2016-12-14 Nr. AB-24406-3-61-3-03494-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-894-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03494-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 57

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:

1. Priimti skundą byloje dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ir neveikimo, vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimo, netinkamo viešo administravimo ir netinkamo aptarnavimo piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus.

2. Patenkinti skundą pripažinti viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos neteisėtus veiksmus ir neveikimą, vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktus įgaliojimus, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus.

3. Patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. aktą Nr. 4-01-6136 ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

4. Patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. aktą Nr. 4-01-6486 ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

5. Patenkinti skundą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir greitumo principais, per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą – baudžiamojo proceso nustatyta tvarka procesinį sprendimą, surašyti procesinį dokumentą nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, ištirti Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 183 str. (turto pasisavinimas), 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 294 str. (savavaldžiavimas), 300 str. (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas).

6. Spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo ir teisėjo Ernesto Spruogio nušalinimo bei nedelsiant stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti, ar Vilniaus apygardos administracinio teismo ir teisėjo Ernesto Spruogio veikla, veiksmai ir neveikimas administracinėje byloje Nr. I-8944-815/2016 ir vykstantis procesas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7. Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus ir jam pavaldžių pareigūnų, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Evaldo Pašiliaus ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

8. Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios atimta teisė tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

9. Stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.), taikomas administracinėje byloje Nr. I-8944-815/2016, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams.

10. Stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnis (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.), taikomas administracinėje byloje Nr. I-8944-815/2016, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams.

11. Stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai spręsti, ar poįstatyminis teisės aktas, turintis įstatymo galią – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Ernesto Spruogio 2016 m. rugpjūčio 31 d. priimta nutartis administracinėje byloje Nr. I-8944-815/2016 savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir (ar) teisėjas Ernestas Spruogis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą teisėjo priesaiką.

12. Apginti šiurkščiai pažeistas ir diskriminuojamas žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą – užtikrinti teisę į teisminę gynybą Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nuo valdžios savivalės ir neveikimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi spręsdamas pareiškėjo V. K. 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo priėmimo klausimą pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies: priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl 3, 4, 9 bei 10 skundo reikalavimų, o likusią skundo dalį atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. skundas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus reikalavimus, todėl dalis skundo buvo priimta. Tačiau teismas priėmė nagrinėti teisme tik 3, 4, 9 bei 10 skundo reikalavimus, nes 1, 2, 12 skundo reikalavimai yra prašymai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, arba apskritai bendro pobūdžio. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį adm. byloje Nr. A-14-261/2007). Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu skundo dalį dėl 1, 2, 12 skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjo skundo 5 reikalavimas yra susijęs su baudžiamojo proceso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų įgyvendinimu, o todėl toks prašymas irgi negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Skundo 6, 11 reikalavimų teismas taip pat nepriėmė, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisdikcijai nepriklauso tirti administracinių teismų nutarčių konstitucingumo, taip pat administracinių teismų teisėjų veiksmų konstitucingumo – tokiu reikalavimu nebūtų apginamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Be to, teisėjas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, nematė jokių priežasčių, dėl kurių turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (ABTĮ 44 str.).

Teismas pažymėjo, kad skundo 7, 8 bei 12 reikalavimai yra abstraktaus pobūdžio, jų patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl tokie prašymai irgi negali būti nagrinėjami administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Atitinkamai, teismas vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo:

1. Panaikinti absoliučiai neteisėtą, neteisingą, neargumentuotą ir nemotyvuotą, priimtą šališko teismo – neteisėto teismo sudėtyje – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Ernesto Spruogio priimtą 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-8944- 815/2016 ir pareiškėjo V. K. skundą priimti pilnoje apimtyje, siekiant išspręsti visus keliamus klausimus.

2. Priimti skundą byloje dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ir neveikimo, vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimo, netinkamo viešo administravimo ir netinkamo aptarnavimo piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus.

3. Patenkinti skundą pripažinti viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos neteisėtus veiksmus ir neveikimą, vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktus įgaliojimus, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus.

4. Patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. aktą Nr. 4-01-6136 ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

5. Patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. aktą Nr. 4-01-6486 ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

6. Patenkinti skundą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir greitumo principais, per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą – baudžiamojo proceso nustatyta tvarka procesinį sprendimą, surašyti procesinį dokumentą nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, ištirti Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio (sukčiavimas), 183 straipsnio (turto pasisavinimas), 186 straipsnio (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 straipsnio (piktnaudžiavimas), 229 straipsnio (tarnybos pareigų neatlikimas), 294 straipsnio (savavaldžiavimas), 300 straipsnio (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas).

7. Spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo ir teisėjo Ernesto Spruogio nušalinimo bei nedelsiant stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti ar Vilniaus apygardos administracinio teismo ir teisėjo Ernesto Spruogio veikla, veiksmai ir neveikimas administracinėje byloje Nr. 1-8944-815/2016 ir vykstantis procesas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

8. Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu - kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus ir jam pavaldžių pareigūnų, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Evaldo Pašiliaus ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

9. Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios atimta teisė tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

10. Stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) taikomas administracinėje byloje Nr. 1-8944-815/2016 savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams.

11. Stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnis (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) taikomas administracinėje byloje Nr. 1-8944-815/2016 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams.

12. Stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai spręsti ar poįstatyminis teisės aktas, turintis įstatymo galią – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Ernesto Spruogio 2016 m. rugpjūčio 31d. priimta nutartis administracinėje byloje Nr. 1-8944-815/2016 savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir (ar) teisėjas Ernestas Spruogis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą teisėjo priesaiką.

13. Apginti šiurkščiai pažeistas ir diskriminuojamas žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą – užtikrinti teisę į teisminę gynybą Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nuo valdžios savivalės ir neveikimo.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Ernesto Spruogio priimta 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-8944-815/2016 yra absoliučiai neteisėta, neteisinga, neargumentuota ir nemotyvuota, todėl privalo būti panaikinta.

Akcentuoja, kad pats išreikštas nepasitikėjimas neleidžia teisėjui Ernestui Spruogiui būti nepriklausomu, objektyviu ir nešališku, be to pareikštas nušalinimas yra paremtas objektyviais duomenimis ir įrodymais, o taip pat pagal įstatymą teisėjas Ernestas Spruogis negali tos pačios bylos nagrinėti pakartotinai, nes yra suformavęs išankstinę nuomonę ir turėjo pareigą nusišalinti, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 12, kadangi šiais reikalavimais pareiškėjas neįvardija konkrečios savo teisės ar įstatymų saugomo intereso, kurio teisminės gynybos siekia, kreipdamasis į teismą.

Akcentuoja, jog skundo reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio, kuriuos pareiškėjas formuluoja kaip materialaus pobūdžio, t. y, tokius, kurie, jo manymu, pašalintų galimą jo teisių pažeidimą. Tokio materialaus pažeistų teisių gynimo būdo ABTĮ neįtvirtina.

Teigia, jog skundo reikalavimas Nr. 5 yra susijęs su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nuostatų įgyvendinimu, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Taip pat pažymi, kad atskirajame skunde nėra pateikiama konkrečių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti dalį skundo reikalavimų neteisėtumo. Atskirajame skunde pateikiama subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie subjektų savivalę bei pareiškėjo nepasitikėjimas šiomis institucijomis nelaikytini argumentais dėl skundo reikalavimų priimtinumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skunde pateiktų reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Tačiau šiame kontekste akcentuotina, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 1, 2, 12 skundo reikalavimai yra prašymai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, grindžiami abstrakčiomis bendro pobūdžio aplinkybėmis. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo pateiktą reikalavimą Nr. 5, kuriuo pareiškėjas iš esmės siekia įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia. Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundas nepriskirtinas administraciniams teismams.

Kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 102 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo reikalavimų Nr. 6 ir Nr. 12, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisdikcijai nepriklauso tirti administracinių teismų nutarčių konstitucingumo, taip pat administracinių teismų teisėjų veiksmų konstitucingumo. Svarbu paminėti ir tai, kad klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Ernesto Spruogio nušalinimo buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti nušalinimo prašymą.

Pareiškėjas savo skunde taip pat reikalavo nušalinti visą Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ nušalinimas gali būti reiškiamas konkrečiam teisėjui (arba teisėjų kolegijai) nagrinėjančiam (-iai) administracinę bylą, nurodant aiškius nušalinimo motyvus. ABTĮ nenustato teisės proceso šaliai pareikšti nušalinimą visam teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė