16a13cf2-ee69-40a6-8099-3a2c22f8a4c8 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-637-1112/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04830-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Naujoji Akmenė Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Genovaitei Šetkauskienei, Gintarei Jonušaitei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam G.

P., nukentėjusiųjų A. N. ir R. B. įgaliotajam atstovui advokatui Algirdui Zakrasui ir nuketėjusiojo R. B. atstovei pagal įstatymÄ R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė: G. P. kaltinamas tuo, kad muÅ¡damas (smurtaudamas) sukėlė fizinį skausmÄ : 2018 m. sausio 28 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), D. B. buto svetainėje, veikdamas kartu su D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris žodinio konflikto metu vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į nepilnamečio nukentėjusiojo A. N. veido deÅ¡iniÄ jÄ pusę, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. G. P. gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau dviejų kartų į nugaros sritį ir du kartus į veido sritį, tęsiant nusikalstamÄ veikÄ D.

B., gim. (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į deÅ¡iniÄ jÄ A. N. akį, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nepilnamečiui A. N. muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniame smilkinyje, pogleivinę kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inėje kaklo pusėje ir kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . G. P. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. P. kaltinamas tuo, kad muÅ¡damas sužalojo žmogų ir padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ : 2019 m. liepos 9 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. vienÄ kartÄ kumščiu trenkė automobilyje sėdinčiam R. B. į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

G. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi. Nurodė, kad viskas buvo surašyta, kaip buvo. Nurodė, kad 2018 metais įvykusio konflikto metu buvo blaivus, su nukentėjusiuoju susitaikė. Konfliktas su R. B. įvyko dėl nepatikusio nukentėjusiojo ir jo draugų elgesio. Iki tol nebuvo pažįstami su nukentėjusiuoju.

Nurodė, kad priėjo prie automobilio ir trenkė keleiviui, kol jo draugas kalbėjo su vairuotoju. Dėl tokio elgesio gailisi ir nori atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , supranta, kad dėl jo smÅ«gio lūžo nosis. Byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiÅ¡kė, jog nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota Å¡ių įrodymų iÅ¡vardijimu.

G. P. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, yra visiÅ¡kai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtais ir iÅ¡vardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai): – nukentėjusysis A. N. parodė, kad jis 2018 metų sausio mėnesio pabaigoje atvažiavo pas močiutę K. B., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 27 d. apie 19.00 val. jis su drauge K. Č. užėjo į svečius pas D.

B. Jis yra jo sesers vaiko tėvas. Jis ten gyvena vienas, jo butas dviejų kambarių. Jie nesipykdavo ir sutardavo gerai. Netrukus pas jį dar atėjo G. P. ir T. L. Visi tie vaikinai jam pažįstami iÅ¡ vaikystės. D., T. ir G. gėrė alų, o jis su drauge Å¡iaip leido laikÄ . Nurodė, kad vidurnaktį jis sugalvojo telefonu pasidaryti nuotraukÄ ir nusifotografavo, kadre buvo ir draugai su alumi. Tada T. iÅ¡ jo rankų paėmė telefonÄ , iÅ¡trynė nuotraukÄ ir atidavė jam telefonÄ , po to prašė dar kartÄ duoti telefonÄ , bet jis atsisakė.

Tada T. rankos kumščiu jam trenkė į veidÄ , pataikė į deÅ¡inį žandÄ . Tuomet atėjo G. ir jis taip pat pradėjo jį muÅ¡ti. Jis mušė rankomis į įvairias kÅ«no vietas, o netrukus atėjo ir D., kuris rankos smÅ«giu jam pataikė į deÅ¡inę akį ir po Å¡io smÅ«gio prarado sÄ monę. Vėliau iÅ¡ draugės sužinojo, kad jis buvau spardomas kojomis ir tai darė visi vaikinai. Ä®vykius pradėjo atsiminti nuo to momento, kuomet atsikėlė nuo grindų, pasiėmė telefonÄ nuo lovos ir vienas išėjo lauk iÅ¡ buto.

Išėjęs iÅ¡ buto iÅ¡ karto paskambino savo tėvui ir viskÄ papasakojo. Jį į namus Å iauliuose parvežė tėvas B. N. Kadangi jį pykino, pasidarė bloga, todėl kreipėsi į medikus. Iki tol, kol jis prisimena tai jam galėjo bÅ«ti suduota apie 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir mušė visi vaikinai vienodai. Jie nebuvo labai girti, tik iÅ¡gėrę (I t., b. l. 38-39); – liudytojas B. N. parodė, kad 2018 m. sausio 28 d. apie 00.45 val. jam nepilnametis sÅ«nus A. N., gim. 2002 m., telefonu pranešė, kad jį draugo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė draugai, tai T.

L., G. P. ir D. B. Sužinojęs apie šį įvykį jis iÅ¡ karto tÄ pačiÄ naktį nuvyko parsivežti savo sÅ«naus. Jį rado lauke netoli minėto namo. SÅ«nus jam pasakė, kad jį draugai sumušė D. namuose dėl įvykusio konflikto, kuomet sÅ«nus savo mobiliuoju telefonu pasidarė nuotraukÄ , kurioje buvo matyti ir draugai. SÅ«nui atsisakius duoti dar kartÄ telefonÄ , visi trys jį sumušė. SÅ«nų jis pasiėmė blaivų. Dėl vėlyvo meto jis su sÅ«numi į medikus nesikreipė, tačiau vėliau sÅ«nui pradėjus skaudėti galvÄ tÄ pačiÄ dienÄ apie 13.00 val. jį pristatė medikams, kurie nustatė galvos sumuÅ¡imÄ , smegenų sukrėtimÄ (I t., b. l. 38-39);

– liudytoja K. Č. parodė, kad 2018 sausio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, ji su A. N. nuėjo pas D. B. į butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo ir buto numerių negali pasakyti. Apie 23.00 val. į butÄ atėjo G. P. ir T. L. G., D. ir T. gėrė alų, jie su A. alkoholio nevartojo. Už kokių 5 minučių nuo vaikinų atėjimo A. pasidarė nuotraukÄ , kurioje matėsi visi bute buvę asmenys. Tadas pamatęs, kad yra nufotografuotas, atėmė A. telefonÄ ir iÅ¡trynė foto. Netrukus T. vėl prašė A. telefono, bet jis nedavė, todėl T. vienÄ kartÄ kumščiu A. trenkė į kairiÄ jÄ veido pusę, po akimi į žandÄ .

Nuo Å¡io smÅ«gio A. nukrito ant žemės, prieÅ¡ tai sėdėjo ant lovos. A. nukritus, priėjo G., kuris susirietusiam A. spyrė du ar tris kartus į nugarÄ . Po to A. paguldė ant menčių ir du kartus kumščiu G. trenkė į veido sritį lyg į deÅ¡inę jo veido pusę. Daugiau smÅ«gių G. nesudavė. Po to priėjo D., kuris vienÄ kartÄ kumščiu trenkė A. į veidÄ , kur tiksliai pataikė negali pasakyti, tačiau nuo Å¡io smÅ«gio A. prarado sÄ monę. Ji tada labai iÅ¡sigando ir užsidengė galvÄ užklotu, nes pamatė kraujÄ , kurio labai bijo.

Kas toliau vyko, nematė, bet iÅ¡ garsų galėjo bÅ«ti, kad dar kažkas sudavė smÅ«gius A., bet to paliudyti negali, nes nematė. Už kelių minučių atsikėlė A. ir išėjo į laukÄ . Ji išėjo po kelių minučių, bet A. lauke nesutiko. Visas įvykis vyko D. buto svetainės kambaryje (I t., b. l. 49-50); – nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d. apie 21.30 val., tiksliai laiko nepamena, jis su draugu G. Č. atvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvės esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę.

Atvyko G. automobiliu (duomenys neskelbtini), jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ä® aikÅ¡telę atvyko, apsisuko ir jau norėjo iÅ¡važiuoti, kai pamatė prieÅ¡ais automobilį iÅ¡einantį asmenį, kuris juos sustabdė. Jis atpažino, kad tai buvo L. Å . Po to staiga prie automobilio priėjo kitas vaikinas, kuris atidarė priekines keleivio dureles ir nieko nesakęs iÅ¡kart sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į nosį. Jam iÅ¡kart pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies. G. nieko nelaukęs iÅ¡kart jį parvežė į jo namų kiemÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ bei medikus.

Po įvykio jį iÅ¡vežė į Å iaulių ligoninę. ApžiÅ«rėję medikai, ta pačiÄ dienÄ iÅ¡leido namo. Po poros dienų vyko papildomai konsultacijai į Å iaulių Respublikinę ligoninę. Po to, kažkur po savaitės atliko jam nosies operacijÄ . Po operacijos ligoninėje gulėjo dar tris dienas. Po įvykio jis sužinojo, kad jam smÅ«gį į nosį sudavė G. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek žino, G. yra boksininkas. Ä®vykio dienÄ jis su G. planavo apsipirkti parduotuvėje, bet pamatė, kad stovi L.

Å . automobilis (duomenys neskelbtini). Ä® parduotuvę taip ir nenuėjo, nusprendė iÅ¡vengti konflikto, todėl G. važiavo lauk iÅ¡ aikÅ¡telės. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2019 m. liepos 7 d. važiuodami tuo pačiu G. automobiliu apÅ¡vietė L. Å . maÅ¡inÄ , nes kažkuris iÅ¡ vaikinų, nežino kuris tiksliai, lindo prie G. merginos. KitÄ dienÄ , t. y. 2019 m. liepos 8 d., tie patys vaikinai, kuriuos G. apÅ¡vietė, jų ieÅ¡kojo, o 2019 m. liepos 9 d. ir sudavė jam smÅ«gį, nors jis visai nieko nepadarė (II tomas, b. l. 19-20);

– liudytojas G. Č. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d. apie 21.00 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) buvo su savo draugu R. B. Važiuodami pro prekybos centrÄ "(duomenys neskelbtini)" pastebėjo, kad prie minėtos parduotuvės yra jų draugas A. T., prie kurio stovėjo juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). Privažiavo prie jų. Priėję prie draugo paklausė jo, kas jam nutiko, gal prie jo kabinėjasi. A. sakė, kad minėti jaunuoliai ieÅ¡ko jo ir R. Jam įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę pastebėjo, kad iÅ¡ galo važiuoja minėtas automobilis.

Jam sustojus prie pat aikÅ¡telės minėtasis automobilis sustojo Å¡alia ir jo vairuotojas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir pribėgo prie jo automobilio priekio, kad jis neiÅ¡važiuotų. Jaunuolis, kuris vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį, yra L. Å ., gyvenantis (duomenys neskelbtini). L. Å . atidaręs vairuotojo dureles jam pradėjo grasinti. Jis jam atsakė, kad nesupranta apie kÄ jis kalba. Tada L. Å . jam siÅ«lė važiuoti į nuoÅ¡alesnę vietÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jis jam atsakė, kad niekur su juo nevažiuos.

Vėliau iÅ¡ (duomenys neskelbtini) automobilio iÅ¡lipo kitas jaunuolis, maždaug jo amžiaus. Å viesių, trumpų plaukų, neaukÅ¡tas. Vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Jis jo vardo nežino. Ir pribėgęs prie keleivio durelių jas atidarė ir nieko nesakęs deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jo draugui R. B. į nosį. Po suduoto smÅ«gio R. B. iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Ä®lipę atgal į savo automobilį iÅ¡važiavo (II t., b. l. 37-40); – liudytojas L.

Å . parodė, kad G. Č. ir R., jo pavardės nežino, pažįsta nuo 2019 m. liepos mėnesio pradžios. Tarp jo draugų ir jo pirmÄ kartÄ kilo žodinis konfliktas, nes stovint (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje, jam su draugais automobilyje prieÅ¡ais jo automobilį jie specialiai neiÅ¡jungė ilgųjų Å¡viesų, net ir jiems iÅ¡lipus ir papraÅ¡ius. Po to karto G. jam rašė per pokalbių svetainę ir iÅ¡ draugo skambino jam grasindamas. Jis į tuos grasinimus nekreipė dėmesio, suprato, kad jis tik kalba nesÄ mones, nes jokių realių veiksmų nesiėmė, kad įvykdytų grasinimus. 2019 m. liepos 9 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, kai jis su draugu G.

P. stovėjo (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikÅ¡telėje. Jiems besėdint automobilyje pamatė, kad į tÄ pačia aikÅ¡telę atvažiuoja G. Č. ir R. automobiliu (duomenys neskelbtini). Jie iÅ¡ anksto dėl susitikimo nebuvo susitarę, tai įvyko atsitiktinai. Jis pamatęs juos iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, ir parodė ranka, kad jie sustotų. Automobilį vairavo G. Jis sustojo ties iÅ¡važiavimu. Sustojus jis iÅ¡kart nuėjo prie vairuotojo durelių, atidarė duris ir pradėjo klausti G. dėl grasinimų.

G. atsakė teigiamai ir jis tada jam pasiÅ«lė pasistatyti automobilį stovėjimo aikÅ¡telėje ir pakalbėti, kodėl jis taip jam grasina. Jis neiÅ¡sigando, supranta, kad G. norėjo pasirodyti. Tuomet jo draugas G. P. atidarė priekines keleivio duris, kur sėdėjo R. B., ir nieko nesakęs vienÄ kartÄ trenkė jam. Kur trenkė ir kur pataikė jis nematė. Jis po tokio draugo veiksmo uždarė G. duris ir su G. P. nuėjo link automobilio, o jie nuvažiavo. Pasak jo, jis kalbėdamas su G. jokių necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, kalbėjo ramiai (II tomas, b. l. 68-70);

– 2018 m. sausio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo užfiksuota, kad A. N. kreipėsi į ligoninę dėl galvos sumušimo ir smegenų sutrenkimo (I t., b. l. 12); – 2018-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 15-21); – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame smilkinyje, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje kaklo pusėje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje.

Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepatvirtinta gydytojo neurochirurgo ar neurologo. KrÅ«tinės sumuÅ¡imo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai yra ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekmė, padaryti kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais paveikus galvÄ , kaklÄ , kairį kelį. Poodinė kraujosruva kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje galėjo bÅ«ti padaryta tiek kaip tiesioginio trauminio poveikio pasekmė, tiek griuvimo traumos metu.

A. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 59-60); – 2019 m. liepos 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos įvykio aplinkybės (I t., b. l. 182); – 2019 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje (II t., b. l. 3-5); – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R.

B. padarytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikiu, tiek krentant po gauto smÅ«gio. R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (II tomas, b. l. 27). Dėl veikų kvalifikavimo BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ , Å¡i nuskalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužimu ir panaÅ¡iais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo 2018 m. sausio 28 d padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir G. P. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, G. P. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė iÅ¡samius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai.

Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarytos minėtos nusikalstamos veikos nekyla. Kaltinamojo G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia nukentėjusiajam A. N. spyrė ne mažiau dviejų kartų į nugaros sritį ir du kartus į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimÄ ar susargdinimÄ , jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali bÅ«ti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad G.

P. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. G. P. prisipažino trenkęs R. B. į veidÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. sulaužyta nosis ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®vertinus kaltinamojo prisipažinimÄ ir raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl įvykio aplinkybių ir kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas vertina, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė neapibrėžta tyčia ir kaltininko veikla tinkamai kvalifikuota pagal atsiradusius padarinius, t. y. BK 138 straipsnio 1 dalį. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad G. P. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, visiÅ¡kai įrodyta. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, G.

P. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė iÅ¡samius parodymus, kuriuos patvirtino nukentėjusiojo R. B., liudytojų G. Č. ir L. Å . parodymai. Teismas vertindamas tai, kad kaltinamasis smurtÄ panaudojo vieÅ¡oje vietoje, įvykio liudytojai patvirtina aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamojo G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis tyčia vieÅ¡oje vietoje smurtu prieÅ¡ nukentėjusįjį pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. G. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. P. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos. Kaltinamasis neteistas (II t., b. l. 92-93).

Per pastaruosius metus administracine tvarka baustas, tačiau tik vienÄ kartÄ (II t., b. l. 103). Å iuo metu niekur nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (II t., b. l. 104). Duomenų apie įraÅ¡ymÄ Ä¯ psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, su pateiktais civiliniais ieÅ¡kiniais sutiko, susitarimu įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ per 6 mėnesių laikotarpį. Ä®vertinęs visas byloje surinktas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant G.

P. prokuroro siÅ«lomÄ BK 140 straipsnio 1 dalies, BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimÄ Å¡ios bausmės termino vidurkiui (BK 50, 54, 55 straipsniai), t. y. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 5 dalimi 1 punktu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnyje 1 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu, nes jos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir už šias nusikalstamas veikas skirtina subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du ir G. P. skirtina subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajam G.

P. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, G.

P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 12 mėnesių laikotarpį (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas pripažįsta, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos G. P. elgesiui ateityje. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, bÅ«tent toks Å¡io baudžiamojo proceso pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotinas laikas, praleistas sulaikyme nuo 2019 m. liepos 10 d. 01 val. 50 min. iki 2019 m. liepos 10 d. 14 val. 45 min. (1 diena) ir laikytina, kad G. P. atliko dalį bausmės – 2 laisvės apribojimo dienas (II t., b. l. 101). Dėl pateiktų civilinių ieÅ¡kinių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. B. įstatyminė atstovė R. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , sukrėtimÄ ir pažeminimÄ , patyrė nepatogumų dėl bendravimo su draugais, lankant mokyklÄ . Kaltinamasis G. P. ir nukentėjusiojo R. B. atstovė pagal įstatymÄ R. B. 2019 m. lapkričio 20 d. susitarė, kad kaltinamasis sumoka susitarimo pasiraÅ¡ymo momentu 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalį, o likusiÄ 1300 Eur sumÄ sumoka per 6 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 216,66 Eur sumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tokio dydžio civilinį ieÅ¡kinį pripažino, civilinio ieÅ¡kinio dydis yra protingas, į sudarytÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡dėstymo, R. B. iÅ¡ kaltinamojo priteistina likusi nesumokėta 1300 Eur žalos suma, įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius ir jos mokėjimÄ iÅ¡dėstant periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį. Civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 200 Eur paliekama nenagrinėta (BPK 113 straipsnis, CPK 139 straipsnis). Baudžiamojoje byloje Å iaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieÅ¡kiniu reikalauja priteisti iÅ¡ kaltinamojo G.

P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ â€“ 235,96 Eur už nukentėjusiajam R. B. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Teismas sprendžia, jog Å¡ios Å iaulių teritorinės ligonių kasos patirtos iÅ¡laidos – 235,96 Eur, susijusios su nukentėjusiojo R. B. gydymu, atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo G. P. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis). Kiti proceso klausimai G.

P. 2019 m. liepos 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I t., b. l. 198-199, II t., b. l. 4-5). Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktÄ , proceso iÅ¡laidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui.

TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad į nukentėjusiojo R. B. apklausÄ buvo kviečiama psichologė, jai už darbÄ ir kompensuoti patirtas iÅ¡laidas buvo apmokėta 36 Eur suma (I t., b. l. 193). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å¡ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti subendrintÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi subendrinti G. P. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti galutinę subendrintÄ 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G.

P. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

Civilinės ieÅ¡kovės Å iaulių teritorinė ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ kaltinamojo G. P. 235,96 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus 96 ct) turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo R. B. civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo G. P. 1300 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant priteistÄ sumÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpį mokant lygiomis dalimis kas mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti G. P. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. liepos 10 d. 01 val. 50 min. iki 2019 m. liepos 10 d. 14 val. 45 min. (1 diena) ir laikyti G. P. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas. Pripažinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 36 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) iÅ¡laidas už psichologo dalyvavimÄ apklausoje, proceso iÅ¡laidomis ir jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo G.

P. TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nuosprendžiui įsiteisėjus G. P. 2019 m. liepos 10 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti G. P., kad priteistos procesinės iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT64 7044 0600 0790 7453, esančiÄ AB „SEB bankas“.

IÅ¡aiÅ¡kinti G. P., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiÅ¡kumu atsiskaityti už jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti G. P., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos. IÅ¡aiÅ¡kintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė