2016-12-01 Nr. AB-22669-3-61-3-05764-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-1563-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05764-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas)

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir atsakovas) sprendimą Nr. 14-IL-10-10248-e atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą.

Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame formaliai nurodoma, kad 1997 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ignoruojant bendruosius baudžiamosios teisės principus ir teistumo institutą.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1997 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalį ir skyrė 5 metus laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-I619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskirta bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 metais, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) teisės normas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadas (2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas), teismas pažymėjo, kad Įstatyme įtvirtintos sąlygos, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos. Toks teisinis reglamentavimas, teismo vertinimu, kai Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis, yra sietinas su viešąja tvarka bei visuomenės saugumu. Kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų sąlygų, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, nepripažįstant jį nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Konstatavus, kad pareiškėjas nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmuo, teismas dėl kitų pareiškėjo reikalavimų nepasisakė.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo iš esmės tapačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo argumentu, jog asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą. Pareiškėjo įsitikinimu, ribojimai turėti ginklus turėtų būti proporcingi siekiamam tikslui. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovo sprendimas buvo priimtas visiškai neatsižvelgiant į dabartinę pareiškėjo gyvenseną.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir tinkamai įvertino ginčo aplinkybes bei pagrįstai pritaikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 14-IL-10-10248-e teisėtumo bei pagrįstumo.

Šiuo sprendimu atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šį sprendimą grįsdamas tuo, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, nes 1997 m. gegužės 8 d. Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 234 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 4 mėnesiams.

Pareiškėjas savo nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pagal baudžiamojo kodekso nuostatas jo teistumas yra seniai išnykęs, todėl jis negali būti laikomas teistu. Teigia, kad atsakovas neteisingai aiškina bei taiko Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2010 m. lapkričio 18 d. redakcija, nes nuo šios redakcijos įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., pradėti taikyti griežtesni apribojimai asmenims, iki tol neturėjusiems leidimo laikyti ginklus ar nešiotis ginklus, tačiau siekiantiems tokį leidimą gauti.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) nustatyta, kad „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo <...> įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo“.

Kaip teisingai nurodė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas būdamas 1997 m. gegužės 8 d. teistas pagal BK 234 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 4 mėnesiams, patenka į šios teisės normos veikimo sritį, todėl, formaliąja prasme, neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens statuso (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo taikymo prasme).

Tačiau Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normos išaiškinimui bei taikymui aktualios yra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146, su vėlesniais pakeitimais, 2 straipsnio (toliau – Pakeitimo įstatymas) nuostatos.

Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta:

1.Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2011 m. kovo 1 d..

2. Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Iš Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies matyti, kad joje yra įtvirtinta išimtis iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) nustatyto reguliavimo, leidžianti netaikyti šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tais atvejais, kai asmuo iki 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, su sąlyga, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Sprendžiant klausimą ar „aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo“, reikia lyginti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2010 m. lapkričio 18 d. redakciją (su vėlesniais pakeitimais) su prieš tai galiojusia šios teisės normos redakcija - 2007 m. gruodžio 4 d., t. y., reikia palyginti skirtingas šios teisės normos redakcijas bei nustatyti, ar aplinkybė, kuri asmenį, pagal 2010 m. lapkričio 18 d. redakciją, kvalifikuoja kaip neturintį nepriekaištingos reputacijos, egzistavo iki 2011 m. vasario 28 d. ir nebuvo kliūtimi jam pagal 2007 m. gruodžio 4 d. redakciją gauti bei turėti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.

Byloje nagrinėjamu atveju, lyginant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2007 m. gruodžio 4 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijas, matyti, kad pareiškėją kvalifikuojanti aplinkybė – jo nuteisimas 1997 m. gegužės 8 d. pagal BK 234 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 4 mėnesiams, nebuvo kliūtimi jam gauti bei turėti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus pagal 2007 m. gruodžio 4 d. redakciją, bei kad kliūtimi gauti tokius leidimus ši aplinkybė tapo pagal 2010 m. lapkričio 18 d. redakciją.

Tačiau byloje aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka būtų gavęs bei turėjęs iki 2011 m. vasario 28 d. leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

Visa tai lemtų, kad pareiškėjas, remiantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, aptarta išimtimi iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) nustatytos elgesio taisyklės, negalėtų pasinaudoti, o tuo pačiu ir gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. vasario 2 d. nutarimu, priimtu byloje Nr. 35/2014-55/2014 pripažino, „kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 81-4222) tiek, kiek pagal ją asmenims, turintiems Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, jeigu jie šiuos ginklus įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal šį įstatymą nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), ir 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus, nuo 2012 m. liepos 12 d. turi būti taikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, o ne nustatytieji Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalyje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.“

Pagal šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, prieš tai aptarta išimtis iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) nustatytų elgesio taisyklių, tame tarpe ir 4 punkto, turi būti taikoma ir tiems asmenims, kurie iki 2011 m. kovo 1 d. buvo įsigiję Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) nurodytų šaunamųjų ginklų, bet nustatyta tvarka iki 2011 m. vasario 28 d. nebuvo gavę ir neturėjo leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus.

Minėta, kad pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį asmenys, kurie iki 2011 m. kovo 1 d. buvo įsigiję Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) nurodytų šaunamųjų ginklų, buvo įpareigoti gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, tuo reikalu iki 2014 m. liepos 1 d. pateikiant kompetentingom institucijom atitinkamus prašymus.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 30 d. pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą laikyti ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ir mažos galios revolverį Kora Brno, kal. 6mm Flobert, Nr. 647548, įsigytus iki 2011 m. kovo 1 d..

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6-8 punktus (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) C kategorijos ginklams priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai); senoviniai ginklai ir šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo prašymas išduoti jam leidimą laikyti dujinį pistoletą (revolverį) ir senovinį ginklą, atitiko Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei aptartą išimtį pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įgalinančią jo atžvilgiu netaikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) reikalavimų, bei suteikiančią jam teisę gauti leidimą laikyti šiuos ginklus.

Dėl šių aplinkybių atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti minėtus ginklus yra neatitinkantis aptarto teisinio reglamentavimo, o tuo pačiu nepagrįstas ir neteisingas.

Tačiau byloje duomenų, ar mažos galios revolveris Kora Brno, kal. 6mm Flobert, Nr. 647548 atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 8 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) numatytus kriterijus nėra surinkta, todėl kolegija neturi galimybės nustatyti, kokios kategorijos (C, B ar kt.) ginklų rūšiai šis ginklas yra priskirtinas. Šią aplinkybę, pagal priskirtą kompetenciją yra pavesta nustatyti atsakovui, kuris iš naujo spręsdamas leidimo laikyti ginklus išdavimo klausimą pareiškėjui, turės tai ir padaryti. Priklausomai nuo priskirtos šiam ginklui kategorijos, atitinkamai turės išspręsti ir leidimo laikyti šį ginklą išdavimo klausimą pareiškėjui.

Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra naikintini, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą iš naujo spęsti leidimo laikyti ar/ir leidimo nešiotis šaunamąjį ginklą išdavimo pareiškėjui klausimą (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 14-IL-10-10248-e ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. M. 2014 m. birželio 30 d. prašymą išduoti neterminuotą leidimą laikyti ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ir mažos galios revolverį Kora Brno, kal. 6mm Flobert, Nr. 647548.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas