16ab20ee-c8fe-4b44-92d6-c54b751b2e5d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1329-590/2015  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16951-2014-8      Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.18; 121.21; 128.19.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl įstatymo numatyto termino priimti palikimÄ atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – notarė A. A., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. A., ir                          n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti įstatymo numatytÄ terminÄ priimti savo tėvo S. K. palikimÄ . Nurodė, kad po tėvo mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 4-Ä jį notarų biurÄ ir surašė raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Biuro teisininkė jam pasakė, kad tolimesniems veiksmams atlikti bÅ«tina pakeisti sulaužytÄ asmens tapatybės kortelę. Ä®vykdžius minėtÄ nurodymÄ , sužinojo, kad reikia pristatyti mirusio asmens mirties liudijimÄ . Mirties liudijimÄ turėjo duktė J., su kuria jokių santykių nepalaikė. Atnešęs mirties liudijimÄ , sužinojo, kad bÅ«tina turėti paveldimo turto Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų iÅ¡raÅ¡us. Minėtus iÅ¡raÅ¡us notarė siÅ«lė iÅ¡traukti pati, tačiau pareiÅ¡kėjas už tai mokėti nesutiko, nes neturėjo pinigų.

TerminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėjas praleido, nes iÅ¡ jo buvo reikalaujama vis naujų dokumentų, taip pat reikėjo sumokėti už notaro paslaugas, o tam pinigų neturėjo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas papildomai nurodė, jog po S. K. mirties pareiÅ¡kėjas liko gyventi tėvo bute, ir taip priėmė palikimÄ . Todėl, nors pareiÅ¡kimas pateiktas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau tai yra bÅ«tina jau priimtam palikimui įforminti, ne nuosavybei atsirasti.Suinteresuotas asmuo J.

A. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ prašė atmesti. Nurodė, kad po S. K. mirties buvo pradėtas ikiteismini tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad mirusiojo kÅ«nas po mirties vonioje pragulėjo 4 dienas, nes radęs kÅ«nÄ pareiÅ¡kėjas neiÅ¡kvietė policijos, o nusprendė toliau gerti alkoholį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik todėl, kad rastas kÅ«nas buvo tiek suiręs, kad ekspertai negalėjo nustatyti tikslaus mirties laiko ir priežasties, nors ir buvo nustatyti daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai.

Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vis neturėtų teisės priimti savo tėvo palikimo. Atstovas papildomai pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių teismas turėtų atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ , o aplinkybės, jog po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas liko gyventi tėvo bute nagrinėjamai bylai jokios reikÅ¡mės neturi, nes pareiÅ¡kėjas padavė pareiÅ¡kimÄ dėl termino atnaujinimo, t. y. pasirinko palikimo priėmimo bÅ«dÄ kreipiantis į notarÄ , ne faktiniu valdymu.

Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti, nors visas palikimas yra priimtas suinteresuoto asmens J. A., jai yra iÅ¡duotas palikimo priėmimo teisės liudijimas, kuris nėra nuginčytas. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog nėra priėmusi S. K. palikimo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo, prašė nagrinėti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A.

A. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo po S. K. mirties priimti žodžiu, tačiau nepateikė tam reikalingų dokumentų: mirties liudijimo ir pareiÅ¡kėjo pateikta asmens tapatybės kortelė buvo sulaužyta, todėl nebuvo galimybės nustatyti pareiÅ¡kėjo tapatybės. PareiÅ¡kėjas žadėjo ateiti su tinkamais dokumentais, tačiau nepaisant telefoninių skambučių savaitę iki įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, taip pat paskutinę minėto termino dienÄ , pareiÅ¡kėjas į notarų biurÄ neatvyko, pareiÅ¡kė, kad pinigų neturi ir bylos neužves.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu pareiÅ¡kėjo V.

K. pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas nustatė, kad po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas buvo nuvykęs į notarų biurÄ , tačiau paaiÅ¡kėjus, jog palikimo priėmimas reikalaus papildomų pastangų (sutvarkyti ar gauti atitinkamus dokumentus) ir pareikalaus papildomų iÅ¡laidų (sumokėti už notaro veiksmus), pareiÅ¡kėjas daugiau jokių veiksmų notarų biure neatliko. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog dokumentų tvarkymas užtruko, tačiau jokių įrodymų apie tai, kada pasikeitė savo asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę) ir kokių dokumentų gavimas užtruko ne dėl jo kaltės, teismui nepateikė ir nepaaiÅ¡kino.

Ä® teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi praėjus beveik metams nuo tėvo mirties. Teismas nurodė, kad palikimo atsiradimo dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo sulaukęs socialiai brandaus amžiaus, byloje nėra jokių įrodymų apie pareiÅ¡kėjo ypatingÄ psichologinę bÅ«senÄ , kuri galėtų sÄ lygoti kitokį jo neveikimo (pasyvumo) vertinimÄ . Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog neturėjimas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir/ar kitų dokumentų, negali bÅ«ti vertinamas kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kėjui atnaujinti, nes pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokio raÅ¡ytinio įrodymo, kada ir kur kreipėsi dėl dokumentų gavimo ir kiek tas procesas užtruko.

Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog palikimui priimti sutrukdė tuo metu sunki jo finansinė padėtis, taip pat neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų reikalavimų, nes pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokių finansinių iÅ¡teklių bÅ«tų reikalavęs tėvo palikimo priėmimas ir kokia buvo jo finansinės padėtis mirus tėvui. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas V. K. po jo tėvo S. K. mirties iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tėvo palikimÄ priimti, bet dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių negalėjo Å¡io palikimo priimti.

Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas laikė, jog nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, todėl atnaujinti tokį terminÄ nėra pagrindo. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju buvo svarbu atsižvelgti į faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ â€“ kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kaip pirmosios eilės paveldėtojas. PareiÅ¡kėjo kreipimosi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo faktÄ pripažino suinteresuotas asmuo notarė A. A., tokį faktÄ pripažino ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Nurodyto fakto pripažinimas reiÅ¡kia tai, kad bÅ«tent nuo pareiÅ¡kėjo faktinio kreipimosi į notarę momento nustojo eiti įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.

PareiÅ¡kėjo kreipimosi į notarę faktas neabejotinai reiÅ¡kia pakankamai iÅ¡reikÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjo valiÄ priimti palikimÄ , todėl tam tikri formalÅ«s aspektai (tam tikrų dokumentų trÅ«kumas, užmokesčio už notaro paslaugas nesumokėjimas ar kt.) nėra ir negali bÅ«ti aplinkybėmis, kurios faktiÅ¡kai panaikino paveldėtojo teisę priimti palikimÄ . Å ių aplinkybių teismas visiÅ¡kai nevertino ir neiÅ¡tyrė spręsdamas klausimÄ dėl termino atnaujinimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo J.

A. (pareiÅ¡kėjo dukra) yra antrosios eilės paveldėtoja, kuriai teisė paveldėti turtÄ atsiranda tik esant įstatymo imperatyviai nustatytoms aplinkybėms, įtvirtintoms CK 5.11 straipsnio 2 dalyje: antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus, ar atsisakius palikimo. Å iuo atveju teismas neiÅ¡tyrė, ar buvo įstatyme numatytos sÄ lygos priimti palikimÄ antrosios eilės įpėdinei. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir netyrė aplinkybės, kokiu pagrindu notarė A.

A., turėdama informacijos, kad egzistuoja pirmosios eilės įpėdinis (pareiÅ¡kėjas), iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ J. A.. Å ias aplinkybes galėjo komentuoti tik notarė A. A.. PareiÅ¡kėjo į manymu, Å¡iuo atveju teismas privalėjo apklausti notarę, kuri neabejotinai galėjo patvirtinti arba paneigti esmines Å¡iai bylai aplinkybes, tačiau teismas notarės neapklausė, nepripažino notarės dalyvavimo byloje bÅ«tinu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs byloje notarės, neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios priimti palikimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo V. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad V. K. dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik žodžiu ir nepateikė tam reikalingų dokumentų: neturėjo mirties liudijimo, kuriame yra nurodomas mirusiojo asmens kodas, jo asmens tapatybės kortelė buvo sulaužyta ir neatitiko Å¡iam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl dėl Å¡ios priežasties nebuvo galima atlikti privalomų veiksmų paveldėjimo bylai užvesti.

PareiÅ¡kėjas V. K. pažadėjo atvykti kitÄ kartÄ su visais paveldėjimo bylos užvedimui reikalingais dokumentais. Likus vienai savaitei iki LR civiliniame kodekse numatyto termino palikimui priimti pabaigos biuro darbuotojos telefonu kalbėjo su V. K. ir priminė apie artėjančio trijų mėnesių termino pabaigÄ kreiptis į Vilniaus m. 4-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau įpėdinis pareiÅ¡kė, kad dabar neturi pinigų ir bylos neužves. Paskutinę termino palikimui priimti dienÄ biuro teisininkė vėl jam skambino priminti apie termino pabaigÄ , tačiau V.

K. atsisakė atvykti į notarų biurÄ ir iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo. Jokio raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo pareiÅ¡kėjas biurui nepateikė, daugiau jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo ir tam, kad nebÅ«tų praleistas įstatymo nustatytas terminas, nesiėmė. Pažymi, jog V. K. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad atvykus į Vilniaus m. 4-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po savo tėvo S. K. mirties, jis buvo papraÅ¡ytas pristatyti paveldimo turto VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡us.

Tai yra netiesa, nes notaras pats turi galimybę prisijungti prie VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir privalo patikrinti mirusiojo asmens turtÄ registre. Nurodo, kad savo apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas nepagrįstai tvirtina, kad suinteresuotas asmuo – mirusiojo vaikaitė J. A. kreipėsi į Vilniaus m. 4-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir turi paveldėjimo teisės liudijimÄ . Å iuo metu dėl vykstančių teisminių ginčų paveldėjimo byla yra sustabdyta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra iÅ¡duotas.

Pažymi, jog V. K. nepriėmė palikimo CK. 5.50 str. nustatytu bÅ«du, t. y. nepadavė paliko atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ . Ar jis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, gali nustatyti tik teismas, įvertinęs visus pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus. Suinteresuoto asmens nuomone, Å¡iuo atveju terminas buvo praleistas dėl paties pareiÅ¡kėjo aplaidumo, kadangi pats pareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino veiksmų, reikalingų palikimo priėmimui tinkamumu, buvo raginamas biuro darbuotojų atvykti į notarų biurÄ , kad nepraleistų įstatymo nustatyto termino dėl palikimo priėmimo, o taip pat buvo įspėtas apie galimas pasekmes.Suinteresuotas asmuo J.

A. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo V. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas buvo nuvykęs į notarų biurÄ , tačiau paaiÅ¡kėjus, jog palikimo priėmimas reikalaus papildomų pastangų (sutvarkyti ar gauti atitinkamus dokumentus) ir pareikalaus papildomų iÅ¡laidų (sumokėti už notaro veiksmus), pareiÅ¡kėjas daugiau jokių veiksmų notarų biure neatliko.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog dokumentų tvarkymas užtruko, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad pasikeitė savo asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę) ir kokių dokumentų gavimas užtruko ne dėl jo kaltės, teismui nepateikė ir nepaaiÅ¡kino. Ä® teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi praėjus beveik metams nuo tėvo mirties. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡kviesti ir apklausti notarę pirmosios instancijos teismo proceso metu, tačiau to nepadarė. Suinteresuotas asmuo nemano, kad atsirado naujų pagrindų notarei apklausti.

Juolab, kad visÄ savo pozicijÄ notarė iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ . Be to, notarė neturėtų aiÅ¡kintis, dėl kokių priežasčių antros eilės įpėdinei buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodo, kad CK 5.11 str. 2 d. nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. CK 5.50 str. nurodo, kad pirmosios eilės įpėdinis privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Jam to nepadarius teisė priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo tuos dienos, kai suėjo terminas pirmos eilės įpėdiniui palikimui priimti, atsiranda antros eilės įpėdiniui. Kadangi per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjas notarei nepateikė praÅ¡ymo priimti palikimÄ , suinteresuotam asmeniui J. A., vadovaujantis CK 5.50 str. 4 d., atsirado teisė priimti palikimÄ nepaisant to, kad yra pirmos eilės įpėdinis. BÅ«tent todėl J. A. ir buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo teises dėl palikimo priėmimo įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai, neveikė vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais kaip sÄ Å¾iningas, atidus ir rÅ«pestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, kaip to reikalauja CK 1.5 str., 1.6 str., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad CK 5.50 str. 3 d. numatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir terminas palikimui priimti, vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., neturėjo bÅ«ti atnaujinamas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo V.

K. apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK263, 320 str.).

Atsižvelgdamas į paminėtus kriterijus, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo bei suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ bylose dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo terminui palikimui priimti yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi bÅ«ti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinė bylos Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinė bylos Nr. 3K-3-103/2007).Å ioje byloje nėra ginčo, kad pareišėjas ir apeliantas V.

K. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti palikimÄ , nes po tėvo S. K. mirties 2013-07-25 trijų mėnesių laikotarpyje kreipėsi į notarÄ (b.l. 38-39). Tačiau nepagrįsti ir neįrodyti apelianto argumentai, kad jis notarui padavė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-17 įsakymu 1R-360 patvirtintų Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisyklių 5 punktÄ notaro parengti ir gauti su jo veikla susiję dokumentai turi bÅ«ti registruojami, kad bÅ«tų įrodytas jų buvimas notaro dokumentų apskaitos sistemoje, užtikrinta jų paieÅ¡ka ir priėjimo prie dokumentų galimybės. Taiyklių 13.2. nustato, kad pareiÅ¡kimai dėl palikimo priėmimo registruojami Palikimui priimti praÅ¡ymų registravimo knygoje (registre).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, kuris yra atstovaujamas advokato, nepateikė įrodymų apie pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo užregistravimÄ pas notarÄ , neprašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ notaro duomenis apie pareiÅ¡kimo registravimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog padavė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CPK 178 str.).Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes ar jas vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai.

Pirmosios isntancijos teismas nustatė, jog po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas buvo nuvykęs į notarų biurÄ , tačiau paaiÅ¡kėjus, jog palikimo priėmimas reikalaus papildomų pastangų (sutvarkyti ar tai gauti atitinkamus dokumentus) ir pareikalaus papildomų iÅ¡laidų (sumokėti už notaro veiksmus), pareiÅ¡kėjas daugiau jokių veiksmų notarų biure neatliko. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog dokumentų tvarkymas užtruko, tačiau jokių įrodymų apie tai, kada pasikeitė savo asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę) ir kokių dokumentų gavimas užtruko ne dėl jo kaltės, teismui nepateikė ir nepaaiÅ¡kino.

Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ keitė asmens tapatybės kortelę, kad Å¡ios kortelės nespėjo pasikeisti ir bÅ«tent dėl Å¡io dokumento trÅ«kumo negalėjo pateikti pareiÅ¡kimo palikimui priėmti. Pažymėtina, kad kiti apelianto nurodomi dokumentai: gimimo liudijimas, mirties liudijimas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as buvo iÅ¡duoti dar iki termino palikimui priimti pabaigos – 2013-10-25, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis palikimo nespėjo priimti dėl pastarųjų dokumentų trÅ«kumo (b.l. 3-8).

IÅ¡ notaro paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad likus savaitei iki termino palikimui priimti pabaigos notarų biuras įspėjo pareiÅ¡kėjÄ apie termino pabaigÄ ir termino praleidimo pasekmės, tačiau net ir žinodamas tikrÄ jÄ riekalų padėtį, pareiÅ¡kėjas nebuvo apdairus ir rÅ«pestingas, nesiėmė reikalingų teisinių veiksmų, nepadavė notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui pratęsti įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, nes pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                            Vidas Stankevičius