1ad9eac0-cfc6-422d-a6e8-3d2ecf2d871e · Å irvintų rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedN., jos atstovei advokatei Irina Kizinai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal V. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo ir nustatÄ: PareiÅ¡kÄja kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos, pareiÅ¡kÄjos tÄvo Z.
Legislator headnote
AI generated1ad9eac0-cfc6-422d-a6e8-3d2ecf2d871e · Å irvintų rajono apylinkÄs teismas: Lietuvos ypatingajame archyve žinių apie tai, kad pareiÅ¡kÄja ir jos tÄvai buvo oficialiai įtraukti į iÅ¡tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nerasta. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime nurodÄ, kad susipažino su pareiÅ¡kÄjos V. N. pareiÅ¡kimu ir nurodÄ, kad faktÄ , jog pareiÅ¡kÄjos tÄvas Z. K. buvo neteisÄtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvÄs atÄmimo vietose nuo 1951-10-23 iki 1958-04-25 įrodo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 20174-02-19 pažymÄjimas Nr. 8P-23.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-221-522/2015(Proceso Nr.2-44-3-00133-2015-8)                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 34.5;116.1. (S) Å irvintų rajono apylinkÄs teismas SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 7 d.Å irvintos              Širvintų rajono apylinkÄs teismo teisÄja Irina Serafin,sekretoriaujant posÄdžio sekretorei Onai PetniÅ«nienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai V.
N., jos atstovei advokatei Irina Kizinai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal V. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo ir nustatÄ: PareiÅ¡kÄja kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos, pareiÅ¡kÄjos tÄvo Z.
K. įkalinimo metu pareiÅ¡kÄja V. N. (KriaunaitytÄ), bÅ«dama nepilnamete, negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje. NurodÄ, kad ji yra Z. K., gimusio 1908 m., ir V. K., gimusios 1916 m., vienturtÄ dukra. PareiÅ¡kÄjos tÄvai jau mirÄ. Po antrojo pasaulinio karo Zigmas ir V. K. gyveno kartu su pastarojo motina V. K. jos nuosavame name Kriaunų kaime Å irvintų rajone. 1951 m. sovietų okupacijos metu., kai pareiÅ¡kÄja dar buvo kÅ«dikis, jos tÄvÄ Z. K. areÅ¡tavo už tai, kad jis prieÅ¡inosi okupaciniam režimui ir palaikÄ ryÅ¡ius su miÅ¡ke stovyklaujanÄiais partizanais. 1951 m. spalio 23 d.
Z. K. buvo neteisÄtai represuotas ir suimtas. Jis buvo nuteistas 25 metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje ir buvo iÅ¡tremtas į R. M. autonominÄ respublikÄ . VÄliau, pritaikius amnestijÄ , bausmÄ sumažinta iki 10 metų ir 1958 m. balandžio 25 d. buvo paleistas. 1968 m. Z. K. mirÄ. Å ias aplinkybes pareiÅ¡kÄja sužinojo iÅ¡ savo motinos, kuri mirÄ 2010 m., pasakojimų, o taip pat iÅ¡ Å¡alia gyvenanÄių kaimynų, kurių Å¡eimas taip pat palietÄ okupacinÄs valdžios represijos ir tremtis.
PareiÅ¡kÄja iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad kai tÄvas buvo areÅ¡tuotas, jai buvo 1 metai ir 8 mÄnesiai. Motina, siekdama apsaugoti vaikÄ nuo tremties, atidavÄ jÄ kitiems žmonÄms, kad jie ne tik jÄ prižiÅ«rÄtų, bet ir slÄptų nuo represinÄs valdžios. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kÄja pradÄjo gyventi pas kitame kaime gyvenanÄius Kanapienius ir dÄl nuolatinÄs grÄsmÄs bÅ«ti iÅ¡tremtiems, gyveno pas juos apie 3-4 metus. Kurį laikÄ pareiÅ¡kÄja dar gyveno pas kitame kaime gyvenanÄius giminaiÄius â Murauskus.
BÅ«dama jau 4-5 metukų pareiÅ¡kÄja pati pamena, kaip Å eÅ¡uolių kaime buvo okupacinÄs valdžios Å¡tabas ir žmones paimdavo iÅ¡ namų dienomis. PareiÅ¡kÄjÄ nuolat lydÄjo nesaugumo jausmas, nes Å¡alia nebuvo mamos ir teko gyventi ne savo nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje. IÅ¡ tų laikų pareiÅ¡kÄja prisimena neapykantÄ valdžiai ir nepažįstamų žmonių baimÄ. Kuomet tÄvas grįžo iÅ¡ tremties, 1958 m., Å¡eima jau gyveno savo namuose, Kriaunų kaime, Å irvintų r. 1990 m. birželio 15 d.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas pripažino, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas Z. K. buvo neteisÄtai represuotas ir neteisÄtai iÅ¡buvo laisvÄs atÄmimo vietoje nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1958 m. balandžio 25 d., o 2014-02-19 iÅ¡davÄ pažymÄjimÄ , kuriame pažymÄta, kad Z. K. pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnį yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinÄs teisÄs. Å iuo metu pareiÅ¡kÄja yra senatvÄs pensininkÄ ir turi teisÄ Ä¯ gauti įstatymų nustatytas socialinÄs rÅ«pybos bei kitas lengvatas ir valstybÄs paramÄ , o ValstybÄs socialinio draudimo fondas mokÄs jai priedÄ prie pensijos, jeigu bus nustatytas tremtinių arba jiems prilygstanÄių asmenų teisinis statusas.
Lietuvos ypatingajame archyve žinių apie tai, kad pareiÅ¡kÄja ir jos tÄvai buvo oficialiai įtraukti į iÅ¡tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nerasta. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime nurodÄ, kad susipažino su pareiÅ¡kÄjos V. N. pareiÅ¡kimu ir nurodÄ, kad faktÄ , jog pareiÅ¡kÄjos tÄvas Z. K. buvo neteisÄtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvÄs atÄmimo vietose nuo 1951-10-23 iki 1958-04-25 įrodo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 20174-02-19 pažymÄjimas Nr. 8P-23.
O prielaidÄ , jog slapstymosi faktas yra buvÄs leistų daryti pagrįsti liudytojų parodymai.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodÄ, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisÄ gauti nukentÄjusių asmenų valstybines pensijas turi Lietuvos Respublikos pilieÄiai, įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos registrÄ ir kurie negauna iÅ¡ kitos valstybÄs panaÅ¡aus pobÅ«džio pensijos ar kitokios nuolatinÄs kompensacinÄs iÅ¡mokos, politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvÄ beglobiai vaikai, pateikÄ Lietuvos Respublikos teisÄsaugos institucijų iÅ¡duotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinanÄius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkÅ«rimÄ , arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijos nukentÄjusio asmens â politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymÄjimus.
PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra, remiantis įstatymų nuostatomis.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. numato, kad teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybÄs:
1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turÄti juridinÄ reikÅ¡mÄ;
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kÄjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ (CPK 445 str.). Ä®statymų leidÄjas numato pareiÅ¡kÄjui pareigÄ aiÅ¡kiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas praÅ¡ymas bei pateikti įrodymus, patvirtinanÄius praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ (CPK 178 str.). Lietuvos Respublikos asmenų, nukentÄjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tÄvų (įtÄvių) įkalinimo metu buvÄ nepilnameÄiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje.IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja V.
N. (iki santuokos â KriaunaitytÄ) yra Z. K. ir V. K. duktÄ (b.l. 6). PareiÅ¡kÄjos tÄvas Z. K. 1968 m. rugpjÅ«Äio 31 d. mirÄ (b.l. 9). IÅ¡ 2014-02-19 Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡duoto pažymÄjimo Nr, 8P-23 matyti, kad Z. K. buvo neteisÄtai represuotas ir Lietuvos TSR VSM kariuomenÄs karinio tribunolo 1952 m. kovo 28-29 d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 17 ir 581a straipsnį nuteistas dvideÅ¡imt penkeriems metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams atimant teises, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, b, c punktuose, konfiskuojant visÄ turtÄ .
LaisvÄs atÄmimo vietoje buvo nuo 1951 m. spalio 23 d. Paleistas 1958 m. balandžio 25 d. iÅ¡ Mordovijos ATSR pataisos darbų stovyklos. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinÄs teisÄs. Lietuvos ypatingojo archyvo raÅ¡te nurodyta, kad duomenų apie Z. K., V. K., V. K. įtraukimÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti 1948-1951 m. iÅ¡ Å irvintų r., Å eÅ¡uolÄlių apyl., Kriaunų k. už Lietuvos TSR ribų nerasta (b.l. 13).
PareiÅ¡kÄja siekia nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos, jos tÄvo įkalinimo metu ji, bÅ«dama nepilnamete, negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje vietoje. PareiÅ¡kÄja pareiÅ¡kime nurodÄ ir teismo posÄdžio metu patvirtino, kad 2051 m. spalio mÄnesį areÅ¡tavus jos tÄvÄ Z. K., ji su mama buvo priverstos slapstytis bijant iÅ¡trÄmimo. JÄ , dar visai maÅ¾Ä , mama slÄpÄ tai pas kaimynus Kanapienius, tai pas savo giminaiÄius Murauskus, gyvenanÄius tame paÄiame kaime.
Ä® namus pargrįždavo labai retai ir labai trumpam. Apie tai ji girdÄjo iÅ¡ savo tÄvo ir mamos, nes pati dÄl to, kad buvo maža, negali prisiminti. TÄvas apie tai kalbÄdavo nenoriai, taÄiau girdÄjo, kaip mama grįžusiam tÄvui pasakodavo, jog jai buvo sunku, nes turÄdavo nakvoti ne namie, o pareiÅ¡kÄja buvo slepiama pas kitus žmones. Ä® namus grįžo gyventi tik pradÄjusi eiti į pirmÄ klasÄ. L. V. Kalesnykas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jis gyveno tame paÄiame Kriaunų kaime, kur gyveno ir pareiÅ¡kÄja.
Tuo metu, kai iÅ¡trÄmÄ pareiÅ¡kÄjos tÄvÄ Z. K., iÅ¡trÄmÄ ir jo tÄvÄ bei kaimynÄ. Jis jau Äjo į pirmÄ klasÄ ir pats atsimena, kad pareiÅ¡kÄja liko mažytÄ. Prisimena, kad po pareiÅ¡kÄjos tÄvo iÅ¡trÄmimo, kažkur dingo ir ji. Kadangi ir jis pats buvo tokioje pat situacijoje, žino, kad jÄ mama slÄpÄ bijant iÅ¡trÄmimo. Žino, kad slÄpÄ jÄ pas svetimus žmones tame paÄiame kaime. Po Stalino mirties pareiÅ¡kÄjos mama dažniau grįždavo namo ir parsiveždavo pareiÅ¡kÄjÄ .
Liudytojas A. L. teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog jis iÅ¡ savo tÄvų girdÄjo, kad iÅ¡trÄmÄ Kriaunaitį, o pareiÅ¡kÄja, bÅ«dama maža, buvo slepiama pas svetimus žmones, kad apsaugoti jÄ nuo tremties. Jis ir pats lygiai taip buvo slepiamas pas kitus žmones. Visos Å¡ios aplinkybÄs leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad pareiÅ¡kÄja nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos negalÄjo gyventi savo nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas tenkintinas.
             Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str., n u s p r e n d Ä: Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos, pareiÅ¡kÄjos V. N. tÄvo Z. K. įkalinimo metu, pareiÅ¡kÄja V. N. negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje.JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas siekiant pripažinti nukentÄjusio asmens - tremtinÄs statusÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu.
TeisÄja                                                                                                                       Irina SerafinÂ