16b17820-8d0e-4e8b-90ac-7ec0be136a62 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06960-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,Sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei I.

V.,iÅ¡teisintajam S. R., jo gynėjui advokatui J. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal prokurorės I. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir pagal 213 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės S. R. apylinkės teisme buvo kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamÄ neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent tuo, kad 2017 m. vasario 12 d., apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už tai, kad melagingai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , kai paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui „112“ iÅ¡kvietė policijÄ dėl neva jo atžvilgiu smurtaujančios sugyventinės, pagal praneÅ¡imÄ Ä¯ minėtÄ butÄ atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiesiems patruliams A.

K. ir R. S. davė 100 JAV dolerių (94,08 Eur) kyšį, 100 JAV dolerių vertės nominalo kupiÅ«rÄ Ä¯kiÅ¡damas R. S. į striukės kairiÄ jÄ kiÅ¡enę.Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu bÅ«du įgijo netikrus pinigus – 100 (vieno Å¡imto) JAV dolerių banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. vasario 12 d., apie 23.00 val., kai pagal jo melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiesiems patruliams A.

K. ir R. S., siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės dėl melagingo praneÅ¡imo, Å¡iuos netikrus pinigus davė kaip kyšį. IÅ¡teisindamas S. R. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų apylinkės teismas konstatavo, kad S. R., pats iÅ¡kvietęs pareigÅ«nus į namus, atvykus jiems, elgėsi nederamai ir neadekvačiai, tačiau toks kaltinamojo elgesys vienareikÅ¡miÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamas, kaip užtraukiantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apylinkės teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmus, jų intensyvumÄ , asmens bÅ«senÄ nusikaltimų padarymo metu, vietÄ , kur minėti veiksmai buvo padaryti (paties kaltinamojo bute, jam pačiam iÅ¡sikvietus policijos pareigÅ«nus), atsižvelgdamas į minėto netikro pinigo kokybę, tai, kad jis akivaizdžiai netikras, į tai, jog tai suprato ne tik jį davęs, bet ir netikrÄ pinigÄ gavęs pareigÅ«nas, nusprendė, kad S. R. padarytos veikos nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris leistų jo atžvilgiu taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu prokurorė I. V. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir pripažinti S. R. kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 40 parų areÅ¡to bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirti subendrintÄ 50 parų areÅ¡to bausmę, kuriÄ subendrinus su 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir iÅ¡ dalies atlikta bausme, paskirti galutinę subendrintÄ 60 parų areÅ¡to bausmę.Skunde nurodo, kad iÅ¡teisintojo veiksmai su policijos pareigÅ«nais negali bÅ«ti vertinami kaip neadekvatus neblaivaus žmogaus elgesys, nes S. R. praeityje buvo baustas administracine tvarka, jam buvo žinoma atsakomybė už melagingÄ pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ , jis suvokė, kad pinigus pareigÅ«nams siÅ«lo bÅ«tent dėl to, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

Apie tai, kad pinigai buvo netikri S. R. žinojo, tačiau, nepaisant to, vis tiek siekė, t.y. turėjo tikslÄ paveikti policijos pareigÅ«nus, kurie negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai pasakyti, kad kupiÅ«ra yra padirbta. Prokurorė taip pat akcentuoja, kad, pagal teismų praktikÄ , netikrų pinigų pagaminimo bÅ«das veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, o bandymas pareigÅ«nus papirkti gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas ir žodžiu, o ne tik fiziniu pinigų pateikimu.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintasis iÅ¡ jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Å ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡ esmės kyla ginčas dėl teisinio ir faktinio S. R. veiksmų vertinimo. Nors pats iÅ¡teisintasis nepripažino, kad policijos pareigÅ«nams davė netikrÄ 100 JAV dolerių vertės banknotÄ , apygardos teismo kolegija pritaria apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytiems argumentams, kurie patvirtina, jog S. R. siÅ«lė policijos pareigÅ«nams paimti netikrÄ 100 JAV dolerių vertės kupiÅ«rÄ .

Be to, Å¡ių aplinkybių kontekste pabrėžtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas S. R. aptartas veikimas. Prokurorė siekia S. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ baudžiamas tas, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartÄ dar neiÅ¡leistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartÄ dar neiÅ¡leistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangÄ , programinę įrangÄ , elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiÄ sias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti.

Nagrinėjamu atveju S. R. buvo kaltinamas netikrų pinigų įgijimu ir laikymu. Pagal teismų praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnį kilti svarbu, jog pagamintas netikras pinigas ar vertybinis popierius arba suklastotas tikras pinigas ar vertybinis popierius bÅ«tų toks panaÅ¡us į tikrÄ , kad normaliomis sÄ lygomis galėtų patekti į apyvartÄ . Todėl Å¡io nusikaltimo sudėties nėra, jeigu piniginiai ženklai ar vertybiniai popieriai padirbinėjami primityviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-542/2012).

Apygardos teismo teisėjų kolegija, apžiÅ«rėjusi bylos medžiagoje esančiÄ netikrÄ 100 JAV dolerių vertės kupiÅ«rÄ daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i kupiÅ«ra yra akivaizdi klastotė ir protingas, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turintis žmogus negalėtų jos supainioti su tikra valiuta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje policijos pareigÅ«nas R. S. parodė, kad aiÅ¡kiai matėsi, jog pinigai yra netikri, S. R. sugyventinė teigė, kad „ten buvo paprastas popieriukas“, aiÅ¡kiai matėsi, kad kupiÅ«ra netikra, pats iÅ¡teisintasis taip pat nurodė, kad žinojo, kad kupiÅ«ra netikra ir jÄ , seniau radęs gatvėje, tiesiog laikė dėžutėje.

Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti S. R. veiksmų kaip nusikalstamų (epizode dėl netikrų pinigų įgijimo ir laikymo), kadangi nenustatytas esminis nusikalstamos veikos požymis – dalykas, nes ta kupiÅ«ra, kuriÄ Ä¯gijo ir laikė S. R., negali bÅ«ti vertinama kaip padirbtas, netikras pinigas, kurį galima realizuoti rinkoje. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės S. R. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsižvelgtina ir į netikrų pinigų kiekį. Svarbu, jog pas iÅ¡teisintÄ jį buvo rasta tik viena netikra kupiÅ«ra, todėl objektyviai tikėtina yra iÅ¡teisintojo versija, jog jis Å¡iÄ kupiÅ«rÄ rado gatvėje ir parsinešė namo.

Jeigu bÅ«tų rastas didelis netikrų pinigų kiekis, kiltų pagrindas įvertinti galimus kaltininko tikslus ir sumanymÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju apygardos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad S. R. pats gerai suprato (kÄ ir pripažino teismo posėdžio metu), jog banknotas yra netikras, todėl jo veiksmuose nenustatytinas ir kitas bÅ«tinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – pavojingumas, į kÄ dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas.Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Apylinkės teismas Å¡ioje kaltinimo S. R. dalyje konstatavo, kad S. R. formaliai atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau taip elgėsi iÅ¡ esmės tinkamai nesuprasdamas savo veiksmų, norėdamas pajuokauti ar pan. Su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada apeliacinės teismo teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies. Visų pirma, svarbu akcentuoti, jog policijos pareigÅ«nams buvo siÅ«lomas akivaizdžiai netikras banknotas, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad nepadaryta nusikalstama veika. Pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamÄ objektÄ arba naudoja netinkamas priemones.

Å iuo atveju S. R. naudojo akivaizdžiai netikrÄ piniginę kupiÅ«rÄ , todėl jo veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas, tačiau svarbu nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius S. R. veiksmuose. Apygardos teismo vertinimu, iÅ¡teisintojo veiksmuose (duodant netikrÄ piniginę kupiÅ«rÄ policijos pareigÅ«nams) nebuvo tikslo priversti pareigÅ«nus nevykdyti savo darbinių funkcijų, kitaip tariant, nėra pagrindo teigti, kad S. R. siekė papirkti pareigÅ«nus BK 227 straipsnio prasme.

Policijos pareigÅ«nas R. S., kuriam į tarnybinės uniformos kiÅ¡enę netikrus pinigus įkiÅ¡o S. R., teismo posėdyje parodė, kad galbÅ«t iÅ¡teisintasis norėjo pajuokauti, apylinkės teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad S. R. siekė pajuokauti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokios vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados padaryti negali, tačiau pabrėžtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-699/2018).

Å ioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog įkiÅ¡damas netikrÄ kupiÅ«rÄ Ä¯ policijos pareigÅ«no kiÅ¡enę S. R. siekė, kad pareigÅ«nai nevykdytų savo darbinių funkcijų. Policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad, pirmiausia, padėjęs netikrÄ kupiÅ«rÄ ant stalo S. R. jiems pasakė „imkit ir važiuokit, jokios pagalbos nereikia“, taigi, tikėtina, kad iÅ¡teisintasis tiesiog norėjo, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡vyktų, iÅ¡eitų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, o ne siekė juos papirkti.

Kaip minėta aukščiau, S. R. tikslas Å¡iame kaltinimo epizode nėra tiksliai nustatytas, todėl, vadovaujantis minėtu in dubio pro reo principu, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintasis neturėjo tikslo duoti kyÅ¡io policijos pareigÅ«nams. Apylinkės teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad S. R. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apygardos teismas taip pat sutinka su Å¡iuo argumentu. Baudžiamoji atsakomybė pati savaime nėra įstatymų leidėjo siekis, todėl asmenys turėtų bÅ«ti baudžiami pagal BK tik tais atvejais, kai jų veiksmai yra objektyviai pavojingi.

KyÅ¡io siÅ«lymas (ar davimas) policijos pareigÅ«nams, suprantama, yra neteisėtas ir netoleruotinas veiksmas, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į visumÄ veikos aplinkybių. Å iuo gi atveju, S. R., tikėtina, turėjo kitokį tikslÄ duodamas netikrÄ banknotÄ policijos pareigÅ«nams, nei siekti jų neteisėto neveikimo. Be to, policijos pareigÅ«nas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog suprato, kad kupiÅ«ra yra netikra, tokį S. R. veikimÄ vertino labiau kaip pokÅ¡tÄ . Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už kiekvienÄ formaliai (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ BK atitinkantį veiksmÄ ne tik kad sudarytų sÄ lygas dirbtinai kriminalizuoti gyvenimiÅ¡kas situacijas, tačiau ir neužtikrintų tiesinės valstybės principo įgyvendinimo.

BK nustatyta tvarka turi bÅ«ti baudžiami asmenys, kurių padarytos veikos buvo pavojingos bei visuomenėje gali bÅ«ti suprantamos kaip nusikalstamos. Aptariamu atveju S. R. elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip neprotingas, neadekvatus, tačiau ne kaip nusikalstamas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė kreipėsi į apygardos teismÄ praÅ¡ymu pakeisti kaltinimÄ teisme. Prokurorė prašė S. R. veiksmus vertinti ne kaip kyÅ¡io davimÄ pareigÅ«nams, o kaip pasikėsinimÄ duoti kyšį.

Nepaisant to, patikslinto kaltinimo tekste, apraÅ¡ydama BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius prokurorė nurodė, kad S. R. netikrÄ banknotÄ davė kaip kyšį. Taigi, viena vertus, prokurorė prašė S. R. veiksmus vertinti kaip pasikėsinimÄ duoti kyšį, kita vertus, teigia, kad netikras banknotas buvo panaudotas duodant kyšį (o ne kėsinantis jį duoti). IÅ¡samesnis Å¡ių aplinkybių tyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra netikslingas, nes prokurorės apeliacinis skundas yra atmetamas.

Remiantis visuma aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ iÅ¡teisindamas S. R. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį prokurorės apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Prokurorės I. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  Stasys Lemežis                           (paraÅ¡ai)                                       Vladislavas Lenčikas                                                                  Ugnius Trumpulis