2021-02-10 Nr. AB-2924-3-62-3-00471-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1469-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00471-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sinetas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sinetas“ skundą atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės tarybai ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sinetas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) 2.13 papunktį ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1-1019 „Dėl licencijos išdavimo“ (toliau – ir Administracijos sprendimas), priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu įgijo teisę naudotis patalpomis su lauko terasa, esančiomis adresu Senamiesčio g. 1, Lazdijai, kuriose ketino atidaryti restoraną. 2016 m. vasario 17 d. pateikė paraišką Administracijai dėl neterminuotos licencijos išdavimo, leidžiančios verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais restorane. Administracija 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nurodydama, kad Taryba 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą, kurio 2.13 papunktis draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio adresu Senamiesčio g. 8, Lazdijai. Administracijos sprendime nurodoma, kad pareiškėjo restoranas yra arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo minėtos įstaigos, todėl vadovaujantis Tarybos sprendimu, licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nebus išduodama.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktis pagal savo teisinę prigimtį priskirtinas individualiam teisės aktui, kadangi jame yra tiesiogiai įvardinta vieta (teritorija), kurioje draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais ir, atitinkamai, draudžiamas licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimas. Sprendimas yra adresuotas jame išvardytų prekybos vietų savininkams (ūkio subjektams), t. y. konkretiems asmenims, kurių veiklos vieta yra aiškiai apibrėžta 500 m atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“.

4. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies nuostata teismų praktikos kontekste nėra imperatyvi norma, todėl kiekvienu atskiru atveju Tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas (ar draudimas prekiauti) yra pateisinamas, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vieta, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų.

5. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Tarybos sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nėra įvykdyta pareiga pagrįsti sprendimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (remiamasi tik Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ raštu). Sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, pagrindžiančių absoliutaus prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo būtinumą, nenurodoma, kokios aplinkybės lėmė būtent 500 metrų atstumo nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ nustatymą. Toks draudimas galėtų būti taikomas tik kraštutiniu atveju, jeigu būtų surinkta duomenų apie konkrečios prekybos vietos pavojingumą, neigiamą gyventojų nuomonę, policijos informaciją apie neramumus, kuriuos sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas, jeigu vykdant mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais būtų sudėtinga užtikrinti viešąjį rimtį, saugią ir kultūringą aplinką. Be to, sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) nuostatas, kadangi daro privilegijuotus tuos asmenis (ūkio subjektus), kuriems buvo išduota licencija užsiimti mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki šio sprendimo priėmimo dienos lyginant su kitais verslininkais (naujais ūkio subjektais).

6. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos sprendimas taip pat naikintinas, kadangi yra priimtas nemotyvuoto Tarybos sprendimo pagrindu.

7. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nurodė, kad Administracija, gavusi Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ 2016 m. sausio 4 d. raštą Nr. S2-1 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais atstumo nustatymo“ (toliau – ir Raštas), norėdama užtikrinti, kad mokiniai kuo mažiau matytų (arba nematytų) alkoholį vartojančių asmenų bei siekdama vaikams formuoti teigiamą požiūrį į sveiką ir teisingą gyvenimo būdą, įvertino pasiūlymą drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ teritorijos, jam pritarė bei parengė atitinkamą tarybos sprendimo projektą. Taryba, įvertinusi pasikeitusį teisinį reguliavimą, didelį alkoholio vartojimo mastą Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, daromą žalą, specialistų išvadas ir rekomendacijas, po ilgų diskusijų, konsultacijų su vietos bendruomenių atstovais ir atsižvelgusi į teisės aktų reikalavimus, 2016 m. vasario 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Kadangi įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus Tarybai, esant reikalui, uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tam tikroje savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes, Taryba, priimdama sprendimą, veikė pagal jai įstatymu suteiktą kompetenciją ir jos neviršijo.

9. Atsakovas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje draudžiamas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato tokią išimtį, o tai lemia tam tikros subjektų grupės išskyrimą. Tarybos sprendimas priimtas atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, leidžiančią Tarybai, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais, todėl skirtingos konkurencijos sąlygos yra nulemtos Alkoholio kontrolės įstatymo ir neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

10. Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Tarybos sprendimas nėra skirtas konkrečiam asmeniui, kadangi yra paskelbtas viešai Teisės aktų registre, jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Sprendimas atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje bei teisės doktrinoje.

12. Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis minėto sprendimo 2.13 papunkčiu, prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Lazdijų m. Senamiesčio g. 8, teritorijos. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad Tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas bei į tai, kad UAB „Sinetas“ restoranas, esantis Lazdijų r. sav. Lazdijų m. Senamiesčio g. 1, nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ teritorijos yra arčiau kaip 500 metrų, nusprendė licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduoti. Kadangi UAB „Sinetas“ prašymas dėl licencijos išdavimo neatitiko norminio teisės akto – Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio nuostatų, Administracija neatlikinėjo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintose Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) ir nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų.

II. 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sinetas“ skundą tenkino ir panaikino Tarybos sprendimo dalį, kuri draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Senamiesčio g. 8 (2.13 papunktis), panaikino Administracijos sprendimą, priteisė iš atsakovų pareiškėjui po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą. Todėl ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas ginčijamo Tarybos sprendimo 2.13 papunktį panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra su nepakankamais motyvais (VAĮ 8 str.). Teismas, įvertinęs tai, jog yra panaikintas skundžiamo Tarybos sprendimo 2.13 papunktis, kuris buvo teisinis Administracijos motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti licenciją pareiškėjui pagrindas, panaikino ir skundžiamą Administracijos sprendimą.

III. 15. Atsakovas Taryba 2016 m. spalio 17 d. paduotame apeliaciniame skunde prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota ir akte nenurodyti pagrindiniai faktoriai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamas Tarybos sprendimas yra individualus teisės aktas. Šis Tarybos sprendimas laikytinas norminiu teisės aktu, kadangi atitinka norminio teisės akto kriterijus.

17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atskiru prašymu prašė priteisti iš atsakovų 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas argumentų dėl teismo išvadų, susijusių su Tarybos sprendimo neatitikimu VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, nepateikė. Tarybos sprendime nenurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais Taryba rėmėsi priimdama ginčijamo sprendimo dalį (2.13 papunktį). Tarybos sprendimas buvo priimtas pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas, be to, jis riboja sąžiningos konkurencijos laisvę ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė jame išdėstytus argumentus ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

IV. 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovo Tarybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino bei bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyręs ginčijamą Tarybos sprendimą individualių administracinių aktų kategorijai, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ir dėl šio akto ginčo iš esmės nenagrinėjo.

V. 22. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 7 d. paduotame patikslintame skunde prašė panaikinti Administracijos sprendimą, pradėti tyrimą ištiriant Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčių teisėtumą ir pripažįstant šiuos sprendimo papunkčius neteisėtais bei naikintinais dėl jų prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsniui, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas, akcentuodamas skunde nurodytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad Administracijos sprendimas buvo priimtas remiantis Tarybos sprendimu, kuriuo 2 punkto 1–17 papunkčiai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčiai daro privilegijuotus tuos asmenis (ūkio subjektus), kuriems buvo išduota licencija užsiimti mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos lyginant su kitais verslininkais (naujais ūkio subjektais), kurių vykdomai veiklai yra reikalinga licencija, leidžianti vykdyti mažmeninę alkoholinių gėrimų prekybą. Taigi, nauji ūkio subjektai, siekiantys gauti licenciją, yra diskriminuojami ūkio subjektų atžvilgiu, kuriems analogiška licencija buvo išduota anksčiau, t. y. iki Tarybos sprendimo priėmimo. Be to, Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčiais nustačius tokios apimties draudimus, yra visiškai apribotos konkurencijos sąlygos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams visame Lazdijų rajone. Nauji ūkio subjektai į šią rinką patekti negali nepriklausomai nuo priežasčių, o tai reiškia, jog naujų ūkio subjektų galimybės konkuruoti vykdant maitinimo (restoranų, kavinių, barų) paslaugų, laisvalaikio pramogų verslą Lazdijų mieste ir rajone yra visiškai apribotos. Kita vertus, kai kuriems ūkio subjektams yra daromos jokiais realiais pagrindais nepateisinamos išimtys (pvz. 2016 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 5TS-648 buvo pakeistas Tarybos sprendimas, t. y. pripažintas netekusiu galios 2.6 papunktis ir sumažintas atstumas iki 300 m).

24. Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčiai prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai, kuria vadovautis galima tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, o ne įvesti absoliutų mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimą, ko ir siekia Lazdijų rajono savivaldybė. Taryba gali priimti sprendimą uždrausti mažmeninę prekyba alkoholiu tik tuomet, kai tai yra būtina viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui užtikrinti, ir kuomet yra gauti atitinkami subjektų (o ne savivaldybės) nusiskundimai.

Tarybos sprendime nėra jokios motyvacijos, kodėl priimtas sprendimas visiškai uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais, taip pat sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, pagrindžiančių absoliutaus ribojimo būtinumą ir atitinkamai nėra nurodoma, kas lėmė būtent 500 m atstumo nuo atitinkamų ugdymo įstaigų nustatymą. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai jokių nusiskundimų Lazdijų rajono savivaldybei neturėjo, o atitinkamų subjektų raštai Lazdijų rajono savivaldybei buvo pateikti tik po Administracijos raginimo.

Administracija 2015 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1-1859 kreipėsi net į 24 adresatus, įskaitant Lazdijų mokyklą-darželį „Vyturėlis“. Šiuo raštu buvo raginama pateikti raštišką suderinimą, kad sutinkama su Administracijos siūloma tvarka, t. y. 500 m. atstumu. 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1-473 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“ atsakovas pakartotinai pareikalavo pateikti nuomonę dėl pageidaujamo atstumo, kuriuo būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Akivaizdu, kad Lazdijų mokykla-darželis „Vyturėlis“ savo poziciją šiuo klausimu išreiškė ne savo iniciatyva, o reaguodama į Administracijos raginimą nurodyti pageidaujamus atstumus, kuriuo būtų draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, ką patvirtina Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ 2016 m. sausio 4 d. raštas Nr. S2-1.

Lazdijų rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. išvada dėl 500 metrų atstumo nustatymo taip pat yra visiškai nemotyvuota, išvadoje nėra nurodoma, dėl kokių priežasčių visų švietimo įstaigų atžvilgiu siūloma nustatyti tokį atstumą, o ne pvz. 100 m ar 1 000 m atstumą, ar toks atstumas (500 m) visų švietimo įstaigų atžvilgiu yra racionalus ir būtinas, nepažeidžia proporcingumo reikalavimų.

25. Pareiškėjas akcentavo, kad Administracijos sprendimas yra priimtas Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio pagrindu. Tai reiškia, kad teismui nusprendus panaikinti Tarybos sprendimo 2.13 papunktį, atitinkamai turi būti panaikintas ir Administracijos sprendimas, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Administracijos sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame daromos nuorodos tik į Tarybos sprendimą, kuris negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paraišką dėl licencijos išdavimo Administracijai pateikė dar 2016 m. vasario 17 d. Paraiškos pateikimo metu Tarybos sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl pareiškėjas negalėjo tikėtis ir turėti teisėtų lūkesčių, kad po kelių dienų, pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl licencijų išdavimo, bus nustatyti draudimai, iš esmės ribojantys bet kokią mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais Lazdijų mieste naujiems ūkio subjektams. Pareiškėjas savo veiklą planavo bei investicijas į patalpų įrengimą bei įrangos įsigijimą darė remdamasis teisine baze, kurioje nebuvo numatyta draudimo gauti licencijas dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais. Todėl esamu atveju atsisakius išduoti licenciją yra pažeidžiamas ne tik lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas, bet ir bendrieji teisės principai – protingumo, teisingumo ir sąžiningumo. Analogiško vertinimo esant panašioms situacijoms laikomasi ir teismų praktikoje.

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į patikslintą skundą prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodė, kad Administracija 2016 m. vasario 17 d. gavo pareiškėjo paraišką išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais restorane, esančiame Senamiesčio g. 1, Lazdijai. Taryba 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą, pagal kuriuo 2.13 papunktį prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Lazdijų m. Senamiesčio g. 8, teritorijos. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad Tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas bei kad UAB „Sinetas“ restoranas, esantis Lazdijų r. sav. Lazdijų m. Senamiesčio g. 1, nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ teritorijos yra arčiau kaip 500 metrų, t. y. teritorijoje, kurioje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama, nusprendė licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduoti. Apie priimtą sprendimą Administracija UAB „Sinetas“ pranešė Administracijos 2016 m. vasario 23 d. raštu. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Sinetas“ prašymas neatitiko norminio teisės akto – Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio nuostatų, nevertino UAB „Sinetas“ pateiktų dokumentų bei neatlikinėjo procedūrų, numatytų Taisyklių 7 ir 8 punktuose. Taryba 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 5TS-38 panaikino 2016 m. vasario 19 d. sprendimą.

28. Atsakovas Taryba atsiliepime į patikslintą skundą prašė patikslintą skundą atmesti.

29. Atsakovas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nurodė, kad Taryba, įvertinusi pasikeitusį teisinį reguliavimą, didelį alkoholio vartojimo mastą Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, daromą žalą, specialistų išvadas ir rekomendacijas, po ilgų diskusijų, konsultacijų su vietos bendruomenių atstovais, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą. Įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus Tarybai, esant reikalui, uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tam tikroje savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes. Taryba, 2016 m. vasario 19 d. priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais, veikė pagal jai įstatymu suteiktą kompetenciją ir jos neviršijo. Taryba sprendimą priėmė vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 8 dalimi. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato būtent išimties suteikimo galimybę, o tai savaime lemia tam tikros grupės išskyrimą.

VI. 30. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu pripažino, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Senamiesčio g. 8, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos laisvės principui.

31. Teismas konstatavo, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytu teisiniu prekybos alkoholiu ribojimu buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos laisvės principas, detalizuotas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimuose, nes neproporcingai iškreipia konkurencijos sąlygas, t. y. teikia privilegijas mažmeninę prekybą alkoholiu vykdantiems ūkio subjektams, kuriems atstumų ribojimai netaikomi ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus, siekiančius prekiauti alkoholiniais gėrimais atitinkamoje mažmeninės prekybos alkoholiu rinkoje Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytu atstumu, ir toks mažmeninės prekybos alkoholiu veiklos ribojimas nėra nulemtas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo.

VII. 32. Atsakovas Taryba 2018 m. gruodžio 19 d. paduotame apeliaciniame skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Senamiesčio g. 8, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.

33. Pareiškėjas UAB „Sinetas“ teismui pateiktame atsiliepime prašė atmesti Tarybos apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

VIII. 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo Tarybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikino bei bylą nutraukė.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai taikomos procesines teisės normos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi individualią administracinę bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartyje pradėti norminę bylą iš esmės nesuformulavo tyrimo pagrindo ir dalyko, yra pagrindas šią bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Šios administracinės bylos nutraukimas neatima teisės, pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, vėl pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad proceso šalių išlaidų atlyginimas priklauso nuo individualioje byloje pareikštų skundo reikalavimų patenkinimo, todėl prašymo ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą nagrinėjimo metu turėtų išlaidų atlyginimo klausimą pareiškėjas turi kelti pagrindinėje byloje.

IX. 37. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, bylą išnagrinėję iš naujo, 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Sinetas“ prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, taip pat atmetė pareiškėjo patikslintą skundą.

38. Teismas nustatė, kad Taryba 2016 m. vasario 19 d. sprendimu, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 8 dalimi, atsižvelgdama į sprendime nurodytų įstaigų raštus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais atstumų nustatymo, 1 punktu nusprendė uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais Lazdijų rajono savivaldybėje: vykstančių švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių vietose jų metu ir vienkartinių licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais minėtų renginių vietose jų metu neišduoti, o 2 punktu nusprendė uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų rajono savivaldybės ugdymo įstaigų teritorijos. Tarybos sprendimo 2.13 papunkčiu buvo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav. Lazdijų m. Senamiesčio g. 8. UAB „Sinetas“ 2016 m. vasario 17 d. pateikė paraišką Administracijai dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (neterminuotam laikui) išdavimo restorane, esančiame Senamiesčio g. 1, Lazdijai. Administracija 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nurodant, kad Taryba 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą, kurio 2.13 papunktis draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijai. Taip pat sprendime nurodoma, kad pareiškėjo restoranas yra arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo minėtos įstaigos, todėl vadovaujantis Tarybos sprendimu licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nebus išduodama.

39. Teismas taip pat nustatė, kad prašomas ištirti Tarybos sprendimas yra panaikintas Tarybos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu.

40. Teismas, įvertinęs ginčijamo Administracijos sprendimo turinį, darė išvada, jog su šia konkrečia byla susijęs tik Tarybos sprendimo 2.13 papunktis, kuriuo remiantis ir buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl nėra pagrindo pradėti Tarybos sprendimo 2.1–2.12 ir 2.14–2.17 papunkčių teisėtumo tyrimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo jokių argumentų pagrįsti, jog Tarybos sprendimo 2.13 papunktis prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui. Teismas nurodė, kad Tarybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, todėl nėra abejonių dėl Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitikties Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai teismas akcentavo, jog 2018 m. spalio 2 d. nutartimi teismas buvo nutaręs pradėti norminę bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartyje konstatavo, jog teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartyje iš esmės apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais, nepateikė konkrečios teisinės motyvacijos, sudarančios pagrindą abejoti Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitikimu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, nenurodė konkrečios teisinės motyvacijos, kad yra pagrindas abejoti norminių administracinių aktų ar jų dalies teisėtumu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abejonių dėl prašomo ištirti norminio akto teisėtumo kitais pagrindais, nei buvo nurodyta 2018 m. spalio 2 d. nutartyje, teismui nekilo, pareiškėjo prašymą dėl Tarybos sprendimo teisėtumo ištyrimo atmetė.

41. Teismas, akcentuodamas Taisyklių 6 punkte, 25 punkto 1 dalyje, 26 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įvertinęs Administracijos sprendimo turinį, pažymėjo, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjo restoranas, esantis Senamiesčio g. 1, Lazdijų r. sav., yra arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijų r. sav., teritorijos. Įvertinus tai, jog Tarybos sprendimas ginčijamo Administracijos sprendimo priėmimo metu buvo galiojantis ir pareiškėjo 2016 m. vasario 17 d. paraiška dėl licencijos išdavimo neatitiko Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio reikalavimų, Administracija pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais restorane, esančiame Senamiesčio g. 1, Lazdijai.

42. Teismas vertino, kad Administracijos sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus – surašytas aiškiai, pareiškėjo prašymas iš esmės išnagrinėtas, jame nurodytas atsisakymo išduoti licenciją pagrindas – Tarybos sprendimas, aiškiai nurodomos priežastys, dėl ko pareiškėjui nebus išduodama licencija (pareiškėjo restoranas yra arčiau nei 500 m atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“), sprendimas priimtas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Administracijos sprendimą.

43. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44. Teismas likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

X. 45. Pareiškėjas UAB „Sinetas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti (panaikinti Administracijos sprendimą) ir priteisti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 726 Eur, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 3 025 Eur, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą ir panaikinti Administracijos sprendimą, tuomet pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovų priteisti visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurių atsiradimą lėmė Tarybos sprendimas ir jo pagrindu priimtas Administracijos sprendimas. Taryba bylos nagrinėjimo metu (2019 m. gegužės 17 d.) panaikino savo 2016 m. vasario 19 d. priimtą sprendimą, dėl ko pareiškėjas pasiekė skundo tikslus. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas bus atmestas dėl to, kad Taryba pati pasinaikino 2016 m. vasario 19 d. priimtą sprendimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl šio pareiškėjo prašymo ir jame dėstomų motyvų nepasisakė, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė neatsižvelgdamas į tai, dėl ko buvo pradėtas teisminis procesas, dėl kokios priežasties buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nevertindamas šalių procesinio elgesio tinkamumo, pareiškėjo sąžiningumo naudojantis procesinėmis teisėmis aspekto, aplinkybės, kad pareiškėjas negalėjo atidaryti restorano ir daugiau nei trejus metus prekiauti alkoholiniais gėrimais, neanalizavo, kad Tarybos sprendimas buvo panaikintas dėl jo galimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir pareiškėjo naudai priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

47. Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. priėmė nutartį, kuria panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl formalaus pažeidimo, o dėl ginčo esmės nepasisakė. Nepaisant to, pareiškėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios turėtų būti atlygintos, nes Lazdijų rajono savivaldybė po trijų metų bylinėjimosi pati nusprendė, kad buvusios rajono valdžios priimtas norminis administracinis aktas yra neteisėtas. Taip pat turėtų būti atlygintos ir pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurias sudaro 1 210 Eur.

48. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jeigu ne Tarybos veiksmai, šis teisminis ginčas nebūtų kilęs, o pareiškėjas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų. Ta aplinkybė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo, neturėtų būti vertinama kaip pagrindas neatlyginti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodė, kad pašalinus visus trūkumus norminio administracinio akto teisėtumas galėtų būti vertinamas pakartotinai, tačiau realiai tai yra neįmanoma dėl 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo, kuriuo ginčytas norminis administracinis aktas buvo panaikintas.

49. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsisakydamas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nagrinėjo prašymą dėl Tarybos sprendimo, kaip norminio akto, teisėtumo, nors byla šioje dalyje buvo nutraukta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi. Pareiškėjas prašymo po šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dėl Tarybos sprendimo teisėtumo ištyrimo nebuvo pateikęs, nes Taryba dar 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu jį pripažino netekusiu galios. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, nustatant, kad byla šioje dalyje buvo nutraukta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi.

50. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti Administracijos sprendimą. Teismo sprendimo priėmimo metu (2020 m. balandžio 2 d.) Tarybos sprendimas, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas individualus administracinis aktas, nebegaliojo. Taryba 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu panaikino (pripažino netekusiu galios) pareiškėjo ginčytą Tarybos sprendimą ne dėl pasikeitusios situacijos ar poreikių, o dėl šio Tarybos sprendimo ydingumo, todėl nustačius, kad teismo sprendimo priėmimo metu Tarybos sprendimas neegzistavo, jo pagrindu priimtas Administracijos sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtu.

51. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52. Atsakovo teigimu, Tarybos sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimis nebuvo pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 46 straipsniui, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai ir Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai. Taryba, įvertinusi pasikeitusią situaciją, 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu panaikino pareiškėjo skundžiamą Tarybos sprendimą. Teismo vertinimas, kad skundžiamas Administracijos sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, yra pagrįstas.

53. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

54. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

XI. 55. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-1019 „Dėl licencijos išdavimo“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatyta teisė Savivaldybės taryboms riboti prekyba alkoholiu, nustatant prekybos vietos atstumą iki ugdymo įstaigos.

57. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ 2.13 papunkčiu toks atstumas buvo nustatytas ir jo pagrindu Lazdijų rajono savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

58. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 5TS-38 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ pripažinimo netekusiu galios“ panaikino Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad panaikinus draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais, turi būti tenkinimas jo skundo reikalavimas panaikinti šioje byloje ginčijamą Administracijos sprendimą. Šis apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip nepagrįstas, kadangi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Tai reiškia, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, vertina skundžiamo akto teisėtumą pagal jo priėmimo metu buvusią faktinę bei teisinę situaciją. Faktai, atsiradę po skundžiamo akto priėmimo, įtakos jo priėmimo teisėtumui neturi.

60. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog ginčo nagrinėjimo metu pagrindas, ribojantis licencijos išdavimą, buvo panaikintas, nesudaro prielaidos pripažinti, jog Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. 1-1019 jo priėmimo metu buvo neteisėtas. Administracijos direktorius veikė pagal teisės aktų reikalavimus, galiojusius sprendimo priėmimo metu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino ginčijamą sprendimą teisėtu.

61. Šios išvados teisingumas grindžiamas ir tuo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“ išvedamas teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) reiškia, kad norminiuose aktuose nurodytos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo.

62. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 5TS-38 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo buvo panaikintas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ įsigaliojimo ir akto panaikinimo data sutampa, todėl faktai, atsiradę po ginčijamo sprendimo priėmimo, šio ginčo apimtyje nevertinami.

63. Pažymėtina, kad pareiškėjas nereiškia reikalavimo įpareigoti atsakovą Lazdijų rajono savivaldybės administraciją išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl laikoma, kad išsprendus ginčą dėl sprendimų teisėtumo, ginčo tęstinumo nėra, todėl jis yra išbaigtas ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 5TS-38 teisinė reikšmė šiam ginčui plačiau nevertinama, tik akcentuotina, kad šio ginčo baigtis neriboja pareiškėjo teisės po šioje pastraipoje minėto Tarybos sprendimo priėmimo nustatyta tvarka teikti naują prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

64. Pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl šiuo pagrindu teismo sprendimas negali būti naikinamas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

65. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti pareiškėjo UAB „Sinetas“ prašymą pradėti tyrimą dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ kaip norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir priimti atitinkamą sprendimą, kadangi šio prašymo pareiškėjas nebuvo atsisakęs.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo konstatuota, kad pašalinus šioje nutartyje nurodytus trūkumus, vėl gali būti pradėtas tyrimas dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo (nutarties 28 punktas). Tai reiškia, kad pareiškėjo prašymo teisė nebuvo paneigta ir palikta galimybė koreguoti jo turinį. Pareiškėjas nurodo, kad po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties naujo prašymo dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas prašymą išnagrinėjo tokį, koks jis buvo pateiktas anksčiau. Pareiškėjas daugiau nesutikimo argumentų su šia teismo sprendimo dalimi nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas detalesnio vertinimo neatlieka.

67. Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų patyrė nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad teismo sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas neturi teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o dėl patirtų nuostolių turi teisę kelti bylą dėl žalos atlyginimo.

68. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sinetas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius