16c0ff46-c57a-4e0d-9d72-cef1175ced74 · Tauragės apylinkės teismas

?Bylos Nr. e2-1432-761/2021 Bylos proceso Nr. 2-42-3-00168-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2; 2.6.7; 2.6.11.11; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 17 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. B., jos atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui, atsakovams I. M., V. Å ., jų atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, trečiajam asmeniui notarei Danutei Sandarienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

B. ieškinį atsakovams I. M., V. Š., trečiajam asmeniui notarei Danutei Sandarienei, dėl paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, jos pripažinimo galiojančia pirkimo – pardavimo sutartimi ir iš šios sutarties kylančių pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Atsakovo I. M. priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais 2017 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. liepos 24 d. G. B. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų 1/12 dalyse ir restitucijos taikymo šiose dalyse.

Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė G. B. ieÅ¡kiniu praÅ¡o: 1.1. pripažinti tarp atsakovų 2017 m. vasario 17 d. sudarytÄ paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, Notarinio registro Nr. 2-1216, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti Å¡iÄ sutartį galiojančia ¼ dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, 1.2. perkelti ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas, 1.3. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 1906,24 Eur atsakovui I. M., kaip kompensacijÄ už ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 1.4. pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovui I.

M. 2017 m. kovo 10 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , Notarinio registro Nr. 2-1715, 1.5. IeÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės ir atsakovo V. Å . tėvas M. Å .. Po M. Å . mirties, visi keturi mirusiojo vaikai priėmė palikimÄ , tačiau du iÅ¡ jų – broliai V. Å . ir A. Å . – savo paveldėjimo teises padovanojo ieÅ¡kovei. 2008 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovė kartu su savo broliu atsakovu V.

Å . priėmė mirusiojo M. Å . palikimÄ . Suėjus palikimo priėmimo terminui paveldėjimo teises į mirusiojo palikimÄ turėjo du įpėdiniai – ieÅ¡kovė į ¾ dalį mirusiojo palikimo ir atsakovas V. Å . į ¼ dalį mirusiojo palikimo. 1.6. IÅ¡karto po palikimo priėmimo, atsakovas V. Å . žodine sutartimi savo turėtÄ Â¼ dalį žemės sklypo perdavė neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovei, o ateityje žadėjo jį ieÅ¡kovei perleisti sudarant pirkimo-pardavimo sandorį. Å io abipusio susitarimo pagrindu, ieÅ¡kovė viena ilgÄ laikÄ , t. y. 9 metus naudojosi ir disponavo visu žemės sklypu, jį prižiÅ«rėjo.

Atsakovas pripažino, kad sutiko, jog ieÅ¡kovė nuÅ¡ienautų pievÄ ir žemę deklaruotų savo vardu. 2017 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovė užsiminė atsakovui, kad kadangi ji ilgÄ laikÄ disponuoja visu žemės sklypu, norėtų viskÄ Ä¯forminti, jog atsakovas jai parduotų savo dalį paveldėto turto, kaip ir buvo susitarę. Dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. 2017 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė paveldėjo ¾ dalis mirusio M.

Å . turto, kurį sudaro ¾ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). TurtÄ Ä¯registravus VÄ® Registrų centre, paaiÅ¡kėjo, kad ¼ dalis žemės sklypo priklauso atsakovui I. M.. 1.7. IÅ¡ liudijimo matosi, kad 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi atsakovas V. Å . pardavė atsakovui I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo V. Å . mirties, už 1906,24 Eur. 2017 m. kovo 10 d. atsakovui I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad jis paveldi ¼ dalį mirusio V.

Å . palikimo. IÅ¡duotame paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijime nurodyta, kad palikimÄ sudaro ieÅ¡kinyje nurodyta ¼ dalis žemės sklypo, todėl akivaizdu, kad V. Å . su I. M. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o ne paveldėjimo teisių pardavimo sutartį. 1.8. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas V. Å . po palikimo priėmimo disponavo aukščiau nurodyta žemės sklypo dalimi ir Å¡is palikimu priimtas turtas buvo ilgÄ laikÄ valdomas kaip konkretus turtas, o ne kaip turtinė teisė į jį.

Atsakovas V. Å . žodine sutartimi savo turėtÄ Â¼ dalį žemės sklypo perdavė neatlygintinai naudotis ir disponuoti ieÅ¡kovei. Tik ieÅ¡kovė viena ilgÄ laikÄ apie 9 metus naudojosi ir disponavo visu žemės sklypu. V. Å ., iki sudarant paveldėjimo teisės pirkimo pardavimo sutartį leisdamas naudotis jo žemės sklypo dalimi ieÅ¡kovei, disponavo aukščiau nurodyta žemės sklypo dalimi ir Å¡is palikimu priimtas turtas buvo ilgÄ laikÄ valdomas kaip konkretus turtas, o ne kaip turtinė teisė į jį.

Atsižvelgiant į tai, turėtų bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio „Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti“ 1 dalis nustatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . 1.9.

Atsakovo I. M. ir ieÅ¡kovės sklypai ribojasi. Å alys senai nesutaria dėl įvažiavimo į sklypÄ , kuriuo anksčiau bendrai naudojosi I. M. ir ieÅ¡kovės tėvas M. Å .. Tarp jų buvo sudarytas susitarimas dėl bendro naudojimosi keliu. Vėliau šį keliÄ I. M. užtvėrė, neleisdamas ieÅ¡kovei juo naudotis, ir neseniai laimėjo bylÄ prieÅ¡ Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl jo ir atitinkamos keliui naudojamos valstybinės žemės dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡mokant valstybei kompensacijÄ .

Siekdamas dar labiau padidinti jam priklausančios žemės plotÄ , atsakovas I. M., sudarydamas paveldėjimo teisių pirkimo sandorį, siekė įgyti konkrečiÄ Å¾emę. Jam buvo suprantama, kad įsigyti buvusios M. Å . žemės jam nepavyks, jeigu V. Å . įregistruos savo paveldėjimo teises, nes ieÅ¡kovė realizuos jai priklausančiÄ pirmumo teisę. Ä®gyvendinti sumanymÄ atsakovui I. M. nebuvo sunku, nes V. Å . yra finansiÅ¡kai priklausomas nuo atsakovo I. M., kuris jau ilgÄ laikÄ samdo jį atskiriems darbams nudirbti.

V. Å . jokio kito pastovaus ir oficialaus uždarbio neturi. V. Å . sutiko sudaryti ginčijamÄ apsimestinę sutartį ir perleido ¼ dalį žemės sklypo ir dalį verÅ¡idės I. M.. 1.10. Atsakovai V. Å . bei I. M. taip pat žinojo, kad ieÅ¡kovės broliai - V. Å . ir A. Å ., savo paveldėjimo teises padovanojo ieÅ¡kovei, taip pat tai, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ atsakovui aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ nupirkti iÅ¡ atsakovo jo paveldėtÄ turto dalį, o atsakovas tÄ ir ketino padaryti - ieÅ¡kovei perleisti paveldėtÄ konkretaus turto dalį, kÄ patvirtina ir faktiÅ¡kai susiklosčiusi situacija – 2008 m. po palikimo priėmimo, atsakovas V.

Å . žodine sutartimi savo turėtÄ Â¼ dalį žemės sklypo perdavė valdyti ieÅ¡kovei, kuriÄ ji valdė iki 2017 m. kovo mėnesio. Taigi ir ieÅ¡kovė ir atsakovas V. Å . ilgÄ laikÄ valdė, naudojosi ir disponavo konkrečiu turtu, o ne turtine teise. Kadangi žemės sklypu ilgÄ laikÄ susitarimo pagrindu naudojosi ieÅ¡kovė, ji su atsakovu V. Å . nesikreipė dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo ir žemės nuosavybės teisė visÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo įregistruota mirusio tėvo vardu.

Apie tai, kad ieÅ¡kovės brolis parduoda paveldėjimo teisę, ieÅ¡kovė nebuvo informuota ir nežinojo. Todėl atsakovai siekė prisidengdami paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perleisti paveldėto ¼ dalį mirusio M. Å . turto apeinat ieÅ¡kovės pirmumo teisę pirkti minėtÄ turtÄ . 1.11. Vertina, kad visos Å¡ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad atsakovai, prisidengdami paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perleido konkretų paveldėtÄ turtÄ - ¼ dalį žemės sklypo, (nes atsakovai žinojo konkretų paveldėto turto turinį) apeinant CK 4.79 str. 1 d.

įtvirtintÄ bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį apsimestiniu sandoriu. 1.12. CK 1.87 str. 1 d. nustatyta: jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas. 1.13. 2017 m. vasario 17 d. sudaryta paveldėjimo teisių pardavimo sutartis buvo pasirinkta tam, jog bÅ«tų iÅ¡vengtas kito žemės sklypo bendraturčio teisių apsaugos institutas.

Nors ir yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas ir Å¡alys yra laisvos spręsti kokiÄ sutartį joms sudaryti, tačiau Å¡alis, naudodamasi Å¡ia teise, negali pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių, be kita ko, ir bendraturčių pirmenybės teisės, įtvirtintos CK 4.79 str., CK 1.5 str. įraÅ¡ytų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Atsakovas I. M. žinojo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas, ieÅ¡kovės brolis abu yra žemės sklypo paveldėtojai (nors ir atsakovas dar nebuvo gavę paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo).

I. M. buvo žinoma ir tai, kad atsakovas V. Å . žemę perdavė naudoti ir disponuoti ieÅ¡kovei, t. y. realiai disponavo paveldėtu turtu. Atitinkamai, pirkdamas paveldėjimo teises, jis siekė įsigyti konkretų turtÄ , t. y. ¼ aukščiau nurodyto žemės sklypo. Atitinkamai sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Å iuo atveju atsakovų 2017 m. vasario 17 d. sudaryta paveldėjimo teisių pardavimo sutarties esmė ir tikslas buvo iÅ¡vengti ieÅ¡kovės pirmenybės teisės įgyvendinimo, užkertant jai keliÄ Ä¯sigyti ilgai jos valdytÄ , naudotÄ ir disponuotÄ likusiÄ Å¾emės sklypo dalį. 1.14. 2017 m. vasario 17 d. sudaryta paveldėjimo teisių pardavimo sutartis sudaryta kitam sandoriui pridengti, todėl taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų.

Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu. 1.15. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia. 1.16.

Tiek atsakovai, tiek ir notarė, tvirtindama paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, žinojo, kad privalėjo vadovautis CK 4.79 straipsniu, kuriame nurodyta, kad:

1) bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ jÄ nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių;

2) dalies, esančios bendrÄ ja nuosavybe pardavėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainÄ bei kitas sÄ lygas, kuriomis jÄ parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai praneÅ¡ama per notarÄ . 1.17. Atsakovai paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi siekė sudaryti ¼ dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taip eliminuojant imperatyviÄ pareigÄ taikyti CK 4.79 straipsnio nuostatas, ko pasekmėje paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina sudaryta apsimestiniu sandoriu ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojanti.

Apsimestinis sandoris yra niekinis. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Teisinio santykio pakeitimas yra vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų, įtvirtintų CK 1.138 straipsnio 5 punkte. Taisyklių, reglamentuojančių tÄ sandorį, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikymas Å¡alių santykiams laikytinas specialiÄ ja sandorio negaliojimo pasekme, lyginant su restitucija. 1.18. CK 1.87 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis.

Ši taisyklė bendraturčių teisiniams santykiams taikoma, jei pirkimo–pardavimo sandorį jo šalys pridengia apsimestiniu sandoriu (šiuo atveju, paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi). Taigi, jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sandoris, bet pirkimo–pardavimo sandoris, o sandorio objektas yra turto, keliems asmenims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, tai bendraturtis turi teisę reikalauti, kad paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ir jam (bendraturčiui) būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis, 4.79 straipsnio 3 dalis).

Ä®statymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio Å¡alys. Taigi apsimestinis sandoris turi bÅ«ti vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . 1.19. Atsakovas I. M. žinojo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas, ieÅ¡kovės brolis abu yra žemės sklypo paveldėtojai (nors ir atsakovas dar nebuvo gavę paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo).

I. M. buvo žinoma ir tai, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui V. Å . sutarus, po tėvo mirties ieÅ¡kovė viena žemę prižiÅ«rėjo, ja rÅ«pinosi ir žeme naudojosi ilgÄ laikÄ , ir kad atsakovas V. Å . žodine sutartimi savo turėtÄ Â¾ dalį žemės sklypo perdavė valdyti ieÅ¡kovei. Atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai, pasitelkdami paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį siekė sudaryti ¼ dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taip eliminuojant imperatyviÄ pareigÄ taikyti CK 4.79 straipsnio nuostatas. 1.20.

Visos aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad atsakovai, prisidengdami paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perleido konkretų paveldėtÄ turtÄ - ¾ dalis žemės sklypo, (nes atsakovai žinojo konkretų paveldėto turto turinį) apeinat ieÅ¡kovės pirmumo teisę pirkti minėtÄ konkretų turtÄ . Tai rodo atsakovų valiÄ ir siekį perleisti konkretų turtÄ , o ne paveldėjimo teises, turint tikslÄ apeiti ieÅ¡kovės pirmumo teisę pirkti šį konkretų turtÄ .

Tuo labiau, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų kilo nemažai ginčų bei nesutarimų, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo I. M. vyko teisminiai ginčai dėl statinių. O tai yra pakankamas pagrindas pripažinti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį apsimestiniu sandoriu. 1.21. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2017 m. vasario 17 d. tarp atsakovų sudarytÄ paveldėjimo teisių pardavimo sutartį V. Å . pardavė atsakovui I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo V. Å . mirties, už 1906,24 Eur, pripažinus 2017 m. vasario 17 d. tarp atsakovų sudarytÄ paveldėjimo teisių pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu, laikant, jog buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ir perkėlus ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1906,24 Eur atsakovui I.

M., kaip kompensacija už ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas I. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. 2.1. Atsakovas nurodo, kad V. Å . 2008 m. liepos 28 d. kreipėsi į notarę ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kad palikimÄ po tėvo M. Å . mirties priima, nurodydamas paveldimo turto apimtį - žemės sklypÄ ir pastato dalį. Priėmęs palikimÄ po tėvo mirties, V. Å . įgijo turtines teises, o ne konkretų turtÄ . 2.2. 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartis tarp jo ir V.

Å . yra sudaryta tikrai, o ne apsimestinai, sudarant šį sandorį, nebuvo slepiamas joks kitas sandoris. Remiasi CK 6.426 straipsniu, kur nurodyta, kad tik priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis gali parduoti paveldėjimo teises. Taigi kuriuo nors iÅ¡ įstatyme iÅ¡vardytų bÅ«dų (pareiÅ¡kimo padavimu notarui, palikimo valdymu ar kreipimusi į apylinkės teismÄ dėl palikimo apyraÅ¡o sudarymo) priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis įgyja galimybę disponuoti paveldėjimo teisėmis. CK 6.426 straipsnio 1 dalis nustato, kad priėmęs palikimÄ asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimÄ sudarantis turtas, privalo garantuoti tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusÄ .

Toks materialios formos neturintis sutarties dalykas, aiÅ¡kiai susijęs su konkrečiu asmeniu, ir yra teisių pirkimo-pardavimo sutarties skiriamasis (kvalifikuojantis) bruožas. BÅ«tent Å¡is paveldėjimo teisių sÄ sajumas su konkrečiu asmeniu - įpėdiniu ir neleidžia jų pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės objektu, o vienam iÅ¡ įpėdinių - suteikti pirmenybės teisės perkant paveldėjimo teises. 2.3. Atsakovas I. M. remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018, (toliau LAT nutartis c.b.

Nr. 3K-3-538-916/2018) išvadomis, kur yra pasisakyta tais pačiais klausimais, kurie keliami šioje civilinėje byloje. Teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 2.4.

Atsakovas I. M. remiasi LAT nutarties Nr. 3K-3-538-916/2018 iÅ¡vadomis kaip prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Laiko, kad nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas V. Å . iki ginčijamo sandorio dėl paveldėjimo teisių pardavimo sudarymo, nebuvo susitarę dėl paveldimo turto pasidalijimo. Kadangi turimos paveldėjimo teisės į paveldėtÄ turtÄ nebuvo iÅ¡vieÅ¡intos, nebuvo užbaigtas paveldėjimo procesas kol neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniai nebuvo palikimo bendraturčiai.

Atsakovas V. Å . turėjo teisę sudaryti paveldėjimo teisių pardavimo sutartį net ir neinformuodamas apie tai ieÅ¡kovės, nes, nesant iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, įpėdiniai nėra palikimo bendraturčiai. Atsakovas V. Å . pardavė I. M. visas jo turimas paveldėjimo turtines teises į mirusio jo tėvo M. Å . turtÄ , tai yra paveldėjo ne tik žemės sklypo dalį, bet ir pastatų dalį, apie paveldimo turto turinį žinojo, nes 2008 m. liepos 28 d. V. Å . pareiÅ¡kime notarei dėl palikimo priėmimo jį įvardijo.

Be to, paveldimo turto, tame tarpe ir žemės sklypo, bendraturčiu jis netapo, nes nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o įpėdiniai nebuvo sudarę įstatymo tvarka numatyto susitarimo dėl paveldimo turto pasidalijimo, todėl jų perleidimui taikomos CK 6 knygos, o ne CK 4 knygos normos (Žr. LAT nutartis c.b., Nr. 3K-3-538-916/2018 18, 19, 22, 23 punktai). 2.5. Atsakovas I. M. laiko, kad 2017-02-17 pasirašyta paveldėjimo teisių pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. 2- 1216, yra teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti materialinės teisės normoms ir viešajam interesui, todėl negali būti pripažinta apsimestiniu sandoriu.

Tuo labiau nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovei perkelti pirkėjos teises ir pareigas. Esant teisiniam pagrindui ir galiojančiai Sutarčiai, teisėtai ir pagrįstai jam buvo išduotas 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio reg. Nr. 2-1715 ir pripažinti jį negaliojančiu nuo sudarymo momento, nėra pagrindo.

3. Atsakovas V. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsakovas I. M.. 3.1. Papildomai V. Å . nurodė, kad ieÅ¡kovė nieko jo neklausdama ir negavusi jo sutikimo, tėvo M. Å . vardu registruotÄ 2,25 ha žemės sklypÄ dirbo ir deklaravo NMA. IeÅ¡kovė apskritai jo neklausė ar jis jai leidžia Å¡ienauti bendrÄ pievÄ . Kadangi jis išėjo gyventi pas draugę ir jiems pakako savo pievos, neprieÅ¡taravo, kad ieÅ¡kovė nuÅ¡ienautų pievÄ ir deklaruotų savo vardu. 3.2.

Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo gavimo pas notarę nesikreipė, nes notarė pasakė, kad tėvo vardu registruotas žemės sklypas yra areÅ¡tuotas teismo nutartimi. Kiti įpėdiniai taip pat nesikreipė į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. 3.3. Kadangi jis dėl nesumokėtų baudų įsiskolino antstoliams, sugalvojo turimÄ turtinę paveldėjimo teisę į tėvo M. Å . paveldimo turto dalį parduoti ir tokiu bÅ«du atsiskaityti už visas skolas.

Kadangi gerai sugyveno su kaimynu atsakovu I. M., jam pasiÅ«lė nusipirkti iÅ¡ jo turtines teises, nes ieÅ¡kovė jo neprašė turtines teises parduoti jai. IeÅ¡kovė neprašė jai parduoti turtines teises, galimai ji manė, kad jis turi Å¡ias teises dovanoti, todėl pasiÅ«lė turtines teises nusipirkti atsakovui I. M.. IeÅ¡kovei jis niekuomet neketino dovanoti turtinių teisių, nes jam reikėjo lėšų grÄ Å¾inti skolas antstoliams ir paties poreikių tenkinimui. 3.4. I. M. sutikus nupirkti iÅ¡ jo turtines teises, kartu su juo iÅ¡siaiÅ¡kino kiek ir kokių turi skolų ir I.

M. visas Å¡ias skolas padengė iki pasiraÅ¡ant 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį. I. M. už jį sumokėjo 1406,24 Eur įvairių skolų. Susitarė, kad už turtines teises I. M. jam dar sumokės 500,00 Eur grynais pinigais. 2017 m. vasario 17 d. pasiraÅ¡ant paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį I. M. sumokėjo jam 500 eurų. Jis I. M. pardavė visas jam priklausiusias paveldėjimo teises, tai yra į 2,25 ha žemės tėvo iki mirties valdytÄ Å¾emės sklypÄ .

Be to, jo tėvas M. Å . turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto, t. y. pastato-verÅ¡idės dalį, kuriÄ buvo įgijęs su kitais savininkais - V. M., V. Å . ir A. Å .. Nors pastatas-verÅ¡idė Sutarties pasiraÅ¡ymo metu nebuvo įregistruota vieÅ¡ajame registre, tačiau tėvas turėjo 1993 m. sausio 20 d. Nuosavybės teisės liudijimÄ , patvirtinantį, kad yra 25,7 proc. Å¡io pastato-verÅ¡idės savininku. 3.5. PasiraÅ¡ant ginčijamÄ sutartį, jo valia buvo parduoti atsakovui I. M. visas turtines teises į jo tėvo M.

Å . jam tenkančio turto dalį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo iÅ¡galvotas aplinkybes ir viskÄ interpretuoja savaip. Å ios ieÅ¡kovės interpretacijos apie apsimestinį sandorį yra niekuo nepagrįstos, paprasčiausiai ieÅ¡kovė tai daro siekdama bet kokiomis priemonėmis iÅ¡ atsakovo I. M. atimti jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo ir Å«kinio pastato dalį. Mano, kad tokie ieÅ¡kovės veiksmai yra pagrįsti tik ambicijomis, o ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

4. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas I. M. praÅ¡o: 4.1. Pripažinti negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo momento 1/12 dalį 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio reg. Nr. 2-2890, iÅ¡duoto įpėdinei G. B., į palikėjo M. Å ., nuosavybės teise valdytas 3/4 dalis žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 2,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 4.2. Taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B., pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio reg. Nr. 2-2890 paveldėto nekilnojamojo turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I.

M. nuosavybe. 4.3. Pripažinti negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo momento 1/12 dalį 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio reg. Nr. 2-5408, iÅ¡duoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Å . nuosavybės teise valdytas 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 4.4. Taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B. pagal 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio reg. Nr. 2-5408 paveldėto nekilnojamojo turto, kuris sudaro 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I.

M., nuosavybe. 4.5. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. B. jo, I. M., naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.6. I. M. procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieÅ¡kovei įtraukus jį į naujÄ bylinėjimosi procesÄ , ėmė detaliau aiÅ¡kintis palikėjo M. Å . paveldimo turto apimtį ir duomenis, kas priėmė palikimÄ ir kokiais dokumentais buvo perleistos ieÅ¡kovei teisės paveldėti už savo brolius V. Å . ir A. Å .. PaaiÅ¡kėjo, kad A. Å . pareiÅ¡kimÄ notarei, kad palikimÄ po tėvo mirties priima, parašė 2017 m. sausio 5 d., t. y. praėjus beveik devyniems metams po tėvo mirties, tačiau Å¡io fakto ir paveldėjimo teisių dovanojimo ieÅ¡kovei jis neginčija.

IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , nurodydama, kad kitas įpėdinis V. Å . irgi priėmė palikimÄ ir padovanojo jai paveldėjimo teises. Tai neatitinka tikrovės ir teismui pateikta informacija yra melaginga. M. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini) vienas iÅ¡ įpėdinių - V. Å . atsisakė palikimo. 4.7. Palikėjo M. Å . pirmosios eilės įpėdiniui V. Å . atsisakius palikimo, atsirado pasekmės, kurios atsiranda nepriėmus palikimo. CK 5.61 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iÅ¡ įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis. 4.8.

Ä®pėdiniui V. Å . atsisakius tėvo M. Å . palikimo, jis neturėjo teisės paveldėti pagal įstatymÄ , o tuo pačiu, jis neturėjo teisės padovanoti savo paveldėjimo teisių (nes jų neturėjo) savo seseriai ieÅ¡kovei G. B.. Todėl pirmosios eilės įpėdinis nesudarė su ieÅ¡kove paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties ir savo teisių nepadovanojo. 4.9. Tokiu bÅ«du, įpėdiniui V. Å . priklausiusi paveldėti ¼ paveldimo turto dalis po palikėjo M. Å . mirties, turėjo bÅ«ti padalinta trims kitiems įpėdiniams, kurie priėmė palikimÄ ir siekė gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. ieÅ¡kovei, jam (V.

Å . paveldėjimo teisių įgijėjui) ir A. Å ., kurio palikimo priėmimo fakto neginčija. Vadinasi, įpėdinio V. Å . paveldimo turto ¼ dalis dalijama į tris lygias dalis ir paveldėjimo teisės liudijimai jam į palikėjo M. Å . turtÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti į didesnę paveldimo turto dalį, kuri sudaro 1/12 ieÅ¡kovės paveldėto turto. 4.10. Ä®vykus žmogiÅ¡kai klaidai ir notarei suklydus nustatant paveldimo turto dalis, ieÅ¡kovei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, 5.61 straipsnio 1 dalis), todėl turi bÅ«ti iÅ¡ dalies, t. y. 1/12 dalyje pripažinti negaliojančiais nuo jų iÅ¡davimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir Å¡i palikėjo M.

Š. nekilnojamojo turto dalis turi būti pripažinta jo asmenine nuosavybe (1.80 straipsnio 2 dalis).

5. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė G. B. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 5.1. V. Å . aiÅ¡kiai siekė, kad po jų tėvo mirties jam priklausančiÄ palikimo dalį turėtų paveldėti/gauti ieÅ¡kovė G. B.. Jis savo norÄ ir valiÄ dovanoti ieÅ¡kovei savo paveldėjimo teises iÅ¡reiÅ¡kė 2008 m. liepos 28 d. Å ilalės rajono notarų biure ir netikrino, kaip notarė jo valiÄ Ä¯formino, nes pasitikėjo notare, kaip iÅ¡manančia savo darbÄ . V. Å . aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ , kad po jų tėvo mirties jam priklausančiÄ palikimo dalį jis dovanoja ieÅ¡kovei G.

B., notarė Å¡iÄ jo valiÄ Ä¯gyvendino, iÅ¡duodama ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė paveldėjo ¾ dalis mirusio M. Å . turto. 5.2. Atsakovų sudarytas paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sandoris yra apsimestinis, todėl atsakovas I. M. neturi subjektyviosios reikalavimo teisės dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti. 5.3. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas I. M. praleido CK 5.8 str. nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir praÅ¡o jį taikyti.

6. Tretysis asmuo notarė Danutė Sandarienė atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vienas iÅ¡ brolių V. Å . iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ ir atsisakė paveldėjimo, o ne dovanojo. Sakė, kad atsisako savo dalies. Jei žmogus pasako, kad nenori paveldėti, tai ir raÅ¡o atsisakymÄ . TÄ pačiÄ dienÄ Å¡iuos duomenis perduoda testamentų registrui. Kiti paveldėtojai priėmė palikimÄ ir padovanojo seseriai G. B.. Kai atsisako palikimo ta dalis dalijasi visiems likusiems paveldėtojams.

I. M. nupirko paveldėjimo teisę iÅ¡ V. Å .. Todėl 2017 m. I. M. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. V. Å . parduodant savo dalį klausė jo kodėl parduoda. Jis paaiÅ¡kino, kad turi skolų, todėl ir parduoda. Pagal pareiÅ¡kimÄ V. Å . priėmė 1/4 dalį. Paveldėjimo teisė iÅ¡duodama visiems lygiomis dalimis, kai vienas atsisakė, tai paveldimo turto dalis padidėjo visiems likusiems įpėdiniams. Buvo 4 vaikai, vienas atsisakė savo paveldėjimo dalies, tada likusiems atitektų po 1/3, nes vienas išėjo iÅ¡ paveldėjimo rato.

Todėl V. Å . turėjo paveldėti 1/3 dalį palikimo. Parduodant paveldėjimo teisę nėra nurodoma į kokiÄ dalį, kiek yra paveldėtojų į tiek ir dalinasi paveldimas turtas. Å iuo atveju į 3 dalis turėjo bÅ«ti dalinamas turtas. Pripažįsta, kad suklydo iÅ¡duodama paveldėjimo teisės liudijimÄ I. M. į ¼ dalį palikimo, o G. B. į ¾ dalis palikimo.

7. Bylos nagrinėjimui pridėta išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-593-1010/2017. Teismas k o n s t a t u o ja : Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

8. IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. Å ., o 2008 m. gegužės 13 d. – M. Å .. M. Å . paveldėtojai yra jo vaikai - V. Å ., V. Å ., A. Å . ir G. B.. 2008 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimais G. B. ir V. Å . kreipėsi į notarę, kad priima palikimÄ po tėvo M. Å . mirties. V. Å . 2008 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimu notarei, palikimo po tėvo M. Å . mirties atsisakė. 2008 m. liepos 28 d. Å ilalės rajono notarų biuras iÅ¡davė liudijimus, kad G.

B. ir V. Å . yra M. Å . įpėdiniai pagal įstatymÄ ir yra priėmę palikimÄ . Ä®pėdiniai dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pas notarę iki 2017 m. pradžios nesikreipė. A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), mamos E. Å . ir tėvo M. Å . mirties metu buvo nepilnametis ir pareiÅ¡kimo notarei neparašė. Tačiau 2017 m. sausio 5 d. A. Å . parašė pareiÅ¡kimÄ notarei, kad palikimÄ po tėvo M. Å . mirties (duomenys neskelbtini) priima. 2017 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi A.

Å . padovanojo G. B. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po tėvo M. Å . mirties. 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi atsakovas V. Å . pardavė atsakovui I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo V. Å . mirties, už 1906,24 Eur. 2017 m. kovo 10 d. atsakovui I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio reg. Nr. 2-1715, kuriame nurodyta, kad jis paveldi ¼ dalį mirusio V. Å . palikimo, tai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas notarinio reg.

Nr. 2-2890, kuriuo ieÅ¡kovė paveldėjo ¾ dalis mirusio M. Å . turto, kurį sudaro ¾ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pastato-verÅ¡idės dalis, priklausanti palikėjui M. Å ., nebuvo įregistruota vieÅ¡ajame registre. PastatÄ -verÅ¡idę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) M. Å . vardu 2018 m. liepos 7 d., pateikdamas VÄ® „Registrų centras“ praÅ¡ymÄ ir 1993 m. sausio 20 d. Nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 2879, įregistravo atsakovas I.

M.. 2018 m. rugsėjo 4 d. I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas notarinio reg. Nr. 2-6700, pagal kurį jis paveldi ¼ dalį (257/16000 dalis) pastato verÅ¡idės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ palikėjui M. Å . priklausiusių 257/4000 dalių. 2018 m. spalio 2 d. I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas pagal kurį jis paveldi ¼ dalį (2/125 dalis) pastato verÅ¡idės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ palikėjui M. Å . priklausiusių 8/125 dalių. 2018 m. liepos 24 d.

G. B. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio reg. Nr. 2-5408, į 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusias palikėjui M. Å .. Dėl G. B. ieÅ¡kinio 9. 2020-04-20 Tauragės apylinkės teismo rÅ«mų nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakyta priimti kaip tapatų iÅ¡nagrinėtoje Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-593-1010/2017. 2020-06-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi apylinkės teismo 2020-04-20 nutartis palikta nepakeista. 2021 m. kovo 24 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė Tauragės apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Å ioje byloje LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad iÅ¡nagrinėtoje Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-593-1010/2017, priimtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės yra labai glaudžiai susijusios su nauju ieÅ¡kovės reikalavimu ir Å¡ios aplinkybės nebegalės bÅ«ti ginčijamos nagrinėjamoje byloje. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas iÅ¡nagrinėtose bylose gali turėti prejudicinę galiÄ ir gali bÅ«ti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas nagrinėjamoje byloje (Å¡alis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jai nereikės įrodinėti) (civilinė byla Nr. e3K-3-59-378/2021, 25, 26 punktai).

10. Pagal CK 6.426 straipsnio nuostatas paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimÄ kaip visumÄ , t. y. perleidžia teises į jam paliktÄ turtÄ ir skolas (aktyvÄ ir pasyvÄ ). Å ios sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai. CK 6.426 str. l d. įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ paveldėjimo teisių pardavėjas sutartyje neturi pareigos detalizuoti palikimÄ sudarančio turto sudėties, tačiau privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusÄ .

Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi įpėdinis atlygintinai perleidžia savo teises į palikimÄ . Tam, kad įpėdinis galėtų perleisti teises į palikimÄ , reikia, jog Å¡ios teisės jam priklausytų. Dėl to CK 6.426 str. l d. nurodyta, kad tik priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis gali parduoti paveldėjimo teises. Taigi kuriuo nors iÅ¡ įstatyme iÅ¡vardytų bÅ«dų (pareiÅ¡kimo padavimu notarui, palikimo valdymu ar kreipimusi į apylinkės teismÄ dėl palikimo apyraÅ¡o sudarymo) priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis įgyja galimybę disponuoti paveldėjimo teisėmis.

CK 6.426 str. l d. iÅ¡dėstyta nuostata, kad paveldėjimo teisės parduodamos nedetalizuojant palikimÄ sudarančių daiktų, nereiÅ¡kia draudimo Å¡alių susitarimu paveldimo turto mase ar jos verte apibÅ«dinti perleidžiamas paveldėjimo teises, (žr. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011 ir kt.).

11. IeÅ¡kovė nurodo, kad iÅ¡kart po palikimo priėmimo, atsakovas V. Å . žodine sutartimi savo turėtÄ Â¼ dalį žemės sklypo perdavė neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovei, o ateityje žadėjo jį ieÅ¡kovei perleisti sudarant pirkimo-pardavimo sandorį. Å io abipusio susitarimo pagrindu, ieÅ¡kovė viena ilgÄ laikÄ , t. y. 9 metus naudojosi ir disponavo visu žemės sklypu, jį prižiÅ«rėjo. Å is žemės sklypas buvo valdomas kaip konkretus turtas, todėl turi bÅ«ti taikomas CK 5.51 straipsnio nuostatos ir laikoma, kad V. Å . palikimÄ priėmė faktiniu valdymu. Å ie ieÅ¡kovės argumentai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad V. Å . tėvo M. Å . palikimÄ priėmė per tris mėnesius po palikėjo mirties, 2008 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimu kreipdamasis į notarę.

12. Tarp tų pačių Å¡alių iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-593-1010/2017, ieÅ¡kovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , o 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas perkelti G. B.. Å ioje byloje ieÅ¡kovė laikė, kad parduodant paveldėjimo teisę reikėjo vadovautis daiktinės teisės normomis, t. y. CK 4.79 straipsniu. Å ioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakė, kad nepriklausomai nuo to, kad nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ atsiranda nuo palikimo priėmimo momento, įpėdiniai paveldimo turto bendraturčiais tampa tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar įpėdinių susitarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo sudarymo momento.

Iki to laiko įpėdiniai disponuoja paveldėjimo teisėmis, kurios yra kiekvieno palikimÄ priėmusio įpėdinio savarankiÅ¡ka teisė, nesanti visų palikimÄ priėmusių įpėdinių bendrÄ ja nuosavybe, ir jų perleidimui taikomos CK 6 knygos, o ne daiktinės teisės normos (Žr. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018, 18 punktas).

13. Civilinėje byloje Nr. 2-593-1010/2017, Lietuvos Aukščiausiasis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.426 straipsnio 1 dalis nustato, kad priėmęs palikimÄ asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimÄ sudarantis turtas, privalo garantuoti tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusÄ . Toks materialios formos neturintis sutarties dalykas, aiÅ¡kiai susijęs su konkrečiu asmeniu, ir yra teisių pirkimo-pardavimo sutarties skiriamasis (kvalifikuojantis) bruožas. BÅ«tent Å¡is paveldėjimo teisių sÄ sajumas su konkrečiu asmeniu - įpėdiniu ir neleidžia jų pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės objektu, o vienam iÅ¡ įpėdinių - suteikti pirmenybės teisės perkant paveldėjimo teises.

Ä®statymas tik iÅ¡imtiniais atvejais suteikia įpėdiniui pirmenybės teisę į konkrečius paveldimo turto objektus, siekdamas iÅ¡saugoti jų funkcionalumÄ (CK 5.71-5.73 straipsniai), tačiau ne į paveldėjimo teises kaip tokias, net ir tuo atveju, jei jos yra į tÄ patį turtÄ (Žr. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018 19 punktas).

14. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad didžiÄ jÄ palikimo dalį sudaro žemės sklypas, o atsakovas V. Å . žodine sutartimi savo turėtÄ palikimo dalį perdavė ieÅ¡kovei, pats palikimu, kurį sudarė žemės sklypas, nesirÅ«pino, todėl tik ieÅ¡kovė viena tvarkė, valdė žemės sklypÄ ir juo disponavo, jį įdirbdavo, bendrai su savo turima žeme deklaruodavo Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai ir už naudojamÄ Å¾emę gaudavo iÅ¡mokas. Taigi ir ieÅ¡kovė ir atsakovas V. Å . ilgÄ laikÄ valdė, naudojosi ir disponavo konkrečiu turtu, o ne turtine teise.

15. Å iuo klausimu jau iÅ¡nagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir nurodęs, kad „CK 5.70 straipsnis nustato, kad įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė iki 2017 m., paveldėjimo teisės į jo turimÄ palikimo dalį liudijimas nebuvo iÅ¡duotas ir atsakovui V. Å .. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 1 dalį notaras, iÅ¡davęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui paveldėjimo teisės liudijimo pagrindinius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje iki ginčijamo sandorio dėl paveldėjimo teisių pardavimo sudarymo įpėdinių teisės į paveldimus daiktus nebuvo registruotos vieÅ¡ame registre.

Ä®pėdinių sudaromai paveldimo turto pasidalijimo sutarčiai taikomos bendros sandorių sudarymo taisyklės. Todėl jeigu įpėdiniai dalijasi nekilnojamuosius daiktus, tokiai sutarčiai privaloma notarinė forma (CK 1.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.70 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas V. Å . bÅ«tų susitarę dėl paveldimo turto pasidalijimo ir šį susitarimÄ bÅ«tų įforminę įstatymo nustatyta tvarka“ (Žr. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538- 916/2018, 22 punktas).? 16.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie atsakovo V. Å . teisę parduoti paveldėjimo turtines teises jo pasirinktam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kino: „Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tik iÅ¡vieÅ¡inus turimas paveldėjimo teises į paveldėtÄ turtÄ , yra užbaigiamas paveldėjimo procesas ir toliau įpėdinių tarpusavio santykiams taikomos nebe paveldėjimo, o daiktinės ar prievolių teisės normos, todėl bylÄ nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad atsakovas V. Å . turėjo teisę sudaryti paveldėjimo teisių pardavimo sutartį net ir neinformuodamas apie tai ieÅ¡kovės, nes, nesant iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, įpėdiniai nėra palikimo bendraturčiai“ (Žr.

LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538- 916/2018, 23 punktas).

17. IeÅ¡kinyje yra teigiama, kad prisidengiant paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi, buvo perleistas konkretus paveldėtas turtas - dalis žemės sklypo, nes atsakovai žinojo konkretų paveldėto turto turinį, apeinant ieÅ¡kovės pirmumo teisę pirkti minėtÄ konkretų turtÄ . Tokie ieÅ¡kovės teiginiai yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. Ankstesnių teismų sprendimais yra nustatyta, kad atsakovas V. Å . pardavė I. M. visas jo turimas paveldėjimo turtines teises į mirusio jo tėvo M.

Å . turtÄ , o ne konkretų turtÄ . Paveldimo turto turinys buvo žinomas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, nes 2008 m. liepos 28 d. atsakovas V. Å . parašė notarei pareiÅ¡kimÄ , kad palikimÄ po tėvo M. Å . mirties priima. PareiÅ¡kime nurodyta, kad palikimas susideda iÅ¡: pastatų dalies, žemės sklypo. Be to atsakovas I. M. paveldėjo ne tik žemės sklypo dalį, bet ir pastatų dalį. Kaip jau konstatuota (žr. Sprendimo 12 p.) įpėdiniai paveldimo turto bendraturčiais tampa tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar įpėdinių susitarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo sudarymo momento.

Iki to laiko įpėdiniai disponuoja paveldėjimo teisėmis, kurios yra kiekvieno palikimÄ priėmusio įpėdinio savarankiÅ¡ka teisė, nesanti visų palikimÄ priėmusių įpėdinių bendrÄ ja nuosavybe, ir jų perleidimui taikomos CK 6 knygos, o ne CK 4 knygos normos.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisinės reikÅ¡mės yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors paveldėjimo teisės liudijimas teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008), paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo momentas yra svarbus įpėdinio ir trečiųjų asmenų santykiams. Teisėjų kolegija sutikdama su ieÅ¡kovės argumentais, kad paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra įpėdinio teisė, o ne pareiga, pažymėjo, kad bÅ«tent paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas užbaigia paveldėjimo procesÄ ir leidžia įpėdiniams disponuoti paveldėtu turtu, o ne paveldėjimo teisėmis.

LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik paveldėtÄ turtÄ Ä¯registravus vieÅ¡uose registruose tolesni įpėdinių tarpusavio santykiai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis sutartinius teisinius santykius ir bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 265-313/2018, 32, 36 punktai), todėl įpėdinis, siekdamas įgyvendinti ne tik naudojimo ir valdymo, bet ir disponavimo paveldėtu turtu teises, turi kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas teisės normų taikymo praktikÄ yra suformulavęs eilę taisyklių. Dėl CK 1.87 straipsnio, reglamentuojančio apsimestinio sandorio negaliojimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų.

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis).

Tikrųjų Å¡alių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamÄ sandorį leidžia atskleisti, ar Å¡alys sudarė apsimestinį sandorį, skirtÄ kitam sandoriui pridengti. Å alių siekiamas sandorio tikslas, iÅ¡ Å¡io sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrÄ jį sandorį Å¡alys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo Å¡alių sudaryto sandorio nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).??? 20.

Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas apsimestiniu, ieÅ¡kovas privalo įrodyti kitÄ , apsimestiniu sandoriu dengiamÄ sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).

21. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamÄ sandorį reglamentuojančios taisyklės???. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jeigu pridengiamojo sandorio turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, tokio sandorio pasekmės negali bÅ«ti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-378/2021, 25 p.).

22. Nagrinėjamoje byloje atsakovas V. Å . prieÅ¡ sudarydamas paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, todėl negalėjo įgyvendinti naudojimo, valdymo ir disponavimo paveldėtu turtu teisių, negalėjo sudaryti ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Kita vertus, V. Å . kreipiantis į notarÄ dėl paveldėjimo teisių iÅ¡davimo ir jam įgijus nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ Å¡is jo turtas dėl turimų įsiskolinimų kreditoriams bÅ«tų iÅ¡kart areÅ¡tuotas. Tokiu atveju atsakovo V. Å . įsiskolinimai, jam neturint lėšų apmokėti juos, bÅ«tų dengiami iÅ¡ paveldėto turto jį realizuojant antstoliams, o tai pareikalautų dar didesnių iÅ¡laidų. Todėl V. Å . sprendimas parduoti paveldėjimo teises yra racionalus, naudingas jam ir atspindi jo tikrÄ jÄ valiÄ sudaryti bÅ«tent Å¡iÄ sutartį.

23. IÅ¡ atsakovų V. Å . ir I. M. paaiÅ¡kinimų raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. pradžioje atsakovas V. Å . pasiÅ«lė I. M. parduoti paveldėjimo teises, nes pats paveldimu turtu nesinaudojo, iÅ¡sikėlė gyventi pas draugę iÅ¡ palikėjui priklausiusių pastatų, reikėjo pinigų, turėjo įvairių skolų, kurias norėjo likviduoti. I. M. žinodamas, kad palikėjas M. Å . nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ ir fermos-verÅ¡idės pastato dalį, kurioje iki mirties su Å¡eima gyveno, sutiko pirkti visas paveldėjimo teises iÅ¡ V.

Å .. Sutarė, kad I. M. prieÅ¡ sudarant paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį apmokės visas atsakovo V. Å . skolas, kad antstoliai panaikintų uždėtus areÅ¡tus V. Å .. I. M. sumokėjo už V. Å . skolas antstolės Astos PliuÅ¡kevičienės kontorai 226,00 Eur (2017-02-07 Swedbank AB mokėjimo nurodymas) ir antstolio Kęstučio KoÅ¡io kontorai 1126,94 Eur (2017-02-07 Swedbank AB mokėjimo nurodymas) ir 7,3 Eur už paÅ¡to perlaidÄ antstoliui (2017-01-20 Lietuvos paÅ¡to čekis).

Be to, pagal 2017-01-12 DNB banko priminimÄ pervedė į V. Å . sÄ skaitÄ 23,00 Eur, kad jis galėtų atsiskaityti su tuometiniu DNB banku už suteiktas sÄ skaitos aptarnavimo paslaugas (2017-02-07 Swedbank AB mokėjimo nurodymas). IÅ¡ viso už atsakovÄ V. Å . I. M. sumokėjo 1406,24 Eur įvairių skolų. Už parduodamas paveldėjimo teises I. M. grynais sumokėjo V. Å . 500 Eur.

24. I. M. nupirkus paveldėjimo teises iÅ¡ atsakovo V. Å . pastatas-verÅ¡idė vieÅ¡ajame registre nebuvo įregistruotas. Siekdamas paveldėti palikėjui M. Å . priklausiusio turto dalį, kuris pagal įstatymÄ priklausė įpėdiniui V. Å ., I. M. vieÅ¡ajame registre įregistravo pastatÄ -verÅ¡idę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. Å . vardu. Ä®registravus šį pastatÄ palikėjo M. Å . vardu I. M. 2018 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio reg.

Nr. 2-6700, kuriuo jis paveldėjo 257/4000 dalis M. Å . priklausiusios pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 2 d. I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio reg. Nr.2-7043, kuriuo jis paveldėjo 8/125 dalis M. Å . priklausiusios pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po nuosavybės teisės į paveldimÄ turtÄ Ä¯gijimo I. M. užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių bendraturtė G. B. nepasirašė, todėl kreipėsi į teismÄ dėl pripažinimo teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturtės G.

B. sutikimo. 2019-11-18 Tauragės apylinkės teismo sprendimu I. M. ieškinys patenkintas.

25. Sprendimo 22-24 punktuose aptarti atsakovų V. Å . ir I. M. veiksmai iki sandorio sudarymo ir po jo patvirtina jų siekį ir tikrÄ jÄ valiÄ sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, V. Å . neturėjo jokių įsipareigojimų G. B.. Todėl sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis atitinka Å¡io sandorio Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , atitinka įstatymo reikalavimus ir yra tiesėta. Dėl to ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinys atmetamas. Dėl I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinio 26.

CK 5.60 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sÄ lygomis ir iÅ¡lygomis arba dalies palikimo, o to paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. 3 Å¡io straipsnio dalyje nurodyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui.

27. Å ioje byloje yra 2008 m. liepos 28 d. V. Å . notarei Danutei Sandarienei pateiktas pareiÅ¡kimas, kuriuo jis palikimo po tėvo M. Å . mirties atsisako. IeÅ¡kovė G. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino ir procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad V. Å . 2008 m. liepos 28 d. pas notarę palikimo neatsisakė, bet padovanojo jai, tačiau, kad notarė užrašė, jog atsisako palikimo, ji nežinojo. Tai, kad V. Å . 2008 m. liepos 28 d. pas notarę padovanojo paveldėjimo teises sesei G. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino ir liudytojai V. M., A. Å ., R. B. bei V. Å .. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo notarė D. Sandarienė paaiÅ¡kino, kad V. Å . aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ ir atsisakė savo paveldėjimo dalies, o ne dovanojo G. B.. Vienam iÅ¡ įpėdinių atsisakius savo dalies ji turėjo paveldėjimo teisės liudijimus iÅ¡duoti likusiems įpėdiniams lygiomis dalimis, tai yra 1/3 I. M. ir 2/3 G. B.. PalikimÄ dalydama keturiems įpėdiniams ji suklydo.

28. Nors ieškovės prašymu apklausti liudytojai ir paaiškino, kad V. Š. padovanojo paveldėjimo teises G. B., tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad tarp ieškovės G. B. ir atsakovo V. Š. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai. Liudytojai V. M., A. Š., R. B. ir V. Š. palaiko ieškovę G. B., todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi. Dėl to šių liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais.

29. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notarės D. Sandarienės patvirtintas 2008 m. liepos 28 d. V. Å . pateiktas pareiÅ¡kimas, kuriuo jis palikimo po tėvo M. Å . mirties atsisako jam tenkančios palikimo dalies yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta, kad notaro patvirtintas dokumentas yra joje užfiksuotų faktų prima facie įrodymas. Tai reiÅ¡kia, kad jame nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009;??? 2015 m. vasario 6 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015).

30. IeÅ¡kovė G. B. nesutikdama su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, aplinkybę, kad V. Å . dovanojo jam priklausiusias paveldėjimo teises jai, remiasi apklaustų liudytojų parodymais. Todėl remiantis 29 punkte pateiktu teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimu teismas laiko, kad ieÅ¡kovė nepaneigė fakto, kad 2008 m. liepos 28 d. pateiktu pareiÅ¡kimu V. Å . atsisakė palikimo į tėvo M. Å . palikimÄ . Dėl to nustatyta, kad notarei D. Sandarienei 2008 m. liepos 28 d. V. Å . pateiktas pareiÅ¡kimas, kuriuo jis palikimo po tėvo M. Å . mirties atsisako jam tenkančios palikimo dalies, yra oficialusis raÅ¡ytinis (prima facie) įrodymas, patvirtinantis jo atsisakymÄ nuo palikimo.

31. Pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalį jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iÅ¡ įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Todėl įpėdiniui V. Å . priklausiusi paveldėti ¼ paveldimo turto dalis po palikėjo M. Å . mirties, iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimus turėjo bÅ«ti padalinta trims likusiems įpėdiniams, kurie priėmė palikimÄ , t. y. ieÅ¡kovei, V. Å . paveldėjimo teisių įgijėjui I. M. ir A. Å .. Dėl to įpėdinio V. Å . paveldimo turto ¼ dalis dalijama į tris lygias dalis ir paveldėjimo teisės liudijimai atsakovui I. M. į palikėjo M. Å . turtÄ iÅ¡duotini į didesnę paveldimo turto dalį, kuri sudaro 1/12 ieÅ¡kovės G. B. paveldėto turto.

32. Ieškovė nurodo, kad atsakovų I. M. ir V. Š. sudarytas paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sandoris yra apsimestinis, todėl atsakovas I. M. remiantis CK 1.87 str. 1 d. neturi subjektyviosios reikalavimo teisės dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti. Dėl to laiko, kad priešieškinys turi būti atmestas ir šiuo pagrindu. Teismas nustatęs, kad tarp atsakovų 2017 m. vasario 17 d. sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta, ieškovės nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti (žr. 25 punktas).

33. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ 2017 m. balandžio 26 d. G. B. iÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui į 3/4 dalys žemės sklypo ir 2018 m. liepos 24 d. G. B. iÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui į 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės nuginčyti, ir praÅ¡o jį taikyti.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų (CK 1.125 straipsnio 1, 2 dalies, 5.8 straipsnio) aiÅ¡kinimo ir taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: 2008 m. gruodžio 22 d.

Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 3K-7-468/2009; 2009 m. gruodžio 11d. Nr. 3K-3-560/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. Nr. 3K-3-434/2013).

35. IeÅ¡kovei G. B. ir I. M. iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimus buvo užbaigtas M. Å . paveldėjimo procesas ir jie gali disponuoti paveldėtu turtu. Kadangi įpėdiniai G. B. ir I. M. įgijo nuosavybės teises į palikimÄ , jų ginčas dėl turto kvalifikuotinas kaip bendraturčių. Todėl pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį I. M. teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Dėl to atsakovas I. M. nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino 2017 m. balandžio 26 d. G. B. iÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui į 3/4 dalys žemės sklypo ir 2018 m. liepos 24 d. G. B. iÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui į 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės nuginčyti.

36. Nagrinėjamoje byloje 2008 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimu V. Å . atsisakė jam priklausiusios palikimo dalies, kadangi G. B. iÅ¡duodant 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 3/4 dalis žemės sklypo ir 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės bei atsakovui I. M. iÅ¡duodant 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , į 1/4 dalį mirusio V. Å . palikimo, tai yra žemės sklypo, 2018 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas notarinio reg.

Nr. 2-6700, pagal kurį jis paveldi ¼ dalį (257/16000 dalis) pastato verÅ¡idės ir 2018 m. spalio 2 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas pagal kurį jis paveldi ¼ dalį (2/125 dalis) pastato verÅ¡idės buvo nesilaikyta CK 5.61 straipsnio 1 dalies reikalavimo likusiems įpėdiniams pagal įstatymÄ palikėjo turtÄ padalinti lygiomis dalimis. Pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalies nuostatas I. M. turi atitekti 1/3 dalis palikimo, o ieÅ¡kovei G. B. 2/3 dalys palikimo. Todėl atsakovo I.

M. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis 37. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas I. M. taip pat praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

38. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tÅ«kstančių baudÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovas I. M. praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ieÅ¡kovei grindė aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė analogiÅ¡kais reikalavimais antrÄ kartÄ nesÄ Å¾iningai, nepagrįstai pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį.

40. Å ioje byloje 2021 m. kovo 24 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį kuriomis buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį. LAT atkreipė dėmesį, kad anksčiau iÅ¡nagrinėtoje Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-593-1010/2017, priimtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės yra labai glaudžiai susijusios su nauju ieÅ¡kovės reikalavimu, tačiau abiejų ieÅ¡kinių dalykas nėra visiÅ¡kai tapatus: pirmoje byloje buvo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, pirkėjo teises buvo praÅ¡oma perkelti pagal paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį.

Nagrinėjamoje byloje ginčo sutartį praÅ¡oma pripažinti apsimestiniu sandoriu; pripažinti Å¡iÄ sutartį žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, perkelti iÅ¡ Å¡ios sutarties ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas bei pripažinti negaliojančiu atsakovu iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ; reikalavimas dėl paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pirmoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas (žr. 2021 m. kovo 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 24, 26 punktai).

41. LAT 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, pripažino, kad ieÅ¡kovė savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatymo nustatytais bÅ«dais. Todėl teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė G. B. sÄ moningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė kitai Å¡aliai sukelti nepatogumų ar nuostolių. Tai, kad ieÅ¡kovė aktyviai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo vertinti, kad procesinių teisių įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė antrÄ kartÄ teikdama ieÅ¡kinį dėl paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, tyčia elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekė sukelti atsakovui nuostolių, trukdžių ir rÅ«pesčių. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atmestas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teisę kreiptis į teismÄ teisinės gynybos ieÅ¡kovei suteikia įstatymas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis), nenustatyta, kad ieÅ¡kovė veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl nėra pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu ir nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 42. IeÅ¡kovė G. B. 2020-04-07 sumokėjo 44 Eur žyminio mokesčio (2020-04-07 Perlas Finance kvitas), advokatui sumokėjo: 700 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ (2020-02-26 sÄ skaita); 1200 Eur už kasacinį skundÄ 2021-07-13 sÄ skaita – faktÅ«ra Serija 21 Nr. 752, 2021-03-26 SEB mokėjimo nurodymas 1200 Eur.); 1000 Eur už dubliko parengimÄ ir 1400 Eur už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ (2021-05-01 iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaita, 2021-05-01 SEB mokėjimo nurodymas 1000 Eur, 2021-05-01 SEB mokėjimo nurodymas 1400 Eur); 900 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose, įskaitant kelionės iÅ¡laidas bei laikÄ sugaiÅ¡tÄ pasirengimui teismo posėdžiams (2021-07-28 sÄ skaita – faktÅ«ra Serija 21 Nr. 754, 500 Eur, 2021-07-15 SEB mokėjimo nurodymas 500 Eur), 2021-07-28 sÄ skaita – faktÅ«ra Serija 21 Nr. 756, 400 Eur, 2021-07-29 SEB mokėjimo nurodymas 200 Eur, 2021-09-13 SEB mokėjimo nurodymas 200 Eur).

Ieškovė G. B. prašo priteisti iš atsakovų I. M. ir V. Š. solidariai 5200 Eur patirtų išlaidų.

43. Atsakovas I. M. praÅ¡o priteisti advokato pagalbai apmokėti 600 Eur už prieÅ¡ieÅ¡kinio paraÅ¡ymÄ ; 150 Eur už susipažinimÄ su bylos medžiaga; 400 Eur už tripliko paraÅ¡ymÄ ; 250 Eur už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme; 15 Eur žyminio mokesčio, viso 1415 Eur. Atsakovo I. M. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtina: 2021-04-15 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1088975 (300 Eur), 2021-06-01 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1088993 (1100 Eur), 2021-04-22 Perlas Finance kvitas (15 Eur žyminis mokestis).

44. Atsakovas V. Å . praÅ¡o priteisti advokato pagalbai apmokėti 400 Eur už prieÅ¡ieÅ¡kinio paraÅ¡ymÄ ; 50 Eur už susipažinimÄ su bylos medžiaga; 200 Eur už tripliko paraÅ¡ymÄ ; 150 Eur už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, viso 800 Eur. Atsakovo V. Å . patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtina: 2021-04-15 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1088976 (300 Eur), 2021-06-01 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1088992 (500 Eur).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal 2021 m. kovo 12 d. pažymÄ turėjo 10,38 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Šioje byloje ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovo I. M. priešiekinis tenkinamas, todėl iš ieškovės atsakovų naudai priteisiamos jų prašomos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš ieškovės priteisiamos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – 10,38 Eur (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškovės G. B. ieškinį atmesti. Atsakovo I. M. priešieškinį patenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio reg. Nr. 2-2890, išduoto įpėdinei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į palikėjo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytas 3/4 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 2,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio reg. Nr. 2-2890 paveldėto nekilnojamojo turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Pripažinti negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo momento 1/12 dalį 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio reg. Nr. 2-5408, iÅ¡duoto įpėdinei G.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į palikėjo M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytas 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio reg. Nr. 2-5408 paveldėto nekilnojamojo turto, kuris sudaro 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo I. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1415 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų - 10,38 Eur (deÅ¡imt eurų 38 centų) teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi iÅ¡laidos. Netenkinti atsakovo I.

M. praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei G. B. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mus. Teisėjas Osvaldas Briedis