2018-05-31 Nr. AB-10825-3-61-3-02517-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1141-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02517-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 26 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui L. R. paskyrimo“ Nr. P-266 (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau ikiteisminio tyrimo trukmę ir iš dalies jo kokybę lėmė didelis darbo krūvis dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovybės daromas neleistinas psichologinis spaudimas prokurorams, taip pat neteisingas darbo krūvio skirstymas.

2.2. Visais atvejais, kai tyrėjai nespėdavo atlikti kokių nors ikiteisminio tyrimo veiksmų ar laiku pareiškėjui pateikti bylą patikrinti, telefonu apie tai informuodavo pareiškėją, kuris žodžiu duodavo tolesnius nurodymus dėl tyrimo eigos ir pratęsdavo bylos pateikimo terminą. Pareiškėjas tyrėjams visada nurodydavo dėl minėtų aplinkybių surašyti tarnybinį pranešimą, o dėl tyrėjų neatliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo surašomi reagavimo raštai (su nurodymais). Dėl per didelio tyrėjų darbo krūvio galėjo pasitaikyti atvejų, kad tarnybinių pranešimų tyrėjai nesurašė, tačiau vėlesnis bylų pateikimas pareiškėjui visais atvejais buvo aptariamas.

2.3. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, byla prokurorui atsiunčiama tik po maždaug 3 savaičių, todėl prokuroras fiziškai negali kontroliuoti, ką kiekvienoje byloje kiekvieną dieną daro tyrėjas. Be to, teisės aktai nenustato, kada, t. y. kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tyrėjas turi paskirti užduotį, apklausti liudytoją ir pan. Už ikiteisminio tyrimo sėkmę atsako ne vien prokuroras, bet ir pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovas.

2.4. Byla pas prokurorą gali būti 20 dienų, tačiau šis terminas neturėtų būti skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, toks skaičiavimas yra ydingas, neteisingas bei keistinas.

2.5. Pareiškėjas vienu metu vadovavo ikiteisminiam tyrimui keliose (tiek savo, tiek sergančių kolegių) bylose, palaikė valstybinį kaltinimą savo ir kitų prokurorų baudžiamosiose bylose teisme. Atsakomybė asmeniui už padarytą pažeidimą gali kilti tik tuomet, kai jis turėjo galimybę tinkamai vykdyti savo pareigas. Esant tokiam dideliam darbo krūviui, būdamas nuolat pervargęs pareiškėjas galėjo padaryti klaidų. Be to, ikiteisminio tyrimo institucijos vadovas, tyrėjai, tiesiogiai atsakingi už nusikalstamų veikų ištyrimą, matydami susiklosčiusią situaciją dėl darbo krūvio, patys be prokuroro nurodymų gali laiku atlikti reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

2.6. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K., būdamas šališkas, rodė ypatingą dėmesį pareiškėjo kontroliuojamiems ikiteisminiams tyrimams. Jis pats iš pareiškėjo pasiimdavo bylas, jas laikydavo pas save. Norėdamas įtikti vyriausiajai prokurorei ir jos pavaduotojui (bijodamas, kad nebūtų inicijuojami tarnybiniai patikrinimai), pareiškėjas suintensyvino ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-60636-15, dėl to galėjo nukentėti kiti pareiškėjo kontroliuojami ikiteisminiai tyrimai. Be to, pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai buvo parašęs prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo netinkamai nagrinėjant L. Š. skundą Šiaulių apygardos prokuratūroje, todėl rengdama pareiškėjo charakteristiką šališka galėjo būti ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja A. S.

2.7. Teisės aktai nenustato, kada ir kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroras turi spręsti dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo ar sujungimo. Tyrėjas prokurorui taip pat negali nurodyti, kada priimti šį sprendimą. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-48357-15 buvo atskirtas ikiteisminio tyrimo pabaigoje, kadangi pareiškėjas tikėjosi, jog ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatys kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis.

2.8. Pareiškėjas visada skaitė ir analizavo bylų medžiagą, dirbo po darbo valandų, nors po darbo valandų dirbama turėtų būti tik esant tarnybiniam būtinumui, atliekant neatidėliotinus veiksmus ir žymint tai darbo apskaitos žiniaraščiuose. Pareiškėjas kontroliavo didžiausią bylų likutį, tačiau pareiškėjui vis tiek buvo nukreipiamos sergančių prokurorių ikiteisminio tyrimo bylos, todėl pareiškėjas fiziškai nebespėdavo atlikti visų užduočių. Tiesioginiai vadovai apie tai žinojo, tačiau situacijos nesprendė, tik gavę pareiškėjo 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybinį pranešimą nebeskyrė jam nagrinėti skundų ir pareiškimų bei kreipėsi dėl specializacijos pakeitimo.

2.9. Neaišku, pagal kokią metodiką yra skaičiuojamas prokuroro darbo krūvis ir ar ta metodika yra teisinga bei pagrįsta moksliškai. Ikiteisminio tyrimo bylos yra nevienodo sunkumo, todėl darbo krūvis negali būti skaičiuojamas vien pagal bylų ir skundų skaičių. Pareiškėjas visuomet stengėsi, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas per kuo trumpesnį laiką, tačiau yra objektyvūs faktoriai, kurie daro įtaką tyrimo terminams – prokuroro darbo krūvis, darbo valandų skaičius, prokurorų ligos, atostogos, be to, ne visuomet pavyksta atlikti proceso veiksmus, nes žmonės išvyksta į užsienį ir pan. Pareiškėjo kontroliuojami ikiteisminiai tyrimai buvo užbaigti būtent per kaip įmanoma trumpesnius terminus, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino. Dėl pareiškėjo kontroliuojamų ikiteisminių tyrimų nebuvo pateikta proceso dalyvių skundų, nebuvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, niekam nebuvo padaryta žala. Atsakovo nurodomi neigiami padariniai – neužtikrinta nukentėjusiųjų teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, taip pat kad per trumpiausią laiką nebuvo atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nuskalstamos veikos – yra deklaratyvūs, nepagrįsti, nenurodyta, kas ir kokią žalą patyrė.

2.10. Teisės aktai nenustato, kada byloje turi būti surinkta įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, ji gali būti surinkta ir ikiteisminio tyrimo baigiamojoje stadijoje, surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nuskalstamos veikos padarymo.

2.11. Tai, kad pareiškėjui nuolat buvo daromas psichologinis spaudimas, įrodo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. K. elektroniniai laiškai pareiškėjui, kuriuos pareiškėjas yra pateikęs Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

2.12. Įtakos darbo spartumui turėjo ir integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos įdiegimas prokuratūroje, jos netobulumai bei su tuo susiję trukdžiai. Be to, nebuvo tinkamų mokymų, kaip dirbti su šia sistema, to reikėjo mokytis patiems darbo metu. Į šias aplinkybes, atliekant tarnybinį patikrinimą, taip pat nebuvo atsižvelgta.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1-61695-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-61223-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01-1-55021-15, Nr. 01-1-59141-15, Nr. 01-1-48357-15, Nr. 01-1-59432-15, Nr. 01-1-61151-15, Nr. 01-1-61204-15 ir Nr. 01-1-65074-15, kurie nebuvo sudėtingi ar didelės apimties, ir jiems vadovaudamas, turėdamas pareigą užtikrinti, kad per trumpiausią laiką išsamiai būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, neužtikrino greito šių bylų proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus šių ikiteisminių tyrimų atlikimo.

4.2. Pareiškėjas neteisingai supranta savo, kaip savarankiško prokuroro, funkcijas organizuojant, kontroliuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant. Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja prokurorą užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį prokuroras privalo kontroliuoti tyrimą, jo eigą bei procesinių veiksmų atlikimo terminus. Prokuroras turi aktyviai dalyvauti atliekant nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą ir tikrinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai vykdo savo pareigas. Prokuroro vadovavimas ikiteisminiam tyrimui pasireiškia ikiteisminio tyrimo pareigūnams duodamais privalomaisiais nurodymais ir pavedimais atlikti tyrimo veiksmus, sprendimais pačiam atlikti tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat sprendimais dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, ikiteisminio tyrimo baigties ir kt. Prokuroro vykdoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolė pasireiškia skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimu, sprendimais nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, reagavimo raštų dėl jų veiksmų teikimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų drausmės bylos iškėlimu ir kt. Prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai.

4.3. Pareiškėjas, kaip ikiteisminio tyrimo vadovas, buvo pasyvus, neinicijavo drausmės bylų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamai ar nesilaikant nustatytų terminų atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo bylose nėra jokių atskirų reagavimo raštų ar pastabų. Pareiškėjas turėjo įvertinti duodamų žodinių nurodymų efektyvumą ir panaudoti visas galimas proceso ir organizacines priemones, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpesnį laiką.

4.4. Tarnybinio patikrinimo metu buvo sprendžiamas ne tyrėjo, o prokuroro kaltės klausimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumas tinkamai neatliekant savo pareigų yra neatsiejamas nuo pareiškėjo netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, todėl nepanaikina jo asmeninės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo eigą ir rezultatus. Jei tyrėjai netinkamai atlieka savo pareigas, prokuroras privalo reaguoti po pirmo ikiteisminio tyrimo bylos patikrinimo, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo daroma.

4.5. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-235 patvirtinto Dokumentų tvarkymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 80 punkte nustatyta, kad bylas prokuroras turi patikrinti per 20 dienų nuo jų gavimo prokuratūroje. Šis laikotarpis nelaikytinas pažeidimu, tačiau sistemiškai vertinant visas aplinkybes prokuroro pareigos užtikrinti kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo procesą kontekste, bylų laikymas 20 dienų, kai jas grąžinant duodami tik formalūs nurodymai tyrėjams (pvz., atlikti pranešime apie ikiteisminį tyrimą nurodytus veiksmus (bylos Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-59141-15, Nr. 01-1-48357-15)) arba tik perrašyti pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą išvardyti veiksmai (byla Nr. 01-1-65074-15), buvo įvertintas kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas.

4.6. Nesuprantamas pareiškėjo argumentas dėl bylos laikymo 20 darbo dienų. Teisės aktuose įtvirtintas minėto termino skaičiavimas kalendorinėmis dienomis, jei prokurorui ši tvarka nesuprantama, kyla pagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos.

4.7. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl intensyvesnio darbo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-60636-15 galėjo nukentėti kiti jo kontroliuojami ir organizuojami ikiteisminiai tyrimai, yra nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti per itin trumpą laiką – 14 dienų, ir niekaip negalėjo turėti įtakos pareiškėjo darbo krūviui. Be to, toks intensyvus procesas tik parodė, kad per tokį trumpą laiką buvo įmanoma surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, dėl kurių priimtas sprendimas, o tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžios vyko vangiai ir nerezultatyviai.

4.8. Pareiškėjo argumentas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48357-15 jis neatskyrė bylos, nes tikėjosi, jog ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatys kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis, yra nepagrįstas, nes byloje yra kriminalinės policijos tyrėjo tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog tokių asmenų tapatybės nebuvo nustatytos, o tyrimą atliekančios tyrėjo pozicija dėl tyrimo atskyrimo rodė, kad tyrimą atliekantys pareigūnai nematė galimybės nustatyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis.

4.9. Aplinkybę, kad pareiškėjas neanalizavo kai kurių ikiteisminio tyrimo duomenų, rodo objektyvūs tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, nes net 7 bylose (Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01-1-55021-15, Nr. 01-1-48357-15 ir Nr. 01-1-59432-15) buvo duodami pertekliniai prokuroro nurodymai.

4.10. Pareiškėjas vadovams nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, pranešimų, kurie pagrįstų jo teiginius apie dirbamus viršvalandžius, patikrinti šias aplinkybes nėra galimybių. Pareiškėjo darbo krūvis, vertinant visus rodiklius, buvo tik nežymiai didesnis už vidutinį. Didelės apimties sudėtingų tyrimų paskutinius pusantrų metų pareiškėjas neorganizavo. Pareiškėjo organizuojamų tyrimų terminai, palyginti su kitų Radviliškio padalinio prokurorų, yra ilgiausi, pastebėti pertekliniai nurodymai tyrėjams, o tai turi įtakos aplinkybei, kad pareiškėjas turi didžiausią tyrimų likutį kartu su naujai skiriamais tyrimais.

4.11. Vilkinimas suprantamas kaip situacija, kai ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja, kontroliuoja ir jam vadovauja prokuroras, užsitęsia dėl ne laiku organizuojamų ir vykdomų ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmų bei prokuroro neveiklumo. BPK nustatyti terminai negali būti traktuojami kaip leidimas procesą vykdyti vadovaujantis nustatytų terminų maksimalia trukme. Prokuroro procesinė veikla negali būti nukreipta į teisės aktuose įtvirtintą maksimalią terminų trukmę. Pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu išanalizavus 13 ikiteisminio tyrimo bylų, pastebėta akivaizdi tendencija priimti galutinį proceso sprendimą orientuojantis į nusikalstamų veikų ištyrimą per 6 mėnesius (BPK 176 str. 1 d. 2 p.).

4.12. Pareiškėjo darbo krūvis buvo 18,84 proc. mažesnis už tame pačiame padalinyje dirbančių prokurorų darbo krūvio vidurkį. Pareiškėjas už tuo metu sergančias 2 prokurores papildomai dalyvavo tik 2 teismo posėdžiuose ir tai ženkliai nepadidino jo darbo krūvio. Pareiškėjas patikrino tik 9 bylomis daugiau nei kiti prokurorai per tą patį laikotarpį. Pareiškėjo gautų nagrinėti skundų skaičius viršijo kitiems prokurorams nukreiptų skundų skaičių, todėl nuo 2015 m. gruodžio 3 d. jam neskirta nagrinėti skundų. Pagal pareiškėjo pageidavimą apygardos prokuratūros vadovybei pasiūlyta pakeisti pareiškėjo specializaciją. Aptariamu metu buvo atsisakyta krūvių išlyginimo perduodant dalį tyrimų organizuoti ir vadovauti kitiems Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams, nes buvo nustatyta, kad Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų, dirbančių Šiaulių mieste, darbo krūvis buvo 10–20 proc. didesnis, tačiau tyrimų perskirstymo nebuvo atsisakyta didėjant krūviams ateityje. Sergant 2 Radviliškio padalinio prokurorėms, jų vadovaujami ikiteisminiai tyrimai, valstybinio kaltinimo palaikymas teisme ir kitos funkcijos buvo skirstomos visiems tuo metu dirbantiems šio padalinio prokurorams, nors būtent pareiškėjui buvo pavesta pavaduoti susirgusias prokurores. Naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius ir duomenys apie 2016 m. sausio 1 d. turimų bylų likutį pagrindžia tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo netinkamo vadovavimo ikiteisminiams tyrimams, nesiekiant jų užbaigti per įmanomai trumpiausius terminus.

4.13. Dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo atsiradusi žala buvo ne materialinė, o procesinio pobūdžio ir buvo padaryta net 13 bylų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios prokurorės šališkumo. Prokuroro teiginiai dėl prokuratūros vadovybės, t. y. aukštesniojo prokuroro V. K., šališkumo, taip pat nepagrįsti objektyviais duomenimis, nes tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai visose 13 ikiteisminio tyrimo bylų, o tai reiškia, kad aukštesniojo prokuroro nustatyti pažeidimai iš esmės pasitvirtino.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo L. R. skundą tenkino, t. y. panaikino Įsakymą.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo terminus reglamentuoja BPK 176 straipsnio nuostatos, tačiau iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad pareiškėjui BPK 176 straipsnyje nustatytų terminų pažeidimas nebuvo konstatuotas.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsiliepime į skundą nurodyta, jog pareiškėjas orientuojasi ne į proceso greitumą, o į maksimalų BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad visuose trylikoje ikiteisminių tyrimų (Nr. Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1- 61695-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-61223-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01- 1-55021-15, Nr.01-1-59141-15, Nr. 01-1-48357-15, Nr. 01-1-59432-15, Nr. 01-1-61151-15, Nr. 01- 1-61204-15, Nr. 01-1-65074-15), kurie nebuvo sudėtingi ar didelės apimties, pareiškėjas neužtikrino greito šių bylų proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus šių ikiteisminių tyrimų vykdymo, tačiau nei iš Įsakymo teksto, nei iš 2016 m. gegužės 19 d. teikimo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. 17.9-3037 (toliau – ir Teikimas), nei iš 2016 m. gegužės 6 d. išvados „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro L. R. tarnybinių veiksmų“ Nr. 17.9-2813 (toliau – ir Išvada) nėra aišku, kokiais terminais šie ikiteisminiai tyrimai turėjo būti užbaigti.

8. Įsakyme bei Teikime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nereagavo į tai, kad minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo laiku atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau nedetalizuota, kokiais terminais išvardyti ikiteisminio tyrimo veiksmai privalėjo būti atlikti: pvz., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56125-15 nurodoma, kad tik 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. daugiau, nei po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, buvo paskirta užduotis Nr. 40-4-230 atlikti objektų tyrimą; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61695-15 nurodoma, kad tik 2015 m. gruodžio 8 d., t. y. po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, buvo pradėta rinkti įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, išsiųsta užduotis atlikti tyrimą dėl nukentėjusiojo sužalojimų nustatymo; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-60636-15 prokuroro nurodymai dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (surasti asmenis, juos apklausti bei atlikti akistatas) buvo duoti ne laiku; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61223-15 tik po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo paskirta užduotis Nr. 40-S-2430 atlikti objektų tyrimą dėl sužalojimo masto nustatymo, užduotis Nr. 40-4-2473 atlikti objektų (peilio) tyrimą, taip pat pateikta užklausa Šiaulių teritorinei ligonių kasai; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49696-15 tik po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodyta surinkti įtariamuosius charakterizuojančią medžiagą; ir pan., tačiau nenurodoma, kokiais terminais visi Įsakyme išvardyti veiksmai turėjo būti atlikti. Be to, Įsakyme nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61695-15 gavus specialisto išvadą nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. vasario 5 d. nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau nenurodoma, kodėl toks pranešimas turėjo būti įteiktas būtent šiuo laikotarpiu, kai iš byloje pateikto 2016 m. vasario 18 d. pranešimo apie įtarimą matyti, kad jame inkriminuojama veika niekuo nesiskiria nuo pareiškėjui kontroliuojant šį ikiteisminį tyrimą 2015 m. lapkričio 8 d. įteikto pranešimo apie įtarimą.

9. Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas per ilgai laikė patikrinti atsiųstas ikiteisminių tyrimų bylas (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56125-15 – 22 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61695-15 – 21 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-60636-15 – 27 d.; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61223-15 – 32 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49696-15 – 21 d. ir 20 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48358-15 – 25 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-55021-15 – 20 d. ir 36 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59141-15 – 30 d. ir 20 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48357 – 32 d. ir 20 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59432-15 – 25 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61204-15 – 21 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-65074-15 – 20 d.). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Aprašo 80 punkte įtvirtinto 20 dienų termino ikiteisminio tyrimo medžiagai patikrinti praleidimo nelaiko pažeidimu. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra konstatuotas BPK 176 straipsnio pažeidimas, taip pat į tai, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjui aukštesniojo prokuroro buvo nustatyti terminai Įsakyme nurodytiems ikiteisminiams tyrimams baigti, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė neturintis pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo vilkinimo šiuo aspektu.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės neginčijo Įsakymo motyvų dėl tinkamos ikiteisminio tyrimo kontrolės neužtikrinimo (nereagavimo į ikiteisminio tyrimo pareigūnų ikiteisminio tyrimo bylos pateikimo terminų praleidimą, nesusipažinimo su kai kurių ikiteisminių tyrimų medžiaga, pakartotinių nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams davimo), tačiau gynėsi dideliu darbo krūviu. Atsakovas atsiliepime į skundą su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutiko, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. dalyvavo 119 teismo posėdžių, šiuo laikotarpiu pareiškėjas nesirgo, atostogavo tik 2 dienas.

Atsakovo papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, kad pareiškėjo darbo rezultatas valstybinio kaltinimo srityje yra vidutinis, o bendras darbo krūvis – nežymiai didesnis už vidutinį. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad nors nuvykti į Radviliškio rajono apylinkės teismą užtenka 5 minučių, tačiau akivaizdu, kad proceso šalys paprastai į teismo posėdžius susirenka šiek tiek anksčiau, be to, reikalingas laiko tarpas grįžti iš teismo posėdžio bei pasiruošti bylų nagrinėjimui teisme palaikant valstybinį kaltinimą, ypač tose bylose, kuriose pareiškėjas turėjo dalyvauti papildomai kitų prokurorų atostogų ir nedarbingumo metu.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko, su atsakovo teiginiais, kad dalyvavimas teismo posėdžiuose kitų prokurorų bylose buvo skirstomas visiems prokurorams ir kad tai neturėjo esminės įtakos pareiškėjo darbo rodikliams. Teismas sprendė, jog iš atsakovo pateiktų duomenų matyti ryškūs prokurorų teismo posėdžių, kuriuose jie dalyvavo, skirtumai, pareiškėjo dalyvautų teismo posėdžių skaičius buvo didžiausias (25 posėdžiais daugiau nei A. D., ir daugiau, nei dukart daugiau, nei B. P.). Iš atsakovo pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas patikrino 9 medžiagomis, kuriose priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, daugiau, nei kiti prokurorai per tą patį laikotarpį.

Be to, pareiškėjo gautų nagrinėti skundų skaičius viršijo kitiems prokurorams nukreiptų skundų skaičių per tą patį laikotarpį, todėl jam nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. neskirta nagrinėti skundų. Pareiškėjo išnagrinėtų skundų skaičius (35) žymiai viršija kitų prokurorų išnagrinėtų skundų skaičių (9–12).

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į vadovybę dėl darbo krūvio. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas su šiais pareiškėjo teiginiais sutiko, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovybė 2015 m. gruodžio mėnesį ėmėsi organizacinių priemonių mažinti pareiškėjo darbo krūvį, neskiriant jam nagrinėti skundų, kreipėsi į apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl specializacijos baudžiamajame procese pakeitimo. Aplinkybę, kad pareiškėjo darbo krūvis yra akivaizdžiai per didelis, patvirtina ir 2016 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros pasitarimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Radviliškyje dirba du prokurorai, įskaitant pareiškėją, kitos dvi prokurorės nedirba dėl nedarbingumo, kurių viena dar išeina atostogų, ir konstatuojama, kad tokia nenumatyta susidariusi situacija ir nulėmė išaugusį darbo krūvį, kuris šiuo metu tenka dviem likusiems prokurorams. Šis pasitarimas vyko vėliau nei buvo tikrinama pareiškėjo tarnybinė veikla, už kurią jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, taigi pareiškėjo didelio krūvio problema 2016 m. balandžio 20 d. vis dar buvo išlikusi.

12. Ginčui aktualiu laikotarpiu vyko pasitarimas su ikiteisminio tyrimo atstovais dėl darbo organizavimo, kuriame buvo keliami klausimai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo kokybės, ne laiku vykdomų ar nevykdomų prokurorų duodamų nurodymų, sulėtėjusio darbo dėl naujos integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos įdiegimo. Šio pasitarimo metu identifikuotos problemos – tyrėjai ir prokurorai nepakankamai įsisavinę naujos sistemos naudojimą, tai atsiliepia darbo greitumui; tyrėjų trūkumas; netinkamas ikiteisminio tyrimo skyriaus vadovo vaidmuo organizuojant ikiteisminius tyrimus, nes tyrimai neplanuojami, o prokurorų nurodymai nevykdomi arba vykdomi iš antro ar trečio karto; netolygus tyrimų paskirstymas tyrėjams. Šios problemos turėjo tiesioginės įtakos prokurorų darbo krūvio padidėjimui.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakyme bei Teikime nėra nurodyti konkretūs ikiteisminių tyrimų atlikimo terminai, kuriais pareiškėjas privalėjo atlikti ikiteisminius tyrimus, nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjas pažeidė šiuos terminus ir neveikimu vilkino aptariamus ikiteisminius tyrimus. Teismas taip pat pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą dėl didelio darbo krūvio bei netinkamo ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo. Nors šios aplinkybės nurodytos Išvadoje, tačiau, teismo vertinimu, jos nebuvo kompleksiškai įvertintos atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, taip pat nebuvo tiriami visi pareiškėjo veiksmai visuose ikiteisminiuose tyrimuose ir nenustatyta, ar tuo metu susiklosčius tokiai faktinei situacijai Įsakyme nurodytus veiksmus pareiškėjas objektyviai galėjo atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo ir tai, kad baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose, pagal kuriuos priimti teismo procesiniai dokumentai, teismas nėra konstatavęs, kad ikiteisminiai tyrimai buvo vilkinami ar buvo atlikti ne per greičiausią įmanomą terminą.

14. Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad dėl prokuroro veiksmų ir neveikimo atsirado neigiami padariniai bei kad tarp jų ir prokuroro veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys: pažeidus baudžiamajame procese įtvirtintą proceso greitumo principą, nebuvo užtikrinta nukentėjusiųjų teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, per trumpiausią laiką nebuvo atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos. Tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (tarnybinio nerūpestingumo). Teikime nurodyti tie patys neigiami padariniai, kaip ir Įsakyme, tuo pačiu teigiama, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu gautus duomenis, laikytina, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teikime taip pat nurodyta, kad „parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į reikšmingas aplinkybes, kad dėl nepakankamai intensyvaus proceso šiuose ikiteisminiuose tyrimuose nekilo itin reikšmingų (nepataisomų) neigiamų padarinių, šiuo metu 9 ikiteisminiai tyrimai yra baigti, 4 ikiteisminiai tyrimai yra eigoje, imtasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų galima ištaisyti klaidas ir greičiau užbaigti užsitęsusius ikiteisminius tyrimus“. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Teikimo išvada dėl neigiamų padarinių yra prieštaringa, iš jos neaišku, kodėl Įsakyme konstatuoti neigiami padariniai, kaip būtinas tarnybinės atsakomybės sudėties elementas.

15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė, jog atsakovo Teikimas ir Išvada laikytini vienpusiškais ir neobjektyviais, o tai lemia, kad šių aktų pagrindu priimtas Įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo yra priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl jis turi būti panaikintas.

III. 16. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

17. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą, papildomai nurodo:

17.1. Įsakyme, Išvadoje bei Teikime nenurodyta, per kokius terminus turėjo būti atlikti tam tikri veiksmai, kadangi tokio reglamentavimo nėra. Tai lemia kiekvieno konkretaus ikiteisminio tyrimo išskirtinumas ir individualumas, todėl įstatymo leidėjas prokuroro veiklą pagrindė pamatiniais baudžiamojo proceso principais – tyrimo teisėtumo, išsamumo ir greitumo, palikdamas prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno diskrecijai spręsti dėl tyrimo strategijos ir taktikos, konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų ir tikslingumo, surinktų duomenų pakankamumo proceso sprendimui priimti. Prokuroras yra ikiteisminio tyrimo vadovas, jis kiekviename konkrečiame ikiteisminiame tyrime privalo vadovautis BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatomis bei proceso greitumo, protingumo ir ekonomiškumo principais. Prokuroro įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokuroras ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti. Būtent todėl pareiškėjas turėjo pareigą, o ne teisę veikti BPK 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnyje nustatyta tvarka, kad būtų užtikrinti esminiai baudžiamojo proceso principai.

17.2. Pareiškėjas skunde neginčija ir neneigia, kad praleido Aprašo 80 punkte nustatytą 20 dienų ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo terminą, manydamas, jog turėtų būti įtvirtinta kitokia šio termino skaičiavimo tvarka. Ši pareiškėjo nuomonė nepaneigia jo kaltės, nesilaikant Apraše nustatytos tvarkos, kurios laikytis prokurorą įpareigoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas daugelį ikiteisminio tyrimo bylų medžiagos laikė (nepatikrino, nepriėmė sprendimų, negrąžino ikiteisminio tyrimo įstaigai) ilgiau nei 20 dienų, o tai neabejotinai laikytina Apraše nustatyto termino pažeidimu (šie terminai buvo praleisti 11 ikiteisminio tyrimo bylų (Nr. 01-1-56125-15 – 22 d., Nr. 01-1-61695-15 – 21 d., Nr. 01-1-60636-15 – 28 d., Nr. 01-1-61223-15 – 32 d., Nr. 01-1-49696-15 – 21 d., Nr. 1-1-48358-15 – 26 d., Nr. 01-1-55021-15 – 22 d. ir 36 d., Nr. 01-1-59141-15 – 30 d., Nr. 01-1-48357-15 – 32 d., Nr. 01-1-59432-15 – 25 d., Nr. 01-1-61204-15 – 21 d.). Nė vienu iš nurodytų atvejų pareiškėjas nesikreipė į aukštesnįjį prokurorą dėl bylų patikrinimo termino pratęsimo.

17.3. Pareiškėjo darbo krūvis buvo įvertintas vadovaujantis ne vienu kriterijumi, kadangi tikrintojas siekė kuo tiksliau nustatyti faktinį prokuroro darbo krūvį. Iš prokuratūros sistemos duomenų matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo darbo krūvis, lyginant su kitais Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorais, buvo 24,19 proc. mažesnis nei šio padalinio vidurkis. Siekdamas maksimalaus objektyvumo, tikrintojas vertino ne tik informacinės prokuratūros sistemos duomenis, bet ir atliko atskirą analizę, įvertindamas tik Radviliškio padalinyje dirbančių prokurorų darbo rezultatus nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjo darbo krūvį, įvertino tik dalį rodiklių ir jais remdamasis pareiškėjo darbo krūvį laikė per dideliu. Teismas nevertino aplinkybės, kad bendra visų vertintų penkių prokurorų darbo analizė leidžia teigti, jog pareiškėjo darbo krūvis, vertinant visus rodiklius, nurodytu laikotarpiu buvo nežymiai didesnis už vidutinį, tačiau jo vadovaujamų ikiteisminių tyrimų trukmė buvo ilgiausia, o likutis – didžiausias.

17.4. Teikime yra išsamiai aptarti tarnybinės nuobaudos parinkimo motyvai, įvertintas jos atitikimas pažeidimo sunkumui ir pareiškėjo asmenybei, t. y. parinkta nuobauda buvo individualizuota. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į aplinkybes, darančias įtaką švelnesnei nuobaudai skirti, t. y. į tai, kad už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareiškėjas buvo du kartus skatintas, taip pat į tai, kad kai kurie Išvadoje aptarti ikiteisminių tyrimų organizavimo trūkumai dėl jų mažareikšmiškumo Teikime yra pašalinti ir į juos siūloma neatsižvelgti. Parenkant nuobaudą atsižvelgta į sukeltų padarinių pobūdį – viena iš švelniausios nuobaudos siūlymo aplinkybių buvo tai, kad pažeidimai nesukėlė reikšmingų (nepataisomų) neigiamų padarinių, tačiau negalima teigti, kad tokių padarinių iš viso nebuvo.

17.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl atskirų pareiškėjo tarnybinių pažeidimų aspektų (ikiteisminio tyrimo veiksmų terminų, ikiteisminių tyrimų pabaigimo terminų), pareiškėjo darbo krūvio, neigiamų padarinių, tačiau iš sprendimo nėra aišku, kas konkrečiai lėmė Įsakymo panaikinimą. Teismas nurodo, kad Išvada bei Teikimas yra vienpusiški ir neobjektyvūs, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies neaišku, kuo tai pasireiškė, kokios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad tikrintojas, surašęs Išvadą bei Teikimą, buvo neobjektyvus.

18. Pareiškėjas L. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, papildomai nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų, tačiau BPK 176 straipsnyje yra įtvirtintas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas, kuris aukštesniojo prokuroro gali būti pratęstas. Visi Išvadoje nurodyti 13 ikiteisminių tyrimų, kuriems vadovavo pareiškėjas, buvo užbaigti per įstatyme nustatytą terminą, dėl termino pratęsimo į aukštesnįjį prokurorą nebuvo kreiptasi. Visais atvejais bylos tyrėjams buvo grąžintos su nurodymais arba jose buvo priimti procesiniai sprendimai. Pareiškėjo teigimu, ne pirmosios instancijos teismas, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius, analizuodamas pareiškėjo darbo krūvį, įvertino tik dalį rodiklių ir tik jais remdamasis pareiškėjo darbo krūvį laikė tik nežymiai didesniu už vidutinį, visiškai nesiaiškindamas, kiek teismo posėdžių pareiškėjas turėjo tiriamuoju laikotarpiu, kiek jie truko ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.

21. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. P-266 skirti pareiškėjui L. R. (Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorui) tarnybinę nuobaudą – pastabą, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta dėl to, kad pareiškėjas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 9, 12.4 ir 12.8 punktus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės aprašas) (2012 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. I-300 redakcija) 6 punktą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-235 patvirtinto Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 80 punktą. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už jo proceso veiksmų atlikimą (neveikimą) ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1-61695-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-61223-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01-1-55021-15 Nr. 01-1-59141-15, Nr. 01-1-48357-15, Nr. 01-1-59432-15, Nr. 01-1-61151-15, Nr. 01-1-61204-15 ir Nr. 01-1-65074-15.

24. Įsakyme atsakovas yra nurodęs duomenis apie ikiteisminius tyrimus, kuriais remdamasis teigia, kad tyrimai, kuriuos kontroliavo ir jiems vadovavo pareiškėjas, nebuvo sudėtingi ar didelės apimties, pareiškėjas, turėdamas pareigą užtikrinti, kad per trumpiausią laiką išsamiai būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, neužtikrino greito šių bylų proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus ikiteisminių tyrimų vykdymo, šiuos tyrimus vilkino. Atsakovo vertinimu, dėl tokių prokuroro veiksmų ir neveikimo atsirado neigiami padariniai, tarp kurių ir prokuroro veiksmų bei neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys – pažeidus baudžiamajame procese įtvirtintą proceso greitumo principą, nebuvo užtikrinta nukentėjusiųjų teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, per trumpiausią laiką nebuvo atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos; tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (tarnybinio nerūpestingumo).

25. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56125-15 pradėtas 2015 m. spalio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 11 d. sujungtas su kitu ikiteisminiu tyrimu, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nereagavo į tai, kad tyrėja du kartus praleido prokuroro ikiteisminio tyrimo bylos pateikimo terminą, iš kurių vieną kartą – visą mėnesį, kitą – 8 dienas, į tai, kad nebuvo laiku atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nebuvo vykdomi arba pavėluotai įvykdyti prokuroro nurodymai; davė tyrėjams perteklinius nurodymus; laikė patikrinti atsiųstą ikiteisminio tyrimo bylą 22 dienas (nesikreipė dėl termino pratęsimo).

26. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61695-15 pradėtas 2015 m. lapkričio 7 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 5 d. perduotas organizuoti kitam prokurorui, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. vasario 5 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nereagavo į tai, kad buvo vangiai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai (tik 2015 m. gruodžio 8 d. buvo pradėta rinkti įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, išsiųsta užduotis atlikti tyrimą dėl sužalojimų nustatymo, po specialisto išvados gavimo nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. vasario 5 d. nebuvo išsiųstas pranešimas apie įtarimą), į tai, kad tyrėja nustatytu laiku nepateikė bylos patikrinti; laikė patikrinti atsiųstą ikiteisminio tyrimo bylą 21 dieną (nesikreipė dėl termino pratęsimo), o ją grąžindamas konkrečių rašytinių nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nedavė.

27. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60636-15 pradėtas 2015 m. lapkričio 2 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 24 d. nutrauktas, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nereagavo į tai, kad šis ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžios 3 mėnesius vyko vangiai ir nerezultatyviai ir jį buvo galima užbaigti daug anksčiau; nedavė laiku nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų; neanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tik po aukštesniųjų prokurorų 2016 m. vasario 9 d. suorganizuoto ikiteisminio tyrimo aptarimo pareiškėjas suintensyvino tyrimą, 2016 m. vasario 10 d. davė rašytinius nurodymus ir nustatė jų įvykdymo terminą. Taip pat pareiškėjas nereagavo, kad tyrėja praleido nurodytą ikiteisminio tyrimo bylos pateikimo terminą 13 dienų, pats atsiųstą patikrinti bylą laikė 27 dienas (nesikreipė dėl termino pratęsimo), grąžindamas bylą nedavė konkrečių nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo.

28. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61223-15 pradėtas 2015 m. lapkričio 5 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nereagavo į tai, kad vangiai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai (po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo paskirtos užduotys, parašytos užklausos), į tai, kad tyrėja praleido prokuroro nurodytą bylos pateikimo terminą; pats laikė patikrinti gautą bylą 32 dienas, nors jokių konkrečių rašytinių nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo nedavė.

29. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49696-15 pradėtas 2015 m. rugsėjo 4 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 18 d. nutrauktas, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. vasario 18 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai vertino surinktus duomenis (bylą patikrino aukštesnysis prokuroras ir 2016 m. vasario 5 d. raštu atkreipė dėmesį, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo); nereagavo į vangų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą (tyrėja tik po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė surinkti įtariamuosius charakterizuojančią medžiagą, dar po mėnesio – gauti charakterizuojančią medžiagą, neįteikti pranešimai apie įtarimą), į tai, kad tyrėja praleido prokuroro nustatytą bylos pateikimo terminą; tinkamai neanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes davė pavėluotus ir perteklinius nurodymus; laikė patikrinti gautą ikiteisminio tyrimo bylą 21 dieną ir 20 dienų.

30. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48358-15 pradėtas 2015 m. rugpjūčio 30 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, buvo tęsiamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 23 d. byla perduota teismui, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. vasario 23 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagos; davė pakartotinius, perteklinius nurodymus; nereagavo į tai, kad laiku neatliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai (2015 m. gruodžio 7 d. grąžindamas bylą pakartotinai, nurodė atlikti veiksmą, kurį jau buvo įpareigojęs atlikti 2015 m. spalio 14 d. raštu, tyrėja 2016 m. sausio 28 d. pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą nurodė, kad reikia spręsti dėl tyrimo užbaigimo, tačiau pranešime apie tyrimo eigą išvardyti tie patys veiksmai, kurie buvo atlikti ir nurodyti 2015 m. gruodžio 23 d. pranešime, o tai rodo, kad 2015 m. gruodžio 23 d. buvo galima spręsti dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo); bylą laikė 25 dienas (nesikreipė dėl termino pratęsimo), nors jokių konkrečių nurodymų nedavė. Nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 18 d. nebuvo atliekami veiksmai.

31. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55021-15 pradėtas 2015 m. spalio 4 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 24 d. byla perduota teismui, pareiškėjas tyrimui vadovavo nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nereagavo į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas chaotiškai ir vangiai; iš esmės nevykdė ikiteisminio tyrimo kontrolės; neužtikrino, kad laiku būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai; pats vilkino ikiteisminį tyrimą, nes neišsamiai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir davė perteklinius nurodymus (tik 2015 m. lapkričio 26 d. byloje pradėti rinkti charakterizuojantys duomenys, pareigūnė nevykdė pavedimų, 2016 m. vasario 11 d. prokuroras grąžino bylą ikiteisminio tyrimo įstaigai, duodamas pavėluotus ir perkelinius nurodymus apklausti visus įvykį mačiusius asmenis, nors bylos medžiagoje duomenų apie šiuos asmenis jau buvo 2015 m. lapkričio 11 d., asmenys nebuvo apklausti iki bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui); nereagavo į tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. vasario 19 d. nebuvo atlikta nė vieno procesinio veiksmo. Galutinis pranešimas apie įtarimą įteiktas tik 2016 m. vasario 19 d., nors tyrėja dar 2015 m. gruodžio 30 d. pateikė bylą prokurorui siekdama suderinti su juo galutinį pranešimą apie įtarimą. Pareiškėjas laikė patikrinti gautą bylą 20 dienų (grąžino tyrėjai tik formaliai nurodydamas atlikti pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą nurodytus veiksmus) ir 36 dienas (grąžino duodamas perteklinius ir pavėluotus nurodymus).

32. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59141-15 pradėtas 2015 m. spalio 25 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 24 d. nutrauktas, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neragavo į tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo 2016 m. vasario 24 d. nebuvo atliktas nė vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas; pateiktą patikrinti bylą laikė 30 dienų, grąžino ją formaliai nurodydamas atlikti pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą nurodytus veiksmus, taip pat laikė ikiteisminio tyrimo bylą 20 dienų, tačiau jokių nurodymų dėl tyrimo veiksmų nedavė. Galutinį procesinį sprendimą buvo galima priimti jau po 2015 m. gruodžio 10 d., kai tyrėja prokurorui pateikė bylą procesiniam sprendimui priimti.

33. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48357-15 pradėtas 2015 m. rugpjūčio 28 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 23 d. byla perduota teismui, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. vasario 19 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tinkamai neanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes davė perteklinius nurodymus, 3 kartus nesprendė klausimo dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo, nors tam buvo pagrindas, laiku nederino galutinio įtarimo; gautą patikrinti bylą laikė 32 dienas ir 20 dienų, o grąžindamas bylą konkrečių nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo nedavė, apsiribojo tik formaliais nurodymais; nesilaikė pareigos imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.

34. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59432-15 pradėtas 2015 m. spalio 26 d. pagal BK 286 straipsnį, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas davė perteklinius nurodymus (2015 m. gruodžio 4 d. grąžino bylą su nurodymais papildomai apklausti policijos pareigūnus ir išsiaiškinti, ar įtariamasis už protokolo nesurašymą jiems siūlė pinigų, nors dar 2015 m. lapkričio 2 d. apklausti pareigūnai aiškiai ir detaliai nurodė, kokio pobūdžio buvo pasiūlymas, ir kad konkretaus pasiūlymo pinigine išraiška nebuvo); nereagavo į tai, kad tyrėja praleido bylos pateikimo terminą, į ikiteisminio tyrimo vilkinimą (tik po mėnesio buvo apklausti liudytojai, daugiau kaip po mėnesio nuo nurodymo buvo apžiūrėtas registratoriaus vaizdo įrašas); patikrinti gautą bylą laikė 25 dienas.

35. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61151-15 pradėtas 2015 m. lapkričio 4 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neužtikrino tinkamos ikiteisminio tyrimo kontrolės; nereagavo į tai, kad tyrėja praleido bylos pateikimo terminą 13 dienų, į tai, kad tyrėja nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 d. sausio 18 d. neatliko jokio procesinio veiksmo, 2016 m. sausio 18 d. pateikė ikiteisminio tyrimo bylą patikrinti tokios pačios sudėties kaip ir 2015 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas laiku nedavė nurodymų apklausti įtariamojo apklausoje minimą asmenį, liudytojo apklausoje nurodytą merginą, iki 2016 m. vasario 18 d. nebuvo atliktos akistatos, netikslinti pranešimai apie įtarimą.

36. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61204-15 pradėtas 2015 m. lapkričio 5 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 5 d. perduotas kitam prokurorui, 2016 m. kovo 7 d. nutrauktas, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. vasario 5 d. Atsakovo teigimu, 2015 m. lapkričio 25 d. tyrėja, pateikdama bylą tikrinti, pažymėjo, kad visi procesiniai veiksmai atlikti, tačiau pareiškėjas laikė ikiteisminio tyrimo bylą 21 dieną, o procesinio sprendimo nepriėmė, ją grąžino tyrėjai neduodamas jokių konkrečių nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, todėl nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. sausio 11 d. jokie veiksmai ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti.

37. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65074-15 pradėtas 2015 m. lapkričio 26 d. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 2016 m. vasario 29 d. nutrauktas, šiam tyrimui pareiškėjas vadovavo nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nereagavo į tai, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas vangiai (charakterizuojanti medžiaga pradėta rinkti tik 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 17 d. kreiptasi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl pokalbio garso įrašo pateikimo, įrašas apžiūrėtas 2016 m. sausio 18 d., įvykio vieta apžiūrėta ir paimti daiktai 2015 m. lapkričio 26 d., 2016 m. sausio 29 d. atlikta įtariamojo ir nukentėjusiosios akistata, surašytas susitaikymo protokolas); 2016 m. sausio 6 d. grąžino bylą ikiteisminio tyrimo įstaigai palaikęs ją pas save 20 dienų, tačiau perrašė tyrėjos 2015 m. gruodžio 17 d. pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą nurodytus būtinus atlikti veiksmus.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Įsakyme ir Teikime nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas atsakovo sprendimas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad pareiškėjas neužtikrino greito nurodytų ikiteisminių tyrimų, kurie nebuvo sudėtingi ar didelės apimties, proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus šių ikiteisminių tyrimų vykdymo, pareiškėjo skunde ir atsakovo atsikirtimuose į skundą išsakytus argumentus dėl Įsakymo (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo, byloje surinktus įrodymus, įvertinęs tai, kad Įsakyme nekonstatuotas pareiškėjui BPK 176 straipsnio nustatytų terminų pažeidimas, atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Aprašo 80 punkte įtvirtinto 20 dienų termino ikiteisminio tyrimo medžiagai patikrinti praleidimo nelaiko pažeidimu, atsakovas nėra nurodęs ir nustatęs, kokiais konkrečiais terminais pareiškėjas turėjo atlikti ikiteisminius tyrimus ar kokiais terminais turėjo atlikti Įsakyme išvardytus konkrečius ikiteisminių tyrimų veiksmus, padarė išvadą, kad Įsakyme ir Teikime nėra nurodyti konkretūs ikiteisminių tyrimų atlikimo terminai, per kuriuos pareiškėjas privalėjo atlikti minėtus ikiteisminius tyrimus, todėl nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjas pažeidė šiuos terminus ir neveikimu vilkino ikiteisminius tyrimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo darbo krūviu, netinkamu ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbu ir nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo kompleksiškai tiriami visi pareiškėjo veiksmai visuose ikiteisminiuose tyrimuose ir nenustatyta, ar susiklosčiusioje faktinėje situacijoje Įsakyme nurodytus veiksmus pareiškėjas objektyviai galėjo atlikti.

39. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad Įsakymas panaikintas, nustačius, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio pažeidimo sudėtis, nurodyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. I-86 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo nuostatų 5 punkte (priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių).

40. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka atsakovas ir apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad Įsakyme ir Teikime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir pagrįstai jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsakovas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl terminų, per kuriuos turėjo būti baigti ikiteisminiai tyrimai, nenurodymo, akcentuoja BPK 1, 2 straipsnių, 170 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad pareiškėjas turėjo pareigą, o ne teisę veikti BPK 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnyje nustatyta tvarka, kad būtų užtikrinti baudžiamojo proceso esminiai principai – greitumas, ekonomiškumas, operatyvumas. Taip pat apeliaciniame skunde aptariamas Aprašo 80 punkto, kuriame įtvirtintas 20 dienų ikiteisminių tyrimų medžiagų patikrinimo terminas, pažeidimas. Atsakovo teigimu, sistemiškai vertinant visas aplinkybes prokuroro pareigos užtikrinti kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo procesą kontekste, bylų laikymas daugiau nei 20 dienų, kai jas grąžinant neduodama konkrečių nurodymų tyrėjams, buvo įvertintas kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbo krūvio nustatymu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjo turėtą darbo krūvį, išanalizavo tik dalį rodiklių. Atsakovo vertinimu, dėl pareiškėjo negebėjimo tinkamai organizuoti darbą, jis pats sukuria sąlygas nuolat turėti padidintą darbo krūvį (aptariamu atveju – tik nežymiai didesnį), kuris dirbtinai susidaro dėl vangiai tiriamų ikiteisminių tyrimų.

41. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms ginčo faktinėmis aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, akcentuoja, kad teisės aktai nereglamentuoja atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų, BPK 176 straipsnyje įtvirtinti terminai, per kuriuos privalo būti atliktas ikiteisminis tyrimas, be to, šie terminai aukštesniojo prokuroro gali būti pratęsti. Pareiškėjas pažymi, kad visi atsakovo nurodyti ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių vilkinimo jam paskirta tarnybinė nuobauda, buvo baigti per įstatyme nustatytus terminus, dėl šių terminų pratęsimo nebuvo kreiptasi į aukštesnįjį prokurorą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad būtent pareiškėjas laikė bylas 32 ar 36 dienas, nes šias bylas nuolat tikrino aukštesnysis prokuroras V. K., kuris po keletą kartų pasiimdavo jas be lydraščių ir išsiveždavo į savo darbo vietą Šiauliuose, ten jas ilgai laikydavo, o po to jas be lydraščių grąžindavo. Pareiškėjas, atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus dėl jo darbo krūvio, nurodo aplinkybes, susijusias su kitų dviejų prokurorų specializacija, tai, kad pareiškėjo didžiausią bylų dalį sudarė BK 284 straipsnyje numatytos veikos (viešosios tvarkos pažeidimai), o šios bylos buvo sudėtingos ir didelės apimties, bylose daug apklaustų asmenų, neretai tie asmenys davė skirtingus parodymus, todėl buvo būtina atlikti akistatas, juos apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir kt. Pareiškėjo teigimu, prokuroro darbo krūvis negali būti skaičiuojamas vien pagal bylų, skundų skaičių. Pareiškėjas taip pat nurodo ir tai, kad jo kontrolėje buvo didžiausias bylų likutis bei didžiausios bylos pagal savo apimtį, tačiau jam dar buvo nukreipiamos sergančių prokurorių ikiteisminio tyrimo bylos. Tiesioginiai vadovai žinojo situaciją, tačiau jos nesprendė, todėl jie yra atsakingi dėl susidariusios padėties.

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia akcentuoja, kad atsakovas pareiškėjui nėra paskyręs tarnybinės nuobaudos už tai, jog pareiškėjas, vadovaudamas minėtiems ikiteisminiams tyrimams ir juos kontroliuodamas, taip pat atlikdamas konkrečius procesinius veiksmus, kurie yra nurodyti Įsakyme, aptariant ikiteisminių tyrimų eigą, pažeidė konkrečius teisės aktuose įtvirtintus terminus ar kitas teisės aktų nuostatas. Atsakovas nėra atskirai suformulavęs pareiškėjui kaltinimo, kad jis pažeidė Aprašo 80 punkte įtvirtintą 20 dienų ikiteisminių tyrimų medžiagų patikrinimo terminą, ir nėra už tai paskyręs tarnybinės nuobaudos. Kaip jau minėta, atsakovas vadovaujasi Aprašo 80 punkte įtvirtinto termino pažeidimu, teigdamas, kad pareiškėjas apskritai vilkino minėtus ikiteisminius tyrimus.

43. Kaip jau minėta, atsakovas pareiškėjui yra paskyręs tarnybinę nuobaudą dėl to, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą užtikrinti, jog per trumpiausią laiką išsamiai būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, neužtikrino greito bylų proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus ikiteisminių tyrimų vykdymo, šiuos tyrimus vilkino.

44. Vertinant atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus, susijusius su nustatytu pareiškėjo tarnybiniu pažeidimu, pažymėtina, kad BPK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. BPK 170 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos šio kodekso 44 straipsnio 9 dalyje numatytos asmens teisės.

45. Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo praktiką, yra privalomi (Prokuratūros įstatymo 16 str. 1 d.). Būtina pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas yra konstitucinė prokuroro funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad prokuroras yra įpareigotas užtikrinti, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai.

46. Rekomendacijų 5 punkte įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas – nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki proceso sprendimo, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, priėmimo prokuroro vykdoma procesinė veikla, apimanti prokuroro organizacinių rašytinių ir žodinių pavedimų, sprendimų ir nurodymų, kuriais siekiama, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai ir visas ikiteisminis tyrimas būtų atliktas efektyviausiu ir optimaliausiu būdu, visumą. Prokuroro vykdomas ikiteisminio tyrimo organizavimas pasireiškia sprendimais dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą tam tikrai ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl veiksmų, priskirtų prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai, atlikimo būtinybės ir laiko, taip pat sprendimais sudaryti tyrimo grupę, sujungti, atskirti tyrimus ir kt. Pagal Rekomendacijų 6 punktą ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolė – nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki proceso sprendimo, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas, priėmimo prokuroro vykdoma procesinė veikla, kuria siekiama užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, apimanti prokuroro atliekamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinės veiklos priežiūros, tikrinimo, įvertinimo ir atsakomybės reikalavimo veiksmų ir sprendimų visumą. Prokuroro vykdoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolė pasireiškia skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimu, sprendimais nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teikti reagavimo raštus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą ir kt.

47. Rekomendacijų 7 punkte (šio punkto pažeidimu kaltinamas pareiškėjas) nurodyta, kad pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai.

48. Pagal Rekomendacijų 9 punktą (šio punkto pažeidimu kaltinamas pareiškėjas) organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą prokuroras vadovaujasi bendraisiais baudžiamojo proceso principais, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, tiesioginio ir nepertraukiamo vadovavimo, kokybės ir operatyvumo reikalavimais, veiksmų planavimo ir koordinavimo, protingumo, ekonomiškumo ir kitais principais.

49. Rekomendacijų 12 punkte nurodyta, kad organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras turi teisę: reikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktų susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, atvyktų aptarti tyrimo eigą ir rezultatus (12.1); nustatyti pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą pateikimo periodiškumą (12.2); esant bet kuriai ikiteisminio tyrimo stadijai sudaryti ikiteisminio tyrimo planą ar pavesti jį sudaryti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui (12.3); duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui žodinius ar rašytinius nurodymus ir pavedimus (12.4); nustatyti ikiteisminio tyrimo ar atskirų proceso veiksmų atlikimo terminus (12.5); reikalauti pateikti informaciją apie duotų pavedimų ir nurodymų įvykdymą (12.6); pats atlikti reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus (12.7); reagavimo raštu informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą apie atliekamo ikiteisminio tyrimo trūkumus ir tyrimo metu padarytus pažeidimus, galimą ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno kvalifikacijos stoką, profesinės etikos nesilaikymą, netinkamą darbo organizavimą ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus ir pažeidimus, siūlyti imtis priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų arba pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar jų grupei (12.8). Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs 12.4 ir 12.8 punktus.

50. Aptariant Rekomendacijų nuostatas būtina pažymėti, kad 14 punkte yra nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno atsakomybė už tai, kad proceso veiksmai būtų atlikti laiku ir kokybiškai. Rekomendacijų 14.3 punkte įtvirtinta, kad pareiga atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą per trumpiausią laiką, stengiantis, kad sudėtingų bylų tyrimas truktų ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos (planuoti tyrimo veiksmus, numatant realius jų atlikimo terminus, organizuoti darbą atsižvelgiant į turimų ikiteisminių tyrimų prioritetus ir kt.), o esant sąlygoms taikyti supaprastintą baudžiamąjį procesą apie tai informuoti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą.

51. Kontrolės aprašo (redakcija galiojusi nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2016 m. vasario 27 d.) 2 punkte nurodyta, kad BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius (2.1); nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius (2.2); dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius (2.3). Ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai arba dingusio be žinios asmens buvimo vietai nustatyti turėtų būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius (Kontrolės aprašo 4 p.). Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui laikomas prioritetiniu ir turi būti atliktas per kuo trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per 4 mėnesius (Kontrolės aprašo 5 p.). Kontrolės aprašo 6 punkte (šio punkto pažeidimu kaltinamas pareiškėjas) nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.

52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Įsakyme nurodytus ikiteisminius tyrimus, kitus atliktus ikiteisminius tyrimus bei savo darbą organizavo taip, kad nebūtų pažeistas BPK 176 straipsnio 1 dalyje ir Rekomendacijų 2.2 punkte nustatytas šešių mėnesių terminas. Atsakovas iš esmės tokį pareiškėjo ikiteisminio tyrimo organizavimą pripažino prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams ir konstatavo, kad pareiškėjas vilkino ikiteisminius tyrimus, nors konkrečiai nenurodė, per kokį terminą, kuris būtų trumpesnis nei šeši mėnesiai, kiekvienas iš 13 ikiteisminių tyrimų turėjo būti atliktas, įvertinus ikiteisminio tyrimo pareigūno, pareiškėjo atliktus procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtį, sudėtingumą, individualias kiekvienos situacijos aplinkybes, taip pat kompleksiškai įvertinus ir tai, kad pareiškėjo darbas neapsiribojo vien tik šių ikiteisminių tyrimų organizavimu.

53. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal kompetenciją imtis visų įstatymuose nustatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, negali būti toleruojama ir sudaromos prielaidos vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą, netinkamai atlikti ikiteisminio tyrimo organizavimą ir nesilaikyti BPK 2 straipsnio ir 170 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

54. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog kai prokuroras neįsigilina į tyrimo eigą, nekvalifikuotai vadovauja tyrimui, nekontroliuoja, kaip tyrimą atlieka tyrėja, nesiima priemonių, kad būtų atlikti būtiniausi pirminiai tyrimo veiksmai, tai jis pažeidžia BPK 2 straipsnį ir 170 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-17/2014). Konstatuota, kad prokuroras vilkino ikiteisminius tyrimus, kai ilgą laiką ir sistemingai laiku nepriimdavo atitinkamų sprendimų, ignoravo ikiteisminių tyrimų terminų pratęsimo tvarką, nesikreipdavo į aukštesniuosius prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo laiku, o praleidęs terminus nesikreipdavo dėl jų atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2035/2013). Taip pat pabrėžiama, kad prokuroras gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą (netinkamą vykdymą), t. y. dėl to, kad pavėluotai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ar jų neatliko, nekontroliavo pareigūnų, kuriems pavedė vykdyti ikiteisminį tyrimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1378-520/2017).

55. Įvertinus Įsakyme, Teikime bei atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas pareiškėjo tarnybinio pažeidimo aplinkybes, matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda yra paskirta iš esmės už tai, kad jis pažeidė teisės aktuose įtvirtintą principą – užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimą per trumpiausią laiką.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjas pažeidė minėtą principą, nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pareiškėjo veiksmais (neveikimu), atliekant aptartus ikiteisminius tyrimus, daro išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjas pažeidė minėtą principą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, teigdamas, kad ikiteisminiai galėjo būti baigti greičiau, nenurodė terminų, per kuriuos šie ikiteisminiai tyrimai turėjo būti baigti. Taip pat nėra nurodyta, per kokius terminus turėjo būti atlikti konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl kokių teisiškai svarbių priežasčių šie veiksmai turėjo būti atlikti žymiai greičiau, nei kad juos atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pareiškėjas, t. y. per trumpesnį terminą nei kad jis yra nustatytas BPK 176 straipsnio 1 dalyje ir Rekomendacijų 2.2 punkte. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BPK 1, 2 straipsniuose bei kituose straipsniuose yra įtvirtintas ir nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimo išsamumo principas.

57. Ginčui išspręsti nagrinėjamu atveju yra aktualus BPK 176 straipsnis. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje BPK 176 straipsnio 1 dalyje (2010 m. rugsėjo 21 d. įstatymo Nr. XI-1014 redakcija) taip pat yra įtvirtintas minėtas proceso greitumo principas (ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus), tačiau taip pat yra nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas ne ilgiau kaip per: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Pagal šio straipsnio 2 dalį, dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai. Pažymėtina, kad BPK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Taigi BPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ikiteisminio tyrimo terminai, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta ikiteisminis tyrimas, sunkumą. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, jis gali būti nutrauktas dėl pernelyg ilgos trukmės (BPK 215 str. 3 d. 3 p., 5 d.).

58. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė 2010 m. liepos 16 d. dekrete Nr.1K-423, kuriuo buvo grąžintas Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti 2010 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 31 straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 166, 168, 170, 171, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-975, 5 punkte nurodė, jog pritartina įstatymo leidėjo pozicijai, kad keičiamas BPK 176 straipsnis įtvirtina aiškiai apibrėžtus ikiteisminio tyrimo terminus, nes tai leidžia sustiprinti ikiteisminio tyrimo kontrolę ir sumažinti ikiteisminio tyrimo vilkinimo galimybes.

59. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti šio teismo bylose. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą). Išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

60. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vertinamųjų dalykų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nes atsakovo teigimu, ikiteisminiai tyrimai galėjo būti baigti greičiau, pareiškėjo veiksmuose (neveikime) įžvelgtas nepateisinamas delsimas, tačiau pareiškėjas, nurodydamas tirtų nusikalstamų veikų pobūdį, bylų apimtį, savo darbo krūvį, specializaciją ir kt., teigia, kad ikiteisminiai tyrimai negalėjo būti baigti greičiau. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino pareiškėjo argumentus pagrįstais ir įrodytais ir konstatavo, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas atsakovo nurodytus ikiteisminius tyrimus vilkino.

61. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir dar kartą pakartoja savo vertinimą, kurį jau buvo nurodęs Įsakyme ir Teikime bei pirmosios instancijos teismui.

62. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, priimdamas sprendimą, įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 straipsnio 6 dalyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. ABTĮ 56 str. 6 d.) nurodyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

63. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokias įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

64. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėjas kaltais ir neteisėtais veiksmais (neveikimu) vilkino 13 ikiteisminių tyrimų, pažymėtina, jog iš ikiteisminių tyrimų medžiagų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami veiksmai, pareiškėjas juos kontroliavo, vadovavo ikiteisminiams tyrimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. dalyvavo 119 teismo posėdžių, turėjo pasiruošti bylų nagrinėjimui teisme palaikant valstybinį kaltinimą ir tose bylose, kuriose pareiškėjas turėjo dalyvauti papildomai kitų prokurorų atostogų ir nedarbingumo laikotarpiu.

65. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjas patikrino 9 medžiagomis, kuriose priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, daugiau, nei kiti prokurorai per tą patį laikotarpį, pareiškėjo gautų nagrinėti skundų skaičius viršijo kitiems prokurorams nukreiptų skundų skaičių per tą patį laikotarpį, todėl jam nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. neskirta nagrinėti skundų. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir pareiškėjo išnagrinėtų skundų skaičių. Byloje pateikti įrodymai, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovybė 2015 m. gruodžio mėnesį ėmėsi organizacinių priemonių mažinti pareiškėjo darbo krūvį, neskiriant jam nagrinėti skundų, kreipėsi į apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl specializacijos baudžiamajame procese pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino pasitarime su ikiteisminio tyrimo atstovais dėl darbo organizavimo (t. I, b. l. 193–197) aptartus klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo kokybės, ne laiku ar nevykdomų prokurorų duodamų nurodymų, sulėtėjusio darbo dėl naujos programos IBPS įdiegimo.

66. Apeliaciniame skunde kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pareiškėjo darbo krūvio apskaičiavimo, atsakovas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktus, susijusius su pareiškėjo darbo pobūdžiu ir krūviu. Tai, kad pareiškėjui paskirta mažiau ikiteisminių tyrimų, nei kitiems Radviliškyje dirbantiems prokurorams, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie pareiškėjo darbo apimtis, kurios turėjo įtakos organizuojant ikiteisminius tyrimus.

67. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad, atsakovo vertinimu, pareiškėjas negeba tinkamai organizuoti darbo, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta ne dėl jo negebėjimo tinkamai organizuoti savo darbą, be to, byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad pripažintinas pagrįstu pareiškėjo argumentas dėl didelio darbo krūvio bei netinkamo ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo, nors šios aplinkybės nurodytos Išvadoje, tačiau jos kompleksiškai nebuvo įvertintos atliekant tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad Teikimo išvada dėl neigiamų padarinių yra prieštaringa, ir dėl to konstatuota, jog Teikimas ir Išvada laikytini vienpusiškais ir neobjektyviais. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad tikrintojas, surašęs Išvadą ir Teikimą, buvo neobjektyvus, šališkas ir dėl to Įsakymas yra panaikinamas.

68. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl Įsakymo neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė