitikę nebuvo, kadangi T. B. įvykio dienÄ 16.02 val. buvo Å . m., o 16.32 val.

– jau T. rajone, o T. M. buvo savo namuose Z. rajone, ir aktyvus jų tarpusavio bendravimas (data, kiekis ir laikas) leidžia pagrįstai manyti, kad tarpusavyje buvo derinamos parodymų detalės, tačiau kolegija pažymi, kad užfiksuota minėtiems asmenims priklausančių telefonų buvimo vieta negali būti sutapatinama ir su šių asmenų buvimo vieta – šioje byloje nebuvo tirta ir įrodinėta, kas konkrečiu momentu naudojosi T. M. ir A. B. priklausančiais telefonais, taip pat nėra duomenų, jog minėti asmenys nedisponuoja kitais telefonais ir pan.

Todėl išsamesnis prokuroro skunde vardijamų duomenų, susijusių su liudytojams T. M. ir A. B. priklausančių telefonų skambučių išklotinėmis, analizavimas laikytinas netikslingu.

24. Didelis dėmesys prokuroro apeliaciniame skunde teikiamas ir kaltinamojo A. P. parodymų analizei. Prokuroras nurodo, kad faktas, jog A. P. automobilio rakteliai buvo rasti būtent pas jį, prieš pasodinant jį į tarnybinį automobilį ir jį apieškojus, laikytinas pakankamu išvadai, kad A. P. automobilį vairavo neblaivus. Taip pat akcentuoja, jog ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis keitė įvykio versijas – iš pradžių teigė, jog automobilį vairavo jo dukra, vėliau jau nurodė, kad grįžęs su G. rado automobilį kitoje vietoje, jis stovėjo kitaip nei kiti automobiliai, tačiau nesijaudino, nes jam skambino dėl automobilio perstatymo M.. Prokuroro teigimu, A. P. įvykių versija po jo paleidimo iš sulaikymo vietos ir pirmosios apklausos metu buvo dirbtinai sukurta ir priderinta prie surinktų duomenų, taip pat dirbtinai sukuriant ir kitus duomenis (liudytojų T. M., A. B., S. M. parodymai).

25. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, kad kaltinamojo parodymuose, susijusiuose su įvykio eiga ir detalėmis, yra netikslumų, tačiau jie nėra pakankami pripažinti kaltinamÄ jį padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, netiesioginis įrodymas – automobilio raktelių radimas pas A. P., savaime neleidžia įsitikinti, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo iÅ¡teisintojo gynėjas, į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai atvyko praėjus 10–15 minučių nuo gauto praneÅ¡imo. Kolegija sutinka su gynėjo pastebėjimu, kad toks laiko tarpas, per kurį vyko nuolatinis liudytojų ir iÅ¡teisintojo judėjimas, laikytinas pakankamai reikÅ¡mingu.

Bylos duomenimis, išteisintasis A. P. nuosekliai teigė, kad grįžęs iš Š. miesto ir vėliau pastebėjęs mirksint automobilio šviesas, išeidamas iš S. M. namo, automobilio raktelius pasiėmė nuo stalo. Šias aplinkybes A. P. analogiškai aiškino ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl sutiktina su gynėjo nuomone, kad A. P. nurodytas siekis išsiaiškinti aplinkybes, kodėl įsijungė jo automobilio signalizacija (šviesos), negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad A.

P. vairavo transporto priemonę.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikri neatitikimai kaltinamojo parodymuose taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami iÅ¡vadai, jog A. P. sÄ moningai, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, pakeitė savo parodymus. Visų pirma, prokuroro teiginys, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu nei per pirmÄ jÄ , nei per papildomÄ apklausÄ nenurodė, kad automobilį vairavo jo dukra, nors įvykio metu tokias aplinkybes nurodė liudytojams D. V., E. G. ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡ias aplinkybes A.

P. tyčia nuslėpė nuo ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusių pareigÅ«nų. Kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atsakė į visus jam užduotus klausimus, tačiau apklausų metu tyrėja, atlikdama įtariamojo apklausÄ , neprašė nurodyti, kur įvykio metu buvo automobilio rakteliai, taip pat neprašė patikslinti aplinkybių dėl automobilio stovėjimo vietos, nes S. M. sodyboje esanti automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra gal už 10 metrų nuo S. M. namo, tyrėja taip pat neprašė paaiÅ¡kinti aplinkybių dėl skambučio dukrai ir aplinkybės, kad automobilį galėjo bandyti patraukti dukra.

O aplinkybės, susijusios su T. M., A. P., kaip jis nurodė teisiamojo posėdžio metu, tapo žinomos tik po to, kai jis buvo paleistas iš areštinės ir nuvyko pas S. M.. Kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad A. P. nenurodė ar nurodė netikslias aplinkybes, kas vairavo jam priklausantį automobilį, negali būti vertinamos kaltinamojo nenaudai.

28. Teisėjų kolegija taip pat kritiÅ¡kai vertina apeliacinio skundo argumentÄ , jog policijos pareigÅ«nų T. S., A. Å ., G. L., A. K., L. G., A. A., M. B. teikti parodymai, įvertinus juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, patvirtina, kad A. P. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti policijos pareigÅ«nai tiesiogiai nedalyvavo įvykyje, t. y. jų parodymai yra iÅ¡vestiniai – pareigÅ«nai nurodė informacijÄ , kuriÄ jiems pateikė liudytojai D.

V. ir E. G.. Kaip teisingai pastebi iÅ¡teisintojo gynėjas, baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja nustatyti pirminį bet kurios informacijos šaltinį – jei liudytojas duoda parodymus apie tai, kad jis kažkokiÄ informacijÄ sužinojo iÅ¡ kito asmens, visais atvejais turi bÅ«ti nustatytas ir apklaustas ir tas asmuo, kadangi tik tokiomis procesinėmis priemonėmis galima patikrinti gautų iÅ¡vestinių parodymų teisingumÄ . Taigi Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinami liudytojų D. V. ir E. G. teikti parodymai.

29. Liudytojas D. V., į kurio automobilį buvo atsitrenkta kaltinamojo A. P. automobiliu, ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad bÅ«damas viduje pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė atbuline eiga važiuojantis „Audi A8“ automobilis. Po to jis su E. G. ir G. A. išėjo į laukÄ , sutiko einantį link minėto automobilio vairuotojÄ ir suprato, kad vairuotojas yra neblaivus (t. 1, b. l. 150). Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60–62, 66–68) apklaustas D. V. nurodė, kad matė, kaip automobilio vairuotojas iÅ¡ karto iÅ¡lipo, kai atsitrenkė į jo automobilį.

Vėliau nurodė, kad nors ir nematė, kad bÅ«tent tas vyras iÅ¡lipo iÅ¡ „Audi“ markės automobilio, tačiau jis galvoja, kad jis vairavo „Audi“ markės automobilį, nes iÅ¡ karto po įvykio jis vienas atėjo prie jų sakydamas, kad ne jis vairavo. Daugiau kitų asmenų prie jo automobilio nebuvo. Taigi susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu D. V. atliktų apklausų turiniu matyti, kad tiek apklausos metu, kai pirmÄ kartÄ D. V. buvo apklaustas vestuvių Å¡ventės ryte, tiek vėlesnės apklausos metu jis patvirtino tÄ pačiÄ aplinkybę, jog nematė, kad bÅ«tent A.

P. vairavo „Audi“ markės automobilį. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš tiek toli nematė, kas vairavo automobilį. Jis tik manė, kad tai A. P., tiksliai negalėjo pasakyti. Jis taip pat paaiškino, kad nematė, kas sėdėjo automobilyje, taip pat nematė, kas vairavo automobilį. Taigi iš liudytojo D. V. duotų parodymų akivaizdu, kad liudytojas nematė, kad kaltinamasis būtų vairavęs automobilį, kuris važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į D. V. priklausantį automobilį.

30. Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bÅ«damas pastate pro langÄ pamatė, kad automobilis „Audi“ nori iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo ir važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į D. automobilio BMW kairės pusės priekinį ratÄ , sparnÄ . Tada staiga pavažiavo atgal, tuomet į priekį ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio vairuotojas atėjo prie jų, nes jis, tai pamatęs, su D. ir G. išėjo į laukÄ . E. G. nurodė, kad „Audi“ vairuotojas yra neblaivus, kadangi tai buvo matyti iÅ¡ jo eisenos, kalbos, veiksmų (t. 1, b. l. 73–76).

Teisiamajame posėdyje E. G. nurodė, kad ne visi jo parodymai yra teisingi, ir parodė, kad jis nuėjo po to, kai viskas įvyko. Liudytojas E. G. nurodė nežinantis, kas vairavo, ir tvirtino paties įvykio nematęs. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad liudytojas E. G. nurodė, kas lėmė teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatitikimÄ , – jis prisipažino, kad suraÅ¡ytų protokolų neskaitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti prokuroro teiginiai, kuriais siekiama įrodyti, kad E. G. tikslingai pakeitė savo parodymus, nepakankami padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Byloje surinkti duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad nė vienas iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų nematė, kad A. P. bÅ«tų vairavęs automobilį, jie tik galvojo, kad jis vairavo, t. y. tiesiogiai nematė sėdinčio už vairo ar iÅ¡lipančio iÅ¡ automobilio A. P., todėl akivaizdu, kad E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad bÅ«damas pastate pro langÄ pamatė, kad automobilis „Audi“ nori iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo ir važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į D. automobilio BMW kairės pusės priekinį ratÄ , sparnÄ , negali bÅ«ti laikomi patikimais.

31. Siekiant iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir paÅ¡alinti kilusias abejones, patikslinti ginčijamas aplinkybes, bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo metu buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, jo metu atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir eksperimentas, taip pat buvo apklaustas liudytojas G. A..

32. Liudytojas G. A., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad atsimena incidentÄ su automobiliu – išėjęs parÅ«kyti su D. V. ir E. G. pamatė, kad įvažiavo į D. V. automobilį (į automobilio priekį). Nurodė, kad įvažiavusio automobilio markė buvo gal „Audi“, o D. automobilis buvo BMW; „Audi“ vairuotojo prie to automobilio nebuvo, automobilis buvo paliktas užvestas. Eidamas link to automobilio iÅ¡ pradžių nieko nesutiko, nieko nebuvo, D. ar E. sakė, kad reikia kviesti policijÄ .

Atvažiavus policijai, pareigÅ«nai paklausė, kas čia vyksta. Pasakė, kad vestuvės. Policijos pareigÅ«nai paklausė, kur rasti savininkÄ , ir nuėjo į gretimÄ namÄ . PareigÅ«nai gal po 10–15 min. išėjo su vienu asmeniu, kuris buvo iÅ¡gėręs. PareigÅ«nai pradėjo jį apklausinėti, apieÅ¡kojo ir pas jį rado automobilio raktus. Tas žmogus pasakė, kad nevairavo, nieko nežino. Kolegijos pirmininkei perskaičius G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, G. A. nurodė, kad duodant parodymus užfiksuota informacija nėra tiksli – klaidingai suraÅ¡yta.

Liudytojas patvirtino negirdėjęs, kad kas nors bÅ«tų beldęsis į sodybos, kurioje vyko pobÅ«vis, langÄ , ir Å¡ių aplinkybių tyrėjai nenurodęs. Teigė, kad tuo metu jis buvo lauke ir rÅ«kė, o policija asmenį, galbÅ«t vairavusį „Audi A8“, atsivedė iÅ¡ kito namo.

33. IÅ¡ 2021 m. liepos 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (4 t., b. l. 26–28) matyti, kad Å¡iuo procesiniu veiksmu siekta patikslinti / patikrinti liudytojo D. V. duotus parodymus apie 2019 m. rugsėjo 21 d. įvykį. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), liudytojui D. V. buvo pasiÅ«lyta parodyti vietoje ir paaiÅ¡kinti apie 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykusį įvykį. E. G. buvo papraÅ¡yta parodyti vietÄ (pobÅ«vių salę), kur vyko Å¡ventė. E. G. parodė (1 nuotrauka) pastatÄ ir nurodė, kad čia vyko Å¡ventė.

D. V. parodžius pastatÄ , kur vyko Å¡ventė, ir nurodžius, kad jis buvo pastato viduje, buvo papraÅ¡yta parodyti duris, pro kurias ėjo į pastatÄ . D. V., priėjęs prie pastato durų (2 nuotrauka), parodė duris ir paaiÅ¡kino, kad pro tas duris tÄ vakarÄ nebuvo galimybės vaikščioti, nes muzikantai už jų buvo pasistatę savo darbo priemones. D. V. paaiÅ¡kino, kad įeiti buvo galima iÅ¡ kitos pastato pusės. Nuėjus už pastato iÅ¡ kitos pusės, D. V. parodė duris (3 ir 4 nuotraukos) ir paaiÅ¡kino, kad pro tas abejas duris buvo galima patekti Å¡ventės metu į pastato vidų.

D. V. parodžius duris, pro kurias vaikščiojo į pasato vidų, buvo papraÅ¡yta įėjus į pastato vidų parodyti ir paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur ir kÄ jis matė. D. V. įėjęs į salės vidų paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje salėje vyko Å¡ventė, visi sėdosi už stalo. D. V. parodė (5 nuotrauka) ir paaiÅ¡kino, kad čia ketino sėstis. Nurodė, kad vienas stalas stovėjo lygiai taip pat, kaip dabar stovi, o kitas dar buvo Å¡alia. D. V. papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti, kÄ tÄ vakarÄ pamatė, kÄ iÅ¡girdo, liudytojas parodė langÄ (6 nuotrauka) ir paaiÅ¡kino, kad pro tÄ langÄ pamatė mirksinčias savo maÅ¡inos Å¡viesas, nes ten gale buvo tik dvi maÅ¡inos.

Paklausus, kaip atpažino, kad tai jo automobilio Å¡viesos, D. V. paaiÅ¡kino, kad gale daugiau automobilių nebuvo – buvo tik jo ir dar kažkieno. Po to D. V. parodė ir paaiÅ¡kino, kad nuėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta. Priėjęs prie durų (7 nuotrauka) parodė ir paaiÅ¡kino, kad pro tas duris išėjo į laukÄ . D. V. nurodė, kad jis pirmas išėjo į laukÄ , o iÅ¡ paskos – E.. PapraÅ¡ius D. V. parodyti ir paaiÅ¡kinti, kur jis ėjo, D. V. parodė nuėjęs už namo galo, prie jo kampo (parodė 8 nuotraukoje) ir paaiÅ¡kino, kad jis nuo tos vietos ėjo toliau link savo automobilio.

D. V. paaiÅ¡kino, kad negali tiksliai pasakyti, ar vaizdas buvo toks pat ir įvykio metu, bet nurodė, jog buvo medžių, ir paaiÅ¡kino, kad galbÅ«t nuo akmens į deÅ¡inę buvo didesnių medžių. D. V., priėjęs prie pakeliui esančio akmens, sustojo (9 nuotrauka) ir paaiÅ¡kino, kad čia susitiko. Paklausus, kÄ jis čia sutiko, D. V. atsakė: „Kaip manau, kaltininkÄ kaip galvoju.“ D. V. nurodė: „Nes ėjo link manęs.“ Po to D. V. buvo papraÅ¡yta parodyti vietÄ , kur stovėjo jo automobilis.

Nuo akmens paėjo 16,90 m iki D. V. parodytos vietos (10 nuotrauka), kur galbÅ«t stovėjo jo automobilis. Jis paaiÅ¡kino, kad kai atvažiavo, stovėjo viena maÅ¡ina, jis savo automobilį pastatė Å¡alia. Kokia stovėjo maÅ¡ina, pasakyti negalėjo, kiek pamena, tai buvo minivenas, markės prisiminti negalėjo. Savo automobilį pastatė galu į miÅ¡kelį. Nuo to momento, kai pamatė pro langÄ savo mirksintį automobilį, iki atėjo prie jo, kol praėjo pro žmones, galėjo praeiti gal kokios 5 min., tiksliai nežino.

34. Taip pat buvo tikslinamos liudytojo E. G. duodant parodymus nurodytos aplinkybės. IÅ¡ 2021 m. liepos 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (4 t., b. l. 41–43) matyti, kad papraÅ¡ius E. G. parodyti vietÄ , kur jis buvo, papasakoti, kÄ pamatė, kÄ iÅ¡girdo, jis paaiÅ¡kino, kad buvo viduje. Priėjus pasato duris E. G. parodė duris (2 nuotrauka). E. G. paaiÅ¡kino, kad, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , jis buvo pastato viduje, ir priėjęs prie stalo parodė į langÄ , nurodė, kad buvo prie to lango, kad čia kažkur sėdėjo (3 ir 4 nuotraukos) ir kad kažkas išėjo, kai G. pasakė, kas vyksta.

Parodė duris (5 nuotrauka), pro kurias išėjo į laukÄ . Išėjus į laukÄ E. G. parodė vietÄ (7 nuotrauka), kur galbÅ«t stovėjo automobiliai. PapraÅ¡ius E. G. atsisukti atgal į pobÅ«vių salės pusę ir paaiÅ¡kinti, ar buvo medžių, akmuo, gėlių stovas tÄ Ä¯vykio dienÄ , E. G. paaiÅ¡kino, kad buvo medžių, gėlių stovas irgi buvo, pavėsinė buvo, o dėl akmens neatsimena (8 nuotrauka). IÅ¡teisintojo gynėjui advokatui P. Orlovui paklausus, ar jis matė automobilių susidÅ«rimo momentÄ , E. G. nurodė nematęs ir pabrėžė jau anksčiau sakęs, kad nematė.

Advokatui P. Orlovui papaÅ¡ius parodyti, kaip stovėjo automobilis BMW ir kaip automobilis „Audi“, E. G. rankomis parodė ir paaiÅ¡kino, kad automobilis BMW stovėjo priekiu į sodybÄ , tvenkinio pusę, galu į miÅ¡kÄ , o automobilis „Audi“ stovėjo priekiu į namÄ , kiemo pusę.

35. IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 26 d. eksperimento atlikimo protokolo (4 t., b. l. 55–57) nustatyta, kad eksperimento tikslas – nustatyti automobilių susidÅ«rimo vietÄ , nustatyti, pro kurį langÄ buvo žiÅ«rima ir ar buvo galima pro jį matyti automobilių susidÅ«rimo vietÄ . Eksperimentas atliktas vakaro metu, temstant, patalpoje prie dirbtinio apÅ¡vietimo; lauke – prie natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, esant apniukusiam orui. IÅ¡ minėto protokolo turinio nustatyta tokia eksperimento eiga: eksperimentas atliekamas (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. PrieÅ¡ pradedant eksperimentÄ sodyboje esančioje pobÅ«vių salėje buvo sužymėtos vietos nuo Nr. 1 iki 3 ir lauke pažymėta vieta Nr.

4. Eksperimento metu dalyvavusiems asmenimis buvo paaiškinta, kokiu tikslu jis bus atliekamas. Kviestinio asmens V. L. sodyboje esančioje pobūvių salėje buvo paprašyta prieiti prie vietos, pažymėtos Nr.

1. V. L. priėjus prie vietos (lango), pažymėtos Nr. 1, buvo papraÅ¡yta stebėti pro langÄ ir komentuoti, kÄ mato. V. L. žiÅ«rėdamas pro langÄ pasakė, kad mato pamiÅ¡kėje pilkos spalvos lengvÄ jÄ maÅ¡inÄ . Mato, kad atvažiuoja su pažibinčiais tamsesnė, lyg pilkos spalvos, maÅ¡ina, lyg ir važiuoja atbuline eiga. Pasako, kad atbuline eiga. Sako, kad dabar įsijungia tos Å¡viesios pilkos spalvos maÅ¡inos avarinės lempos. PareigÅ«nui kviestinio V. L. paklausus, o kaip automobilis, kuris iÅ¡važiavo iÅ¡ sodybos, V.

L. atsako, kad jis stovi prie šviesios spalvos automobilio ir iš jo išlipo žmogus, ar tai vairuotojas – nepastebėjęs. Pareigūnui A. A. paklausus ir paprašius patikslinti, iš kurio automobilio išlipo žmogus, V. L. nurodė, kad iš tamsaus pilko automobilio. Pareigūnui paklausus, iš kurio automobilio – ar iš to, kuris stovėjo, ar iš to, kuris išvažiavo, V. L. paaiškino, kad iš to, kurį stūmė atbuline eiga. Po to V. L. buvo paprašyta prieiti prie vietos, pažymėtos Nr.

2. V. L., priėjės prie vietos (lango), pažymėtos Nr. 2, ir atsistojęs prieÅ¡ais langÄ , nurodė, kad mato, jog atbuline eiga tamsesnės spalvos automobilis atvažiuoja prie Å¡viesaus automobilio. Pasakė, kad dabar įsijungia avariniai žibintai. PareigÅ«nui paklausus, kurio automobilio, V. L. paaiÅ¡kino, kad Å¡viesios spalvos automobilio avariniai žibintai, ir paaiÅ¡kino, kad dabar ateina žmogus, bet nepastebėjo, iÅ¡ kurios maÅ¡inos jis iÅ¡lipo, jį pamatė prie tos Å¡viesios maÅ¡inos priekio, nurodė, kad jis ėjo link pirties į tÄ pusę. V. L. buvo papraÅ¡yta prieiti prie vietos, pažymėtos Nr.

3. V. L., priėjęs prie lango (vietos, pažymėtos Nr. 3), pro jį žiÅ«rėdamas pasakė, kad mato, jog atbuline eiga atvažiuoja tamsios spalvos automobilis prie Å¡viesios spalvos automobilio: „Jis dar važiuoja ir kai sustoja, įsijungia avarinis žibintas Å¡viesios spalvos automobilio.“ V. L. paaiÅ¡kino, kad pamatė, jog iÅ¡ tamsios spalvos automobilio iÅ¡lipo žmogus – vairuotojas, nes matė, kad iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės, ir dabar eina pirties link. Išėjus į laukÄ ir priėjus prie vietos, pažymėtos Nr. 4, papraÅ¡ius pakomentuoti, kÄ mato, V.

L. paaiÅ¡kino, kad mato, jog Å¡viesios spalvos automobilis stovi galu į miÅ¡kÄ , o tamsios spalvos automobilis – galu prie Å¡viesios spalvos automobilio vairuotojo pusės. Paklausus, ar matė žmogų, iÅ¡lipantį iÅ¡ automobilio, V. L. paaiÅ¡kino, kad matė iÅ¡lipantį iÅ¡ tamsaus pilkos spalvos automobilio ir ateinantį prie pirties. Paklausus, iÅ¡ kurios pusės iÅ¡lipo, pasakė, kad iÅ¡ kairės pusės, vairuotojo pusės. Tuo eksperimentas buvo baigtas. Protokole nurodyta iÅ¡teisintojo gynėjo advokato Petro Orlovo pastaba – įvykio metu pagal keliÄ vietoje ten dabar augančių jaunų lapuočių medžių buvo eglės, jų Å¡iuo metu nebėra.

Gynėjas taip pat į protokolÄ Ä¯rašė, kad eksperimento metu dalyvavo sodybos Å¡eimininkas S. M., jis paaiÅ¡kino, kad įvykio metu vaizdÄ užstojo eglės (7 medžiai), kurios 2020 metais buvo paÅ¡alintos, ir parodė iÅ¡kirstų eglių vietas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, nei jau buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, t. y. nėra pagrindo teigti, jog liudytojai D. V. ir E. G. matė, kaip A. P. vairavo automobilį „Audi A8“. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir įvertinus eksperimento duomenis.

37. Kolegijos vertinimu, viena reikÅ¡mingesnių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti tiek parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tiek ir eksperimento metu užfiksuotus duomenis, yra ta, kad įvykio metu tarp sodybos, kurioje vyko pobÅ«vis, ir automobilių buvo 7 eglės. Sodybos Å¡eimininkas S. M. patvirtino, kad 2019 metais buvusios 7 eglės buvo paÅ¡alintos 2020 metais. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojai D. V. ir E. G.. Medžių egzistavimo faktÄ patvirtina ir nurodytoje vietoje likę medžių kelmai.

Taigi akivaizdu, kad ir parodymų patikrinimo vietoje metu, ir eksperimento metu vaizdas pro sodybos langÄ / langus, išėjus iÅ¡ sodybos, nebuvo analogiÅ¡kas vaizdui, buvusiam įvykio metu. Taip pat sutiktina su iÅ¡teisintojo gynėjo pastebėjimu, kad eksperimentas atliktas Å¡viesesniu, nei vyko įvykis, metu, taip pat eksperimentui atlikti parinkti automobiliai, ne tapačių kaip įvykio metu dalyvavusių automobilių spalvos. Nėra pagrindo ignoruoti ir kitos aplinkybės – įvykio metu sodyboje vykusio pobÅ«vio metu galbÅ«t buvo vartojamas alkoholis, kuris galėjo turėti įtakos liudytojų regos aÅ¡trumui ir atidumui detalėms.

38. Taip pat pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklaustas liudytojas G. A. teigė ne tik nematęs, kad A. P. bÅ«tų vairavęs automobilį „Audi A8“, bet ir nepatvirtino kitų liudytojų parodymų, t. y. kad kas nors bÅ«tų beldęs į sodybos, kurioje vyko pobÅ«vis, langÄ ar kad išėję į laukÄ jie sutiko link jų einantį A. P.. Sutiktina su prokuroro pastebėjimu, kad yra neatitikimų tarp G. A. paaiÅ¡kinimų, teiktų telefonu tyrėjai L. G. (1 t., b. l.

70) ikiteisminio tyrimo metu, ir parodymų, duotų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau šie neatitikimai, įvertinus tai, jog paaiškinimus G. A. ikiteisminio tyrimo metu davė telefonu (paaiškinimų neperskaitė ir jų teisingumo nepatvirtino parašu), nėra pakankami išvadai, jog G. A. buvo paveiktas pakeisti parodymus ar duoti parodymus, išskirtinai naudingus tik išteisintajam.

39. Kaip minėta, asmens kaltumo nustatymas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nes tai prieÅ¡tarauja vienai pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų – asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, todėl bet kokios abejonės baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

40. Å ioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, laikytinos pakankamomis iÅ¡vadai, kad iÅ¡tyrus surinktus įrodymus ir atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , t. y. iÅ¡naudojus visas galimybes, nepaÅ¡alinta abejonė dėl A. P. vairavimo esant neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, todėl apkaltinamojo nuosprendžio A. P. priėmimas nėra galimas.

41. Apibendrindama tai, kas nurodyta ir aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro M. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį nepakeistÄ . Teisėjos Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Aurelija Sadauskaitė