1697fe4f-5d63-446f-8b0c-2aba53ad307c · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-631-908/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39756-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.4.6.1; 25.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko, nuteistajam A.

V. ir jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijui Fomkin), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 54 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaitytas A.

V. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. spalio 4 d., 14.30 val., iki 2020 m. spalio 5 d., 12.13 val. (viena diena), iÅ¡bÅ«tas laikas, laikant, kad likusi nesumokėta A. V. paskirtos baudos dalis sudaro 52 MGL (2 600 Eur) dydį. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkanti 2 500 Eur suma. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 5 d.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 4 d., apie 14.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) terminÄ iki vienerių metų. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės argumentuojamas tuo, kad jis viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus ir davė iÅ¡samius parodymus, teigdamas, jog tik sėdėjo automobilyje ir rÅ«kė.

Tarp jo ir liudytojų kilo žodinis konfliktas, nes liudytojas Å . V. reikalavo, kad apeliantas perstatytų automobilį. Jis atsisakė tai daryti, nes ryte vartojo alkoholį. Liudytojas Å . V. pats perstatė jo automobilį. Po to, apelianto teigimu, jis pas liudytojÄ P. J. vartojo alkoholį. Pamatęs atvykusį policijos ekipaÅ¾Ä pats atėjo pas pareigÅ«nus. Jeigu bÅ«tų neblaivus vairavęs automobilį, nebÅ«tų taip pasielgęs. Jo parodymus patvirtina liudytojų D. L., E. S. ir P. J. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas jais nesirėmė, neatsižvelgė ir į tai, kad P. J. parodymus davė, praėjus ilgam laiko tarpui nuo nagrinėjamo įvykio.

Apelianto nuomone, liudytojų Å . V., L. M., R. P. ir A. V. parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nepatikimi, nes jie nematė, kad jis bÅ«tų vartojęs alkoholį, tik iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ nuomonę dėl jo neblaivumo požymių. Kita vertus, nuo jo galėjo sklisti alkoholio kvapas, nes jis ryte buvo iÅ¡gėręs keturias skardines alaus, be to, galėjo neriÅ¡liai kalbėti, svirduliuoti dėl nuovargio, nes naktį dirbo taksi vairuotoju. Å ių liudytojų parodymai, kad jis vairuojamu automobiliu kliudė tvorÄ , yra neteisingi, nes įvykio vietoje nėra tvoros.

Tai bÅ«tų patvirtinusi įvykio vietos apžiÅ«ra, kuri nebuvo atlikta. Prie bylos medžiagos nėra pridėtas liudytojos L. M. skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įraÅ¡as, kuris patvirtintų, kad liudytoja policijÄ kvietė dėl kilusio konflikto, o ne dėl to, kad jis neblaivus vairavo automobilį. Specialistas J. R. paaiÅ¡kino, kad alkoholio koncentracija jo kraujyje po ryte iÅ¡gertų keturių skardinių alaus galėjo sudaryti ne daugiau, kaip 0,34 promilės. 2,61 promilės neblaivumo laipsnis jam buvo nustatytas dėl to, kad jis jau po nagrinėjamo įvykio vartojo brendį.

Tai patvirtino liudytojas P. J.. Skunde pabrėžiama ir tai, kad prieÅ¡ pat blaivumo patikrÄ , jis rÅ«kė, todėl tai turėjo įtakos matavimo rezultatams. Apelianto įsitikinimu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas yra per didelis. Vairavimo faktas buvo itin trumpas, kieme bandant perstatyti automobilį. Be to, iki nagrinėjamo įvykio jis dirbo taksi vairuotoju, turi neįgalų sÅ«nų, kurį reikia vežioti į gydymo įstaigas, o sutuoktinė neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Prie apeliacinio skundo pridėta telefono skambučių suvestinė, kuri turėtų patvirtinti, kad prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį jis kvietė taksi, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad jis nevairavo automobilio, o prieÅ¡ingi kaltinimo liudytojų parodymai yra nepatikimi; be to, nesutinka su nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise terminu, kurį vertina, kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ , akcentuodamas tai, kad automobilio vairavimas buvo itin trumpas.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, taip pat individualizuodamas nuteistojo A. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę, teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina tai, kad teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti, kokios iÅ¡vados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

10. Nagrinėjamu atveju A. V. nuteistas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,61 promilės neblaivumas.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis A. V. nevairavo automobilio. Kita vertus, apelianto pozicija yra dviprasmiÅ¡ka: nors jis teigia, jog nevairavo automobilio, tačiau kartu ginčija savo neblaivumÄ , kuris reikÅ¡mingas vieninteliu – automobilio vairavimo, aspektu; be to, nors nuteistasis A. V. teigia, kad nevairavo automobilio, tačiau praÅ¡o sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminÄ , akcentuodamas tai, kad automobilio vairavimas buvo itin trumpas.

Pastarasis apeliacinio skundo praÅ¡ymas taip pat prieÅ¡tarauja pagrindiniam apelianto praÅ¡ymui priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Paminėtina ir tai, kad iÅ¡ nuteistojo A. V. gynėjo baigiamosios kalbos pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 203) matyti, jog gynyba rinko duomenis, skirtus spręsti klausimÄ dėl nuteistojo A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kurio viena iÅ¡ sÄ lygų yra asmens visiÅ¡kas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (tačiau asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymo perduoti nuteistÄ jį A.

V. jo atsakomybei pagal laidavimÄ byloje nėra).

12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis A. V. pats sugrįžo į įvykio vietÄ , pamatęs atvykusius policijos pareigÅ«nus, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nepripažino savo kaltės, teisiamojo posėdžio metu davė iÅ¡samius parodymus ir tai bandoma pateikti, kaip rodančius jo įsitikinimÄ savo nekaltumu, tačiau apelianto elgesys sudaro prieÅ¡ingÄ Ä¯spÅ«dį. Pirma, iÅ¡ liudytojų Å . V., L. M. ir R. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 109–120) matyti, kad tuo metu, kai L.

M. kvietė policijÄ , nuteistasis A. V. buvo įvykio vietoje ir tai iÅ¡girdęs pasiÅ¡alino. Jeigu apeliantas, kaip teigia, nevairavo automobilio, ne tik pasiÅ¡alinimas, bet ir alkoholio vartojimas iki aplinkybių nustatymo, žinant apie policijos kvietimÄ , bÅ«tų nelogiÅ¡ki. Antra, vyriausiojo patrulio A. P. tarnybinis praneÅ¡imas ir neblaivumo nustatymo aktas (1 t., b. l. 15, 36) pagrindžia, kad sugrįžęs nuteistasis A. V. bendraudamas su policijos pareigÅ«nais buvo neužtikrintas savimi: iÅ¡ pradžių neigė vairavęs automobilį, o po kelių minučių pasakė, jog tai darė prieÅ¡ 1 valandÄ , jo paaiÅ¡kinimai nuolat kito; be to, nuteistasis A.

V. nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 13 valandÄ (kitaip Å¡io įraÅ¡o negalima paaiÅ¡kinti, jeigu tikėti apeliantu, kad jis naktį dirbo taksi vairuotoju). Paminėtina ir tai, kad liudytojų Å . V. ir L. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (1 t., b. l. 109–117) pagrindžia, jog nuteistasis A. V. ne kartÄ atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , kol galiausiai sutiko tai padaryti. Visa tai prieÅ¡tarauja nuteistojo A. V. versijai, kad jis nevairavo automobilio ir alkoholį vartojo po įvykio bei neleidžia sutikti, kad jis buvo įsitikinęs savo nekaltumu.

Trečia, tokiÄ versijÄ nuteistasis A. V. iÅ¡ esmės iÅ¡kėlė ir jÄ patvirtinti turinčius liudytojus D. L., E. S. ir P. J. pakvietė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (1 t., b. l. 157, 161–163, 165–167) (policijos pareigÅ«nams to nenurodė (1 t., b. l. 15), o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ pasinaudojo teise neduoti parodymų (1 t., b. l. 62–63)), po to, kai jo gynėjas buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga (1 t., b. l. 79–80) ir po kaltinimo liudytojų Å .

V., L. M., R. P. ir A. V. apklausų (1 t., b. l. 109–119, 159–161). Tai leidžia abejoti nuteistojo A. V. iÅ¡keltos versijos patikimumu. Pagaliau, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuteistojo A. V. iÅ¡keltÄ versijÄ paneigia byloje esantys įrodymai.

13. IÅ¡ liudytojų Å . V., L. M., R. P. ir A. V. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 109–119, 159–161) matyti, kad jie nurodė nuteistojo A. V. neblaivumo požymius: nuo jo sklidusį alkoholio kvapÄ , jo neriÅ¡liÄ kalbÄ ir sutrikusiÄ koordinacijÄ . Be to, liudytojai Å . V., L. M. ir R. P. (liudytojas A. V. tuo metu buvo išėjęs) parodė, kad jie matė, kaip nuteistasis A. V., bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį. Liudytojų Å . V., L. M. ir R. P. parodymų ir Policijos registruojamų įvykių registro duomenų (1 t., b. l. 6–10) sugretinimas rodo, kad 14.05 val., kai L. M. kvietė policijÄ , nuteistasis A. V. vairavo automobilį. Tuo tarpu alkotesterio kvitų rodmenys (1 t., b. l. 37, 38) pagrindžia, kad nuteistajam A. V. pirmojo tikrinimo 14.30 val. metu nustatytas 2,63, o antrojo tikrinimo 14.49 val. metu – 2,61 promilės neblaivumas.

14. Apeliaciniame skunde bandoma sukelti abejonių kaltinimo liudytojų parodymų patikimumu. Pirma, apeliantas nurodė, kad liudytojų Å . V., L. M. ir R. P. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog jis vairuojamu automobiliu kliudė tvorelę, neatitinka tikrovės, nes įvykio vietoje jos nėra, pabrėždamas, kad tai bÅ«tų nustatyta, jeigu policijos pareigÅ«nai bÅ«tų atlikę įvykio vietovės apžiÅ«rÄ . Pirmiausia, pastebėtina tai, kad pats nuteistasis A. V. apie tai nenurodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir neprašė atlikti atitinkamų proceso veiksmų, nors jo gynėjas praėjus trims dienoms (2020 m. spalio 7 d.) po nagrinėjamo įvykio (2020 m. spalio 4 d.) buvo supažindintas su bylos medžiaga, įskaitant kaltinimo liudytojų parodymus (1 t., b. l. 79–80). Be to, iÅ¡ liudytojo Å . V. pareiÅ¡kimo, kurį paraÅ¡u taip pat patvirtino liudytojos L. M. ir R. P. (1 t., b. l. 1), bei vyriausiojo patrulio A. P. tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b. l.

15) matyti, kad apie tai, jog nuteistasis A. V. vairuojamu automobiliu kliudė tvorelę, kaltinimo liudytojai netrukus po įvykio nurodė atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Nėra pagrindo manyti, kad esant tokioms aplinkybėms visi jie bÅ«tų davę melagingus paaiÅ¡kinimus, nes policijos pareigÅ«nai tai iÅ¡ karto nustatytų. Paminėtina ir tai, kad nagrinėjama byla yra nesusijusi su galimu eismo įvykiu, todėl tokie proceso veiksmai, kaip įvykio vietovės apžiÅ«ra, siekiant nustatyti galimus svetimo turto sugadinimo pėdsakus, neturi reikÅ¡mės įrodinėjant nuteistojo A. V. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ .

15. Antra, apeliaciniame skunde nurodyta, kad liudytojų Å . V., L. M., R. P. ir A. V. parodymai apie jo neblaivumo požymius yra jų subjektyvi nuomonė. Atsakant į šį argumentÄ , negalima nepastebėti to, kad apeliantas, prieÅ¡taraudamas sau, čia pat bando pateisinti tokiÄ galimybę, nurodydamas, jog alkoholio kvapas nuo jo galėjo sklisti dėl ryte iÅ¡gertų keturių skardinių alaus, o jo neriÅ¡li kalba ir sutrikusi koordinacija galėjo bÅ«ti nuovargio dėl darbo naktį pasekmė. Vis dėlto, tai paneigia specialisto J.

R. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai (1 t., b. l. 198–200), kad tokie neblaivumo požymiai, kaip neriÅ¡li kalba, sutrikusi koordinacija ir akivaizdus elgsenos pakitimas, kuriuos liudytojai pastebėjo pas nuteistÄ jį A. V., bÅ«dingi vidutiniam neblaivumo laipsniui (nuo 1,51 promilės). Atsižvelgiant į tai, įvertinus iki pietų praėjusį laikÄ , tokie nuteistojo A. V. neblaivumo požymiai negalėjo atsirasti dėl jo nurodytų ryte iÅ¡gertų keturių skardinių alaus, nes tada alkoholio koncentracija kraujyje galėtų sudaryti lengvÄ 0.34 promilės siekiantį neblaivumÄ .

Tai atitinka alkotesterio kvitų rodmenis dėl nuteistajam nustatyto sunkaus neblaivumo laipsnio ir sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ kaltinimo liudytojų parodymų teisingumu.

16. Trečia, apeliantas bando sudaryti įspÅ«dį, kad kaltinimo liudytojai jį apkalba dėl tarp jų kilusio konflikto, tačiau liudytojų Å . V., L. M., R. P. ir A. V. parodymai tai paneigia (1 t., b. l. 109–119, 159–161). Netgi iÅ¡ nuteistojo A. V. pakviesto liudytojo D. L. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 161) matyti, kad, nors jis pro langÄ matė, jog nuteistasis A. V. ir aukÅ¡tas jaunuolis garsiai diskutavo, tačiau stumdymosi ar muÅ¡tynių nematė ir, apskirtai, tam nesuteikė didesnės reikÅ¡mės, todėl nestebėjo.

Kita vertus, neabejotina, kad tuo metu, kai nuteistasis A. V. vairavo automobilį, Å . V. bandė jį sulaikyti, L. M. kvietė policijÄ , buvo kilęs Å¡urmulys, kurį nuteistasis A. V. bando pateikti sau palankia linkme, tačiau jo versijÄ paneigia aptarti liudytojų parodymai. Apeliaciniame skunde taip pat daroma prielaida, kad L. M. policijÄ galėjo kviesti dėl kilusio konflikto. Tai paneigia Policijos registruojamų įvykių registro duomenys (1 t., b. l. 6–10), kuriuose užfiksuota, kad ji policijÄ kvietė dėl to, jog neblaivus asmuo (nuteistasis A.

V.) vairavo automobilį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraÅ¡as atskleistų kitokias aplinkybes, todėl jo iÅ¡reikalavimas yra perteklinis ir nereikalingas. Pažymėtina tai, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

17. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas nuteistojo A. V. blaivumo patikros teisėtumas teigiant, kad alkotesterio rodmenims įtakos galėjo turėti tai, jog jis rÅ«kė ir iÅ¡ karto buvo priverstas tikrintis blaivumÄ . Pažymėtina tai, kad apie tai apeliantas pirmÄ kartÄ nurodė apeliaciniame skunde ir tokiÄ nuteistojo nurodytÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ vyriausiojo patrulio A. P. tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b. l.

15) matyti, kad A. V. buvo supažindintas su alkotesterio rodmenimis ir jų neginčijo. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones, apelianto blaivumas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija), buvo patikrintas du kartus, alkotesterio rodmenys neprieÅ¡tarauja tarpusavyje (1 t., b. l. 37, 38). Be to, kaip minėta, apklausiami liudytojai Å . V. ir L. M. parodė, kad nuteistasis A. V. iÅ¡ pradžių vengė pasikrinti blaivumÄ , policijos pareigÅ«nai jį ilgai įkalbinėjo tai daryti. Tai paneigia apelianto versijÄ , kad jis rÅ«kė ir iÅ¡ karto buvo priverstas tikrintis blaivumÄ .

18. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistojo A. V. parodymus patvirtina jo pakviestų liudytojų D. L., E. S. ir P. J. parodymai (1 t., b. l. 161–163), kita vertus, apeliantas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie liudytojai bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu jo nematė, todėl apie automobilio vairavimÄ nieko nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi liudytojų D. L., E. S. ir P. J. parodymus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes nei vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad matė automobilio perstatymo aplinkybes, kurias pripažįsta pats nuteistasis A.

V. (tik nesutinka, kad jis tai darė). Be to, apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytus liudytojo P. J. parodymų neatitikimus kitiems įrodymams bandoma pateisinti nuo nagrinėjamo įvykio iki jo apklausos praėjusiu ilgu laiko tarpu. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pats nuteistasis A. V. nei policijos pareigÅ«nams (1 t., b. l. 15), nei apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ (1 t., b. l. 62–63) nenurodė, kad liudytojas P. J. gali žinoti bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mės turinčių aplinkybių, pastarÄ jį pakvietė tik į prieÅ¡paskutinį teisiamÄ jį posėdį pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 157).

Kita vertus, nuo nagrinėjamo įvykio (2020 m. spalio 4 d.) iki liudytojo P. J. apklausos (2021 m. birželio 29 d.) buvo praėję tik kiek daugiau, nei pusė metų, tačiau jo parodymų neatitikimai yra esminiai.

19. Antai iÅ¡ liudytojo P. J. parodymų (1 t., b. l. 162–163) matyti, kad jis į kiemÄ atvažiavo apie 14 val., apie 5 minutes rinkosi daiktus iÅ¡ bagažinės, kai prie jo priėjo nuteistasis A. V.. Ä® teisėjo patikslinantį klausimÄ liudytojas P. J. atsakė, kad nuteistasis A. V. prie jo priėjo vienas, tuo metu kieme asmenų nematė. Vis dėlto, liudytojų Å . V., L. M. ir R. P. parodymų ir Policijos registruojamų įvykių registro duomenų (1 t., b. l. 6–10, 109–119) sugretinimas rodo, kad 14.05 val., kai, pasak liudytojo P. J., jis buvo kieme, L.

M. kvietė policijÄ , o nuteistasis A. V. vairavo automobilį. Be to, iÅ¡ liudytojų Å . V., L. M. ir R. P. parodymų (1 t., b. l. 109–119) matyti, kad Å . V. tuo metu bandė sustabdyti nuteistÄ jį A. V., reikalavo jo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, pats jį perstatė ir kt. Matyti ir tai, kad kaltinimo liudytojai įvykio vietoje buvo iki tol, kol policijos pareigÅ«nai jiems leido iÅ¡vykti, todėl liudytojas P. J. jų negalėjo nematyti. Negana to, pats nuteistasis A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 165–167), parodė, kad tuo metu tarp jo ir kaltinimo liudytojų buvo kilęs konfliktas.

Akivaizdu, kad liudytojas P. J. negalėjo viso to nematyti ir negirdėti, ir, kaip parodė, apie tariamÄ konfliktÄ sužinoti tik vėliau prie jo priėjus nuteistajam A. V.. Visa tai teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl to, ar liudytojas P. J. apskritai dalyvavo nagrinėjamame įvykyje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo jo parodymais apie alkoholio vartojimÄ su nuteistuoju A. V. po įvykio, tuo labiau, kad, kaip minėta, pats nuteistasis A. V. netrukus po įvykio policijos pareigÅ«nams nurodė, jog alkoholį vartojo prieÅ¡ 13 valandÄ .

20. Apibendrinama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis A. V. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,61 promilės neblaivumas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, A. V. skirdamas bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, 97 straipsnio 1 dalyje, visoms joms skyrė vienodÄ teisinę reikÅ¡mę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam motyvuotai paskyrė BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ , su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį pagrįstai nustatydamas artimÄ minimaliam bei, vadovaudamasis BK 65 ir 66 straipsniais, tinkamai į baudÄ Ä¯skaitė nuteistojo A. V. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo A. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę, taip pat pagrįstai ir teisėtai jam paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis – privalomai konfiskuotino, tačiau trečiajam asmeniui priklausančio automobilio vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ bei vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsnio 1–3 dalimis – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kuria naudodamasis jis padarė nusikaltimÄ , kurio terminÄ motyvuotai nustatė mažesnį negu vidurkis ir skaičiavimo pradžiÄ nustatė nuo atitinkamos kardomosios priemonės paskyrimo.

23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise terminu, kurį apeliantas vertina, kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ , akcentuodamas tai, kad automobilio vairavimas kieme buvo itin trumpas, taip pat tai, kad jis prieÅ¡ įvykį dirbo taksi vairuotoju, turi neįgalų sÅ«nų, kurį reikia vežioti į gydymo įstaigas, o sugyventinė neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas priskiriamas teismo prerogatyvai.

Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ atsižvelgtina į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 12 punktas; Nr. 2K-100-648/2019, 15 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto vertinimu, kad trumpalaikis automobilio vairavimas, kieme bandant perstatyti automobilį, sudaro pagrindÄ nuteistojo nusikaltimÄ vertinti, kaip mažiau pavojingÄ . A. V. padarė pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , jam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikaltimas padarytas daugiabučio namo kieme, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės (Å¡iuo konkrečiu atveju buvo liudytojai) ir kuriame stovi kiti automobiliai, yra kitas turtas.

Iš liudytojų Š. V., L. M. ir R. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 109–119) matyti, kad nuteistojo A. V. vairuojamas automobilis kliudė atraminę tvorelę, be to, Š. V. bandė jį sustabdyti ir neleisti vairuoti automobilį, todėl pagrįsta manyti, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų (1 t., b. l. 74–75) matyti, kad A. V. per pastaruosius trejus metus iki nagrinėjamo įvykio keturis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai neleidžia spręsti, jog jis yra pavyzdingas vairuotojas.

Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė apelianto nurodytoms šeiminėms aplinkybėms, kurių teisėjų kolegija nemato pagrindo vertinti kitaip ir joms suteikti išskirtinę reikšmę, tik pastebi, kad jos nesulaikė apelianto nuo nusikaltimo padarymo. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise jo patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti jos taikymo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 16 punktas).

24. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra tinkamai individualizuotas, adekvatus padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingas ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant atimti iÅ¡ jo galimybę daryti naujus atitinkamus teisės pažeidimus. Tai sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjos Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė Nijolė Žimkienė