169dfe8a-2a4a-4b2d-8cf5-3f10dc2dccef · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-11-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00393-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.4.2.7.; 2.1. 3.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.9.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS s p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant ieškovei A.

L. ir jos atstovui advokatui Vaidui Paulauskui, atsakovui A. L. ir jo atstovams advokatamsAstai Astrauskienei ir RamÅ«nui Girevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014 pagal ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį A. L., notarei A. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarų biuro vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) paskolos sutartį tarp jos ir atsakovo A. L. nesudaryta, pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastÄ jį vekselį, panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 9079 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad apie 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) vekselio egzistavimÄ sužinojo 2011 m. gruodžio 28 d., kai iÅ¡ antstolio J.

P. paÅ¡tu gavo patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ byloje Nr. 0172/11/01506. Atsakovas nė karto nesikreipė su praÅ¡ymu apmokėti vekselį, ieÅ¡kovei nebuvo įteikti paÅ¡to praneÅ¡imai dėl vekselio apmokėjimo, todėl notarė neturėjo teisės padaryti vykdomojo įraÅ¡o. Be to, ginčo vekselyje įraÅ¡yti ne visi rekvizitai, t. y. nenurodyta konkreti mokėjimo vieta – Klaipėda, todėl paprastasis vekselis pripažintinas negaliojančiu Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir Ä®PVÄ®) 78 straipsnio pagrindu.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009 m. liepos mėnesį ji parašė įgaliojimÄ savo sÅ«nui atsakovui A. L., pagal kurį jam buvo suteikta teisė disponuoti žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Iki to laiko atsakovas veikė per ieÅ¡kovę, minėtame sklype statant namÄ , todėl dažnai vykstant į valstybės institucijas tvarkyti dokumentus jam reikėdavo žemės savininkės – ieÅ¡kovės parašų. Pasitikėdama savo sÅ«numi ieÅ¡kovė pasirašė ant keleto tuščių popieriaus lapų, kad nebereikėtų vykti kartu.

Å iais popieriaus lapais atsakovas galėjo laisvai pasinaudoti, todėl manytina, kad ieÅ¡kovės paraÅ¡as ant vekselio atsirado dėl apgaulingų ir nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnis). IeÅ¡kovė ginčija paskolos sutarties buvimo faktÄ , nes susitarimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo dėl paskolos niekada nebuvo, atsakovas 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) neturėjo ir negalėjo turėti.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. 2002 m. pavasarį grįžęs iÅ¡ Amerikos ir uždirbęs nemažai pinigų, atsakovas nutarė investuoti Lietuvoje į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Su tėvais Aleksandra ir V. L. sutarė, kad turtÄ pirks ir užregistruos jų vardu. 2002–2005 m. buvo perkami žemės Å«kio paskirties sklypai, daromi detalieji planai, keičiama žemės naudojimo paskirtis, atliekami infrastruktÅ«ros statybos darbai. Tokiu bÅ«du buvo suformuoti 26 atskiri žemės sklypai ir sukurta turto pridėtinė vertė. 2002–2009 m. tėvų vardu buvo nupirkta apie 7 automobiliai, kuriuos vėliau ieÅ¡kovė perleido atsakovo broliui G. L.. 2002 m. atsakovas nupirko ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jame pradėjo statyti namÄ dar neturėdamas statybos leidimo.

Tiek žemės sklypas, tiek statomas namas faktiÅ¡kai priklausė atsakovui, tėvai iÅ¡davė notarinį įgaliojimÄ , kad pastarasis galėtų visiÅ¡kai disponuoti žemės sklypu. Kadangi atsakovas norėjo užsitikrinti savo investicijų apsaugÄ , paprašė ieÅ¡kovės A. L. iÅ¡duoti ginčijamÄ vekselį. Kadangi tėvai nepadovanojo atsakovui už jo lėšas įsigyto turto, pastarasis buvo priverstas kreiptis į antstolį .IeÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga, nes dėl vekselio nuginčijimo į teismÄ kreipėsi tik 2013 m. birželio 21 d., o Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekia sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras.

PrieÅ¡ pat sueinant vekselio apmokėjimo terminui tėvai beveik visÄ turtÄ skubiai padovanojo broliui arba pardavė. Ginčijamame vekselyje yra visi rekvizitai, numatyti Ä®PVÄ®.Atsakovė notarė A. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad įstatymas neįpareigoja notaro tikrinti vekselio kilmės, įsipareigojimų atsiradimo pagrindų ar kitų aplinkybių, kuriomis atsirado vekselis. Vekselis, kurio pagrindu iÅ¡duotas ginčijamas vykdomasis įraÅ¡as, turi visus Ä®PVÄ® rekvizitus. Vekselyje esant nurodytai mokėjimo vietai „Klaipėda“ nėra pagrindo teigti, kad vekselyje mokėjimo vieta nenurodyta.

Kai pateiktame apmokėti vekselyje yra numatytas mokėjimo terminas, t. y. nustatytÄ dienÄ , termino diena, kada vekselis privalo bÅ«ti apmokėtas, yra žinoma vekselio mokėtojui. Tokiu atveju vekselio davėjas ne tik žino, kad suėjo mokėjimo terminas, bet žino ir tai, kad prievolė neįvykdyta. Todėl vekselio mokėtojas negalėtų grįsti savo pozicijos tuo, kad jam nebuvo žinoma vekselio apmokėjimo diena.Trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepime nurodė, kad palaiko ieÅ¡kovės pozicijÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad ginčijamame vekselyje yra nurodyta, jog vekselio apmokėjimo vieta – Klaipėdos miestas, todėl atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus(Ä®PVÄ® 4 straipsnis), į tai, kad ginčo Å¡alys yra susijusios artimais Å¡eiminiais ryÅ¡iais, tai, kad byloje nenustatyta, jog vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo bÅ«tų buvę konfliktiÅ¡ki santykiai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas vekselis turi visus Ä®PVÄ® nustatytus rekvizitus.Vekselio apmokėjimo data 2011 m. gruodžio 20 d.

Byloje nustatyta, kad vekselyje nurodytu adresu vekselio davėjai praneÅ¡imai buvo iÅ¡siųsti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d., t. y. nepažeidžiant Ä®PVÄ® nustatytų terminų, todėl kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, susijusius su praneÅ¡imų neįteikimu.Byloje nėra ginčo, kad, pasibaigus ginčo vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl atsakovas, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį – vekselio davėjÄ .

Ginčijamas vykdomasis įraÅ¡as iÅ¡duotas pagrįstai, nes ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prievolė apmokėti vekselį įvykdyta arba pasibaigė kitais pagrindais.Teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , sprendė, kad labiau tikėtina, jog vekselis buvo iÅ¡duotas kaip tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. IeÅ¡kovės argumentai, kad apie iÅ¡duotÄ vekselį atsakovas neužsiminė kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami Å¡alių turtiniai klausimai, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas ar kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kadangi visos bylos buvo iÅ¡nagrinėtos iki sueinant vekselio apmokėjimo terminui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė A. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės teiginius dėl vekselio teisinės prigimties nebuvimo atmesdamas kaip nepagrįstus, nenurodė, koks yra ginčijamo vekselio iÅ¡davimo teisinis pagrindas tik formaliai nurodė, jog juo buvo užtikrintas prievolės atsakovui įvykdymas, nors jokių įrodymų ir aplinkybių, patvirtinančių tarp Å¡alių egzistavusiÄ prievolę teismas nenurodė.Teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, neįvertinęs, jog jie yra atsakovo draugai arba kreditoriai, suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad ieÅ¡kovės pajamos leido įsigyti didelės vertės turtÄ .Byloje neįvertintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės. Teismo motyvai Å¡iuo klausimu yra abstraktÅ«s, nenagrinėti ieÅ¡kovės argumentai dėl atsakovo apgaulės, neįvertinta byloje pateikta eksperto iÅ¡vada, paties atsakovo paaiÅ¡kinimai ir įrodymai apie ginčo sutarties sudarymo metu buvusiÄ jo turtinę padėtį.Pirmosios instancijos teismas formaliai ir neteisingai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės argumentus dėl praneÅ¡imų neapmokėjus vekselio iÅ¡siuntimo ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo.Atsakovas A.

L. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovė praÅ¡ydama ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu turėjo įrodyti, kad vekselis iÅ¡duotas nesant teisinio pagrindo, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, dėl ko ir pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu nėra.Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, nepagrįsti.

Argumentai, jog ekspertizės iÅ¡vados patvirtino ieÅ¡kovės dėstomas vekselio iÅ¡davimo aplinkybes atmestini kaip nepagrįsti, kadangi eksperto iÅ¡vados remiasi tikėtinumu, o kitų jas patvirtinančių įrodymų byloje nėra.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neginčija, kad praneÅ¡imas dėl vekselio apmokėjimo buvo iÅ¡siųstas jai paskutinę mokėjimo termino dienÄ , o tai kad jis nebuvo ieÅ¡kovei įteiktas nesudarė pagrindo notarui atsisakyti atlikti pagal jį vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė notarė A.

G. nurodė, kad su apeliacinio skundo argumentais dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo dėl to, kad nebuvo laikytasi įstatymo reikalavimų dėl vekselių pateikimo apmokėti, nesutinka. Vekselio turėtojas nors ir neprivalėjo, bet pateikė notarui įrodymus, patvirtinančius, kad vekselio mokėjimo dienÄ jis pateikė reikalavimÄ vekselio davėjui, iÅ¡siųsdamas šį reikalavimÄ registruotu laiÅ¡ku, dėl ko notarė neturėjo pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Å¡io vekselio pagrindu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio(liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl ginčo esmės ir faktinių bylos aplinkybių Teisėjų kolegija, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ nustatė, kad byloje ginčijamas 2009 m. liepos 10 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį apeliantė A.

L. įsipareigojo savo sÅ«nui atsakovui A. L. iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 425 741,43 Eur (1 470 000 Lt) (t. 1., b. l. 13).IeÅ¡kovės teigimu, vekselį atsakovas įgijo apgaulės bÅ«du, t. y. ant tuščio lapo su ieÅ¡kovės paraÅ¡u atspausdino vekselio tekstÄ , todėl vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovė niekada nėra gavusi iÅ¡ atsakovo jokios piniginės naudos, todėl toks vekselis civilinėje teisinėje apyvartoje negali egzistuoti. Be to, buvo pažeista Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro 2011 m. gruodžio 21 d. vykdomojo įraÅ¡o Nr.9079 atlikimo tvarkos procedÅ«ra, nes atsakovas nei karto nesikreipė į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu apmokėti vekselį, o pats vekselis neturi visų jam privalomų rekvizitų – jame tinkamai nenurodyta vekselio apmokėjimo vieta (t. 1., b. l. 14).

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti nesudaryta jos ir atsakovo A. L. žodinę paskolos sutartį 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) sumai, pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) sumos vekselį, kuriuo ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovui Å¡iÄ sumÄ sumokėti, panaikinti Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės atsakovės A. G. 2011 m. gruodžio 21 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 9079).Atsakovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, jo teigimu, atsakovė suvokė pasiraÅ¡anti vekselį ir žinojo jo teisines pasekmes.

IeÅ¡kovė vekselį atsakovui iÅ¡davė kaip garantijÄ , kad padovanos jam visÄ jo lėšomis, tačiau ieÅ¡kovės vardu įgytÄ turtÄ (žemės sklypus, gyvenamÄ jį namÄ , automobilius, bendrovės akcijas). Kadangi ieÅ¡kovė visÄ turtÄ padovanojo kitam savo sÅ«nui, atsakovo broliui G. L., atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį iÅ¡davimo. Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .Pirmuoju ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovė teismo prašė žodinę paskolos sutartį tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo A.

L., pagal kuriÄ ieÅ¡kovė skolinga atsakovui 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt), pripažinti nesudaryta. Atsakovas tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek viso bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, kad paskolos sutartis dėl 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) sumos tarp ginčo Å¡alių niekada nebuvo sudaryta, prieÅ¡ingai, atsakovas pripažino, kad piniginių lėšų jis savo motinai (ieÅ¡kovei) neperdavė ir neskolino, o už savo pinigus, tačiau tėvų vardu įgijo turto (t. 1., b. l. 77). Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė buvo žadėjusi visÄ jos vardu, tačiau atsakovo lėšomis įgytÄ turtÄ jam padovanoti, bÅ«tent Å¡io įsipareigojimo užtikrinimui, pastaroji ir iÅ¡rašė ginčo paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį (t. 1., b. l. 79).CPK 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad, atsakovui pripažinus ieÅ¡kinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, t. y. abi Å¡alys pripažįsta, kad tarp jų nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, ir Å¡ios aplinkybės neįrodinėja, teisėjų kolegija ieÅ¡kinio dalį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta tenkina ir Å¡ios bylos dalies nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės baigia (CPK 268 straipsnio 5 dalis).Dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės Ä®statyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis).Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi vieÅ¡o patikimumo savybę, kuri reiÅ¡kia tai, kad sÄ Å¾iningas Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas Å¡iame dokumente iÅ¡reikÅ¡tos teisės subjektas.

Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trÅ«kumus, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas.Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (CK1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, t. y. skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iÅ¡ kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, dalyvių susitarimÄ dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių.Svarbu paminėti ir tai, kad iÅ¡duodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).Atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ ir nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenurodė ir nenagrinėjo, kokiu pagrindu ginčo vekselis egzistuoja civilinėje teisinėje apyvartoje.

Teisėjų kolegijai pripažinus, kad Å¡alių nesiejo sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, pripažintina ir tai, kad ginčo vekselis Å¡iuo pagrindu negali egzistuoti civilinėje apyvartoje.Apeliantės teigimu, ji niekada jokia forma nėra gavusi iÅ¡ atsakovo vekselyje nurodytos pinigų sumos ar tokios vertės turto, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tarp Å¡alių egzistavusiÄ prievolę, todėl ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja be teisinio pagrindo. Minėta, atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis ieÅ¡kovei pinigų neskolino, bet teigia, kad jo lėšomis, tačiau atsakovės vardu buvo įgytas turtas, kurį ieÅ¡kovė žadėjo jam padovanoti, o Å¡io įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti iÅ¡rašė ginčo vekselį.

Nesutampant šalių paaiškinimams, byloje turi būti nustatytas vekselio atsiradimo civilinėje apyvartoje pagrindas ir vertinamas šalių išsakytų pozicijų pagrįstumas.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovė neįrodė, jog jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas įgytas jos ir sutuoktinio lėšomis, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad byloje esant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ams (t. 1., b. l. 154-178), patvirtinantiems ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdytÄ turtÄ , Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartims, pasiraÅ¡ytoms pačios ieÅ¡kovės, o ne jos įgaliotų asmenų (t. 1., b. l. 179-194, t. 2., b. l. 2-9), bÅ«tent atsakovas, teigiantis, kad ieÅ¡kovės vardu registruotas turtas įgytas jo lėšomis, privalo Å¡ias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). BuvusiÄ gerÄ finansinę padėtį ir galimybę ieÅ¡kovės vardu įgyti turto už 1 470 000 Lt sumÄ atsakovas įrodinėja 2005 m. balandžio 28 d. turto deklaracija, pagal kuriÄ jis 2003 metais turėjo 182 000 Lt piniginių lėšų (t. 3., b. l. 7-9), liudytojų parodymais, iÅ¡ draugų skolintomis lėšomis, taip pat aplinkybe, kad vienerius metus dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, papildomai užsidirbdavo dainuodamas įvairiuose renginiuose.

Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ie duomenys nepagrindžia fakto, kad atsakovas už 1 470 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovės vardu įgijo turto. Pirma, byloje esanti turto deklaracija patvirtina tik tai, kad 2003 metais atsakovas turėjo 182 000 Lt sumÄ , tačiau byloje esantys įrodymai nepagrindžia kokiu tikslu Å¡i suma buvo panaudota ir ar buvo panaudota; antra, liudytojų parodymai, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybose dalyvavo ir joms vadovavo atsakovas A. L., atsižvelgiant į ieÅ¡kovės amžių bei jos ir atsakovo artimus giminystės ryÅ¡ius, taip pat nepagrindžia, kad darbai buvo vykdomi bÅ«tent atsakovo lėšomis; trečia, atsakovo į bylÄ pateikti vekseliai, kuriais jis kitiems asmenims įsipareigojo sumokėti iÅ¡ viso 461 500 Lt sumÄ (t. 2., b. l. 112-116), jokiais aspektais neįrodo, kad jis tokiÄ sumÄ paskolos sutarčių pagrindu bÅ«tų gavęs ir/ar panaudojęs įsigyti nekilnojamojo turto ieÅ¡kovės vardu, prieÅ¡ingai, Å¡ie vekseliai įrodo, kad atsakovas buvo įsiskolinęs kitiems asmenims, todėl suteikia pagrindo abejoti jo turtinę – finansinę padėtį buvus gera ir/ar bent jau stabilia; ir, penkta, įrodymų, kad vienerius metus dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kartkartėmis dainuodamas renginiuose, atsakovas bÅ«tų gavęs pajamų, juolab uždirbęs 1 470 000 Lt sumÄ , ir už Å¡ias lėšas ieÅ¡kovės vardu įgijęs turto, kurį ieÅ¡kovė bÅ«tų įsipareigojusi jam padovanoti, byloje nėra.Papildomai kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. spalio 3 d. atsakovas A.

L. parodė, jog 1 470 000 Lt suma susidarė dėl to, kad 2003 ar 2004 metais jis tėvų vardu pirko sklypus Klaipėdos raj., Klausmylių kaime, kuriuos tėvai vėliau pardavė (t. 1., b. l. 26), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų ginčijęs minėtų žemės sklypų pardavimÄ , todėl tikėtina, kad jeigu žemės sklypai ir buvo pirkti atsakovo lėšomis, tačiau ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio vardu, tai su atsakovu dėl minėtų žemės sklypų buvo atsiskaityta iÅ¡kart juos pardavus arba netrukus po to.

Atsakovo teiginių prieÅ¡taringumÄ pagrindžia ir tai, kad pasak jo, nekilnojamÄ jį turtÄ jis pirko abiejų tėvų vardu, tačiau patartas teisininko ginčo vekselį, kaip užtikrinimÄ , kad jam Å¡is turtas bus padovanotas, paprašė iÅ¡raÅ¡yti tik motinos, nors visas sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Å iais teiginiais verčia abejoti ir paties atsakovo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad ginčo vekselį jis paliko pasiraÅ¡yti abiems tėvams, o praėjus maždaug mėnesiui po to, mama (ieÅ¡kovė) jį informavo, kad tėvas sutiko pasiraÅ¡yti vekselį.

Vis dėlto, ginčo vekselis pasiraÅ¡ytas ne abiejų sutuoktinių, o tik ieÅ¡kovės vardu. Analizuojamas atsakovo parodymų nenuoseklumas ir prieÅ¡taringumas, neatitikimas faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegijai sudaro pagrindÄ Å¡iuos duomenis vertinti kritiÅ¡kai.Dar daugiau, atsakovas teigia, kad ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja dėl to, kad jis savo lėšomis, tačiau ieÅ¡kovės vardu įgijo turto, kurį ieÅ¡kovė įsipareigojo jam padovanoti, o bÅ«tent Å¡io turto vertė sutampa su vekselio suma.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad siekdamas iÅ¡saugoti savo turtÄ ir turėdamas tėvų įgaliojimÄ disponuoti jų vardu registruotu turtu, nusprendė tik „dėl akių“ 2010 m. liepos 21 d. parduoti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir jame statomÄ namÄ , savo pažįstamam N. L. už 30 000 Lt, kad Å¡io turto niekam neperleistų jo brolis G. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai prieÅ¡taringi įrodinėjamai pozicijai, kad 2009 m. liepos 10 d. vekselis atliko jo ieÅ¡kovės vardu įgyto turto perleidimo jam užtikrinimo funkcijÄ , kadangi jeigu ieÅ¡kovė jam iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡raÅ¡iusi vekselį, nebuvo faktinio pagrindo papildomai turtÄ parduoti ir tokiu bÅ«du siekti iÅ¡saugoti investicijas.Atsakovo gynybinės pozicijos dėl dovanojimo sutarties užtikrinimo pagrįstumÄ silpnina ir tai, kad tam tikri žemės sklypai ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė tik nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., o nuo Å¡ios datos buvo perleisti UAB „BUMBA“ didinant pastarosios įmonės įstatinį kapitalÄ (t. 1., b. l. 173), todėl, atsakovui savalaikiai tokių sutarčių neginčijant, teisėjų kolegijai kyla pagrįstos abejonės dėl buvusių ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio finansinių įsipareigojimų ir (ne)atsiskaitymo pagal juos.Be to, Å¡ioje byloje atsakovas įrodinėja, kad iÅ¡ viso jis savo lėšomis, tačiau ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio vardu buvo įgijęs turto už 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt), kadangi ieÅ¡kovė įsipareigojo jam šį turtÄ padovanoti, tai vekselio suma sutampa su atsakovo įgyto turto verte.

Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktame ieÅ¡kinyje atsakovas A. L. pripažino, kad įmonių akcijas ir lengvuosius automobilius Mercedes Benz įgijo kartu su broliu G. L., prašė teismo sprendimu nustatyti, kad jiems Å¡is turtas priklauso lygiomis dalimis, o savo ieÅ¡kinio reikalavimus įvertino gerokai mažesne nei nurodyta vekselyje, t. y. 650 000 Lt, pinigų suma (t. 3., b. l. 50-53).Byloje susiklosčiusi situacija ir įrodinėjamos kitos faktinės aplinkybės, t. y. faktas, kad ieÅ¡kovė turimÄ turtÄ iki vekselio apmokėjimo termino (2011 m. gruodžio 20 d.) neatlygintinai perleido kitam savo sÅ«nui G.

L., taip pat byloje esantis patvirtinimas dėl turto priklausomybės, pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės A. L., kuriame detalizuotas broliams A. ir G. L. nuosavybės teise priklausantis turtas (t. 2., b. l. 37), ieÅ¡kovės patikinimai, kad visus su žemės sklypų pirkimu, statybomis ir verslu susijusius reikalus tvarkė tik jos vaikai, o nei ji, nei jos sutuoktinis sÅ«nų versle nedalyvavo, taip pat ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio SMS žinučių, siųstų atsakovui, turinys (t. 1., b. l. 95-96), teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad galimai ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo tam tikri finansiniai įsipareigojimai, yra tikimybės, kad tikrasis konfliktas ir nesutarimai finansiniais klausimais yra kilę tarp kartu verslÄ mėginusių vystyti brolių, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ribų ir spręsti ieÅ¡kinyje nekeliamų klausimų, tuo tarpu Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas – reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vertinimas, ar ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja pagrįstai.IÅ¡dėstytų motyvų visetas ir aptartos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės vardu įgijęs turto už 1 470 000 Lt sumÄ .

Vadinasi, ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas ginčo vekselis negali bÅ«ti suprantamas kaip dovanojimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Taigi, ginčo vekselis, kuriuo ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovui sumokėti atitinkamÄ sumÄ , civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl vekselio, kaip dėl apgaulės sudaryto sandorio, negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu Apeliantės teigimu, ginčo vekselis yra negaliojantis ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi ji nėra iÅ¡raÅ¡iusi atsakovui vekselio, o vekselis yra suklastotas, t. y. ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ius ant tuščio popieriaus lapo, atsakovas vėliau ant to paties lapo iÅ¡spausdino vekselio tekstÄ .

Taigi, apeliantė teigia, kad vekselį atsakovas gavo apgaulės bÅ«du, nebuvus apeliantės valios pasiraÅ¡yti ginčo vekselį.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas vekselio sÄ vokÄ , jo nuginčijimÄ , yra nurodęs, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymas – tai abstraktus vienaÅ¡alis sandoris. Kadangi vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neiÅ¡davė (nepasirašė), egzistavimÄ arba iÅ¡duotÄ jam suklydus, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir Ä®PVÄ® 19 straipsnio pagrindais. Apibendrindama teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad vekselis – tai abstraktus vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo (vekselio davėjas) sÄ moningai laisva valia be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam asmeniui.

Teismas nustatęs, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai (Ä®PVÄ® 19 straipsnis) ir jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, turi teisinį pagrindÄ spręsti dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).Tinkamas valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorio, turinčio valios trÅ«kumų, t. y. sudaryto dėl apgaulės, pripažinimas negaliojančiu.

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valios susiformavimui. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais(žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2014 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Pažymėtina, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015, 2016 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti tiek kita sandorio Å¡alis, tiek kitas asmuo, nesantis sandorio Å¡alimi. Taip pat apgaule gali bÅ«ti sudarytas ir vienaÅ¡alis sandoris.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra teisinio pagrindo ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, rėmėsi ikiteisminio tyrimo, kurio metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad ginčo vekselis suklastotas ar įgytas apgaulės bÅ«du, medžiaga, taip pat ekspertizės aktu, kuriame nepateikta vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad pirmiau ant popieriaus lapo ieÅ¡kovė pasirašė, o tik vėliau ant to paties lapo atsakovas atspausdino paprastojo vekselio tekstÄ .

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jos motyvų dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl apgaulės.BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas ir keliančias pagrįstų abejonių faktines aplinkybes, siekdama visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti apeliantės versijos, kad pirmiau ji ant tuščio popieriaus lapo pasirašė, o tik vėliau atsakovas ant to paties lapo atspausdino vekselio tekstÄ , patikimumÄ , byloje skyrė dokumento (ginčo vekselio) techninę ekspertizę, bylÄ nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausė liudytojus.Taigi, nagrinėjamu atveju, kilus abejonių dėl 2009 m. liepos 10 d. ginčo vekselio autentiÅ¡kumo, siekiant nustatyti, kokiu eiliÅ¡kumu buvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas vekselio tekstas, Å¡ioje byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės, taip pat ekspertizė buvo atlikta ir ikiteisminio tyrimo dėl vekselio suklastojimo metu.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-24 (12) nustatyta, kad tirti pateiktame paprastajame vekselyje pirmiau buvo parašytas rankraštinis įrašas, o veidrodiniai pašaliniai tekstai atsispaudė vėliau (t. 1., b. l. 107-111). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-786(14) išvadoje nurodyta, jog yra tikimybės, kad tirti pateiktame 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo įrašyti žodžiai „A.

L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas. Tokios išvados prieita dėl to, kad nustatyti įrašo (parašo) atlikimo pirmumo požymiai (sferinės neuždažytos tonerio dalelės) bei tai, kad įrašo štrichuose nėra plokščių ar sutraiškytų, įgavusių metalinį blizgesį (paveiktų rašymo priemonės rašymo mazgu ir padengtų rašto medžiaga) tonerio dalelių. Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad kategoriškos išvados formuluoti negalima, kadangi rankraščio ženklų štrichų srityje tinkamų tyrimui tonerio dalelių nėra daug, be to, dokumentas buvo terminiame, cheminių medžiagų ar drėgmės poveikyje (t. 3., b. l. 11-13).Diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto dr. Jürgen Hans Bügler atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje prieita išvados, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje visų pirmiausia buvo parašyti žodžiai „A.

L.“ ir pasiraÅ¡yta, o tada buvo atspausdintas visas likęs tiriamo vekselio tekstas. Taip pat konstatuota, kad „ilgasis“ paraÅ¡as buvo padėtas prieÅ¡ dažais atspausdinant visÄ teksto Å¡riftÄ . Be to, Å¡ios ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo vekselis nebuvo pasiraÅ¡ytas ir suraÅ¡ytas 2009 m. liepos 10 d., tačiau laiko atžvilgiu yra glaudus sÄ ryÅ¡is su 2011 m. data (t. 5., b. l. 19-35).Taigi, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-24 (12), tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-786(14), tiek diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto dr. Jürgen Hans Bügler atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje suformuotos ekspertizės iÅ¡vados iÅ¡ esmės sutampa – jeigu Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai nustatė, kad tikėtina, jog 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo įraÅ¡yti žodžiai „A.

L.“ ir pasiraÅ¡yta, o po to iÅ¡spausdintas vekselio tekstas, tai Vokietijos eksperto atliktas tyrimas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino. Kadangi trijų ekspertų atliktos iÅ¡vados savo esme beveik sutampa, t. y. vienos kitas patvirtina, tai padidina jų patikimumÄ . Be to, eksperto dr.Jürgen Hans Bügler atlikta ekspertizė leidžia spręsti, kad ginčo vekselis buvo atspausdintas ne 2009 metais, kaip jame nurodyta, o 2011 metais, t. y. tuo metu, kai ieÅ¡kovė turimÄ turtÄ neatlygintinai nusprendė perleisti atsakovo broliui G.

L.. Aplinkybę, kad ginčo vekselyje nepagrįstai nurodyta, jog jis iÅ¡duotas 2009 metais, netiesiogiai patvirtina ir ant jo esantys veidrodiniai vaizdai, kuriuose matyti 2011 m. lapkričio 20 d. data.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

Vis dėlto, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma ir neturi iÅ¡ankstinės įrodomosios galios, todėl ji turi bÅ«ti vertinama pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, turi bÅ«ti vertinami visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepatikimos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).Atsakovas neigia Vokietijos eksperto atliktos ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ nurodydamas, kad ekspertas iÅ¡tyrė raÅ¡ymo priemonės (ieÅ¡kovės paraÅ¡o) ir spausdintuvo dažų susikirtimo vietas, kurios iÅ¡ tikrųjų ant vekselio originalo atsispaudė vėliau, nei ant jo ieÅ¡kovė pasirašė, vekselį paveikus aukÅ¡ta temperatÅ«ra (siekiant panaikinti ant vekselio atsiradusias riebalų dėmes atsakovas neva ginčo vekselį įdėjo į kitÄ dokumentÄ (perlenktÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ ), kuris jį paveikus lygintuvu atsispaudė ant vekselio originalo).

Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu buvo netinkamai nustatyti atitinkami faktai bei prielaidos, Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadomis nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo vadovautis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iÄ aplinkybę tiesiogiai patvirtina tik atsakovo paaiÅ¡kinimai, grindžiami situacijos modeliavimu ir neturintys objektyvaus pagrindimo. Taigi, aplinkybė, ar ginčo vekselyje pirmiau buvo paraÅ¡yti žodžiai „A. L.“ ir pasiraÅ¡yta, o po to buvo suraÅ¡ytas visas likęs vekselio tekstas ar atvirkščiai – iÅ¡ pradžių suraÅ¡ytas tekstas ir tik tada buvo pasiraÅ¡yta, įrodinėjama Å¡alių žodiniais paaiÅ¡kinimais ir ekspertizių iÅ¡vadomis.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su ekspertizės (tyrimo) atlikimu ir jo metu nustatytomis aplinkybėmis bei prieitomis iÅ¡vadomis, yra techninio pobÅ«džio.

Pažymėtina, kad dėl ekspertizės iÅ¡vadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesÄ , jo iÅ¡samumo lygį ar iÅ¡vadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Ekspertas atlieka jam pavestÄ užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis bei jomis remdamasis atsako į byloje kilusius klausimus, tokių specialių žinių bylÄ nagrinėjantis teismas neturi, todėl teisėjų kolegijai nenustačius ekspertizės akto trÅ«kumų, t. y. kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta ne dėl to, dėl ko pavesta atlikti ekspertizę ar ekspertizė atlikta neiÅ¡samiai, etc., taip pat byloje nekilus abejonių dėl eksperto dr. Jürgen Hans Bügler Å¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, o atsakovui tinkamais įrodymais nepaneigus specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų patikimumo, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesivadovauti Vokietijos eksperto dr. Jürgen Hans Bügler atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad Vokietijos ekspertui dr. Jürgen Hans Bügler tirti buvo pateiktas ginčo vekselio originalas, todėl atsakovo keliama versija, jog nesutampant byloje esančioms paprastojo vekselio kopijoms ir jo originalui, ekspertinio tyrimo išvados yra nepagrįstos ir jomis nėra pagrindo remtis, paremta tik atsakovo interpretacijomis ir prielaidomis, o ne specialiomis ir/ar mokslinėmis žiniomis, todėl pastarieji atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas A.

L. jam prisipažinęs, jog kartu su kitais asmenimis suklastojo ginčo vekselį, t. y. ant tuščio lapo su mamos (ieÅ¡kovės A. L.) paraÅ¡u atspausdino vekselio tekstÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡sprendė savo problemas. Å ie liudytojo parodymai netiesiogiai patvirtina atsakovo kvestionuojamų ekspertizių iÅ¡vadų teisingumÄ . Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡io liudytojo parodymai kito: ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. spalio 4 d. apklausos metu liudytojas palaikė atsakovo vekselio atsiradimo versijÄ , t. y. pastarasis parodė, kad 2010 m. pavasarį ieÅ¡kovė perdavė atsakovui kažkokį dokumentÄ , kurio pagrindu jam kažkas iÅ¡ Å¡eimos narių turės sumokėti pusantro milijono litų, tačiau detalių nurodė nepamenantis (t. 1., b. l. 104-106), tuo tarpu Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktuose notaro patvirtintuose parodymuose (t. 3., b. l. 137-140) ir apklausiamas teismo posėdyje liudytojas iÅ¡ esmės pakeitė parodymų versijÄ bei nurodė tiksliai žinantis, jog atsakovas su kitų asmenų pagalba 2011 m. gruodžio mėnesį suklastojo ginčo vekselį, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas A.

L. visiÅ¡kai nesutinka su liudytojo nurodytomis aplinkybėmis apie vekselio suraÅ¡ymÄ , Å¡iuos parodymus vertina kritiÅ¡kai ir prieidama iÅ¡vados dėl vekselio negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu, jais nesivadovauja (CPK 185 straipsnis). Nors liudytojas neigia tarp jo ir atsakovo susiklosčiusius konfliktinius santykius, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. L. 2015 m. spalio 5 d. kreipėsi į Lietuvos advokatÅ«rÄ su skundu dėl advokato padėjėjo G. V. veiksmų (t. 5., b. l. 46-49).

Atsakovas nurodė, kad gindamas jį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00012-15 metu G. V. aplaidžiai ir neatsakingai vykdė savo pareigas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu tarp atsakovo ir liudytojo G. V. buvo susiklostę pasitikėjimu, lojalumu grįsti santykiai, tačiau vėliau tarp jų kilo nesutarimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡ios priežastys galėjo nulemti liudytojo parodymų Å¡ios bylos nagrinėjimo metu pasikeitimÄ iÅ¡imtinai atsakovo nenaudai.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Be to, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo;

įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).Teisėjų kolegija vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, konkrečiai – Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei ekspertizės iÅ¡vadomis, taip pat teisingumo ir protingumo principu, jog įprastai kompiuteriu surenkamas tekstas ir jį atspausdinus, toks tekstas pasiraÅ¡omas, sprendžia, kad ginčo vekselis nagrinėjamu atveju yra atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Byloje nenustatytos priežastys, dėl kurių galėjo susiformuoti ieÅ¡kovės valia iÅ¡raÅ¡yti atsakovui tokios didelės sumos (1 470 000 Lt) vekselį. Be to, apeliantės versijÄ , kad vekselį atsakovas įgijo apgaulės bÅ«du, t. y. apgaule gavęs ieÅ¡kovės paraÅ¡Ä , ant tuščio lapo su ieÅ¡kovės paraÅ¡u atspausdino vekselio tekstÄ , patvirtina trijų ekspertizių iÅ¡vados. Aplinkybė, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimÄ pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis yra suklastotas ar įgytas apgaulės bÅ«du, teisėjų kolegijos vertinimu, neužkerta kelio, vadovaujantis civiliniame procese vyraujančia įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoti, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog ginčo vekselis buvo suklastotas, t. y. sukurtas (sufalsifikuotas) nesant ieÅ¡kovės valios atsakovui sumokėti 1 470 000 Lt sumÄ .

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės argumentų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, todėl nepagrįstai nepripažino šio sandorio negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės. Pripažinus vekselį negaliojančiu tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas panaikinti 2001 m. gruodžio 21 d.

Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 9079), iÅ¡duotÄ ginčo vekselio pagrindu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliantės teigimu, ginčo vekselis negalioja ir Ä®VPÄ® 78 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad jame įraÅ¡yti ne visi rekvizitai, be to, jai buvo netinkamai iÅ¡siųsti praneÅ¡imai, susiję su vekselio neapmokėjimu, dėl to vykdomasis įraÅ¡as turi bÅ«ti panaikintas. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka ginčo vekselį pripažinus negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu Å¡ie apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo vekselyje nurodyti visi jam privalomi rekvizitai, o vekselio apmokėjimo vieta nei pagal galiojančias įstatymų nuostatas, nei pagal teismų praktikÄ nesiejama su konkrečiu adresu.Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkte nustatyta, kad notaras, priėmęs praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ skolininko, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar praneÅ¡ta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas.

Vykdomasis įraÅ¡as iÅ¡duodamas tik įvykdžius Å¡io punkto reikalavimÄ . Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovei notarei A. G. buvo pateikti visi įstatymo reikalaujami dokumentai vykdomajam įraÅ¡ui iÅ¡duoti (t. 1, b. l. 15-21). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esant įrodymams, kad ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie vekselio neapmokėjimÄ , Å¡iuo pagrindu ginčijamas vykdomasis įraÅ¡as (notarinio registro Nr. 9079) negalėtų bÅ«ti panaikintas. Dėl procesinės bylos baigties Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad ginčo vekselis civilinėje apyvartoje egzistuoja esant teisiniam pagrindui, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.91 straipsnyje reglamentuotÄ dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu institutÄ ir dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ â€“ atmesti tiek pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ (pripažinti 2009 m. liepos 10 d. vekselį negaliojančiu), tiek iÅ¡vestinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ (panaikinti notarės vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ), tačiau pagrįstai pripažino, kad ginčo vekselis turi visus teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o ieÅ¡kovei buvo tinkamai iÅ¡siųsti praneÅ¡imai, susiję su vekselio neapmokėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas yra ne tik teisės, bet ir fakto teismas, todėl teisėjų kolegija buvo kompetentinga iÅ¡taisyti nustatytus pažeidimus ir iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti – pripažinti nesudaryta paskolos sutartį tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 1 470 000 Lt sumai, pripažinti negaliojančiu atsakovo A.

L. turimÄ paprastÄ jį 2009 m. liepos 10 d. vekselį 1 470 000 Lt sumai, panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 9079) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį ir ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinimÄ , laikinosios apsaugos priemonės – antstolio J. P. vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01506 vykdymo sustabdymas, pritaikytos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, naikinamos (t. 1., b. l. 51-52).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliantė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nors formaliai apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, tačiau atsižvelgusi į tai, kad apeliantės esminis turtinis interesas byloje yra patenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei turėtų bÅ«ti atlygintos visos pagrįstos jos turėtos iÅ¡laidos.Nustatyta, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo sumokėti 5 415,98 Eur (18 700 Lt) žyminį mokestį, tačiau paduodama ieÅ¡kinį sumokėjo 57,92 Eur (200 Lt) žyminio mokesčio, nuo 4 257,41 Eur(14 700 Lt) žyminio mokesčio dalies ieÅ¡kovė buvo atleista, o 1 100,56 Eur (3 800 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 1., b. l. 33, 35-36, 49); už ekspertizės atlikimÄ , kuri kainavo 318,45 Eur (1 099,54 Lt) ieÅ¡kovė į pirmosios instancijos teismo depozitinę sÄ skaitÄ buvo sumokėjusi 405,47 Eur(1 400 Lt) (t. 3., b. l. 14, 24); apeliantė taip pat sumokėjo 28,96 Eu (100 Lt) žyminį mokestį už atskirÄ jį skundÄ (t. 1., b. l. 140); patyrė 868,86 Eur(3 000 Lt) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų (t. 2., b. l. 101-102); už apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė turėjo sumokėti 5 415,98 Eur(18 700 Lt) žyminį mokestį, tačiau paduodama skundÄ sumokėjo 86,89 Eur (300 Lt) žyminio mokesčio (t. 3., b. l. 97), nuo 4 257,41 Eur (14 700 Lt) žyminio mokesčio dalies apeliantė buvo atleista, o 1 100,56 Eur (3 700 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 3., b. l. 109); už pakartotinės ekspertizės atlikimÄ Ä¯ apeliacinės instancijos teismo depozitinę sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 3 000 Eur avansÄ (t. 4., b. l. 90-91), iÅ¡ kurio ekspertizei atlikti (2 503,50 Eur) ir jos iÅ¡vadoms iÅ¡versti (124,85 Eur) buvo panaudota 2 628,35 Eur; taip pat apeliantė patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (t. 5., b. l. 86-88).

Pagrįstomis ir priteistinomis iÅ¡ atsakovo A. L. bylinėjimosi iÅ¡laidomis pirmiausia laikytinos žyminio mokesčio ir ekspertizės atlikimo iÅ¡laidos – 3 120,57 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantei A. L. grÄ Å¾intinas 87,20 Eur (300,46 Lt) pinigų likutinis, esantis Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sÄ skaitoje, ir 371,65 Eur pinigų likutis, esantis Lietuvos apeliacinio teismo depozitinėje sÄ skaitoje. Teisėjų kolegija spręsdama dėl ieÅ¡kovei priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio už advokato teisinę pagalbÄ , atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, jo sudėtingumÄ , taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausÄ , Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimaliais dydžiais. Rekomendacijų redakcijoje, galiojusioje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nustatyta, kad maksimalus dydis vien už ieÅ¡kinio parengimÄ buvo 899,27 Eur (3105 Lt) (1 035 Lt x 3), o apeliantė už visÄ procesÄ Å¡ioje instancijoje praÅ¡o priteisti 868,86 Eur (3 000 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme, nevirÅ¡ija rekomenduojamo priteisti dydžio, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisiamos iÅ¡ atsakovo A.

L.. Maksimalus priteistinas rekomendacijose įtvirtintas dydis vien už apeliacinio skundo parengimÄ sudarė 899,27 Eur (3105 Lt) (1 035 Lt x 3), o už visÄ procesÄ apeliacinės instancijos teisme apeliantė praÅ¡o priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atstovas ne tik parengė apeliacinį skundÄ , bet ir atstovavo jÄ Å¾odinių teismo posėdžių metu, Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

L.. Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso priteisiama 1 868,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bendra ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 4 989,43 Eur (3 120,57 Eur + 1 868,86 Eur).Apeliacinį skundÄ materialiÄ ja teisine prasme tenkinus, iÅ¡ atsakovo A. L. į valstybės biudžetÄ priteisiama 10 715,94 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas apeliantei buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nuo kurio apeliantė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo priteisiama 45,99 Eur(158,80 Lt) pirmosios instancijos teismo ir 15,82 Eur apeliacinės instancijos teismo iÅ¡laidų (t. 3., b. l. 192, t. 4., b. l. 85), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis). IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo A. L. į valstybės biudžetÄ priteisiama 10 777,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (10715,94 Eur + 45,99 Eur + 15,82 Eur).Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ieÅ¡kinys atsakovės notarės A.

G. atžvilgiu negalėtų bÅ«ti tenkinamas, iÅ¡ ieÅ¡kovės A. L. atsakovei priteisiama 579,24 Eur(2 000 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato teisine pagalba, patirtų pirmosios instancijos teisme (t. 2., b. l. 12-13). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A.

L. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo tenkinti.Pripažinti nesudaryta paskolos sutartį tarp ieÅ¡kovės A. L. ir atsakovo A. L. 1 470 000 Lt sumai.Pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastÄ jį vekselį, kuriuo A. L. įsipareigojo A. L. iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 1 470 000 Lt.Panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 9079).Priteisti ieÅ¡kovei A.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 989,43 Eur (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus 43 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 777,75 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarei A. G. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 24 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei A.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 87,20 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių eurų 20 ct) pinigų likutį, esantį Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sÄ skaitoje, ir 371,65 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt vieno euro 65 ct) pinigų likutį, esantį Lietuvos apeliacinio teismo depozitinėje sÄ skaitoje.Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėjai                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė                                                                  Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                  Vigintas ViÅ¡inskis