16982af0-a88d-4d75-96fa-b288f12fe69e · Alytaus apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-276-1023/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00581-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2(S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 11 d.Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajam S. S.,nukentėjusiajam L.

G., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,vieÅ¡ame teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ su statybininko profesija, dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : 2018 m. sausio 1 d., apie 23 val. 00 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė tris smÅ«gius L.

G. kumÅ¡timi į veidÄ , tuo nukentėjusiajam L. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, pavirÅ¡iniu odos nubrozdinimu deÅ¡inio skruosto srityje, virÅ¡utinio žandikaulio iÅ¡ deÅ¡inės II danties ir apatinio žandikaulio iÅ¡ deÅ¡inės II danties nuskėlimu. Å iais veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis S. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė (b. l. 97, 98), kad sausio 1 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, jis kirto L.

G. vienÄ kartÄ , bet ne tris kartus. Jis buvo neblaivus, bet nemano, kad dėl girtumo neprisimintų smÅ«gių skaičiaus. Kažkiek atsimena, bet ne viskÄ . Gal neatsimena dėl alkoholio. Atminties problemų neturi, galvos traumų neturėjo. Smogė vienÄ kartÄ kumščiu L. G. į žandÄ . Nežino dėl ko taip padarė, gal buvo tarp jų žodinis konfliktas. Konflikto neprisimena gal dėl alkoholio. Gal dėl alkoholio smÅ«gių skaičiaus neprisimena, bet vienÄ smÅ«gį prisimena tikrai, o dėl kitų negali pasakyti.

Jeigu bÅ«tų buvęs blaivus - taip bÅ«tų nesielgęs. Gailisi savo poelgio. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Nukentėjusysis sakė, kad jam dantis iÅ¡mušė. ŽalÄ norėjo atlyginti, bendravo su nukentėjusiuoju, bet nesusitiko, nes dirbo. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, žalÄ ketina atlyginti. Jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, gyvena kartu su tėvais, iÅ¡laidų nuomai neturi, iÅ¡laikytinių vaikų neturi. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iÅ¡ dalies, nurodydamas, jog sužalojo L.

G. vienu smÅ«giu, nesutikdamas dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.Nukentėjusysis L. G. teismo posėdžio metu (b. l. 98, 99) parodė, kad su S. S. yra pažįstami. 2018 m. sausio 1 d., 23 val. konfliktas įvyko pas A. M. namuose, jo kambaryje, ten su draugu nuvyko iÅ¡gerti. Ä®vykį matė A., J., S.. IÅ¡gertuvių metu ėjo namo ir bÅ«damas prie Darbo biržos suprato, kad neturi namų raktų.

Tuomet jis grįžo atgal ir S. S. jam pasakė, kad jis yra nepageidaujamas ir jam yra 15 minučių iÅ¡ ten iÅ¡eiti. Jis jam į tÄ klausimÄ nieko nesakė ir S. jam iÅ¡ karto kirto du smÅ«gius: vienÄ smÅ«gį į akį ir kitÄ Ä¯ žandikaulį. Trečio smÅ«gio neatsimena, bet galėjo bÅ«ti ir trečias smÅ«gis, nes po dviejų smÅ«gių prarado sÄ monę. S. kirto jam sėdint. Sėdėjo ant sofos ir po smÅ«gio nukrito ant žemės. Tuomet S. jį už striukės kapiÅ¡ono paėmęs iÅ¡tįsė iÅ¡ tų namų.

Jis jam nieko nesakė, prieš tai nekonfliktavo, vaišinosi alkoholiu. Vaišinimasis alkoholiu tęsėsi nuo gruodžio 31 d., gėrė su pertraukomis, buvo jau normaliai apsvaigęs, kiek tiksliai nepasakys, tačiau paeiti galėjo. Jo manymu S. gal buvo mažiau apsvaigęs. Po smūgių jam bėgo kraujas, nes namuose atsikėlė kraujuotas. Iš karto neatsimena ar bėgo kraujas po smūgių. Dantys po pirmo smūgio iškrito pas A. kambaryje. Po suduotų smūgių jautė skausmus. Dvi savaites negalėjo valgyti maisto, kadangi buvo iškelti dantys, juos gėlė, kraujavo dantenos.

Neteko dviejų dantų. Jie dar likę, bet jų yra mažai. Kai buvo pas medikus sakė reikės implantuoti naujus dantis, o Å¡iuos reikės traukti. PrieÅ¡ tai buvo sveiki dantys. Dėl Å¡ių smÅ«gių dantis reikės tvarkyti. Dėl dantų tvarkymo domėjosi Kaune, PetraÅ¡iÅ«nuose odontologijos klinikoje. Su implanto įdėjimu kainuos 1200 eurų. Jam sakė, kad reikia implanto. Vienas dantys kliba. Jis dar neiÅ¡trauktas. Abu dantys yra gyvi. Nedirba ir neturi už kÄ dantis susitvarkyti. Nuo to momento, kai iÅ¡mušė dantis nedirba.

Jam tai trukdo darbui, nes turi Å¡ypsotis. PrieÅ¡ tai dirbo, tačiau įmonės pavadinimo neatsimena. IÅ¡ pradžių mokinosi. Po to mokslus metė ir išėjo dirbti, o paskui išėjo iÅ¡ to darbo. Gaudavo 400 eurų, dirbdavo nuo 7 val. iki 17.30 val. Dirbdavo Å¡aldytuve, pakuodavo produkcijÄ , buvo sandėlio darbininku. Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 3000 eurų, nes buvo skausmai, valgyti negalėjo, reikėjo pas gydytojus važinėti. Buvo tik pasiklausinėti kokio gydymo dantims reikės. Jis gėrė tik nuo skausmo vaistus, kuriuos iÅ¡rašė gydytoja.

Juos vartojo 1 mėnesį laiko. Dar žande yra guzas po sumuÅ¡imo, kurį reikės iÅ¡sioperuoti. Jį tepė gydytojos iÅ¡raÅ¡ytu tepalu, kad sumažėtų, tačiau jis nesumažėjo. Guzas susidarė dėl sumuÅ¡imo. Gyvena iÅ¡laikomas mamos. Mama gyvena viena ir ji jį iÅ¡laiko. Su tėvu negyvena. Neturi pinigų, todėl nesikreipė dėl dantų sutvarkymo. Po smÅ«gių buvo ant akies mėlynė ir patinęs skruostas. Mėlynė dingo po savaitės, o burnÄ skaudėjo ilgai. Jam mėnesį reikėjo gerti vaistus, kad susitvarkytų dantenos.

Kieto maisto nevalgo, kadangi daktarė liepė nevalgyti kol nesusitvarkys normaliai dantų. S. sakė, kad atlygins žalÄ , bet nieko neatlygino, neatsiprašė. Draugai pasityčioja, kai nusiÅ¡ypso, todėl kompleksuoja dėl iÅ¡vaizdos.Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (b. l. 99, 100), kad sausio 1 d. jie gėrė su S.. Apie 22 – 23 val. atėjo L. ir tiesiog jie kartu gėrė, iki vakaro nuo ryto buvo iÅ¡gėrę apie 3 – 4 butelius, kol jo mama paprašė kažkÄ iÅ¡praÅ¡yti dėl per didelio triukÅ¡mo.

Tuomet jis atėjo į kambarį ir pasakė L., kad bÅ«tų laikas namo iÅ¡eiti, bet jis to nesuprato. S. paprašė L., kad iÅ¡eitų. L. pasakė, kad niekur neis. Tuomet S. jį paėmė už pakarpos ir pasakė, kad jam nėra vietos. Neatsimena kÄ tiksliai L. atsakė, bet tai paneigė ir S. kirto jam du smÅ«gius. L. suklupo ir jis pamatė kaip L. iÅ¡spjovė kraujo. Tuo metu iÅ¡girdo, kad tėvas pradėjo Å¡Å«kauti, todėl nubėgo pas jį į kitÄ namo galÄ raminti. Apraminęs tėvÄ jis išėjo į laukÄ ir tuo metu L. iÅ¡eidinėjo pro kiemo vartus link miesto, o S. rÅ«kė cigaretę.

L. yra daugiau nei pažįstamas, bet neskaito, kad jis yra jo draugas. Kol jo nebuvo triukÅ¡mo nebuvo. Konfliktas tarp S. S. ir L. G. toks, kad S. ėmėsi iniciatyvos, griebė ir trenkė pora kartų. S. pasakė, kad G., kad jam ten ne vieta. Jis neatsimena tiksliai, bet L. kažkÄ riktelėjo ant jo ar neis, ar atÅ¡ok ir viskas prasidėjo. Buvo pirmiausiai papraÅ¡yta. S. smÅ«giavo kumščiu ir pataikė į žandÄ . Matė du smÅ«gius. Po to nematė, nes išėjo raminti tėvų. Nemano, kad buvo daugiau smÅ«gių, nes L. buvo suklupęs. SmÅ«gių metu L. sėdėjo ant sofos.

Tuomet jis pamatė, kad jis nugriuvo ant žemės. S. papriekaiÅ¡tavo, kodėl jis taip padarė ir iÅ¡bėgo pas tėvÄ , S. liko su G. toje patalpoje. Kambaryje buvo iÅ¡spjauta kraujo, o daugiau nieko. Tarp kraujo nebuvo nuskilusių dantų. G. jam buvo skambinęs. Sakė, kad buvo nuskelti du dantys. Nesiskundė skausmais. IÅ¡ 2018 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti (b. l. 10, 11), kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo valda aptverta medine tvora, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės auga gyvatvorė.

Ä® valdÄ patenkame pro medinius vartelius. Kieme stovi automobilis Audi. Gyvenamasis namas vieno aukÅ¡to su mansarda. Įėjimo durys užrakintos. PrieÅ¡ įėjimo duris yra betoninis laiptelis, kuriame yra metalinėmis grotelėmis uždengta įduba Å¡iukÅ¡lėms, kuri pilna nuorÅ«kų. Durų niekas neatidarė, apžiÅ«rėti patalpų viduje nebuvo galimybės. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (b. l. 24), kad L. G. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas deÅ¡inio skruosto srityje, virÅ¡utinio žandikaulio iÅ¡ deÅ¡inės III danties ir apatinio žandikaulio iÅ¡ deÅ¡inės II danties nuskėlimai galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Veikos kvalifikavimas ir vertinimasPagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. sausio 1 d. apie 23 val. 00 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienai, kambaryje. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės neneigė, jog jis sužalojo nukentėjusįjį, nurodydamas, jog kumščiu sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į žandÄ , tačiau nepripažino suduotų smÅ«gių skaičiaus, nurodydamas, kad gal dėl alkoholio smÅ«gių skaičiaus neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo nurodęs, jog sudavė du smÅ«gius į veidÄ (b. l. 52).

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad kaltinamasis kirto du smÅ«gius: vienÄ smÅ«gį į akį ir kitÄ Ä¯ žandikaulį (b. l. 13, 16, 98, 99). Be to, teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis parodė, kad galėjo bÅ«ti ir trečias smÅ«gis, kurio jis neatsimena, nes po dviejų smÅ«gių prarado sÄ monę. Liudytojas A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog tiesiogiai pats matė, kaip kaltinamasis du kartus smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ (b. l. 28, 29, 99, 100).

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trimis smÅ«giais. Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai svarbioms aplinkybėms, atsižvelgiant į įrodymų visumÄ , į tai, jog tiek nukentėjusysis, tiek minėtas liudytojas parodė, kad prieÅ¡ suduodant smÅ«gius nukentėjusysis sėdėjo, o po smÅ«gių, jų pasėkoje nukentėjusysis sukniubo, nukrito ant žemės, nepaneigtina galimybė, kad vienas iÅ¡ sužalojimų - pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas, galėjo įvykti ir nuo kritimo po suduotų dviejų smÅ«gių, juolab tai patvirtina ir pati specialisto iÅ¡vada, nurodanti, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (b. l. 24).

Pažymėtina, jog specialistas iÅ¡vadoje nurodęs, jog sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl to, kad veikos pasėkoje nukentėjusiajam buvo nuskelti du dantys, byloje ginčo nekilo, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog žalÄ dėl nuskeltų dantų norėjo atlyginti, bendravo su nukentėjusiuoju, civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, žalÄ ketina atlyginti. Nuskeltų dantų faktÄ veikos pasėkoje patvirtina ir pačio nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai bei specialisto iÅ¡vada. Tai, kad veika įvykdyta bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio konflikto metu, siekiant iÅ¡praÅ¡yti nukentėjusįjį iÅ¡eiti, patvirtino visi bylos duomenys: tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai.

Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, veikos nebÅ«tų padaręs. Abejoti nukentėjusiojo, liudytojo A. M. parodymais, specialisto iÅ¡vada nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiÅ¡kai patvirtina S. S. kaltę. Taigi, nagrinėjamojoje byloje S. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia muÅ¡damas - kumščiu smogdamas į veido sritį, pasikėsino į nukentėjusiojo sveikatÄ , Å¡ia veika sukėlė padarinius - L.

G. nežymų sveikatos sužalojimÄ ; tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas konstatuoja, kad iÅ¡tyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai bei aukščiau įvertinti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad S. S. 2018 m. sausio 1 d., apie 23 val. 00 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė tris smÅ«gius L.

G. kumÅ¡timi į veidÄ , tuo nukentėjusiajam L. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, pavirÅ¡iniu odos nubrozdinimu deÅ¡inio skruosto srityje, virÅ¡utinio žandikaulio iÅ¡ deÅ¡inės II danties ir apatinio žandikaulio iÅ¡ deÅ¡inės II danties nuskėlimu. Å iais veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo S. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.Bausmės skyrimasTeismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Kaltinamasis S. S. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 36, 37), baustas administracine tvarka, turi vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ (b. l. 38 – 42), dirba (b. l. 96), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 47), nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų (b. l. 96). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog asmuo anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais ir su rÅ«kymu neleistinose vietose, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, įtakotas alkoholio, kÄ pripažino teisme kaltinamasis, o ne susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas.

Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡tirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, padarymo motyvÄ , kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnio teistumo nebuvimÄ , atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , sunkinančiÄ ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad S. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimÄ sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai), paskiriant įpareigojimus: tęsti darbÄ ir bÅ«ti namuose nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 69 straipsnyje - įpareigojant atlyginti žalÄ per tam tikrÄ optimalų laikÄ , proporcingai užtikrinantį tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiojo interesus.

Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos S. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajam.Dėl civilinio ieškinio BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimÄ patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 103 – 106) praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo S. S. priteisti jo naudai 2852 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami tuo, kad dėl S. S. nusikalstamų veiksmų jam buvo iÅ¡muÅ¡ti du dantys, kuriuos bÅ«tina iÅ¡rauti, pataisyti nėra galimybės, bÅ«tina implantuoti du naujus dantis. Atlikus dantų rentgeno nuotraukas buvo nustatyta, kad gydymas kainuos 2852 Eur. Dėl nuskeltų dantų patyrė didelį fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį dėl savo sveikatos, nes buvo smÅ«giuota į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis, iki Å¡iol kenčia didelius nepatogumus, nes negali atsikÄ sti maisto, jo sukramtyti, valgo dažniausiai skystÄ maistÄ , prarado svorio, kompleksuoja dėl savo iÅ¡vaizdos, vengia bendravimo su žmonėmis, Å¡ypsotis, nes matosi nuskelti du dantys, kas bjauroja iÅ¡vaizdÄ , patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, nusivylimÄ , jaučia didelę moralinę nuoskaudÄ , dėl patirto streso ir nervinės įtampos blogai miega.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po suduotų smūgių jautė skausmus, nes dvi savaites negalėjo valgyti maisto, kadangi buvo iškelti dantys, juos gėlė, kraujavo dantenos, gėrė apie mėnesį laiko nuo skausmo vaistus. Dar žande yra guzas po sumušimo, kurį reikės išsioperuoti. Jį tepė gydytojos išrašytu tepalu, kad sumažėtų, tačiau jis nesumažėjo. Guzas susidarė dėl sumušimo. Po smūgių buvo ant akies mėlynė ir patinęs skruostas.

Mėlynė dingo po savaitės, o burnÄ skaudėjo ilgai. Draugai pasityčioja, kai nusiÅ¡ypso, todėl kompleksuoja dėl iÅ¡vaizdos. Nuo to momento, kai iÅ¡mušė dantis, nedirba, nes jam tai trukdo darbui, nes turi Å¡ypsotis. Kadangi nedirba, tai neturi už kÄ dantis susitvarkyti. Gyvena iÅ¡laikomas mamos. Civilinis atsakovas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos pripažįsta, žalÄ ketina atlyginti. Nurodė, kad dirba, jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, gyvena kartu su tėvais, iÅ¡laidų nuomai neturi, iÅ¡laikytinių vaikų neturi.Teismas aukščiau nustatė, kad dėl nukentėjusiojo L.

G. nežymaus sveikatos sužalojimo kaltas S. S., tarp jo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl nukentėjusiajam padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta. IeÅ¡kiniu nukentėjusysis nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro bÅ«simos dantų gydymo iÅ¡laidos, sumoje – 2852 Eur. IÅ¡ byloje pateikto gydytojo odontologo raÅ¡to matyti, kad įvertinus L. G. dentalines 42 ir 13 dantų rentgeno nuotraukas, indikuotina dantis Å¡alinti dėl didelių pakitimų Å¡aknų virÅ¡Å«nėse kuo skubiau, paÅ¡alinus bus sriegiami implantai, protezuojama cirkonio keramikos vainikėliais, sudarytas gydymo planas, nurodytos konkrečios reikalingo gydymo kainos (b. l. 107).

Tai, kad Å¡i žala yra neabejotinai patirta Å¡io nežymaus sveikatos sužalojimo pasėkoje patvirtina byloje esantys įrodymai, tame tarpe specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, pats civilinis atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos padarymo ir jos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus ir teisinius motyvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, tuo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė minėtÄ Å¾alÄ , kuri priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su nusikalstamais S. S. veiksmais, tuo, kad jis akivaizdu dėl patirtų savo sužalojimų, finansinių rÅ«pesčių dar negalėjo atlikti dantų kompleksinio gydymo, tačiau iÅ¡laidos neabejotinai yra realios, todėl S. S. įpareigotinas atlyginti patirtÄ minėtÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis).

Nukentėjusysis, kaip minėta, taip pat praÅ¡o priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens ( bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5.). Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumÄ .

Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis akivaizdu, kad patyrė ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nepatogumus, negalėjo ilgÄ laikÄ kramtyti, valgė tik skystÄ maistÄ , dantenos kraujavo, pÅ«liavo, tikėtina, kad nukentėjusysis, bÅ«damas jaunuoliu ir netekęs keleto dantų, dėl to jaučia ir psichologinius padarinius, iÅ¡gyvena dėl savo iÅ¡vaizdos, jaučia bendravimo sunkumus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltės formÄ â€“ veikė tiesiogine tyčia, į pakankamai sunkiÄ pačio kaltinamojo turtinę padėtį (nors dirba, bet gauna minimalias pajamas, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas, įgijęs paklausiÄ statybininko profesijÄ , todėl gali susirasi geriau apmokamÄ darbÄ ), padarytos turtinės žalos dydį, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumÄ , nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos bÅ«klės (reikalingas dantų Å¡alinimas, protezavimas, dantenos pÅ«liuoja, negali kramtyti kieto maisto ir pan.), taip pat į formuojamÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Ä®vertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektÄ darbingumÄ Å¡ios veikos pasėkoje; nors jis nedirba, tačiau nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje jis prarado darbÄ , juolab pats teismo posėdžio metu nurodė, jog prieÅ¡ tai dirbo įmonės Å¡aldytuve, kur pakuodavo produkcijÄ , buvo sandėlio darbininku, todėl neaiÅ¡ku kokios objektyviai pateisinamos priežastys lėmė išėjimÄ iÅ¡ darbo, juolab nėra duomenų, kad veikos pasėkoje jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grÄ Å¾inimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, kad yra negrįžtami liekamieji reiÅ¡kiniai dėl patirtų sužalojimų.

Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam patirtÄ neturtinę žalÄ , taip pat atsižvelgia į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 289,62 Eur iki 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-109-976/2018 ir kt.). Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimÄ bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus), užtikrinant protingÄ prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir atsižvelgiant į teisminę praktikÄ nukentėjusiajam priteistina arti vidurkio teismų priteisiama neturtinės žalos suma 500 Eur (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso iÅ¡laidųPagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Nukentėjusiajam civiliniam ieÅ¡kovui L. G. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, nurodant, kad valstybės iÅ¡laidos, teikiant nemokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , sudaro 169 Eur (b. l. 110).

Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieÅ¡kinio sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamÄ jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, Å¡ios iÅ¡laidos yra priteistinos iÅ¡ kaltinamojo, kuris dirba ir nors Å¡iuo metu jo nurodymu jis gauna minimalias pajamas, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , įgijęs paklausiÄ profesijÄ , todėl mažinti Å¡ias iÅ¡laidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡omos priteisti 169 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis už nukentėjusiojo L.

G. atstovavimÄ Å¡ioje byloje ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo S. S. valstybės naudai.Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymÄ . Atsižvelgiant į tai, S. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 57, 58).Daiktų turinčių reikÅ¡mę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbÄ , per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .Nukentėjusiojo L.

G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2852 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai. IÅ¡ieÅ¡kotojas:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.Kaltinamajam S. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, iÅ¡aiÅ¡kinti S. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus, nurodant pageidavimÄ jį nagrinėti raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                      Vaida Baumilė