16953064-7519-45fa-b929-e956cbf02e15 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 13357-655/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00668-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.2.;1.1.4.2.; 1.2.14.10. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ilonai Žukaitei,nukentėjusiajam P. S.,gynėjai advokatei Eleonorai Adai UnčiÅ«rienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2014-03-18 atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, anksčiau teistas 12 kartų: 1) 2002-09-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, bei 278 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymÄ 2 metams;             2) 2003-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; 3)             2005-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 4)             2005-12-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių; 5)             2006-04-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; 6)             2006-06-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams; 7)             2008-11-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį– laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 8)             2008-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių; 9)             2011-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį,– 5 MGL dydžio bauda; 10) 2011-11-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 40 parų; 11) 2012-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikaltimai), pritaikius BK 63 straipsnio 4 d., laisvės atėmimu 3 metams. 2013-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 12) 2014-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2d., 30 parų areÅ¡tu.

BK 64 str. 1d., 3d. ir 65 str. 1d.1p. tvarka, areÅ¡to bausmė subendrinta su 2012-07-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 20 dienų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014-03-03. Ä® paskirtÄ bausmės laikÄ Ä¯skaityta viena para, iÅ¡bÅ«ta laikinajame sulaikyme, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : M. M. pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ Ä¯sibraudamas į saugyklÄ .

Nusikalstama veika padaryta esant Å¡ioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2014-03-03, apie 15.30 val., M. M. iÅ¡lauždamas garažo Nr. 42, esančio Žygio g. 91, Vilniuje užraktÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ nukentėjusiam P. S. priklausantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi vertingų daiktų garaže nerado. M. M. teismui nurodė, kad supranta pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neprisipažįsta ir paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ jis važiuodamas į Darbo birÅ¾Ä , pakliui nusileido į kažkokio namo parkingÄ , kad galėtų susileisti narkotikus.

Netrukus ten atėjo P. S. ir klausinėjo kaltinamojo, kÄ jis čia veikia. Ä® tÄ parkingÄ yra trys įėjimai, o jis ten įėjo pro pakeltus įvažiavimo vartus. Nei vieno garažo (bokso) vartų atidaryti net nebandė. Nuo nukentėjusiojo bėgo ir nesileido sulaikomas todėl, kad turėjo paskirtÄ 3 metų laisvės atėmimo bausmę, nuo kurios atlikimo slapstėsi. Jokių įrankių, kurie nurodyti kaltinamajame akte, neiÅ¡mėtė, nes jų neturėjo. Nežino, kuris garažas yra nukentėjusiojo ir kokie daiktai jame buvo, nes nebandė atidaryti nei vienų durų.

Mano, kad nukentėjusiojo parodymai dėl įsilaužimo į jo garaÅ¾Ä ir kaltinamojo veiksmų yra neteisingi. Nukentėjusysis nurodė, kad įsilaužimo metu jokie įrankiai nebuvo panaudoti, kad užtenka tik stipriau duris truktelėti iÅ¡ apačios, todėl kaltinamasis mano, kad nukentėjusiojo garažo bokso spyna jau buvo sugadinta iki kaltinamojo atėjimo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad į ŽirmÅ«nų mikrorajonÄ atvažiavo pas pažįstamus pasiimti narkotikų – heroino, kad tuo metu, kai nukentėjusysis jį rado garaže, jau buvo susileidęs narkotikus.

Sulaikytas jis buvo prie penkiaaukščio namo laiptinės, nuo garažo iki vietos kur jį sulaikė, yra apie 300 m. atstumas, kito vaikino, kuris galimai jį vijosi, nematė. Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis detaliai nurodė įėjimus, kuriais galima patekti į požeminį garaÅ¾Ä ir kokiu bÅ«du galima iÅ¡eiti. PaaiÅ¡kino, kad eidamas susileisti narkotikų, nieko nesusitiko, nematė kas nusileido liftu. Tuo metu kai leidosi narkotikus, iÅ¡girdo važiuojant liftÄ , todėl nenorėdamas, kad bÅ«tų surastas, norėjo iÅ¡eiti pro atidarytus vartus, bet jie jau buvo užsidarę.

IÅ¡važiuojančios iÅ¡ garažo maÅ¡inos nematė. Kur padėjo Å¡virkÅ¡tÄ , neatsimena, o indelį, kuriame virė narkotikus, komisariate iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę.              Nukentėjusysis P. S. teismui paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jam esant namuose, apie 15.30 val., suveikė garažo durų signalizacija. Surinkus kodÄ bute, arba pačiame garaže, galima jÄ iÅ¡jungti, todėl iÅ¡jungęs signalizacijÄ , liftu iÅ¡ buto nusileido į garaÅ¾Ä , kuriame pamatė kaltinamÄ jį, bandantį atkelti kito bokso duris.

Jis buvo pasilenkęs. Nors garaže bÅ«na tamsu, tačiau jam prieinant prie kaltinamojo užsidegė Å¡viesa. Å viesa požeminiame garaže užsidega nuo judesių daviklių. Paklausus, kÄ kaltinamasis veikia svetimame garaže, Å¡is pasakė, kad atėjo pas draugÄ ir norėjo iÅ¡eiti pro duris, esančias prie liftų. Neteisingai kaltinamasis nurodo, kad įėjo į požeminį garaÅ¾Ä pro pakeltus vartus, nes jų atidarymui reikalingas pultas, kurio pastarasis neturėjo, todėl mano, kad Å¡is į garaÅ¾Ä pateko nusileisdamas laiptais.

Nukentėjusiajam klausiant kaltinamojo, kÄ jis čia veikia, Å¡is atsakė, kad atėjo pas draugÄ , tačiau negalėjo nurodyti kuriame bute gyvena draugas ir kas jis. Ä®tardamas, kad Å¡is asmuo laužėsi į jo garaÅ¾Ä , kartu su kaltinamuoju įlipo į liftÄ ir iÅ¡ rÅ«sio pakilo į pirmÄ aukÅ¡tÄ , tačiau kai tik išėjo pro duris, pastarasis pradėjo bėgti. Vejantis ir bandant pargriauti, kaltinamasis iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės kažkokį ilgÄ smailÄ daiktÄ ir artėdamas link nukentėjusiojo pradėjo juo mojuoti.

IÅ¡sigandęs leido Å¡iam bėgti, o pats per atstumÄ jį sekė ir Å¡aukėsi pagalbos. Sustojusio automobilio vairuotojo paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Vaikinas paliko savo automobilį ir bėgdamas paskui nukentėjusįjį, iÅ¡ savo telefono iÅ¡kvietė policijÄ . Nukentėjusysis, bėgdamas paskui kaltinamÄ jį matė, kaip Å¡is staigiai, deÅ¡ine ranka į kairę pusę, kažkÄ numetė. Vėliau dar kažkÄ iÅ¡metė ir nukentėjusysis girdėjo, kaip metamas daiktas atsitrenkė į balkono grotų virbus.

Kai ten atėjo su tyrėja, ant grotų buvo pakibusios replės, netoliese rado ir prieÅ¡ tai iÅ¡mestÄ atsuktuvÄ . Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių, bei kaltinamojo klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad prieÅ¡ pradėdamas bendrauti su kaltinamuoju, savo garažo durų nepatikrino. KaltinamÄ jį bandė sulaikyti todėl, kad jo garažo signalizacija galėjo suveikti tik bandant atidaryti duris. Yra įsitikinęs, kad garažo duris atidarinėti galėjo tik kaltinamasis, nes kitų asmenų ten nebuvo.

Matė, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, kad bandė atkelti kito garažo vartus. Nežino, ar buvo naudojami įrankiai atidarinėjant jo garaÅ¾Ä . Mano, kad galėjo užtekti vien stipraus patraukimo, nes spyna buvo paprasta, kaip ir kituose garažuose, užkiÅ¡imo sklendė yra iÅ¡ aliuminio, todėl stipriai keliant vartus, jÄ galima arba nulenkti, arba nulaužti. TÄ kartÄ jo garaže buvo tik automobilis ir dėžės, nes po dviračio vagystės 2009 metais, garaže vertingų daiktų nelaiko.

Mano, kad kaltinamasis turėjo girdėti signalizacijos garsÄ , bet bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotikų, į tai nereagavo, todėl ir nepabėgo. Savo pareiktÄ ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti.Liudytoja J. B. teismui nurodė, kad prisimena atvejį, kai Žygio, Minties gatvėse buvo gaudomas asmuo, kuris ar tai bandė patekti, ar tai pateko, į garažus, esančius Žygio g. Gauto praneÅ¡imo turinio dabar nebeprisimena. Gali bÅ«ti, kad kaltinamÄ jį vijosi pats pranešėjas. Prisimena, kad kaltinamasis buvo sugautas Minties g., prie namo laiptinės. AsmeniÅ¡kai nematė, kad kaltinamasis mėtytų kokius nors daiktus, nors kažkÄ apie surastus atsuktuvÄ ir reples, yra girdėjusi.

Neatsimena, kaip atrodė sulaikytasis vaikinas. Pagarsinus tarnybinį paraneÅ¡imÄ , liudytoja patvirtino jame nurodytas aplinkybes ir atsakydama į klausimus, patikslino, kad garažo durų spyna tikrai buvo ne pakabinama, tačiau ar dar kas nors buvo sulaužyta, ar buvo kažkokie varžteliai iÅ¡traukti, neprisimena. Liudytojas R. K. teismui paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu neprisimena įvykio detalių, todėl praÅ¡o vadovautis tuo, kas paraÅ¡yta jo tarnybiniame praneÅ¡ime. Prisimena tai, kad tarnybos metu buvo gautas praneÅ¡imas, jog buvo įsilaužta į garaÅ¾Ä , bei tai, kad Minties g., pastebėjo asmenį, kurio požymiai buvo nurodyti praneÅ¡ime.

Porininkas, su kuriuo dirbo tÄ dienÄ priėjo prie vaikino ir netrukus jį atvedė į tarnybinį automobilį, paaiÅ¡kino, kodėl Å¡is yra sulaikomas. Po to atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ , fotografavo garažo duris. Kiek prisimena, buvo bandyta spynÄ laužyti, bet pavyko, ar nepavyko, nežino. Prisimena tik tai, kad matėsi įsilaužimo į garaÅ¾Ä požymiai. Garažo durys yra pakeliamos, todėl buvo bandyta kažkÄ tai pakiÅ¡ti po jomis tam, kad jas pakelti. Ar buvo sugadinta durų spyna, neprisimena.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, po byloje esančių fotonuotraukų peržiÅ«ros, liudytojas patikslino, kad nuotraukose yra pažymėtos vietos, kuriose užfiksuoti akivaizdÅ«s laužimo pėdsakai. Nesutinka su kaltinamojo teiginiu, kad įvykio vietoje užfiksavo ankstesniojo durų laužimo pėdsakus, nes apžiÅ«ros metu pėdsakai buvo Å¡vieži, neapdulkėję. Požeminio garažo patalpa tvarkinga, nei prie garažo durų, nei aplink jokių daiktų nerado. Kaltinamojo pavirÅ¡inės apžiÅ«ros metu pas jį rado bintÄ , Å¡aukÅ¡tÄ , Å¡virkÅ¡tÄ .

             Liudytojas E. K. teismui paaiÅ¡kino, kad budėjimo metu buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, jog buvo bandoma įsilaužti arba, kad buvo įsilaužta į požeminius garažus, esančius prie Å iaurės miestelio ir, kad pranešėjas vejasi įtariamÄ jį. Ä®važiavus į vienÄ iÅ¡ kiemų, esančių netoli nusikaltimo vietos, pamatė pilietį, kuris atitiko praneÅ¡ime nurodytus požymius. VyriÅ¡kis, galimai pamatęs pareigÅ«nÄ , įbėgo į penkiaaukščio namo laiptinę, kur ir buvo surastas, sulaikytas ir atvesdintas prie policijos automobilio.

Nukentėjusysis, priėjęs prie automobilio, atpažino sulaikytÄ jį asmenį. Sulaikytojo asmens pavirÅ¡inės apžiÅ«ros metu buvo surasta: bintas, Å¡virkÅ¡tas, Å¡aukÅ¡tas. Nukentėjusysis nurodė, kad bėgdamas kaltinamasis iÅ¡metė kažkokius daiktus, lyg tai darbo instrumentus, todėl su kolege ieÅ¡kojo jų, bet nerado. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad su nukentėjusiuoju tuo marÅ¡rutu, kuriuo bėgo kaltinamasis, nepraėjo. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu matė, kad į požeminį garaÅ¾Ä galima nusileisti ir laiptais, ir įvažiuoti automobiliu, kad garažų duryse yra ventiliacijos angos, kurios buvo iÅ¡laužtos ne vienose duryse.

Liudytojas M. K. teismui paaiÅ¡kino, kad yra operatyvinės grupės darbuotojas, vyksta tik į įvykių vietas, todėl kaltinamojo nežino. „Šiaurės miestelyje“ įsilaužimai į požeminius garažus yra dažnas atvejis, todėl konkrečiai Å¡io įvykio aplinkybių, neatsimena. PeržiÅ«rėjęs byloje esančias fotonuotraukas, liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje nukentėjusysis prašė, kad nuotraukose nesimatytų automobilio valstybinių numerių. Ä®vykio vietoje visų garažų vartai vienodi, nulaužti jų užrakto mechanizmÄ , nesudėtinga.

Neprisimena, ar matė kažkokių laužimo žymių. Mano, kad jeigu garažo durų mechanizmas nesugadintas, be įrankių neįmanoma jų atidaryti, bet jeigu anksčiau mechanizmas buvo sugadintas, duris galima atidaryti stipriai keliant į viršų. Prisimena, kad su nukentėjusiuoju ieÅ¡kojo kaltinamojo iÅ¡mestų įrankių, kad reples rado užkibusias ant balkono grotų, kad kažkur netoliese rado atsuktuvÄ .              Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. nurodė, kad 2014-03-03, apie 16 val., važiuojant automobiliu Žygio gatve, jį sustabdė vyriÅ¡kis, kuris pasakė, kad vejasi vagį ir paprašė pagalbos.

Palikęs kelkraÅ¡tyje savo automobilį, liudytojas nubėgo su nukentėjusiuoju, bėgdamas kvietė policijÄ . Matė, kaip asmuo, kurie jį vijosi, iÅ¡metė kažkokį daiktÄ (b.l. 116). 2014-03-03 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad yra sugadintas garažo Nr. 42 uždarymo mechanizmas (b. l. 5-7). Minėti duomenys visiÅ¡kai atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas laikytinas M. M. kaltės įrodymu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, sugadindamas garažo durų užraktÄ , įsibrovė į P. S. priklausantį garaÅ¾Ä ir pasikėsino pagrobti jame buvusį turtÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, o tik pro atidarytus pakeliamus požeminio garažo vartus pateko į požeminį garaÅ¾Ä , turėdamas vienintelį tikslÄ â€“susileisti heroinÄ , teismas vertina kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ . Tokios nuomonės teismas laikosi vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ . Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , jis į požeminį garaÅ¾Ä liftu nusileido todėl, kad suveikė požeminio garažo durų signalizacijos pultas, o tai reiÅ¡kia kad buvo atidaromos jo garažo bokso durys.

Tolimesni kaltinamojo veiksmai, o bÅ«tent: nelogiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai nukentėjusiajam apie atsiradimo požeminiame garaže priežastis, bandymas pabėgti nuo nukentėjusiojo, su savim turėtų įrankių iÅ¡metimas ir kt. daugiau paneigia, negu patvirtina kaltinamojo parodymus dėl patekimo į požeminį garaÅ¾Ä tikslo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų užfiksuotomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir jų paaiÅ¡kinimais apie tai, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusiojo garažo durų užraktas yra kÄ tik sulaužytas.

Byloje nėra duomenų, kad įsibraudamas į saugyklÄ kaltinamasis bÅ«tų panaudojęs reples, arba atsuktuvÄ , kurie rasti netoli nusikaltimo padarymo vietos, todėl faktas, kad Å¡ie įrankiai buvo rasti, nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu M. M. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .Ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylÄ nagrinėti teisiamajame teismo posėdyje, M. M. taip pat buvo kaltinamas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymu, t.y. nedidelės vertės svetimo turto sugadinimu. 2015-03-12, teismo posėdžio metu prokurorė prašė nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ dėl įstatymu uždraustos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje padarymo, kadangi 2015-01-01, įsigaliojus naujai Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio redakcijai, M.

M. padaryta veika yra dekriminalizuota (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti tęsiamas baudžiamasis procesas. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas 12 kartų, administracine tvarka baustas, įraÅ¡ytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ , diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus.

Gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Atlikus teismo psichiatro konsultacijÄ , nustatyta, kad skirti M. M. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Kadangi kaltinamasis anksčiau ne kartÄ buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , dėl savo neteisėto elgesio tinkamų iÅ¡vadų nedaro, todėl BK 27 str. prasme, jis yra recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės, skiriamos kaltinamajam, tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik skiriant griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytini BK 64 straipsnio reikalavimai dėl Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su 2014 m. liepos 14d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nukentėjusysis P. S. byloje pareiÅ¡kė 386,26 Lt( 111,87 EUR) dydžio ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, padarytos sugadinant garažo užraktÄ , atlyginimo ir dėl 2500 Lt (724,05 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl turtinės žalos yra pagrįstas, jos dydį patvirtina teismui pateikti dokumentai, todėl Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis nurodė, kad Å¡i žala atsirado dėl sukelto streso, nesaugumo jausmo ir laiko, prarasto tiriant nusikaltimÄ ir aiÅ¡kinantis jo aplinkybes praradimu. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ atsižvelgiant į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nei pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, nei palaikydamas jį teisme, nukentėjusysis nenurodė, kad dėl pasikėsinimo apvogti jo garaÅ¾Ä , bÅ«tų patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pan.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis, imdamasis iniciatyvos sulaikyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, garbingai atliko pilietinę pareigÄ , kad garažo durų užrakto sugadinimas nesukėlė nukentėjusiajam didelių turtinių nuostolių, todėl Å¡iuo atveju, teismo vertinimu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas kaltinamojo atžvilgiu, laikytinas pakankama moraline statisfakcija.Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo“, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡Â kaltinamojo 119,66 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b.l.135, 191).

PraÅ¡ymas netenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui už jo darbÄ apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies „c“ punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ Â arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti,  turi gauti pagalbÄ Â nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali.

BÅ«tinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisiamajame posėdyje yra nustatytas teismo nutartyje, konstatavus, kad nedalyvaujant gynėjui, kaltinamojo, atliekančio ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, teisės ir teisėti interesai nebus tinkamai ginami. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam M. M. buvo paskirtas gynėjas teikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (BPK 51 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad kaltinamais M.

M. nedirba, legalių pragyvenimo lėšų neturi, todėl pagrįstai manytina, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, bÅ«tų pažeista jo teisė į nemokamÄ gynybÄ , o pats sprendimas bÅ«tų grynai deklaratyvus ir neįgyvendinamas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaujantis įstatymo, garantuojančio teisę į nemokamÄ gynybÄ nuostatomis, bei laikantis protingumo ir teisingumo kriterijų, Vilniaus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, atmestinas.Kaltinamajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė, neskirtina.

BPK nustatyta tvarka iÅ¡spręstinas daiktinių įrodymų klausimas. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 , teismas, n u s p r e n d ž i a : M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nubausti 3 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis Å¡iÄ bausmę, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, subendrinti su 2014-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ ja bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 3 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės dalį atliktÄ pagal ankstesnįjį nuosprendį.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-03-23). Kardomosios priemonės neskirti.Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ M. M. priteisti P. S. 111,87 EUR. P. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, atmesti.Daiktinius įrodymus: reples ir atsuktuvÄ , saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                              Ainora Kornelija Macevičienė