16c6b118-e901-49d2-b7c7-6ddbc0d1edfb · Klaipėdos apygardos teismas

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje ir Å¡ių reikalavimų tenkinimo tvarkos                                     Civilinė byla Nr. e2S-748-524/2017                                                                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-02205-2017-0)                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                           3.1.11.4.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos UAB „Nordecum“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Nordecum“ praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims G.

V., R. V., antstolei V. D. dėl skolininko turto dalies nustatymo, n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja prašė nustatyti, kad skolininkui G. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis sutuoktinės R. V. gaunamų pajamų. PaaiÅ¡kino, kad minėtų faktų nustatymas reikalingas, siekiant tinkamai įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto, nes iÅ¡skyrus aplinkybę, jog jam priklauso 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), jokio kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nėra.

Tuo tarpu skolininko sutuoktinė gauna pajamas ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo minėtÄ butÄ .    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-20 nutartimi, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas teismui yra nekonkretus, nustatė pareiÅ¡kėjai UAB „Nordecum“ terminÄ iki 2017 m. kovo 1 d. įskaitytinai nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y.: (tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja siekia atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) pateikti teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį pagal CPK 29, 31 straipsniuose nustatytas taisykles, nes ginčas kiltų dėl nuosavybės padalijimo; (tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ nustatyti skolininko dalį, valdomÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise) suformuluoti praÅ¡ymÄ , nurodant konkretų praÅ¡omos nustatyti skolininko turto dalies dydį, ir pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo.

   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-20 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kėjos UAB „Nordecum“ praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teigia, kad teismo iÅ¡vada ir reikalavimas nurodyti ne tik idealiÄ jÄ , bet ir realiÄ jÄ skolininko turto dalį yra nepagrįstas, nes padavus pareiÅ¡kimÄ pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai turto daliai.

Mano, kad paduotas pareiÅ¡kimas yra be trÅ«kumų, todėl nėra pagrindo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IV.             Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos.

Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Å ios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiÅ¡keliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas Å¡alies procesinis dokumentas, kuriame aiÅ¡kiai nurodytas reikalavimas kitai proceso Å¡aliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sÄ lygas efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, taip užtikrinant Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis).Pirmosios instancijos teismo nuomone, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto teismui pareiÅ¡kimo turinio nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėja praÅ¡o padalyti skolininko nuosavybę, ar praÅ¡o nustatyti skolininko turto dalį, valdomÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

TokiÄ savo nuomonę minėtas teismas grindžia atsižvelgdamas į minėto pareiÅ¡kimo reikalavimo formuluotę. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti, kad skolininkui G. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 sutuoktinės R. V. gaunamų pajamų. Viena vertus, galima bÅ«tų sutikti su pirmosios instancijos nuomone, kad tikėtina, jog pareiÅ¡kėja siekia atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau kita vertus, pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad antstolės nurodymu ji kreipiasi į teismÄ bÅ«tent dėl skolininko turto dalies nustatymo, atitinkamai formuluoja pareiÅ¡kimo pavadinimÄ , nurodo procesines teisės normas, kurių pagrindu kreipiasi į teismÄ (CPK 667 str.).

Turint omenyje, kad pareiÅ¡kėja visgi siekia nustatyti skolininko turto dalį, sutiktina, kad pareikÅ¡tas reikalavimas nėra tikslus. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime aiÅ¡kiai nurodo, kad antstolės nurodymu pagal CPK 667 str. siekia nustatyti skolininko turto dalį, valdomÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi, iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio, pridėtų įrodymų yra aiÅ¡ku, kokio rezultato siekia pareiÅ¡kėja ir kokiu bÅ«du ji Å¡io rezultato siekia. Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kimo reikalavimo formuluotės netikslumas nelaikytinas esminiu, todėl nėra teisinio pagrindo dėl Å¡ios aplinkybės taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimo trÅ«kumu laiko aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja nepateikė naudojimosi butu tvarkos projekto, todėl nėra galimybės nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkÄ , kas (tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti skolininko turto dalį bute) yra privaloma padaryti. PareiÅ¡kėja nurodo, kad tokios informacijos pateikti negali, nes neturi skolininkui priklausančio buto bylos, tai užkerta keliÄ parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto (buto) dalimi tvarkÄ .

Be to, pareiÅ¡kėja pažymi, kad teismai negali priskirti Å¡ios pareigos pareiÅ¡kėjai, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojai, nes tik turto bendraturčiai geriausiai gali nusistatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ jie naudosis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrÄ ja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, jog remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatyti skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ . Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiÅ¡kia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ kartu su CK 4.80 str. 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Å¡iomis normomis yra ginami iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai – skolininko dalis atidalijama taip, kad iÅ¡ jos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, t. y. patenkinti kreditoriaus reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–533/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra suformavęs praktikÄ , kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias bei (ar) realiÄ sias dalis ir jos turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Sutiktina su apeliante, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja bÅ«tinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies, tačiau, kaip minėta teismų praktikoje, dalis turi bÅ«ti nustatyta taip, kad bÅ«tų galima realiai įvykdyti sprendimÄ . Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 667 straipsnio 2 dalies taikymÄ , yra suformavęs praktikÄ , kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodymas, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarkÄ , yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22–36). Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ .Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamajame turte, esant suformuotai teismų praktikai, jog CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkÄ , nustatant skolininko dalį nekilnojamame turte, yra imperatyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi nepateikus tinkamai parengto naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi projekto, pirmosios instancijos teismas negalėtų teisingai iÅ¡nagrinėti bylos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 115 straipsnis, 667 straipsnio 2 dalis). Atsakant į atskirojo skundo argumentÄ , jog skolininkei bÅ«tų paprasčiau pateikti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , kadangi jos žinioje yra jai priklausančio turto dokumentai, be to, jos interesas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra didesnis, todėl turi teisę nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotojui suteikia teisę kreiptis į teismÄ dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, į kuriÄ bÅ«tų galima antstoliui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ .

Taigi bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotojas turi bÅ«ti pirmiausia suinteresuotas ir imtis aktyvių priemonių siekiant nustatyti tokiÄ skolininko turto dalį ir jos naudojimosi tvarkÄ , į kuriÄ bÅ«tų galima realiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir įvykdyti teismo sprendimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kėja atskirajame skunde taip pat teigia, kad neturi suinteresuotiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinės bylos, todėl neturi galimybės parengti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, jog pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai neturi galimybės pateikti naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos, teismui Å¡ioje proceso stadijoje nepateikė .

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 667 str. antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos plano pareiÅ¡kėja gali kreiptis per antstolį, kuriam VÄ® Registrų centras teikia visus duomenis apie skolininko nekilnojamÄ jį turtÄ .Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymÄ , ir trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir nustatyti terminÄ iki 2017-06-05 įskaitytinai nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teisėja                                                                                                           Erika MisiÅ«nienė