Legislator Case Law & Legislation
2022-03-31 Nr. BB-2646-1-01-1-06234-2020-2 AI generated

2022-03-31 Nr. BB-2646-1-01-1-06234-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-03-31 Nr. BB-2646-1-01-1-06234-2020-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako, susipažinusi su nuteistojo R. Z. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio vykdymą,

Legislator headnote

AI generated

2022-03-31 Nr. BB-2646-1-01-1-06234-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis R. Z. ir jo gynėjas prašo panaikinti skundžiamus nuosprendžius ir baudžiamąją bylą R. Z. nutraukti; neatsiradus teisiniam pagrindui priimti prašomą procesinį sprendimą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (kuriuo neskirta nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-1636/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06234-2020-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako, susipažinusi su nuteistojo R. Z. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio vykdymą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. Z. ir jo gynėjas prašo panaikinti skundžiamus nuosprendžius ir baudžiamąją bylą R. Z. nutraukti; neatsiradus teisiniam pagrindui priimti prašomą procesinį sprendimą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (kuriuo neskirta nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį).

Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, kriminalizavo civilinius teisinius santykius, pažeidė baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), principą, nukrypo nuo teismų praktikos dėl esminės apgaulės teisinės reikšmės, pakankamai rūpestingos ir apdairios sandorio šalies gynimo (bonus pater familiae). Be to, apeliacinės instancijos teismas suklydo, sugriežtindamas bausmę ir netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, esant visiems pagrindams taikyti šią normą, nuteistajam paskirta bausmė neatitinka nei bausmės paskirties, nei nuteistojo asmenybės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasatoriai, nurodydami, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 2 dalis), ginčija bylos įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines aplinkybes. Antai skunde neigiamas apgaulės naudojimas, teigiama, kad teismai nevertino konkrečių sandorio aplinkybių (pvz., sandorio objekto, realių kasatoriaus veiksmų, nukentėjusiojo rūpestingumo, galimybės spręsti ginčą kitų teisės šakų teikiamomis galimybėmis ir tvarka), taip pat to, kad nuteistasis nesislapstė, pripažino iš nukentėjusiojo gautas sumas, nesukūrė jokių dirbtinių kliūčių ginti teises civilinio proceso tvarka ir kt. Tačiau subjektyvūs samprotavimai apie tai, kad teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, bylos įrodymus vertino neteisingai ir pan., nesant tai pagrindžiančių teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė esminės apgaulės požymį, netaikė ultima ratio principo (nors kartu nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas lakoniškai pasisakė apie civilinių teisinių santykių peržengimą, tačiau akivaizdžiai klydo, kad civiliniai teisiniai santykiai gali būti konvertuoti į baudžiamuosius). Teisinių argumentų dėl padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų kvalifikuojant nuteistojo veiksmus kasaciniame skunde nepateikta.

Kasatoriai taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo, iš dalies tenkinus prokurorės apeliacinį skundą, konstatuotas netinkamas BK 75 straipsnio 1 dalies (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) nuostatų taikymas ir, pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas. Be to, kasatorių teigimu, buvo pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo atveju kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK 75 straipsnio 3 dalies taikymą. Skundo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo grindžiami subjektyviu šio straipsnio taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimu ir nėra siejami su kasatorių prašymu bausmės skyrimo dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Z. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas