Legislator Case Law & Legislation
2025-06-04 Nr. AB-9851-3-64-3-00434-2025-6 AI generated

2025-06-04 Nr. AB-9851-3-64-3-00434-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-06-04 Nr. AB-9851-3-64-3-00434-2025-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2025-06-04 Nr. AB-9851-3-64-3-00434-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. A1-132; 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 20 d. raštą/atsakymą; 3) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją vykdyti 2023 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 999 II skyriaus 4 punktą – perkelti (tarnybinio kaitumo būdu) pareiškėją, laimėjus konkursą (Nr. 61727) į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-532-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00434-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. A1-132; 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 20 d. raštą/atsakymą; 3) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją vykdyti 2023 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 999 II skyriaus 4 punktą – perkelti (tarnybinio kaitumo būdu) pareiškėją, laimėjus konkursą (Nr. 61727) į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2025 m. kovo 26 d. pašalinti skundo trūkumus.

Teismas pareiškėjui nurodė, kad iš jo pateikto skundo turinio nėra aiškus skundo faktinis pagrindas, t. y., pareiškėjas, prašydamas teismą patikrinti, „ar atsakovė ir trečiasis asmuo teisėtai ir pagrįstai priėmė tokius sprendimus“, skunde, aprašydamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtus veiksmus, išdėstė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus veiklos ir etikos principus, teisės normas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, taip pat išvardijo datas apie paskelbto konkurso į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas eigą, pateikė citatas iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje galiojančios Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos, nurodė vykusį veiklos vertinimą, bei atsakovo veiksmus, forsuojant atleidimo iš darbo veiksmus ir trečiojo asmens pateiktą pareiškėjui atsakymą dėl nepriėmimo į pareigas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į ginčo šalių tikslinimo reikalingumą, nes pareiškėjas prašė panaikinti ne tik Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 12 d. įsakymą, bet ir nurodomo trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 20 d. raštą, bei įpareigoti abi institucijas pareiškėją perkelti į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Teismas atkreipė dėmesį, kad formuluojamas reikalavimas – įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėją į atitinkamas pareigas, yra netinkamas.

Teismas taip pat pareiškėjui išaiškino, kad skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), aiškiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės. Teismas pasiūlė tikslinti skundo pagrindą ir jį išdėstyti aiškiai bei suprantamai. Priešingu atveju, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius ir neaiškiai nurodytus skundo argumentus. Be to, teismas nurodė už skundą sumokėti žyminį mokestį.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo pareiškėjui buvo išsiųsta 2025 m. kovo 18 d. per elektroninį paslaugų portalą, tačiau iki teismo nustatyto termino (2025 m. kovo 26 d.) pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį ir grąžinti skundą (pareiškimą) nagrinėti tam pačiam teismui; 2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 pagrindu priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 149 str.), ją pateikiant Vilniaus rūmų pirmininkui ir Teisėjų Garbės teismui. Pareiškėjas taip pat pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Pareiškėjas teigia, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties negavo. Taip pat pažymi, kad teisėja parengiamojoje bylos stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atliekami nagrinėjimo stadijoje. Pareiškėjo vertinimu, teisėja pateikė išankstinę, tendencingai šališką nuomonę.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. birželio 2 d. padavė prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės; pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijų: 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025 ir 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025 pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti maratoną, kai pabaigos iki teismas imsis nagrinėti administracinę bylą dar nesimato, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde pateikė prašymą jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl atskirasis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. kovo 26 d. skundo trūkumams pašalinti – skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai) bei aiškiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės. Teismas pasiūlė tikslinti skundo pagrindą ir jį išdėstyti aiškiai bei suprantamai. Priešingu atveju, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius ir neaiškiai nurodytus skundo argumentus. Be to, teismas nurodė už skundą sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki nurodyto termino, t. y. iki 2025 m. kovo 26 d. neįvykdė reikalavimo pašalinti skundo trūkumus, Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde teigia, jog Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties negavo.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir pareikštus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo motyvus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas pareiškėjui teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, iki nustatyto termino patikslinto skundo nepateikė, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjui per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2025 m. kovo 18 d. išsiųstas Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties lydraštis, prie kurio pridėta nutarties kopija (4 lapai). Byloje nėra duomenų, jog minėtos nutarties kopija pareiškėjui nebūtų įteikta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, jog Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties negavo, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė proceso teisės normas ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atskirajame skunde, nei Prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Atsakydama į pareiškėjo prašymus priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme bei teisme 2025 m. birželio 2 d. gautame Prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo Prašymo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, ir pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius