AS-858-216-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-216/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00623-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorai prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, atstovaujamam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, (tretieji suinteresuoti asmenys – S. S., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė E. G., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas A. K., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė A. I. M., advokatas V. Ž., advokatė M. K., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja I. K., Lietuvos advokatūra, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl akto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 3-5), prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. aktą Nr. (4.37)SR-4225 „Dėl išlaidų baudžiamojoje byloje“;

2) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės 13,50 litų turtinei žalai bei 400 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, jog nuo 2002 metų vykdomas nuožmus pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas dėl teisingumo siekimo bylose dėl neteisėtai nusavinto UAB „Liva“ turto ir dokumentų. Teigė, kad turtą neteisėtai pasisavino antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, o šie veiksmai buvo organizuoti ir dengiami įtakingų asmenų iš Klaipėdos miesto teisės ir teisėtvarkos institucijų. Apie veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, buvo informuota policija bei prokuratūra. Buvusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė atvirai išreiškė poziciją, kad pareiškėjas bylų Klaipėdos miesto teismuose nelaimės ir ji inicijuoja pareiškėjo baudžiamuosius persekiojimus.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareiškėjas yra inicijavęs daug baudžiamųjų bylų bei vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kuriuose neužtikrinamas jam antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 1 d. teikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra), tačiau jo pareiškimas eilinį kartą buvo ignoruojamas. Pabrėžė, kad dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 400 000 litų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašė priteisti turtinę 13,50 litų žalą, susijusią su ikiteisminio tyrimo metu patirtomis išlaidomis dėl baudžiamosios bylos dokumentų kopijavimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi (b. l. 13-15) pareiškėjo J. S. skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ) 23 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 7 punktų reikalavimų, 48 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Nutartyje buvo nurodyta, jog pareiškėjas formuluoja reikalavimą, prašydamas „solidariai iš valstybės priteisti 13,50 litų materialinę žalą bei 400 000 litų nematerialinę žalą“. Pareiškėjas nurodo keturis atsakovus, tačiau nekonkretizuoja, kurio atsakovo, kokiais konkrečiais veiksmais padaryta prašoma priteisti neturtinė žala, neargumentuoja žalos pagrindimo, nepateikia įrodymų, patvirtinančių tokios žalos padarymą. Be to, pareiškėjas prašo duomenis apie jo sveikatos būklę išreikalauti iš gydymo įstaigų, taip pat iš Generalinės prokuratūros išreikalauti duomenis apie jo 2011 m. rugsėjo 1 d. skundo nagrinėjimo aplinkybes, tačiau ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys. Nutartyje pažymėta, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į gydymo įstaigas dėl atitinkamų rašytinių įrodymų, susijusių su jo sveikatos būkle, gavimo, tačiau prašomus rašytinius įrodymus buvo atsisakyta pateikti. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad atitinkamų duomenų negavo iš Generalinės prokuratūros bei nenurodė, kaip šie duomenys yra susiję su skundo dalyku.

Pažymėta, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas ir iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į keliamo ginčo sąsają su advokato veikla, šis ginčas negali būti priskirtas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijai ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi buvo įpareigotas iki 2012 m. gruodžio 17 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: pateikti patikslintą skundą, aiškiai nurodyti administracinės bylos šalis, suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą, susijusį su patirta neturtine žala, pateikti skundo argumentus patvirtinančius įrodymus. Ši nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo skunde nurodytu procesinių dokumentų bei korespondencijos įteikimo adresu – (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo pareiškėjui įteikta 2012 m. gruodžio 3 d., tačiau pareiškėjas iki šios nutarties priėmimo dienos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų neištaisė, t. y. nepateikė patikslinto skundo ar prašymo pratęsti nutarties įvykdymo terminą.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad laiku ir tinkamai neįvykdžius teismo nutarties, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

III. Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu (b. l. 20) prašo atnaujinti terminą prašymui pateikti dėl termino pratęsimo trūkumams pašalinti, pratęsti terminą trūkumams pašalinti, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2012 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus pašalinti. Byla sudėtinga, todėl pareiškėjui neužteko kompetencijos, kad pašalintų nurodytus skundo trūkumus.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą su prašymu teikti teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-962-162/2012. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnis įpareigoja išnagrinėti prašymą per tris dienas, todėl pareiškėjas tikėjosi gauti antrinę teisinę pagalbą, kad su advokato pagalba galėtų atlikti reikiamus procesinius veiksmus.

Pabrėžia, jog Klaipėdos miesto teisės ir teisėtvarkos institucijos vykdo nuožmų pareiškėjo persekiojimą, pareiškėjas neturi pastovios gyvenamosios vietos. Nurodo, jog neturėdamas materialinių resursų pareiškėjas dažnai keičia savo gyvenamąją vietą, jam gyvenamąją vietą suteikia Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariai. Pareiškėjui Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga savo būstinėje suteikia nemokamas paslaugas naudotis kompiuteriu. 2012 m. gruodžio 5 d. buvo atjungtas elektros energijos tiekimas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos būstinei, todėl pareiškėjas neteko galimybės naudotis kompiuteriu, kurio laikmenose buvo laikomi duomenys, susiję su teismų procesais.

Pareiškėjas nurodo, jog dėl visų šių priežasčių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu ir nepateikė teismui prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Mano, jog nurodytos priežastys yra svarbios ir jam turėtų būti atnaujintas terminas prašymui pateikti dėl termino pratęsimo trūkumams pašalinti. 2012 m. gruodžio 28 d. iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiškėjas gavo pranešimą, kad jo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos nagrinėjamas šioje tarnyboje, bet iki šiol prašymas neišnagrinėtas.

Atsakovas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo pareiškėjas neginčija.

Atsakovas pabrėžia, jog terminą skundo trūkumams pašalinti nustato teismas ir teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus. Be to, įstatymas procesinių veiksmų atlikimo galimybės išnykimą imperatyviai sieja su procesinių terminų pasibaigimu, todėl pasibaigus terminui jo pratęsimas iš esmės negalimas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-188/2008). Nurodo, jog pareiškėjas, supratęs, kad per teismo nustatytą terminą negalės pašalinti nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti nustatytą terminą. Pareiškėjo nurodytos priežastys, sukliudžiusios jam laiku ir tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, negali būti pripažintos svarbiomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties panaikinimo atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinti skundo trūkumai bei duotas protingas terminas šiems trūkumams pašalinti. Nepaisant to, kad nutartis dėl trūkumų pašalinimo pareiškėjui įteikta 2012 m. gruodžio 3 d., dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. gruodžio 12 d. Nurodo, jog pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų, kad gautų kvalifikuotą teisinę pagalbą ir įvykdytų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų iki nustatyto termino ir nepateikė teismui prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Prašymą pratęsti pasibaigusį terminą pareiškėjas išdėstė tik atskirajame skunde. Pabrėžia, jog apie aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia atskirąjį skundą, jis žinojo iki 2012 m. gruodžio 17 d., todėl turėjo visas galimybes apie susidariusią situaciją informuoti teismą bei prašyti pratęsti terminą trūkumams pašalinti.

Pažymi, jog atskirojo skundo argumentas, kad dėl atjungtos elektros energijos tiekimo pareiškėjas neva negalėjęs paruošti prašymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Ši aplinkybė, net jeigu iš tiesų egzistavo, ko pareiškėjas nepagrindė, neatėmė iš pareiškėjo galimybės realizuoti savo teisę parašyti prašymą dėl termino pratęsimo ir jį pateikti teismui. Tai pareiškėjas galėjo padaryti prašymą surašydamas ranka. Be to, pareiškėjas turi daugiametę patirtį bylinėjimosi civilinėse ir administracinėse bylose, gindamas tiek savo, tiek savo atstovaujamųjų asmenų interesus (tai patvirtinantys duomenys prieinami teismų LITEKO informacinėje sistemoje), todėl jis galėjo savarankiškai iki 2012 m. gruodžio 17 d. pateikti teismui prašymą pratęsti nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti.

Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros atstovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą pažymi, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neegzistuoja, tokios advokatų kontoros Lietuvoje nėra. Pabrėžia, jog advokatų kontora negali būti nei ieškovu (pareiškėju), nei atsakovu, nei bet kokiu kitu teisminio nagrinėjimo dalyviu. Teisinių santykių subjektas yra advokatas, tik advokatas ir gali būti ieškovu (pareiškėju), atsakovu ar kitu teisminio nagrinėjimo dalyviu. Nebūdama teisinių santykių subjektu ir nebūdama juridiniu asmeniu Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora negali pateikti ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

Paaiškina, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 27 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje advokatai privalo nurodyti, kuris iš advokatų (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra. Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje santykiams su Lietuvos advokatūra palaikyti yra išrinktas seniūnas. Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje nėra advokato, kuris atstovautų partneriams ir advokatų kontorai teismuose, todėl Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje nėra advokato ar kito asmens, kuris galėtų pasirašyti atsiliepimą teismui ar dalyvauti teismo posėdyje.

Pabrėžia, jog neegzistuojanti Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos šioje byloje atsakovu įtraukta neteisėtai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjas yra inicijavęs daugybę teisminių procesų, todėl jis žino tiek savo procesines teises, tiek ir procesines pareigas. Pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta pareigą pateikti teismui papildomus procesinius dokumentus ir nurodo priežastis, sutrukdžiusias laiku tai padaryti, tačiau neužsimena, kas jam apribojo procesinę galimybę kreiptis į teismą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo. Atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Pažymi, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu J. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už įvairius kriminalius nusikaltimus, tame tarpe ir už sistemingą, paskutiniu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-513-201/2012 (11 epizodų), Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos blanko ir spaudo neteisėtą pagaminimą bei naudojimą, kartu pastaruoju teismo nuosprendžiu, konstatuojant pareiškėjo polinkį nusikalsti bei jo nihilistinį požiūrį į visuotinai priimtinas teisės normas. Nurodo, jog, neturėdamas 2000 m. kovo 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, įregistruotos, visuomeninės organizacijos įgaliojimų, pareiškėjas ir toliau prisistato šios organizacijos vadovu, naudojasi jos rekvizitais. Atsižvelgiant į tai, J. S. argumentai, susiję su Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos tariamos veiklos aplinkybėmis, negali būti pripažinti įrodymais, suponuojančiais teismo nustatyto termino nepaisymo pateisinimą. Mano, jog J. S. nepateikė įrodymų, jog savo procesinės pareigos per teismo nustatytą terminą pašalinti skundo (pareiškimo) trūkumus neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo J. S. skundą nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau, kita vertus, pastebėtina, jog ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą.

Administraciniame procese asmens teisė kreiptis teisminės gynybos yra įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Minėtos teisės normos užtikrina, kad teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Terminas skundo trūkumams pašalinti yra asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu jam nepašalinus skundo trūkumų, nurodytų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje. Šiuo atveju pareiškėjas net nebandė šalinti teismo įvardintų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgus į tai buvo priimta skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu (b. l. 7-9, 13-15).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktą skundą ir pirmosios instancijos teismo nustatytus skundo trūkumus, vertina, jog pagrįstai teismas nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumams: aiškiai nurodyti administracinės bylos šalis, suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą, susijusį su patirta neturtine žala, nurodyti, dėl kokių asmenų (institucijų) veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Be to, nors pareiškėjas skundu prašė, be kita ko, išreikalauti duomenis apie jo sveikatos būklę iš gydymo įstaigų, taip pat iš Generalinės prokuratūros išreikalauti duomenis apie jo 2011 m. rugsėjo 1 d. skundo nagrinėjimo aplinkybes, tačiau ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys. Šiuo atveju skunde pareiškėjas tik pateikė nurodytus prašymus, bet nepaaiškino, ar jis kreipėsi dėl nurodytų duomenų pateikimo, bet jam buvo atsisakyta juos pateikti, kaip 2011 m. rugsėjo 1 d. jo pareiškimo nagrinėjimo aplinkybės yra susiję su byloje jo pateiktu skundu ir jame reiškiamais reikalavimais (b. l. 3-5).

Atsižvelgus į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutartyje detaliai išaiškino pareiškėjui, kokie yra jo teikiamo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti, tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą, nepašalino nei vieno iš nurodytų trūkumų ir nepateikė patikslinto skundo (b. l. 7-9). Manytina, jog pareiškėjui Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2012 m. gruodžio 17 d. (įskaitytinai) buvo protingas, per kurį būtų galima tinkamai pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo instituto sutiekiamomis galimybėms (b. l. 7-9). Be to, pažymėtina, jog pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas neginčija teismo nutarties, kuria buvo nustatyti jo skundo trūkumai, teisėtumo, t. y. kad šie trūkumai nebuvo nustatyti nepagrįstai, ar to, kad jis per teismo nurodytą laiką jų nepašalino (b. l. 20).

Pareiškėjas atskiruoju skundu paaiškina, jog teismo nustatytu laiku jis teismo įpareigojimo dėl skundo trūkumų pašalinti negalėjo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, nurodo, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais administracinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus arba suteikia teisę tokius terminus nustatyti teismui. Nustatyti procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti.

Pagal ABTĮ 65 straipsnio 1 dalį procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėjimą pašalinti teismo nustatytų skundo trūkumų grindžia tuo, kad jis laukė atsakymo dėl jam antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje, dėl to, kad valstybės institucijos vykdo jo persekiojimą, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos būstinėje buvo atjungta elektra ir jis negalėjo naudotis kompiuteriu (b. l. 20).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog visos šios pareiškėjo nurodytos priežastys egzistavo tuo metu, kai pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą negalėjo pašalinti skundo trūkumų, jis galėjo pasinaudoti jam ABTĮ numatyta procesine teise ir prašyti pratęsti terminą trūkumams pašalinti, tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad toks prašymas pirmosios instancijos teismui pateiktas nebuvo ir pareiškėjas pasyviai laukė iki tol, kol sueis teismo nustatytas terminas pašalinti skundo terminus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinio proceso šalys savo teisėmis turi naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis teismui nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Kita vertus, taip pat pažymėtina, jog net ir tikint pareiškėju, kad 2012 m. gruodžio 5 d. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos būstinėje, kurioje jis naudojasi kompiuteriu, buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, sutrukdžiusi pareiškėjui pateikti prašymą pratęsti skundo trūkumų pašalinimo terminą, šiuo atveju pareiškėjas tokį prašymą galėjo surašyti ranka.

Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas, atskiruoju skundu prašydamas atnaujinti terminą skundo trūkumams, pašalinti nepateikė patikslinto skundo, kuriame būtų ištaisyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodyti jo skundo trūkumai. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias realizuoti teisę kreiptis į teismą, t. y. priimta teismo nutartis nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant iš naujo skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymų keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24, 39 str.)

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, laikė jo skundą nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis