16c82a58-ffb5-4ddb-b0fb-cf2e09d9cc77 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-531/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05741-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo CiesiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A.

M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos – B. K. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , o baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 9 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. M. skirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į fondo sÄ skaitÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktu, iÅ¡ A. M. Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 329,12 Eur proceso iÅ¡laidų už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimÄ ir saugojimÄ .

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. grÄ Å¾inti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. M. pripažintas kaltu už tai, kad 2020 m. vasario 8 d. apie 14.57 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti A. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę. Atkreipia dėmesį, kad be minėto automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino ir iÅ¡skyrė A. M. asmenybę, Å¡eiminę bei turtinę jo padėtį, nustatytÄ lengvinančiÄ aplinkybę, sumenkindamas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , praeityje padarytų administracinių nusižengimų reikÅ¡mę ir neatsižvelgė į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikÅ¡mingas detales, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilio konfiskavimas, esant Å¡ioms aplinkybėms bus perteklinis, neproporcingas padarytam nusikaltimui ir neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Mano, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai netinkamai grindė sprendimÄ nekonfiskuoti A. M. priklausančios transporto priemonės. Bylos duomenimis, A. M. nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, 22 metus turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ ir vairuojantis transporto priemones. Jis neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, taigi suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir galimas jos pasekmes. Vairuodamas automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,89 promilės neblaivumo laipsnis (antru pÅ«timu nustatytas 1,92 promilės neblaivumo laipsnis) jis padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų ir nors jokios pasekmės nekilo, vairuodamas neblaivus jis kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, juk kartu vežėsi taip pat neblaivų keleivį R.

R.. Liudytojai - policijos pareigÅ«nai D. Č. ir E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. sustabdė todėl, kad jis važiuojant keliu dienos metu įtartinai manevravo automobilį. Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokiais savo veiksmais A. M. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei. Tuo labiau, kad pats A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jis, bÅ«damas įkalbintas neblaivaus R. R., ir bÅ«damas pats neblaivus, sutiko jį nuvežti į parduotuvę įsigyti alkoholinių gėrimų.

Tas pačias aplinkybes patvirtino ir R. R.. Taigi akivaizdu, kad nebuvo jokio būtinumo vairuoti automobilį esant neblaiviam. Atkreipia dėmesį, kad išdėstytų duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines A. M. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad A. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taip pat šios aplinkybės nedvejotinai rodo, kad automobilio konfiskavimas jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Juk A.

M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir paskyrus dvejiems metams teisių atėmimÄ ir tik 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ A. M. elgesys, kvalifikuotas kaip nusikalstama veika, iÅ¡ esmės kaltininkui sukeltų tik už administracinio nusižengimo padarymÄ numatytas pasekmes. Pažymi, jog teismų praktikoje gausu atveju, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivÅ«s, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bet jų atžvilgiu vis tiek taikomas transporto priemonės konfiskavimas.

Teismas privalėjo nenukrypti nuo teismų praktikos. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, kad automobilis yra A. M. ir jo sutuoktinės bendras santuokinis turtas, todėl turi bÅ«ti atsižvelgta ir į sutuoktinės, niekuo neprisidėjusios prie nusikalstamos veikos, interesus. Kadangi, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo, suteikęs turtÄ , turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ , esminės reikÅ¡mės neturi.

Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Teigia, kad turto konfiskavimas yra suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises ir laisvės, bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra.

Pabrėžia, kad šiuo metu ir veikos padarymo metu A. M. nedirbo, dirba sutuoktinė, nepilnamečių vaikų šeima neturi, šeimoje yra kitas automobilis, turi nekilnojamojo turto, todėl abejoti jų finansiniu stabilumu teisinio pagrindo nėra. Taigi, automobilio konfiskavimas jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir A. M. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota transporto priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

3. A. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti. Pažymi, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Å ioje normoje naudojami žodžiai „gali bÅ«ti“, o tai reiÅ¡kia, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK VI skyriuje numatytais pagrindais, asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Mano, kad skundžiamame nuosprendyje turto konfiskavimo netaikymas jam yra pakankamai motyvuotas ir argumentuotas. Teismas neprivalėjo taikyti turto konfiskavimo, o turėjo teisę spręsti konfiskuoti ar ne jo transporto priemonę. Apylinkės teismas detaliai įvertinęs visas nustatytas byloje aplinkybes bei individualizuodamas baudžiamųjų poveikio priemonių taikymÄ , naudodamasis įstatymo suteikta teise spręsti, priėmė sprendimÄ Å¡io turto nekonfiskuoti.

4. Teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantė Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ra skundžia nuosprendžio, kuria nuspręsta netaikyti A. M. baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako iÅ¡imtinai tik Å¡iuo klausimu.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ netaikyti A. M. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo motyvavo tuo, kad A. M. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo gyvendamas registruotoje santuokoje. Taigi, automobilis yra bendroji jo ir sutuoktinės nuosavybė. A. M. pirmÄ kartÄ neblaivus vairavo transporto priemonę, jis važiavo kaimo keliu, kur eismo intensyvumas mažas. Kadangi automobilis yra jo ir jo sutuoktinės bendras santuokinis turtas, turi bÅ«ti vertinami ir jos, niekuo neprisidėjusios prie nusikalstamos veikos, interesai. Å iuo atveju automobilio konfiskavimas bÅ«tų perteklinis, neproporcingas padarytam nusikaltimui ir neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis), gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Å iuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai kelia ar nekelia pavojaus visuomenei turto palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

9. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirtinas A. M. baudžiamojo poveikio priemones parinko nepakankamai įvertinęs galimybę užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų darymo. Å iuo atveju nepagrįstai buvo nuspręsta A. M. netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl Å¡ioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su vienu iÅ¡ pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,89 promilės girtumas. A. M. neblaivus vairavo pirmÄ kartÄ , jis važiavo kaimo keliu, kur eismo intensyvumas mažas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios leistų teigti, kad dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas A.

M. bÅ«tų neproporcingas. Be to, pagal bylos duomenis, jis automobiliu važiavo ne vienas, o kartu su R. R., taigi tokiais savo veiksmais kėlė pavojų ne tik sau, bet ir jam. Kita vertus, turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę asmeniui dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamiems tikslams. Visos aukščiau iÅ¡dėstytos A. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia teismui daryti iÅ¡vados, jog nekonfiskavus pačios transporto priemonės nebus pasiektas Å¡iai baudžiamajai poveikio priemonei keliamas tikslas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs iÅ¡imtį, kai galimas ne pats transporto priemonės, o jo vertės konfiskavimas, t. y. kai turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, A.

M. asmenybę (baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas) bei tai, kad aptariamas jam priklausantis automobilis yra jo ir jo sutuoktinės bendroji nuosavybė, yra netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau tai neužkerta kelio taikyti transporto priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡koma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju, visos transporto priemonės vertės (1090 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neproporcingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A.

M. teises daugiau, negu tai yra bÅ«tina. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. skirtinas dalies turto (automobilio) vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas, kurio pakaks Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ â€“ 600 Eur. Taigi Å¡iuo atveju paskyrus turto dalies vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bei uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones, toks sprendimas atitiks teisingÄ vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. M. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalies vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų).

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis