16c5d4ec-1c38-4a2b-8ca8-eb5efced1ac6 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6742-279/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01606-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas A. L. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 ir nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis sÄ lygomis.

PaaiÅ¡kino, kad jis atlikinėja bausmę uždaroje zonoje kamerų tipo patalpose. Teigia, kad Å¡iose patalpose netinkamai įrengtas taksofono aparatas, kadangi jis yra patalpoje, kurioje yra įrengta pareigÅ«nų darbo vieta. Nurodė, kad visada atėjus paskambinti telefonu, bÅ«na du ar trys pareigÅ«nai, kurie garsiai kalba, todėl labai sunku bendrauti su artimaisiais, sunku susikaupti ir pasikalbėti rÅ«pimais klausimai. Teigia, kad taip buvo pažeistas jo privatumas, žeminamas orumas, dėl ko jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 7-10) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys, kurie paremti tik pareiÅ¡kėjo prielaidomis, neleidžia tinkamai, objektyviai ir tiksliai nustatyti įstaigos pareigÅ«nų galimai padarytus neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė į telefoninį pokalbį 2 kartus per mėnesį. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių pataisos namų pareigÅ«nų pavardžių, kurie, anot jo, bÅ«tų trukdę kalbėtis telefonu ar klausęsi pareiÅ¡kėjo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kuomet, pasak, pareiÅ¡kėjo buvo jam trukdoma ir klausomasi jo telefoninių pokalbių.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė su skundais dėl galimai pažeistų jo teisių, nesikreipė į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ar psichologines tarnybas dėl pablogėjusios sveikatos. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad patiria emocinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus dėl bendravimo su artimaisiais. PareiÅ¡kėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytÄ Â teisę į žalos atlyginimÄ .

Skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 ir nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos (2018 m. liepos 29 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis, jog jam nebuvo suteikta galimybė netrukdomam bendrauti telefonu su artimaisiais. PareiÅ¡kėjo teigimu uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpų teritorijoje, kurioje jis buvo laikomas, taksofono aparatas įrengtas PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų darbo vietoje, todėl, atėjus paskambinti telefonu, visada bÅ«davo du ar trys pareigÅ«nai, kurie garsiai kalbėjo, dėl Å¡ių priežasčių buvo sunku bendrauti su artimaisiais, sunku susikaupti ir pasikalbėti rÅ«pimais klausimai.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnis, kuris nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. PareiÅ¡kėjas buvo priskirtas drausmės grupei (Å¡ios aplinkybės neginčija ir pats pareiÅ¡kėjas, b. l. 1), o BVK 75 straipsnio 4 punktas numato, kad „drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: <...> du kartus per mėnesį paskambinti telefonu“.

Atsakovės atstovas nurodė, kad tokia teisė pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ to, jog kalbėtis telefonu trukdo pareigÅ«nai, kurie garsiai bendrauja tarpusavyje, girdi jo pokalbius, taip nėra užtikrinamas privatumas kalbantis telefonu su artimaisiais. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, tikslių datų, kuomet, pasak pareiÅ¡kėjo, jam buvo trukdoma ar klausomasi jo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė konkrečių PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų pavardžių, kurie bÅ«tų trukdę pareiÅ¡kėjui kalbėtis telefonu ar klausęsi pareiÅ¡kėjo telefoninių pokalbių.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais dėl galimai pažeistos jo teisės į pokalbius telefonu. Iš byloje pateiktos Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 24 d. pažymos, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų išgyvenimų, kankinimų ar orumo pažeminimo, kuriuos jam galėjo sukelti netinkamas bendravimas telefonu su artimaisiais, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, nesikreipė.

Teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefonÄ , kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems atskiroje patalpoje, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmus.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, o nesant Å¡ios sÄ lygos, negali kilti ir atsakomybė už žalÄ . Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė