Legislator Case Law & Legislation
1ad9eac0-cfc6-422d-a6e8-3d2ecf2d871e AI generated

1ad9eac0-cfc6-422d-a6e8-3d2ecf2d871e · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Case Number 1ad9eac0-cfc6-422d-a6e8-3d2ecf2d871e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N., jos atstovei advokatei Irina Kizinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir nustatė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos, pareiÅ¡kėjos tėvo Z.

Legislator headnote

AI generated

1ad9eac0-cfc6-422d-a6e8-3d2ecf2d871e · Å irvintų rajono apylinkės teismas: Lietuvos ypatingajame archyve žinių apie tai, kad pareiÅ¡kėja ir jos tėvai buvo oficialiai įtraukti į iÅ¡tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nerasta. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime nurodė, kad susipažino su pareiÅ¡kėjos V. N. pareiÅ¡kimu ir nurodė, kad faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos tėvas Z. K. buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose nuo 1951-10-23 iki 1958-04-25 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20174-02-19 pažymėjimas Nr. 8P-23.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-221-522/2015(Proceso Nr.2-44-3-00133-2015-8)                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 34.5;116.1. (S) Širvintų rajono apylinkės teismas SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 7 d.Širvintos              Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant posėdžio sekretorei Onai Petniūnienei,dalyvaujant pareiškėjai V.

N., jos atstovei advokatei Irina Kizinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir nustatė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos, pareiÅ¡kėjos tėvo Z.

K. įkalinimo metu pareiÅ¡kėja V. N. (Kriaunaitytė), bÅ«dama nepilnamete, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad ji yra Z. K., gimusio 1908 m., ir V. K., gimusios 1916 m., vienturtė dukra. PareiÅ¡kėjos tėvai jau mirė. Po antrojo pasaulinio karo Zigmas ir V. K. gyveno kartu su pastarojo motina V. K. jos nuosavame name Kriaunų kaime Å irvintų rajone. 1951 m. sovietų okupacijos metu., kai pareiÅ¡kėja dar buvo kÅ«dikis, jos tėvÄ Z. K. areÅ¡tavo už tai, kad jis prieÅ¡inosi okupaciniam režimui ir palaikė ryÅ¡ius su miÅ¡ke stovyklaujančiais partizanais. 1951 m. spalio 23 d.

Z. K. buvo neteisėtai represuotas ir suimtas. Jis buvo nuteistas 25 metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje ir buvo iÅ¡tremtas į R. M. autonominę respublikÄ . Vėliau, pritaikius amnestijÄ , bausmė sumažinta iki 10 metų ir 1958 m. balandžio 25 d. buvo paleistas. 1968 m. Z. K. mirė. Å ias aplinkybes pareiÅ¡kėja sužinojo iÅ¡ savo motinos, kuri mirė 2010 m., pasakojimų, o taip pat iÅ¡ Å¡alia gyvenančių kaimynų, kurių Å¡eimas taip pat palietė okupacinės valdžios represijos ir tremtis.

PareiÅ¡kėja iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad kai tėvas buvo areÅ¡tuotas, jai buvo 1 metai ir 8 mėnesiai. Motina, siekdama apsaugoti vaikÄ nuo tremties, atidavė jÄ kitiems žmonėms, kad jie ne tik jÄ prižiÅ«rėtų, bet ir slėptų nuo represinės valdžios. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja pradėjo gyventi pas kitame kaime gyvenančius Kanapienius ir dėl nuolatinės grėsmės bÅ«ti iÅ¡tremtiems, gyveno pas juos apie 3-4 metus. Kurį laikÄ pareiÅ¡kėja dar gyveno pas kitame kaime gyvenančius giminaičius – Murauskus.

BÅ«dama jau 4-5 metukų pareiÅ¡kėja pati pamena, kaip Å eÅ¡uolių kaime buvo okupacinės valdžios Å¡tabas ir žmones paimdavo iÅ¡ namų dienomis. PareiÅ¡kėjÄ nuolat lydėjo nesaugumo jausmas, nes Å¡alia nebuvo mamos ir teko gyventi ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. IÅ¡ tų laikų pareiÅ¡kėja prisimena neapykantÄ valdžiai ir nepažįstamų žmonių baimę. Kuomet tėvas grįžo iÅ¡ tremties, 1958 m., Å¡eima jau gyveno savo namuose, Kriaunų kaime, Å irvintų r. 1990 m. birželio 15 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjos tėvas Z. K. buvo neteisėtai represuotas ir neteisėtai iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietoje nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1958 m. balandžio 25 d., o 2014-02-19 iÅ¡davė pažymėjimÄ , kuriame pažymėta, kad Z. K. pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnį yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Å iuo metu pareiÅ¡kėja yra senatvės pensininkė ir turi teisę į gauti įstatymų nustatytas socialinės rÅ«pybos bei kitas lengvatas ir valstybės paramÄ , o Valstybės socialinio draudimo fondas mokės jai priedÄ prie pensijos, jeigu bus nustatytas tremtinių arba jiems prilygstančių asmenų teisinis statusas.

Lietuvos ypatingajame archyve žinių apie tai, kad pareiÅ¡kėja ir jos tėvai buvo oficialiai įtraukti į iÅ¡tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nerasta. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime nurodė, kad susipažino su pareiÅ¡kėjos V. N. pareiÅ¡kimu ir nurodė, kad faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos tėvas Z. K. buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose nuo 1951-10-23 iki 1958-04-25 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20174-02-19 pažymėjimas Nr. 8P-23.

O prielaidÄ , jog slapstymosi faktas yra buvęs leistų daryti pagrįsti liudytojų parodymai.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas turi Lietuvos Respublikos piliečiai, įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos registrÄ ir kurie negauna iÅ¡ kitos valstybės panaÅ¡aus pobÅ«džio pensijos ar kitokios nuolatinės kompensacinės iÅ¡mokos, politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų iÅ¡duotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkÅ«rimÄ , arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijos nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus.

PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, remiantis įstatymų nuostatomis.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. numato, kad teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 445 str.). Ä®statymų leidėjas numato pareiÅ¡kėjui pareigÄ aiÅ¡kiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas praÅ¡ymas bei pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ (CPK 178 str.). Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja V.

N. (iki santuokos – Kriaunaitytė) yra Z. K. ir V. K. duktė (b.l. 6). PareiÅ¡kėjos tėvas Z. K. 1968 m. rugpjūčio 31 d. mirė (b.l. 9). IÅ¡ 2014-02-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡duoto pažymėjimo Nr, 8P-23 matyti, kad Z. K. buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VSM kariuomenės karinio tribunolo 1952 m. kovo 28-29 d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 17 ir 581a straipsnį nuteistas dvideÅ¡imt penkeriems metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams atimant teises, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, b, c punktuose, konfiskuojant visÄ turtÄ .

Laisvės atėmimo vietoje buvo nuo 1951 m. spalio 23 d. Paleistas 1958 m. balandžio 25 d. iÅ¡ Mordovijos ATSR pataisos darbų stovyklos. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Lietuvos ypatingojo archyvo raÅ¡te nurodyta, kad duomenų apie Z. K., V. K., V. K. įtraukimÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti 1948-1951 m. iÅ¡ Å irvintų r., Å eÅ¡uolėlių apyl., Kriaunų k. už Lietuvos TSR ribų nerasta (b.l. 13).

PareiÅ¡kėja siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos, jos tėvo įkalinimo metu ji, bÅ«dama nepilnamete, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje vietoje. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2051 m. spalio mėnesį areÅ¡tavus jos tėvÄ Z. K., ji su mama buvo priverstos slapstytis bijant iÅ¡trėmimo. JÄ , dar visai maÅ¾Ä , mama slėpė tai pas kaimynus Kanapienius, tai pas savo giminaičius Murauskus, gyvenančius tame pačiame kaime.

Ä® namus pargrįždavo labai retai ir labai trumpam. Apie tai ji girdėjo iÅ¡ savo tėvo ir mamos, nes pati dėl to, kad buvo maža, negali prisiminti. Tėvas apie tai kalbėdavo nenoriai, tačiau girdėjo, kaip mama grįžusiam tėvui pasakodavo, jog jai buvo sunku, nes turėdavo nakvoti ne namie, o pareiÅ¡kėja buvo slepiama pas kitus žmones. Ä® namus grįžo gyventi tik pradėjusi eiti į pirmÄ klasę. L. V. Kalesnykas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gyveno tame pačiame Kriaunų kaime, kur gyveno ir pareiÅ¡kėja.

Tuo metu, kai iÅ¡trėmė pareiÅ¡kėjos tėvÄ Z. K., iÅ¡trėmė ir jo tėvÄ bei kaimynę. Jis jau ėjo į pirmÄ klasę ir pats atsimena, kad pareiÅ¡kėja liko mažytė. Prisimena, kad po pareiÅ¡kėjos tėvo iÅ¡trėmimo, kažkur dingo ir ji. Kadangi ir jis pats buvo tokioje pat situacijoje, žino, kad jÄ mama slėpė bijant iÅ¡trėmimo. Žino, kad slėpė jÄ pas svetimus žmones tame pačiame kaime. Po Stalino mirties pareiÅ¡kėjos mama dažniau grįždavo namo ir parsiveždavo pareiÅ¡kėjÄ .

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis iÅ¡ savo tėvų girdėjo, kad iÅ¡trėmė Kriaunaitį, o pareiÅ¡kėja, bÅ«dama maža, buvo slepiama pas svetimus žmones, kad apsaugoti jÄ nuo tremties. Jis ir pats lygiai taip buvo slepiamas pas kitus žmones. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėja nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas.

             Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str., n u s p r e n d ė: Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad nuo 1951 m. spalio 23 d. iki 1954 m. pabaigos, pareiÅ¡kėjos V. N. tėvo Z. K. įkalinimo metu, pareiÅ¡kėja V. N. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant pripažinti nukentėjusio asmens - tremtinės statusÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                                       Irina SerafinÂ