A-552-2712-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2712/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02264-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A552-2712-2012 pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. N. skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) iš dalies panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir atsakovas, TKK) 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. TS-2 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, kad jam po 2001 m. gegužės 25 d. patirtos kairės kojos traumos diagnozuoti sveikatos sutrikimai – kairio kelio menisko plyšimas, girnelės IV0 chondromaliacija, kairės girnelės II0 panirimas, artroziniai pakitimai (vėliau – ir gonartrozė) yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu (IV t., b. l. 94-105) pareiškėjo T. N. skundą tenkino ir panaikino atsakovo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. TS-2 dalį, kuria buvo nuspręsta, kad pareiškėjui po 2001 m. gegužės 25 d. patirtos kairės kojos traumos diagnozuotos ligos - kairio kelio girnelės IV laipsnio chondromaliacija, kairės girnelės II laipsnio panirimas, artroziniai pakitimai (vėliau - gonartrozė) yra nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, įpareigojo Krašto apsaugos ministerijos TTK priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, kad pareiškėjui po 2001 m. gegužės 25 d. patirtos kairės kojos traumos diagnozuoti sveikatos sutrikimai – girnelės IV laipsnio chondromaliacija, kairės girnelės II laipsnio panirimas, artroziniai pakitimai (vėliau – gonartrozė) yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

II. 2012 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas jo naudai iš atsakovo priteisti 2356,54 Lt dydžio teismo išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad jo patirtos išlaidos yra susijusios su procesinės pareigos ir teisės dalyvauti teismo posėdyje įgyvendinimu. Pareiškėjas šiuo metu gyvena Norvegijoje, tačiau dėl 2012 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme vykusio teismo posėdžio, jam teko grįžti į Lietuvą. Šią aplinkybę patvirtina pridedami kelionės bilietai, liudijantys, jog į Lietuvą pareiškėjas grįžo 2012 m. rugpjūčio 20 d. (šią aplinkybę patvirtina Wideroe skrydžio lėktuvu bilietas) bei 2012 m. rugpjūčio 24 d. vyko atgal į Norvegiją (kadangi pareiškėjas vyko automobiliu, Talin Silja Line kelionės bilietas liudija tik transportavimo išlaidas persikeliant keltu iš Talino į Stokholmą). Transportavimo išlaidas sudaro kelionės bilietų kaina: 1) pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. Wideroe lėktuvo bilietą (kvitu), už kelionę iš Norvegijos į Lietuvą pareiškėjas sumokėjo 1012,19 Lt (2157 NOK); 2) už kelionę keltu iš Talino į Stokholmą pareiškėjas sumokėjo 1201,57 Lt (348 EUR). Teikdamas šį prašymą pareiškėjas taip pat sumokėjo už kelionės bilietų vertimus į lietuvių kalbą, dėl ko papildomai patyrė 142,78 Lt.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo netenkinti.

Atsakovas nurodo, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nurodytomis dienomis pareiškėjui buvo rezervuoti bilietai, tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina mokėjimo už šias keliones fakto. Kadangi nėra pateikta dokumentų (įrodymų) patvirtinančių pareiškėjo gyvenimo (darbo) Norvegijoje fakto, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjas tiek į Vilnių 2012 m. rugpjūčio 20 d., tiek iš Talino į Stokholmą 2012 m. rugpjūčio 24 d. vyko būtent dėl dalyvavimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje (kuriame dalyvavimas net nėra privalomas), o ne dėl kitų priežasčių. Pažymi, kad pareiškėjo atstovo prie prašymo pridėtuose UAB „Lingvobalt“ sąskaitoje faktūroje dėl dokumentų vertimo ir kasos pajamų orderio kvite nurodyta, jog 142 Lt sumą už minėtų dokumentų vertimą sumokėjo pareiškėjo atstovas R. Mikulskas, tuo tarpu prašyme nurodyta, kad šias išlaidas patyrė pats pareiškėjas. Todėl daro išvadą, kad dokumentų (įrodymų), patvirtinančių pareiškėjo (o ne jo atstovo) išlaidas verčiant dokumentus, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Iš teismui pateikto pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kurias sudaro suma, sumokėta už kelionės (transporto) išlaidas vykstant į 2012 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį (1012,19 Lt už lėktuvo bilietą iš Sandnessjoen (Norvegija) į Vilnių ir 1201,57 Lt už keltą iš Talino į Stokholmą), vertimo išlaidas (142,78 Lt), t. y. iš viso teismo išlaidas sudaro 2356,54 Lt (1012,19 Lt + 1201,57 Lt + 142,78 Lt). Teismui pateiktas Wideore lėktuvo bilieto patvirtinimas (kvitas) patvirtina, kad už 2012 m. rugpjūčio 20 d. skrydį iš Sandnessjoen (Norvegija) į Vilnių buvo sumokėta 2157 NOK (1012,19 Lt) (b. l. 144-145), o iš Tallink Silja Line bilieto patvirtinimo matyti, kad už 2012 m. rugpjūčio 24 d. kelto bilietą iš Talino į Stokholmą sumokėta 1201,57 Lt (b. l. 146-147). UAB „Lingvobalt“ 2012 m. rugsėjo10 d. sąskaita faktūra Nr. 02572 ir 2012 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 138 patvirtina, kad dviejų dokumentų vertimą iš norvegų į lietuvių kalbą pareiškėjo atstovas sumokėjo 142,78 Lt (b. l. 150, 151).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2012 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje (b. l. 127).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-457/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-296/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jo gyvenamoji vieta pasikeitė ir šiuo metu jis dažniausiai ar ilgiausiai gyvena Norvegijoje. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visi pareiškėjui adresuoti procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu Bajorų kelio 2-oji g. 22, 08427 Vilnius (b. l. 120, 122, 138). Šis adresas nurodomas ir pareiškėjo pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 142). Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, matyti, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Taikos 79-32, Vilnius. Civilinio Kodekso 2.16 straipsnis numato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad T. N. dažniausiai gyvena Norvegijoje, kad ten yra jo didžioji turto dalis ar jo darbo vieta. Iš to spręstina, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Tuo tarpu pagal ABTĮ nuostatas, kelionės (transporto) išlaidos yra atlyginamos proceso šaliai, kurios gyvenamoji vieta yra kitame mieste, nei vyko teisminis procesas.

Transporto išlaidomis laikytinos tiesioginės kelionės išlaidos, šioms išlaidoms pagrįsti nepakanka pateikti vien kelionės bilietų, būtina įrodyti, kad atitinkamos kelionės išlaidos susijusios būtent su tam tikru teismo procesu, t. y. vykta į konkretų teismo posėdį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–32/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame prašyme pareiškėjas nepateikė informacijos apie tai, kiek laiko gyvena Norvegijoje, kada ir kokiu tikslu išvyko. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjo išlaidos sumokant už lėktuvo bilietą 2012 m. rugpjūčio 20 d. iš Norvegijos (Sandnessjoen miesto) skrendant į Vilnių bei 2012 m. rugpjūčio 24 d. kelionę keltu iš Talino į Stokholmą, po teismo posėdžio grįžtant atgal į Norvegiją, kelia pagrįstų abejonių dėl jų pripažinimo būtinomis ir įrodančiomis vykimą būtent į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį.

Pažymėtina, jog teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbu bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad šalies patirtos išlaidos turi būti proporcingos atliktam procesiniam veiksmui. Įvertinusi faktinę situaciją, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtos kelionės iš Norvegijos į Lietuvą išlaidos yra neproporcingai didelės jomis siekiamam tikslui pasiekti, t. y. dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame pareiškėjo interesams taip pat atstovavo ir jo atstovas advokatas R. Mikulskas, ypač įvertinus tai, kad teisminio nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu pareiškėją teismo posėdžiuose atstovavo jo atstovas pačiam pareiškėjui nedalyvaujant.

Dėl pareiškėjo taip pat prašomų atlyginti dokumentų vertimo išlaidų, pažymėtina, kad šios išlaidos patirtos pareiškėjo iniciatyva ir susijusios išimtinai su kelionės išlaidų pagrindimu (aukščiau minėtų lėktuvo ir kelto bilietų vertimu į lietuvių kalbą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant, ar tam tikros išlaidos susijusios su teismo procesu, vertintinas tokių išlaidų atsiradimo laikas, taip pat kieno iniciatyva tokios išlaidos atsirado ir pan. Šiuo atveju pareiškėjas vertimo išlaidas patyrė ne vykdydamas teismo įpareigojimą, o veikdamas savo iniciatyva, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos negali būti pripažintos būtinomis ir todėl nepriteistinos.

Remiantis išdėstytais argumentais, nesant pakankamų įrodymų, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos išlaidos buvo realios, būtinos ir pagrįstos, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 45 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. N. prašymo priteisti jam iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2356,54 Lt dydžio teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė