2019-10-09 Nr. AB-19076-3-61-3-02684-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1270-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02684-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 17 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. vienam kalinamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Pareiškėjo teigimu, kameroje buvo tik dvi kėdės, nors nuteistųjų buvo daugiau. Būnant perpildytose kamerose dažnai kildavo konfliktai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, nėra užtikrinamas privatumas bei nuolat kameroje esantys nemalonūs kvapai. Be to, pareiškėjas skundėsi dėl pasivaikščiojimo laiko, prausimosi po dušu 1 kartą per savaitę, ventiliacijos ir apšvietimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, graužikų ir parazitų kamerose. Dėl to pareiškėjas tapo dirglus ir nervingas, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, sutriko miegas.

3. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K pilnai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) nustatytą vienam asmeniui, laikomam kameroje, tenkantį plotą (ne mažiau kaip 3,6 m2)). Remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma švara ir tvarka, to reikalaujama ir iš kalinčiųjų, karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, atsakovo atstovas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

5. Kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatyta tvarka.

6. Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Sanitarinis mazgas įrengtas taip, kaip nustato teisės aktai. Asmens privatumo užtikrinimui gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos ir Lukiškių TI-K pateikė kamerų, kuriose šiuo metu jos yra įrengtos.

7. Dėl pasivaikščiojimų organizavimo Lukiškių TI-K nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 17 d.

11. Teismas, atsižvelgęs į Įsakyme nustatytą minimalų tenkantį plotą, pažymėjo, kad laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 17 d. pareiškėjas 10 dienų buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m (atėmus sanitarinį mazgą), t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 17 d. (išskyrus dienas, kuriomis Įsakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kalinimo laikas neužtikrinant minimalaus ploto pagal nacionalinę teisę yra 10 dienų, t. y. Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto.

12. Dėl ventiliacijos teismas nurodė, kad kamerų vėdinimas per langus atitinka HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus. Teismas, remdamasis Lukiškių TI-K pateiktu tarnybiniu pranešimu, nurodė, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. Be to, teismui pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose apšvietos pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos ir apšvietos.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, atsižvelgė į atsakovo pateiktą informaciją, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele, be to, šiuo metu kamerose yra įrenginėjamos užuolaidos asmenų privatumo užtikrinimui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas ir į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

14. Dėl pasivaikščiojimo laiko teismas, atsižvelgęs į Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad atsakovas teisės aktų nuostatų nepažeidė ir atmetė pareiškėjo pretenzijas.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, išanalizavo HN 134:2015 44 punktą ir Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas nenustatytas.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su graužikų ir parazitų buvimu kamerose. Teismas nustatė, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai yra naikinami pagal Lukiškių TI-K sudarytą paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Be to, teismui pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose nariuotakojų, graužikų ar kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas iš dalies, nes nustatyta, jog Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto ir nesuteikė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

18. Teismas nustatė, kad 10 dienų pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (10 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 100 Eur sumą vertino kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą.

21. Pareiškėjo teigimu, visų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, atskaičiavus baldus ir sanitarinį mazgą, yra vienodas. Pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K apie 150 dienų, todėl jam turėtų būti priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

22. Pareiškėjas prašo iš Lukiškių TI-K išreikalauti duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ir pateikti kamerų išmatavimus (planus), atskaičiavus baldus bei sanitarinį mazgą.

23. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėti valstybinės valdžios institucijos veiksmai. Tam tikri judėjimo apribojimai ir su juo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. birželio 17 d., atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir priteisė per mažą kompensacijos dydį neturtinės žalos atlyginimui.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taigi, pareiškėjas iš esmės prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą; aplinkybę, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių turėtų būti skirtas žodinis bylos nagrinėjimas; aplinkybę, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes jis norėtų papildomai paaiškinti; byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais; nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra tenkinamas, ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog apskaičiuojant jam tenkantį plotą turėtų būti išskaičiuojamas baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas, pažymėtina, kad asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Atsižvelgusi į minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė 10 dienų laikotarpiu, kai pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, atskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, nes pagal LVAT praktiką, sprendžiant dėl asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto, yra atsižvelgiama į sanitarinio mazgo plotą tik tuo atveju, kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto.

32. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo išreikalauti papildomus duomenis, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl šio prašymo. Be to, nėra aišku, kaip atsakovo pateikti papildomi duomenys turėtų įtakos bylos išnagrinėjimui. Kaip minėta, sprendžiant dėl asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto kamerose, nėra reikalauja iš kameros ploto išskaičiuoti baldų bei sanitarinio mazgo užimamą plotą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nekartoja ir dėl jų detaliau nepasisako.

34. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, bet nenurodo jokių argumentų ir aplinkybių dėl kitų pareiškėjo teisių pažeidimų, kurias, pareiškėjo nuomone, netinkamai vertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su higienos normų pažeidimais.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjui priteistą neturtinės žalos dydį, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir laikotarpį, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pareiškėjo neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos atlyginimas yra proporcinga ir adekvati kompensacija patirtai skriaudai atlyginti.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė