2025-04-09 Nr. AB-6574-3-61-3-00373-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-448-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00373-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Č. ir V. Č. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. Č. ir V. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. A51-628/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“ (toliau – ir ginčo Raštas) ir įpareigoti atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“.

Pareiškėjai nurodė, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, tačiau nuosavybės teisės į 12,2535 ha ploto žemės valdos dalį dar nėra atkurtos. Pareiškėjai 2023 m. gruodžio 4 d. raštu kreipėsi į atsakovą, be kita ko, prašydami, kuo skubiau pateikti projektuojamų grąžintinų natūra žemės sklypų schemas su reikalavimais žemės sklypų kadastriniams matavimams rengti. Ginčo Raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjus, be kita ko, informavo, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus pateiktus duomenis iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra. Taip pat informavo apie Vilniaus miesto mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Mero Potvarkis), kuriuo laikoma, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitais įstatyme nustatytais būdais pasiūlė kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad net ir teismui tenkinus pareiškėjų skundą dėl ginčo Rašto panaikinimo, esant galiojančiam Mero Potvarkiui, jų prašymo nagrinėjimo rezultatas iš esmės būtų toks pat, nes pagal Mero Potvarkio 2 punktą žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prašė pareiškėjų skundą atmesti, be kita ko, ir dėl to, kad ginčo Rašte nurodomas Mero Potvarkis, pagal kurį žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025.

Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI4-2131-1161/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7), pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Minėtoje byloje pareiškėjas prašo ištirti, ar Mero Potvarkio 1.1 papunktis bei 2 punktas atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo, įstatymo viršenybės, gero administravimo, nuosavybės neliečiamumo principus, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą objektyvumo principą.

Teismas vertino, kad sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje priklausys nuo to, ar administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 Mero Potvarkio (norminio administracinio akto) atitinkamos dalys bus pripažintos teisėtomis. Teismas sprendė, kad administracinė byla Nr. eI4-2131-1161/2025 ir nagrinėjama administracinė byla yra tarpusavyje susijusios, o procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 turės lemiamą reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl ginčo Rašto panaikinimo.

Teismas konstatavo, kad kadangi norminėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 nustatytos aplinkybės ir priimtas galutinis procesinis sprendimas objektyviai turės reikšmės procesinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimui ir, neišsprendus minėtos norminės bylos dėl Mero Potvarkio teisėtumo, negali būti teisingai ir tinkamai išnagrinėta nagrinėjama administracinė byla, todėl bylos nagrinėjimas sustabdytas.

III. Atsakovas Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl norminio akto panaikinimo, vertindami Mero Potvarkį kaip individualų administracinį aktą, todėl teismas dar skundo priėmimo stadijoje turėjo atsisakyti skundą dalyje dėl Mero Potvarkio panaikinimo priimti, tačiau, kadangi skundas jau yra priimtas, teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir priimdamas joje sprendimą, privalėjo ją dalyje dėl Mero Potvarkio panaikinimo nutraukti. Tačiau, atsižvelgiant į priimtą nutartį, galima spręsti, jog teismas pripažįsta pareiškėjų teisę ginčyti norminio administracinio akto teisėtumą šioje byloje ir vertina, kad toks reikalavimas gali būti nagrinėjamo teisme dalyku. Administracija su tokiu vertinimu nesutinka, nes įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-186-789/2024 yra pripažinta, kad Mero Potvarkis yra norminis administracinis aktas, o tai reiškia, kad dėl jo teisėtumo tyrimo į teismą gali kreiptis tik ribotas ratas asmenų, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnyje. Atsakovo teigimu, lieka neaišku, ar teismas tinkamai įvertino prašomo panaikinti Mero Potvarkio teisinį statusą, ar teismas įvertino, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai pareiškimui dėl norminio administracinio akto ištyrimo paduoti.

Administracijos įsitikinimu, teismas suklydo padarydamas išvadą dėl bylas siejančio prejudicinio ryšio, nes netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas klaidingai sprendė, kad kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir užtikrins teisingą jos išnagrinėjimą ir teisingo bei teisėto sprendimo priėmimą. Įvertinus pareiškėjų suformuluotas administracinės bylos ribas ir reikalavimo turinį bei palyginus teismo nutarties motyvus, akivaizdu, kad teismas nepakankamai detaliai išanalizavo bylos aplinkybes ir proceso šalių argumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šiai administracinei bylai išspręsti gali būti reikšmingas Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2131- 1161/2025.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami Administracijos panaikinti ginčo Raštą ir Mero Potvarkio 1.2. punktą, bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. sausio 31 d. prašymą ir 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą. Tuo tarpu Regionų administracinio teismo byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 dėl kurios ir yra stabdomas šios bylos nagrinėjimas, teismas pradėjo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą tik dėl Mero Potvarkio 1.1 papunkčio bei 2 punkto. Taigi šiuo metu administracinėje byloje Nr. e14-2131-1161/2025 sprendžiamas klausimas tik dėl Mero Potvarkio 1.1 papunkčio ir 2 punkto atitikties teisės principams, minimos bylos ribose nebus sprendžiama dėl Mero Potvarkio 1.2 papunkčio teisėtumo, todėl, atsakovo vertinimu, teismo išvada dėl to, kad sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje priklausys nuo to, ar administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 Mero Potvarkio (norminio administracinio akto) atitinkamos dalys bus pripažintos teisėtomis yra neteisinga, sudarantis pagrindą panaikinti teismo nutartį. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju grindė savo išvadas dėl bylos stabdymo tokiais motyvais, kurie iš esmės nesudaro pagrindo taikyti, ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis pagrindas yra taikomas tada, kai tarp nagrinėjamų administracinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatė ir nurodė aplinkybes, kurios, negalės būti laikomos prejudicinėmis šioje administracinėje byloje, t. y. aplinkybės, kurias teismas įvardino kaip reikšmingas, iš tikrųjų neturės išimtinės įrodomosios galios šioje administracinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Administracijos vertinimu, teismo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje ir kitoje, kaip minėta, norminėje byloje bus sprendžiama dėl tų pačių Mero Potvarkio punktų teisėtumo, neatitinka tikrovės realių bylose keliamų klausimų. Tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek norminėje byloje sprendžiami savo esme ir turiniu skirtingi teisiniai santykiai, nagrinėjamos skirtingos teisinės problemos ir šių bylų išsprendimas objektyviai negali turėti viena kitai įtakos. Šiose bylose net nebus taikomas analogiškas teisinis reguliavimas, todėl teismo padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir pakankamomis šios administracinės bylos sustabdymui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutarties, kuriuo vadovaudamasis ABTĮ 135 straipsnio 1 dalimi, prisideda prie atskirojo skundo ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai pažymi, kad Administracija atskirajame skunde klaidingai nurodo administracinės bylos Nr. eI3-1130-423/2025 dalyką, tokiu būdu klaidindama Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pareiškėjai paaiškina, kad administracinė byla Nr. eI3-1130-423/2025 yra nagrinėjama pagal pareiškėjų patikslintą skundą dėl Administracijos ginčo Rašto panaikinimo bei įpareigojimo atsakovui Administracijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą. Šioje administracinėje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl Mero Potvarkio panaikinimo, taip pat nereiškiamas reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. sausio 31 d. prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija atsakovo Administracijos ginčo Raštą ir prašo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą. Ginčo Raštu atsakyta į pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą ir jame nurodyta, kad Administracija neturi informacijos ir / ar duomenų apie atliktą valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir nustatytus faktus apie galimai savavališkai naudojamą valstybinę žemę ties (duomenys neskelbtini), patenkančią į aukštos įtampos magistralinės (110kV) elektros perdavimo oro linijos (duomenys neskelbtini) – VE3, atramos Nr. 1A-29, ilgis – 4854 m (atramos Nr. 1-6 priklauso 110kV (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) zoną. Atkreipiamas dėmesys, kad Administracijos direktorius 2023 m. balandžio 25 d. raštu informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kurių teritorijose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra. Buchta II rėžinis kaimas įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą. Ginčo Raštu pareiškėjai informuoti, kad Vilniaus miesto meras, Mero Potvarkio 1.2 punktu nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025, nustatęs, kad administracinė byla Nr. eI4-2131-1161/2025 ir nagrinėjama administracinė byla yra tarpusavyje susijusios, o procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 turės lemiamą reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl ginčo Rašto panaikinimo.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019; kt.).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; kt.).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019; kt.).

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (Mero Potvarkis) nustatė: 1.1. daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; 1.2. Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Taip pat Potvarkio 2 punktu Meras laikė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, o 3 punktu siūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. e14-2131-1161/2025 priėmė Vyriausybės atstovo pareiškimą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas pareiškime prašo: 1) ištirti, ar Mero Potvarkio 1.1 papunktis bei 2 punktas ta apimtimi, „kuria taikomas ir nuosavybės teisių atkūrimui perduodant perduodami neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti“, atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo, įstatymo viršenybės, gero administravimo, nuosavybės neliečiamumo principus bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą objektyvumo principą; 2) nustačius, jog ginčijamos nuostatos neatitinka nurodytų teisės principų, pripažinti jas prieštaraujančiomis šiems teisės principams; 3) nustatyti, kad pripažintos neteisėtomis nuostatos negali būti taikomos nuo Mero Potvarkio priėmimo dienos.

Taigi šiuo metu administracinėje byloje Nr. e14-2131-1161/2025 sprendžiamas klausimas dėl Potvarkio 1.1 papunkčio ir 2 punkto atitikties teisės principams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracija atskirajame skunde nepagrįstai remiasi tuo, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Administracijos ginčo Raštą ir Mero Potvarkio 1.2. punktą, bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. sausio 31 d. prašymą ir 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą, o administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 teismas pradėjo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą tik dėl Mero Potvarkio 1.1 papunkčio bei 2 punkto ir šios bylos ribose nebus sprendžiama dėl Mero Potvarkio 1.2 papunkčio teisėtumo, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu byla privalo būti sustabdyta. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija atsakovo Administracijos ginčo Raštą ir prašo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracijos atskirojo skundo argumentus, susijusius su minėtų administracinių bylų dalykais, nurodytas aplinkybes, susijusias su Potvarkio 1.1 papunkčio ir 2 punkto taikymu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrindė savo išvados, jog yra privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, nurodytas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kaip jau minėta, šis pagrindas yra taikomas tada, kai tarp nagrinėjamų administracinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios, teismui priėmus procesinį sprendimą Nr. e14-2131-1161/2025 galėtų būti laikomos prejudicinėmis šioje administracinėje byloje, t. y. aplinkybių, kurios turės išimtinę įrodomąją galią administracinėje byloje, ir kurių nenustačius užkertamas kelias nagrinėti šią administracinę bylą; aplinkybių, kurios negali būti nustatytos administracinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, kad tarp administracinių bylų yra netiesioginis ryšys, o siekiant teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo yra tikslinga sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas norminėje byloje, pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą. Pažymėtina, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, jog remiantis nacionaline teise, gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos (žr., pvz., 2007 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Herbst prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 20027/02); tačiau tokia priemonė, t. y. sprendimas sustabdyti bylą, turi būti proporcinga, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., žr. 2006 m. liepos 13 d. sprendimo Stork prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 38033/02, 44 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių motyvų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad byla sustabdyta, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nutarties, nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios, šiam teismui priėmus procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. e14-2131-1161/2025, galėtų būti laikomos prejudicinėmis šioje administracinėje byloje, ir dėl to tenkina atskirąjį skundą, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir bylą perduoda nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė