1697df1e-7a4d-4452-9c8a-e9d48eb166dc · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Šiugždinytė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-238/2013;Teisėjas R. Grigas              Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01274-2011-4;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Viktoro Preikšo ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajam Virgilijui G.

Å ., jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Å pilkovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Virgilijaus G. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžio (kuris patikslintas 2012-11-05 nutartimi ir iÅ¡taisytos raÅ¡ymo klaidos), kuriuo Virgilijus G. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, pagal BK 186 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, pagal BK 186 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, pagal BK 186 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 186 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėjus, skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Tuo pačiu nuosprendžiu V. G. Å . iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

             V. G. Å . pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 2011-12-31, naudodamas psichinę prievartÄ , t.y. sistemingai plÅ«sdamasis necenzÅ«riniais bei įvairiais įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais, baugino nukentėjusiÄ jÄ A. J., be to sistemingai skambindamas mobiliuoju telefonu ir į buto duris, grasino susidoroti, taip laikė jÄ nuolatinės baimės ir netikrumo bÅ«senos, tokiais veiksmais davė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.Be to, V.

G. Å . pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011-12-10, apie 18.15 val., įlipęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkonÄ , plÅ«sdamasis necenzÅ«riniais žodžiais ir daužydamas rankomis bei kojomis balkono duris ir langus, tokiais grasinančiais žodžiais, kaip „sudaužysiu tavo galvÄ â€œ, „sulaužysiu“, „užmuÅ¡iu“ ir kt., grasino A. J. susidoroti, grasino jÄ nužudyti, laikė jÄ nuolatinės baimės ir netikrumo bÅ«senos, tokiais veiksmais davė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.Tuo pačiu nuosprendžiu V.

G. Å . nuteistas ir pagal BK 186 straipsnio 2 dalį (epizidas degalinėje „Statoil Vilijampolė“), BK 186 straipsnio 2 dalį (epizodas degalinėje „Lukoil Baltija“), BK 186 straipsnio 1 dalį (epizodas degalinėje UAB „Lanx“), BK 186 straipsnio 2 dalį (epizodas bare „Re public“), tačiau Å¡i nuosprendžio dalis neskundžiama.Apeliaciniu skundu V. G. Å . praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-22 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, pakeisti, priimti dėl Å¡ios nuosprendžio dalies iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ .

Skunde nurodoma, jog nuosprendis priimtas neteisingai įvertinus įrodymus. Nepagrįstai spręsta, jog nukentėjusiosios A. J. parodymus pagrindžia liudytojų S. J. J., J. P., S. L. ir S. I. parodymai. Nepakankamai įvertinta, jog inkriminuotų veikų padarymo laikotarpiu tarp apelianto ir nukentėjusiosios A. J. vyko aÅ¡trus skyrybų procesas, ginčai dėl bendravimo su nepilnamete dukra, todėl V. G. Å . skambindavo buvusiai sutuoktinei, siekdamas ne jÄ Ä¯bauginti, o iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡eimyninius santykius.

Be to, pati nukentėjusioji nurodė, jog ji nekeldavo telefono ragelio, todėl vien tik sistemingas skambinimas telefonu arba į buto duris, nukentėjusiajai nekeliant telefono ragelio ar neatidarant durų, negali būti vertinamas kaip psichinės prievartos naudojimas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog nei vienas liudytojas nėra matęs ar girdėjęs, kad nukentėjusioji būtų terorizuojama ar jai būtų grasinama susidoroti. Net A. J. tėvai S. J. J. ir L. J. parodė, jog niekada nėra girdėjęs, kad apeliantas būtų grasinęs jų dukrai.

Kaimynai V. K. ir A. K. irgi paneigė nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad V. G. Å . iÅ¡sukinėjo laiptinėje elektros lemputes ar daužydavo gėlių vazonus. Skundo autoriaus nuomone, nesant pakankamų jo kaltės įrodymų, nuosprendžio dalis dėl kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalis turi bÅ«ti panaikinta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. G. Å . ir jo gynėjas A. Å pilkovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė K. Mockienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.V.

G. Å . neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 186 straipsnio 2 dalį (epizodas degalinėje „Statoil Vilijampolė“), BK 186 straipsnio 2 dalį (epizodas degalinėje „Lukoil Baltija“), BK 186 straipsnio 1 dalį (epizodas degalinėje UAB „Lanx“), BK 186 straipsnio 2 dalį (epizodas bare „Re public“), todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Apeliantas ginčija jo nuteisimÄ pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteisimo pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.Kolegija konstatuoja, kad pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį apeliantas nuteistas pagrįstai. Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali bÅ«ti įrodoma, kad nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta ir kad tÄ veikÄ padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Kolegija pažymi, kad nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kolegija daro iÅ¡vadas, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteisdamas apeliantÄ , teismas tinkamai taikė minėtas nuostatas.Nuosprendžiu V. G. Å . nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011-12-10, apie 18.15 val., įlipęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkonÄ , plÅ«sdamasis necenzÅ«riniais žodžiais ir daužydamas rankomis bei kojomis balkono duris ir langus, tokiais grasinančiais žodžiais, kaip „sudaužysiu tavo galvÄ â€œ, „sulaužysiu“, „užmuÅ¡iu“ ir kt., grasino A.

J. susidoroti, grasino jÄ nužudyti, laikė jÄ nuolatinės baimės ir netikrumo bÅ«senos, tokiais veiksmais duodamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Kolegijos nuomone, pagal šį kaltinimÄ apeliantas nuteistas pagrįstai. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir konstatavo jų pakankamumÄ kaltei pagrįsti. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalis baudžiamÄ jÄ atsakomybę numato už grasinimÄ nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas turi bÅ«ti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis - kaltė - pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis V. G. Å . sutuoktinei - nukentėjusiajai A. J. aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo požiÅ«rį į jÄ bei konflikto sprendimo bÅ«dÄ , t. y.

įlipęs į balkonÄ , plÅ«sdamasis necenzÅ«riniais žodžiais ir daužydamas rankomis bei kojomis balkono duris ir langus, grasindamas „sudaužyti galvÄ â€œ, „sulaužyti“, „užmuÅ¡ti“, sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jo grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti realiai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra pakankamų aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtinančių įrodymų, tačiau iÅ¡ surinktų duomenų matyti, jog apie šį epizodÄ sudarančius veiksmus parodė ne tik nukentėjusioji, bet ir pats skundo autorius, kuris neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡eimyninius santykius, vis dėlto lipo į trečio aukÅ¡to balkonÄ (net ne vienÄ kartÄ ), plÅ«do nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, kuriuos teisme gėdijosi atkartoti, todėl netikėti A.

J. parodymais nėra jokio pagrindo. Grasinimų įvykdymo realumÄ , kolegijos nuomone, taip pat patvirtina faktas, kad pajutusi pavojų, nukentėjusioji kvietėsi policijos pagalbÄ (policijos pareigÅ«nų – liudytojų J. P. ir S. L. parodymai). Policijos darbuotojų J. P., S. L. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad nukentėjusioji paskambinusi į policijÄ pranešė apie tai, kad apeliantas jai grasina, o po to parašė pareiÅ¡kimÄ , kur nurodė, kad jis grasinio nužudyti ir susidoroti. Teismas, vertindamas aplinkybę apie tai, ar tikrai įrodyta, jog įvykio metu nuteistasis grasino susidoroti ir nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , atsižvelgia į nukentėjusiosios parodymus, kurie Å¡iÄ aplinkybę patvirtino.

Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę ji nurodė paskambinusi ir praneÅ¡usi policijai apie įvykį, taip pat nurodė protokole pareiÅ¡kime policijai (t. 1, b. l.

17) ir apklausta nukentėjusiÄ ja ikiteisminiame tyrime ir teisme, kuomet buvo įspėta už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir už melagingų parodymų davimÄ pagal LR BK 236 str. ir BK 235 straipsnį. Todėl daroma iÅ¡vada, kad bÅ«dama įspėta nukentėjusioji privalėjo duoti teisingus parodymus ir juos davė.Aplinkybė, jog grasinimų balkone negirdėjo kiti liudytojai, pvz., kaimynai, V. G. Å . kaltės dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepaneigia, nes apelianto veiksmų ar iÅ¡sakytų žodžių liudytojai galėjo nematyti ir negirdėti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį apeliantas nuteistas pagrįstai, todėl Å¡i jo apeliacinio skundo dalis atmetama, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Dėl nuteisimo pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pripažinti apeliantÄ kaltu padariusius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , yra nepagrįsta. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ .

Tai formalioji nusikaltimo sudėtis: nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų pareiÅ¡kimo – jo iÅ¡sakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimÄ sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali bÅ«ti įvairÅ«s. Žmogaus terorizavimas taip pat gali pasireikÅ¡ti ir sistemingais - ne mažiau 3 kartus pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant sukelti stresÄ , nerimÄ , baimę žmogui.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresÄ , nerimÄ , baimę, ir nori taip veikti. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ .

Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikÅ¡mę turi tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Taigi nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

AnalogiÅ¡kai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ . Kaip matyti iÅ¡ anksčiau nurodytų argumentų, pagrindinė sÄ lyga atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti yra grasinimo realumas, tai yra nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, pastaroji bei sistemingumo aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos.

IÅ¡ byloje esančių 2011-12-02 A. J. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų matyti, jog ji patvirtino, kad 2011-10-25 jos sutuoktinis V. G. Å . išėjo iÅ¡ namų (gyventi atskirai) pasiėmęs savo daiktus, nuo to laiko jis dažnai skambino į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ vakarais, tačiau ji su juo nekalbėjo. Jis dažnai vaikščiojo aplink namus, norėjo į juos sugrįžti, tačiau ji buvo padavusi procesinius dokumentus dėl skyrybų ir kitų susijusių reikalavimų. Taip pat aptariamame apklausos protokole pati A.

J. parodė, jog jos pareiÅ¡kime nurodyti sutuoktinio grasinimai susidoroti nebuvo realÅ«s, į policijÄ ji kreipėsi tik dėl įkyrių skambučių telefonu ir į buto duris, o ikiteisminį tyrimÄ ji pati paprašė nutraukti (t.1, b. l. 38). Tuo pagrindu ir 2011-12-05 nutarimu ikiteisminį tyrimÄ pradėti atsisakyta (t. 1, b. l. 39). IÅ¡ Å¡ių duomenų turinio, taip pat įvertinus ir tai, jog teismo posėdyje A. J. irgi nepateikė jokių kitų ir pakankamų sistemingų grasinimų realumÄ patvirtinančių duomenų (pvz., nukentėjusioji nurodė, jog į sistemingus skambučius telefonu ar į buto duris ji nereagavo, t.y. telefonu neatsiliepdavo, buto durų neatidarydavo) bei jų nepatvirtino kitų liudytojų parodymai (pvz., nukentėjusiosios tėvai S. J.

J. ir L. J. parodė, jog niekada nėra girdėję, kad apeliantas bÅ«tų realiai grasinęs jų dukrai. Kaimynai V. K. ir A. K. irgi paneigė nukentėjusios parodymus apie tai, kad V. G. Å . iÅ¡sukinėjo laiptinėje elektros lemputes ar daužydavo gėlių vazonus) ar kiti įrodymai (nukentėjusioji teigė, jog ji ir jos tėvas turi grasinimų ir jų realumÄ patvirtinančių audio įrašų, tačiau jų byloje nebuvo pateikta), apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. G. Å . dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas nepagrįstai.

Yra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad procesas negalimas, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalauja apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Å iuo atveju dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir apelianto padarytos veikos apraÅ¡yme nuosprendyje minėtos aplinkybės nėra nurodytos. Be to, kaltinimas, dėl kurio apeliantas yra nuteistas, nekonkretus ir nėra detalizuotas. AnalogiÅ¡kai nekonkrečios kaltinimo aplinkybės apraÅ¡ant veikÄ iÅ¡dėstytos ir kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai, ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , be to, Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, iÅ¡ kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį turinio nėra aiÅ¡kus tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«dai, netiksliai iÅ¡reikÅ¡ti konkretÅ«s veiksmai, patvirtinantys sisteminį psichinės prievartos panaudojimÄ bei aplinkybės, patvirtinančios, kad tokiais veiksmais buvo duotas pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Nuosprendyje Å¡is neiÅ¡samus kaltinimas atkartotas. Todėl minėtÄ nuosprendžio dalį negalima laikyti teisėta ir pagrįsta.

Esant Å¡ioms aplinkybėms yra teisinga apeliacinio skundo dalis, kur teigiama, kad apeliantas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai. Todėl Å¡i apeliacinio skundo dalis tenkinama, nuosprendžio dalis (nuteisimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį) naikinama, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindas). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai neįskaitė į bausmę laiko, kurį jis iÅ¡buvo sulaikyme ir suėmime.

Å i apeliacinio skundo dalis pagrįsta, todėl tenkinama. Konstatuojama, kad į galutinę bausmę turėjo bÅ«ti įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-12-10 iki 2011-12-11 (t. 2, b. l. 46, 49); nuo 2012-01-10 iki 2012-01-11 (t. 2, b. l. 55, 56, 57); nuo 2012-01-11 iki 2012-01-12 (t. 2, b. l. 60, 61, 62) bei sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-01-26 iki 2012-10-22 (t. 2, b. l. 64, 70-71, 80-82, 165-166, t. 3, b. l. 77-78). To teismas nepadarė, todėl nuosprendis keistinas ir minėtas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmės laikÄ .

Nuosprendis keičiamas, nes teismas netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 326 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ė : nuteistojo V. G. Å . apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. G. Å . nuteistas pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.             V. G. Å . dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, po paskirtų bausmių subendrinimo skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje subendrinus bausmes paskirta bausmė laisvės atėmimas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 p. „a“ p. p. ir 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-12-10 iki 2011-12-11, nuo 2012-01-10 iki 2012-01-12, nuo 2012-01-26 iki 2012-10-26, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginti 2 BBD dydžio (260 litų) baudos daliai ir laikyti atlikusiu bausmę.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

                          Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Šiugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                    Viktoras Preikšas Arūnas Paštuolis