16a86b25-e32b-4d8f-aa9c-54ceece02db1 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Aurelija Naujokienė BaudžTeisėja Aurelija Naujokienė                                                     Baudž. byla Nr. 1A-565-579/2011;                           Pranešėjas Evaldas Gražys                                                    (Proceso Nr. 1-22-1-00672-2010-4);

                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2011 m. gruodžio 16 d.                                                                        Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajam R.

D., jo gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, nukentėjusiajai J. K.-D, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios J. K.-D. ir nuteistojo R. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                         n u s t a t ė : R. D. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., už tai, kad jis 2010-07-05, apie 21 val. bÅ«damas namo Gebenių g. 8, Kaune, kieme, viena ranka sugriebdamas J. K.-D. už rankos, kita – už plaukų, bandydamas nukentėjusiÄ jÄ nutempti į minėto gyvenamojo namo vonios kambarį, purtė jÄ , o apie 21.20 val., jėga nutempęs nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ vonios kambarį, prileido į voniÄ vandens ir po to, panaudodamas fizinę jėgÄ , įstÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ voniÄ ir viena ranka suėmęs jai už kaklo srities, o kita smogdamas ne mažiau 19 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, pradėjo skandinti, ne kartÄ panardindamas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ vandenį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J.

K.-D. galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, kaktoje, su kraujosruva apatinėje lÅ«poje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje, deÅ¡inėje blauzdoje, nugaroje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Apeliaciniu skundu J. K.-D. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir pripažinti R. D. kaltu pagal BK 139 str. 1 d. bei bylÄ nutraukti BK 38 str. pagrindu, atleidžiant R.

D. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji skunde teigia, kad nuteistasis nesiekė tyčia sukelti jai fizinio skausmo ar sužaloti jÄ ir visas kraujosruvas jai padarė dėl neatsargumo, nes jos kÅ«nas yra jautrus ir nuo menkiausio susitrenkimo atsiranda kraujosruvos. Tai ji nurodė ir teisme, tačiau Å¡ios aplinkybės vertintos nebuvo. Apeliantė teigia, kad su R. D. susitaikė, jam atleido, jokių pretenzijų neturi, todėl sutinka ir praÅ¡o bylÄ nutraukti BK 38 str. pagrindais.Apeliaciniu skundu R.

D. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jį pripažinti kaltu pagal BK 139 str. 1 d. bei bylÄ nutraukti BK 38 str. pagrindu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis skunde teigia, kad viso bylos tyrimo metu nuosekliai neigė savo kaltę, tačiau pripažino aplinkybę, jog galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmÄ ir sužaloti jÄ tik dėl neatsargumo, bet jo veiksmuose tyčios nebuvo, todėl jis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 139 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad įvykio dienÄ tarp jo ir tuo metu dar buvusios jo sutuoktinės J.

K.-D. namo kieme įvyko „žodinis konfliktas“, nes ji grįžo namo iÅ¡gėrusi. Po to abu įėjo į namo vidų, jos už plaukų netempė, tačiau stumdė, laikė už rankų, o dar vėliau „nugrÅ«do“ į antrÄ aukÅ¡tÄ , kuriame yra vonios kambarys, kad palindusi po duÅ¡u kiek prablaivėtų. Skundo autorius teigia, kad jos nelydėjo, žmona vonioje pyko, trankėsi, o iÅ¡girdęs bumbtelėjimÄ ir nuėjęs pasižiÅ«rėti rado jÄ nukritusiÄ , todėl pakėlė nukentėjusiÄ jÄ .

Jis pripažino, kad J. K.-D. kairiajame dilbyje mėlynės galėjo atsirasti nuo „sugriebimų“ ir laikymų, kai jie susistumdė pirmajame namo aukšte, o jokių kitų sužalojimų nepadarė. Apeliantas pažymi, kad ant J. K.-D. kūno jau buvo mėlynių iš anksčiau, t.y. prieš kelias dienas iki įvykio ji buvo nukritusi.Skunde teigiama, kad nukentėjusioji konkrečiai ir tiksliai nurodė, jog kumščiais jos niekas nemušė. Be to, byloje esanti ekspertės išvada dėl sužalojimų atsiradimo laiko ir aplinkybių yra nevienareikšmė, jos išvados yra tik tikėtinos, ne kategoriškos, bei nepaneigia R.

D. nurodytų įvykio aplinkybių, o visos abejonės yra vertintinos bÅ«tent kaltinamojo naudai. R. D. manymu, jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 139 str. 1 d., nes jis jokių smÅ«gių nesudavė, nesiekė tyčia sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo ar jÄ sužaloti - įvyko susistumdymas, jÄ laikė suėmęs už rankų, ko pasėkoje ant jos kairiojo dilbio bei kitur ir galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos ir dėl Å¡ių aplinkybių pripažino savo kaltę. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji su juo susitaikė, jam atleido, jokios žalos ji nepraÅ¡o atlyginti ir sutinka, kad byla bÅ«tų nutraukta BK 38 str. pagrindais, tačiau tai pirmosios instancijos teisme nebuvo aptarta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nukentėjusiosios J.

K.-D. ir nuteistojo R. D. apeliaciniai skundai atmetami. NeiÅ¡eidama už apeliacinių skundų ribų, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai ( BPK 320 str. 3 d.).Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti R. D. kaltu pagal BK 139 str. 1 d. bei bylÄ nutraukti BK 38 str. pagrindu, atleidžiant R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, (nuteistasis taip pat praÅ¡o jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 139 str. 1 d., bei bylÄ nutraukti BK 38 str. pagrindu), tačiau Å¡iuo atveju tokio straipsnio nuostatų taikymui R.

D. atžvilgiu pagrindo nėra. Nuteistasis skundžiasi dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nurodo, jog galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmÄ ir sužaloti jÄ tik dėl neatsargumo, bet jo veiksmuose tyčios nebuvo, todėl jis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 139 str. 1 d. Apeliantas teigia, kad įvykio dienÄ tarp jo ir tuo metu dar buvusios jo sutuoktinės J. K.-D. įvyko konfliktas, nes ji grįžo namo iÅ¡gėrusi. Jos už plaukų netempė, tačiau stumdė, laikė už rankų, o dar vėliau „nugrÅ«do“ į antrÄ aukÅ¡tÄ , kuriame yra vonios kambarys, kad palindusi po duÅ¡u kiek prablaivėtų.

Jis pripažino, kad J. K.-D. kairiajame dilbyje mėlynės galėjo atsirasti „nuo sugriebimų“ ir laikymų, kai jie susistumdė pirmajame namo aukÅ¡te, o jokių kitų sužalojimų nepadarė. Apeliantas pažymi, kad ant J. K.-D. kÅ«no jau buvo mėlynių iÅ¡ anksčiau. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , už kurį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 5 d. apie 21 val. R. D. panaudojo prieÅ¡ J. K.-D. fizinį smurtÄ ir pagal nustatytas Å¡ios bylos aplinkybes padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2175/10(02) nurodoma, kad J. K.-D. konstatuotas galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, kaktoje, su kraujosruva apatinėje lÅ«poje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje, deÅ¡inėje blauzdoje, nugaroje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2010-07-05. Galvos sumuÅ¡imas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, 2010-07-05 vakare įvyko konfliktas tarp sutuoktinių R. D. ir J. K.-D. Nors savo apeliaciniame skunde nukentėjusioji (taip pat ir nuteistasis) ir nurodo, kad R.

D. jai sužalojimus padarė tik dėl neatsargumo, nes jos kÅ«nas jautrus ir reaguoja į bet kokį sutrenkimÄ , tačiau toks jos skundo argumentas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pati nukentėjusioji J. K.-D. patvirtino, kad nuteistasis minėtÄ vakarÄ jÄ ne tik tampė, stumdė ir trankė, bet ir vartojo smurtÄ (mušė). Ji patvirtino, kad teisingi jos parodymai, kuriuos ji iÅ¡ karto po įvykio davė tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, tik bÅ«dama susijaudinusi, ji gal kiek padidino suduotų smÅ«gių skaičių.

O iÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, jog R. D. jÄ ne tik tÄ sė už plaukų, purtė, bet ir, įstÅ«męs į voniÄ , prileistÄ vandens, mušė, suduodamas smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas – prakirto lÅ«pÄ , taip pat trankė jÄ (galvÄ , kÅ«nÄ ) į voniÄ (b.l. 16-17, 19-23). Netikėti Å¡iais parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kad apeliantas (R. D.) yra linkęs smurtauti, ne kartÄ vartojo J. K.-D. atžvilgiu fizinį smurtÄ nurodė ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A.

V. (apeliantų kaimynė), taip pat pati J. K.-D. Atkreiptinas dėmesys, kad ir medicininių dokumentų išraše (b.l.

36) užfiksuota, jog J. K.-D, pristatyta į gydymo įstaigÄ , nurodė, kad buvo sumuÅ¡ta vyro, skandinama. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados, taip pat specialistės paaiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teisme matyti, kad apeliantei J. K.-D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė galvos sumuÅ¡imas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu (kiti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ).  Sveikatos sutrikdymÄ sudaro neteisėtas kito asmens sveikatos sutrikdymas. Tai pasireiÅ¡kia pavojinga kito žmogaus sveikatai veika.

Be to turi atsirasti padariniai, tai yra žmogaus sveikatos sutrikdymas, ir turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent R. D. nesunkiai sužalojo J. K. -Dzikienės sveikatÄ . IÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, kad visi sužalojimai buvo padaryti dėl fizinio-smurtinio poveikio į nukentėjusiosios kÅ«nÄ . Ir toks poveikis buvo padarytas neteisėtais smurtiniais R. D. veiksmais – dėl smÅ«gių sudavimo J.

K.-Dzikienei, jos trankymo vonioje. BÅ«tent dėl suduotų smÅ«gių, galvos trankymo ir atsirado nesunkus sveikatos sutrikdymas – galvos sumuÅ¡imas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Akivaizdu, kad paminėtas poveikis buvo tyčinis – R. D. sÄ moningai, veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia padarė apeliantei nustatytus sužalojimus. Kolegija pažymi, kad pasirinkdamas smurtinį veikimo bÅ«dÄ , R. D. suvokė, kad jo veika bÅ«tinai sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizavo jų iÅ¡raiÅ¡kos laipsnio.

NelogiÅ¡ka bÅ«ti abejingam ar nenorėti sukelti nukentėjusiajam baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų padarinių, jeigu apelianto pasirinktas veikimo bÅ«das neabejotinai Å¡iuos padarinius (bent jau sveikatos sutrikdymÄ ) sukels. Tokiu bÅ«du R. D. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuojami tinkamai, ir negali bÅ«ti vertinami pagal BK 139 str. 1 d. Todėl apeliantų skundų argumentai dėl veikos perkvalifikavimo į nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo atmestini.BK 38 straipsnio, reglamentuojančio atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, 1 dalyje yra iÅ¡dėstytos privalomos sÄ lygos, kurioms esant asmeniui gali bÅ«ti taikomos Å¡io straipsnio nuostatos.

Å ioje byloje nenustatyta pagrindų, numatytų BK 38 str. 1 d. 1 punkte, kuriame numatytas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ . Prisipažinimas yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru. Tuo tarpu Å¡ioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu R. D. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., apskritai nepripažino. Be to, negalima laikyti, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. D. praeityje daug kartų baustas įvairiomis administracinėmis nuobaudomis, ne pirmÄ kartÄ konfliktavo Å¡eimoje, o Å¡ių konfliktų metu vartojo smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Todėl, kolegijos nuomone, nėra ir BK 38 str. 1 d. 4 punkte numatytos sÄ lygos.Taigi, nors R. D. padarytas nusikaltimas ir priskiriamas prie nesunkių, dėl ko už tokio nusikaltimo padarymÄ formaliai yra galimas BK 38 str. nuostatų taikymas, tačiau nesant visų privalomų Å¡io straipsnio 1 d. nurodytų sÄ lygų (Å¡iuo atveju – dviejų), tokio straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos.

Skundžiamas nuosprendis R. D. atžvilgiu yra teisingas, paskirtoji bausmė adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl panaikinti nuosprendį kaip to prašoma nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose pagrindo nėra.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas                                                 n u t a r i a : nukentėjusiosios J. K.–D. ir nuteistojo R.

D. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                      Evaldas Gražys Teisėjai :                                                                           Regina Cemnolonskienė                                                                                          Kęstutis Dargužis