2021-02-10 Nr. AB-3120-3-62-3-01925-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-531-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01925-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 19 d. Alytaus PN buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko 20 būrio 204 brigados kamerų tipo patalpoje Nr. 31, nors nebuvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Kameroje nebuvo užtikrintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, langai buvo įrengti aukštai, dengti perteklinėmis grotomis. Kameroje nebuvo šildymo įrangos, buvo tik vienas siauras vamzdis, kurio teikiama šiluma buvo nepakankama, žiemos metu kameroje buvo šalta. Sanitariniuose mazguose buvo nešvaru, įrenginiai techniškai netvarkingi (sulūžę), sienos aptrupėjusios, plytelės suskaldytos, veidrodžiai išdaužyti, prausyklos grindys slidžios ir šlapios. Nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, asmeninius drabužius pareiškėjas džiovino kameroje, patalpoje kaupėsi drėgmė, pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas. Dėl netinkamo vėdinimo patalpoje kaupėsi nemalonus kvapas, pareiškėjui dėl to skaudėjo galvą. Patalpos nebuvo dezinfekuojamos, jose veisėsi tarakonai. Patalynė buvo keičiama tik kartą per savaitę, čiužinio užvalkalai, antras pagalvės užvalkalas bei paklodė nebuvo išduodami, minkštasis inventorius buvo nešvarus. Valgykloje su maistu dirbantys asmenys neturėjo leidimų, nebuvo pasitikrinę sveikatos. Maistas buvo nekokybiškas, nekaloringas ir nehigieniškas, patiekiamas netinkamos temperatūros ir mažomis porcijomis. Pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengtas stogelis, pareigūnų iškvietimo sistema, suoliukas. Kiemeliai buvo netvarkingi ir nehigieniški, sienos ir grindys aptrupėję, buvo pelėsio. Alytaus PN pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė baigti mokyklą ir įgyti profesiją, nebuvo leidžiama naudotis kompiuteriniu žaidimu, nesudaryta galimybė dirbti, sportuoti (žaisti krepšinį, tinklinį, futbolą, biliardą). Nebuvo laikomasi Psichologų profesinės etikos kodekso, bendraujant su psichologu nebuvo užtikrintas konfidencialumas. Psichologinės konsultacijos buvo teikiamos ne psichologo kabinete. Pareiškėjo teigimu, aptartos kalinimo sąlygos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, lėmė pareiškėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Alytaus PN pažeidimų nenustatyta. Alytaus PN kamerų tipo patalpose yra atliktas kapitalinis remontas – langai pakeisti plastikiniais, pakeistos durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Alytaus PN užtikrinama teisės aktuose nustatyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinė apšvieta ir kt. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Nuteistieji patys palaiko tvarką ir švarą. Sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių būklė gera, atitinka higienos normų reikalavimus, juose nuolat palaikoma švara (valo nuteistieji, einantys tvarkinių pareigas). Sienos nėra apsilupusios, grindys išbetonuotos lygiai, neištrupėję. Patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, čiužiniai, antklodės ir pagalvės nuolat dezinfekuojami. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai kartą per savaitę skalbiami ir džiovinami pataisos namų skalbykloje. Teisės aktai nenumato drabužių džiovinimo patalpos įrengimo kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims. Įstaigoje tiekiamas maistas atitinka kaloringumą, energinę vertę, svorį, išduodamas laikantis higienos normų reikalavimų. Alytaus PN yra sudarę sutartį su licencijuota įmone, kuri įstaigoje pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos paslaugas. Pareiškėjui atvykus, iš jo paimtas žaidybinis kompiuteris „Sony PS-3“, kadangi jis turėjo prieigą prie interneto. Alytaus pataisos namuose vykdoma 16 pataisos programų, taip pat pozityvaus užimtumo priemonės. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kreiptis į mokymosi įstaigas dėl mokymosi.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. N. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Alytaus PN 20 būrio 204 brigados kamerų tipo patalpoje Nr. 31, kurios plotas – 11,5 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,83 kv. m ploto, todėl pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas pagrįstai Alytaus PN buvo laikomas kamerų tipo patalpoje.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN kamerų tipo patalpų higienos sąlygų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Alytaus PN paaiškinimais bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, nustatė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, pažymėjo, jog švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų, susikaupusio pelėsio, drėgmės grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, netvarkingą elektros instaliaciją, netinkamą sanitarinio mazgo patalpų ir įrenginių būklę, neveikiančius sanitarinius įrenginius. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių ar blogos patalpų būklės. Byloje pateiktos Alytaus PN kameros Nr. 31 nuotraukos patvirtina, kad kamera ir joje įrengtas sanitarinis mazgas yra geros būklės, suremontuota, santechninė įranga tvarkinga, veidrodis nesudaužytas.

9. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ant lango pritvirtintų grotų, aukštai įrengto lango ir natūralaus apšvietimo trūkumo, pažymėjo, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 punktą kamerų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis, o reikalavimai, kokiame aukštyje turi būti įrengiami langai, taip pat natūralaus apšvietimo reikalavimai nenustatyti.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas ar temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl netinkamos temperatūros ar apšvietimo ar kad būtų teikęs prašymus pataisos namų administracijai perkelti jį į kitą patalpą, dėl šildytuvo / ventiliatoriaus išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokius prašymus tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams.

11. Įvertinęs Centro patikrinimo aktų, Alytaus PN vedamo Dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus apskaitos žurnalo duomenis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas buvo aprūpintas netinkamu (nedezinfekuotu, nešvariu) minkštuoju inventoriumi. Teisės aktai nenumato drabužių džiovyklos įrengimo drausmės grupės patalpose. Alytaus PN drausmės grupės nuteistųjų asmeniniai viršutiniai drabužiai skalbiami ir džiovinami kartą per mėnesį pataisos namų skalbykloje.

12. Įvertinęs atsakovo atstovo į bylą pateiktas nuotraukas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stogeliai, skirti pasislėpti nuo atmosferos kritulių, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

13. Remdamasis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus Cheminių tyrimų protokolais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pažeidimų dėl netinkamo maisto kaloringumo ir kokybės nenustatyta. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nedetalizavo, kada tiekiamas maistas jo netenkino, nepateikė duomenų, kad dėl to kreipėsi į atsakingas institucijas.

14. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigojo teikti patalpų (ir gyvenamųjų) dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Dezinsekcijos paslaugos 20 būryje suteiktos 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. liepos 23 d. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl parazitų plitimo.

15. Vadovaudamasis BVK 125 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pataisos namų administracija neprivalo nuteistųjų aprūpinti darbu, jeigu nėra laisvų darbo vietų. Vadovaudamasis BVK 148 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo 2, 7–9 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pataisos namų administracija nesprendžia dėl nuteistųjų priėmimo į mokyklas, todėl pareiškėjo prašymas dėl mokymosi mokykloje pagrįstai persiųstas Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklai.

16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato atskirų sporto kiemelių įrengimo kalėjimo režimo sąlygomis laikomiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama naudotis įstaigoje vykdomomis pataisos programomis ir užsiėmimais. Dalyvavimas užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjo kratos metu iš jo paimtas kompiuterinis žaidimas „Sony PS-3“, nes pataisos namai neturėjo galimybės patikrinti jo prisijungimo prie interneto ryšio ir rėmėsi gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytais duomenimis. Pareiškėjas kratos metu pastabų dėl paimamo kompiuterinio žaidimo nereiškė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad siekdami užtikrinti, jog laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus PN pareigūnai pagrįstai kratos metu iš pareiškėjo paėmė kompiuterinį žaidimą.

18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nedetalizavo savo pretenzijų dėl netinkamai vykdytų psichologo konsultacijų, nenurodė, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

III. 19. Pareiškėjas V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys yra melagingi ir neatitinka tikrovės, pats pareiškėjas neturi galimybės pateikti įrodymų, tačiau turi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus patikrinimo išvadą, kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė. Pareiškėjas pažymi, jog Alytaus PN tikrina vietinis Alytaus visuomenės sveikatos centras, kuris niekada nenustato pažeidimų, todėl pareiškėjas daro prielaidą, kad kažkam tokios išvados yra naudingos.

21. Pareiškėjas nurodo, kad yra laikomas drausmės izoliatoriuje, kuris pripažintas negyvenamuoju pastatu, jame yra blogas apšvietimas, kuris gadina pareiškėjo akis. Patalpų langai yra per aukštai, yra perteklinės grotos, kameroje šalta, kaupiasi drėgmė, todėl pareiškėjui tuoj atsiras tuberkuliozė. Pareiškėjo teigimu, šioje įstaigoje ne kartą nustatyta, kad pareiškėjo sveikata blogėja. Bendraujant su psichologais neužtikrinamas konfidencialumas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Alytaus PN dušai yra netvarkingi, viskas išdaužyta ir išlaužyta. Pareiškėjo teigimu, pažeidimai Alytaus PN yra akivaizdūs, tai patvirtina kiti teismų sprendimai, kuriais priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

22. Pasak pareiškėjo Alytaus PN taip pat nėra galimybės įgyti profesiją, įstaigos administracija tam piktybiškai prieštarauja. Alytaus PN neleidžia dirbti, žaisti krepšinį, tinklinį, futbolą.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje ginčas kilo dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. N. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

26. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad į bylą pateikti atsakovo atstovo duomenys yra melagingi ir neatitinka tikrovės; kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus patikrinimo išvada bei kitais teismų sprendimais; kad higienos sąlygos (apšvietimas, temperatūra, drėgmė) kamerų tipo patalpoje bei dušuose yra blogos ir pakenkė pareiškėjo sveikatai; taip pat kad Alytaus PN bendraujant su psichologais neužtikrinamas konfidencialumas, nėra galimybės įgyti profesiją, neleidžiama dirbti, žaisti krepšinį, tinklinį, futbolą. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

29. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo higienos sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl su tuo susijusių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo higienos sąlygų Alytaus PN.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais melagingais duomenimis ir nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus patikrinimo išvadą bei kitus teismų sprendimus.

31. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

33. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų Alytaus PN (netinkamas apšvietimas, temperatūra, drėgmė) pirmosios instancijos teismas vertino vadovaudamasis Centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 (b. l. 66–68), kuriame, be kita ko, įvertintos Alytaus PN uždarosios zonos (kamerų tipo patalpų, dušo patalpų) įrengimo sąlygos, pažymėta, kad nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, kurios vėdinamos per langus, tualeto ir dušo patalpose įrengta mechaninė ventiliacija, dirbtinio apšvietimo, oro temperatūros ir drėgmės reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje pateiktas Alytaus PN kamerų tipo patalpos Nr. 31 nuotraukas (b. l. 108), patvirtinančias atsakovo atstovo teiginius apie šioje patalpoje ir jos sanitariniame mazge atliktą remontą. Iš šių nuotraukų matyti, jog patalpoje įrengti du langai, kurie atsidaro, per juos galima vėdinti patalpą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kurie pagrįsti įrodymais (Centro aktu, nuotraukomis ir kt.). Pareiškėjas jokiais bylos faktais bei teisiniais argumentais nepaneigė šiuose dokumentuose pateiktų duomenų, nedetalizavo, kurios konkrečiai šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės tariamai neatitiko tikrovės ir kada tai buvo. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl tariamai netinkamų kamerų tipo patalpų ir (ar) dušo patalpų higienos sąlygų (apšvietimo, oro temperatūros, drėgmės) pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją.

34. Dėl pareiškėjo pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos Nr. NKP-2019-1-1 bei argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į kitus teismų sprendimus, pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaitos, konkrečių argumentų, kokios aplinkybės nebuvo įvertintos, apeliaciniame skunde nenurodo. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kuriais konkrečiai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimais, nagrinėdamas jo skundą dėl kalinimo sąlygų Alytaus PN, turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir nesirėmė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaita bei kitais teismų sprendimais, laikytini subjektyvia gynybine pareiškėjo pozicija, kuri nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas laikyti nepagrįstomis.

35. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad dėl prastų higienos sąlygų Alytaus PN nuolat blogėjo jo sveikata, prastėjo regėjimas ir (ar) kad jam tuoj atsiras tuberkuliozė.

36. Pažymėtina, jog asmens patirta neturtinė žala individualizuojama pagal konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, kurias būtų galima įvertinti atsakovo (šiuo atveju Alytaus PN) galbūt atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo aspektu, t. y. įvertinus konkrečiu metu buvusias faktines aplinkybes, kurios pareiškėjui sukėlė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, iš kurių pareiškėjas ir kildina konkrečioje byloje prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad bendraujant su psichologais nebuvo užtikrinamas konfidencialumas. Iš byloje pateiktos Alytaus PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymos Nr. 14.3-408 „Dėl nuteistojo V. N. psichologinio konsultavimo“ (b. l. 42) matyti, jog pareiškėjas psichologo buvo konsultuojamas ne kartą (2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 22–23 d., 2019 m. birželio 18 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d.), tačiau nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nedetalizavo, kurios (-ių) konkrečiai konsultacijos (-ų) metu nebuvo laikomasi Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų, t. y. nebuvo užtikrintas pareiškėjo psichologui pateiktos informacijos konfidencialumas ir (ar) konsultaciją teikęs psichologas nesaugojo profesinės paslapties. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu taip pat atmestini.

37. Pareiškėjo argumentus, kad Alytaus PN administracija piktybiškai prieštarauja tam, kad pareiškėjas mokytųsi ir įgytų profesiją, paneigia paties pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai – Alytaus PN 2019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 363-712 ir 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 363-852 pareiškėją informavo, kad informaciją dėl tolesnio mokslo vidurinėje mokykloje pareiškėjui gali suteikti Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos administracija, nurodė pareiškėjui šios įstaigos adresą, persiuntė jai pareiškėjo prašymus. Byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas, siekdamas tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, kreipėsi į minėtą įstaigą.

38. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad Alytaus PN neleidžia pareiškėjui dirbti, pažymėtina, jog ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos BVK nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas (111 str.). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (125 str. 1 d.). Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (125 str. 3 d.). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (125 str. 8 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).

39. Administracinių teismų praktikoje aiškinant aptartas teisės normas laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą dėl atitinkamo asmens gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-407/2014; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-438/2015; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016; kt.).

40. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo kreipimosi į Alytaus PN administraciją dėl galimybės įsidarbinti metu tinkamų laisvų darbo vietų nebuvo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pataisos namų administracijai nenustatyta imperatyvi pareiga aprūpinti nuteistuosius darbu net ir tais atvejais, kai laisvų darbo vietų nėra, ir nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu.

41. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad Alytaus PN jam neleidžia žaisti krepšinio, tinklinio, futbolo. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teikto skundo turinio matyti, kad neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus šiuo aspektu pareiškėjas siejo ne su tokių galimybių nesuteikimu Alytaus PN apskritai, o su savo statusu. Pareiškėjo teigimu, minėta veikla Alytaus PN jis negali užsiimti dėl to, kad yra perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo po šios įstaigos reorganizacijos, yra nuteistasis iki gyvos galvos, todėl izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, ir dėl šios priežasties iš jo atimta teisė į Alytaus PN kitiems nuteistiesiems organizuojamą laisvalaikį, mano, kad tai yra neteisinga. Taigi pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, kad yra diskriminuojamas, lyginant su kitais toje pačioje įstaigoje laikomais nuteistaisiais.

42. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, neišsireikalavo su tuo susijusių įrodymų, o iš esmės apsiribojo tik atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad Alytaus PN yra vykdoma 16 pataisos programų bei vykdomos pozityvaus užimtumo priemonės, analize bei tuo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo išreikštą valią dalyvauti šiose programose. Tačiau byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo išreiškęs valią sudaryti sąlygas žaisti įstaigoje įrengtus žaidimus ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta (b. l. 20). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes bei padarė procedūrinių pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Bylos išsprendimas, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, negali būti vertinamas kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme.

43. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendime nustatyti, ar skundą pareiškusio asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi jie turi būti ginami. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, iš kurių pareiškėjas kildino prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir padarė procedūrinių pažeidimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o aptarta administracinės bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. N. reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus pataisos namų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui galimybės žaisti krepšinį, tinklinį ir futbolą, atlyginimą, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė