16937646-59f7-4c7a-a877-e6f22b0abf53 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1742-392/2013 Proceso Nr. 2-03-3-01321-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3.; 42.8.; 114.11.    (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2013 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J.

V. ir R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2435-631/2012 pagal ieÅ¡kovų J. V. ir R. K. ieÅ¡kinį atsakovui D. M. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovai J. V. ir R. K. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. M. 41.750 Lt skolÄ , 1.461,25 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3.664,55 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad 2011-10-06 mirė ieÅ¡kovų tėvas P. V., kurio turtÄ jie paveldėjo. 2001-06-20 P. V. ir atsakovas pasirašė paprastÄ jį vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo P. V. iki 2001-10-15 sumokėti 60.000 Lt skolÄ . Atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės grÄ Å¾inti skolÄ , kadangi P. V. sumokėjo tik 11.950 Lt. Atsižvelgiant į tai, 2008-01-15 P. V. ir atsakovas sudarė naujÄ sutartį dėl likusios 48.050 Lt skolos grÄ Å¾inimo dalimis, tačiau atsakovas skolos taip ir negrÄ Å¾ino.

Kadangi ieÅ¡kovai yra P. V. teisių perėmėjai, kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intÄ skolÄ ir palÅ«kanas. Atsakovas D. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nors pripažino, kad buvo skolingas ieÅ¡kovų tėvui P. V. nurodytÄ 60.000 Lt sumÄ , tačiau teigė, jog skolÄ jam visiÅ¡kai grÄ Å¾ino. Dalis skolos buvo mokama banko pavedimais, kita didžioji dalis skolos buvo grÄ Å¾inta grynaisiais pinigais, atsakovui atliekant įvairius darbus ir suteikiant paslaugas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kovų J.

V. ir R. K. ieÅ¡kinį atsakovui D. M. atmetė. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atsakovo pateiktÄ banko sÄ skaitos iÅ¡klotinę, 2008-01-15 susitarimÄ , liudytojų N. V. ir A. A. parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas yra atsiskaitęs su velioniu P. V. galutinai pagal paskolos sutartį. Ä®rodymas apie vėliausiÄ darytÄ kasmėnesinį bankinį pavedimÄ skolos grÄ Å¾inimui yra 2009-02-27 dienos. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovai atsiėmė dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus.

Apie grÄ Å¾intÄ likusiÄ paskolos sumÄ ir buvusius P. V. ir atsakovo tarpusavio įsipareigojimus, bendrus darbus, projektavimo darbų sutartį ieÅ¡kovams galėjo bÅ«ti nežinoma, ieÅ¡kovai Å¡ių aplinkybių patvirtinimui ar paneigimui įrodymų nepateikė. IÅ¡ liudytojų parodymų nustatyta, kÄ patvirtino ir ieÅ¡kovų atstovė, jog P. V. buvo teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs, itin atidus kreditorius, iki smulkmenų suraÅ¡ydavęs skolų grÄ Å¾inimo sÄ lygas ir terminus, mokėtinas palÅ«kanas įskaičiuodamas iÅ¡ karto į bendrÄ sumÄ , vis primindavęs ir nurodydavęs skolininkams jų pareigas ir pan.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog per beveik trijų metų laikotarpį (nuo 2009-02-27 (paskutinė atsakovo įmoka banko pavedimu) iki P. V. mirties 2011-10-06) P. V. neatlikus jokių aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ atsakovo yra pagrindas pripažinti, jog jie buvo atsiskaitę, skola buvo grÄ Å¾inta. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina atsakovo paaiÅ¡kinimai apie tai, jog jis ir P. V. turėjo daug bendrų darbų, P. V. norėjo sukurti medžioklės, gyvÅ«nijos ekspozicijÄ , prašė atsakovo pagalbos, Å¡iuo tikslu jie kartu projektavo pastatÄ , rinko eksponatus ir t.t.

Ä® bylÄ pateikti 2005-10-21 Projektavimo darbų sutartis ir 2006-10-02 Darbų priėmimo-perdavimo aktas taip pat patvirtina, jog atsakovas ir P. V. numatė, kad apmokėjimas atsakovui už toje sutartyje numatytus darbus, apie kuriuos paaiÅ¡kino atsakovas teismo posėdyje, bÅ«tų įskaitomas į paskolos grÄ Å¾inimÄ . Liudytojas A. A. parodė, kad su P. V. buvo pasiraÅ¡yta Projektavimo darbų sutartis, kurioje buvo įtraukta ir jo paskola, nors realiai jis jokių darbų neatliko, bet nepaneigė girdėjęs apie P. V. ketinimus turimam sklype statyti pastatÄ .

Tokios aplinkybės patvirtina, jog P. V. savo skolininkų nepamirÅ¡davo ir intensyviai derindavo skolos grÄ Å¾inimo detales, paskolintas sumas. Atsakovas Preliminariu grÄ Å¾intos pinigų sumos paskaičiavimu sudarė sÄ raÅ¡Ä darbų, paslaugų, daiktų, pinigų sumų, kurios jo buvo suteiktos, grÄ Å¾intos P. V., kaip pagrindinės paskolos grÄ Å¾inimas. Å is sÄ raÅ¡as kitais įrodymais byloje nenuginčytas, todėl vertinamas kartu su visais įrodymais. Teismas pripažino, jog atsakovas skolÄ P. V. grÄ Å¾ino ne tik pervesdamas dalines įmokas į jo sÄ skaitÄ , bet ir anksčiau nurodytais kitais bÅ«dais.

IÅ¡ visų surinktų byloje įrodymų matyti, jog P. V. buvo svarbu ne pats skolos grÄ Å¾inimo bÅ«das – mokėjimai į sÄ skaitÄ , kaip nurodyta 2008-01-15 susitarime, bet apskritai, skolos grÄ Å¾inimas. Kad skola buvo grÄ Å¾inama ne tik banko pavedimais, patvirtina ir tai, jog nepateikta jokių įrodymų apie kokias nors neigiamas pasekmes dėl 2008-01-15 susitarime nurodytos P. V. sÄ skaitos „Vilniaus banke“ papildymo iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inamų skolos sumų. Tai vėl gi patvirtina, jog 2009 metais paskola buvo grÄ Å¾inta, kaip anksčiau teismo konstatuota remiantis surinktais įrodymais, prieÅ¡ingu atveju, P. V. bÅ«tų ėmęsis aktyvesnių veiksmų visos likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui iki 2011-10-06.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje iÅ¡tirtų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatavo, jog ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intÄ P. V. skolÄ ir palÅ«kanas negali bÅ«ti tenkinamas, nesant CK 6.874 straipsnio sÄ lygų (CPK 185 straipsnis). Atsakovas skolÄ yra grÄ Å¾inęs, kas įrodyta bylos medžiaga. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai J. V. ir R. K. teismo prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų J.

V. ir R. K. ieÅ¡kinį atsakovui D. M. tenkinti. IeÅ¡kovų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu 2008-01-15 susitarimo sukeliamos teisinės pasekmės buvo pakeistos, nepagrįstai nustatant, kad atlyginimas pagal 2005-10-21 projektavimo darbų sutartį įskaitytinas į 2008-01-15 susitarime užfiksuotÄ atsakovo skolÄ P. V.. Jokio teisinio ir faktinio pagrindo užskaityti didelę dalį skolos pagal projektavimo darbų sutartį nebuvo, taip pat nebuvo tinkamai įrodyta, kad projektavimo darbų sutartis buvo apskritai vykdoma.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suformuotas CPK 176-185 straipsniuose: teismas nepagrįstai nustatė, jog surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas įrodė skolos grÄ Å¾inimo faktÄ , nors surinkti įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ; kritiÅ¡kai nevertino suinteresuotos liudytojos N. V. parodymų; bylos aplinkybių kontekste nevertino liudytojo A. A. parodymų, kad 2005 m. projektavimo darbų sutartis buvo sudaryta tik skolos dydžiui pagrįsti ir realiai vykdoma nebuvo; nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp byloje nustatytų aplinkybių: kodėl apie tariamÄ skolos įskaitymÄ nebuvo nurodoma 2008-01-15 susitarime, kodėl 2006-10-10 projektavimo darbų priėmimo aktas pasiraÅ¡ytas tik atsakovo ir P. V., tačiau darbų vertė nurodyta ir įskaitant A.

A. skolÄ . Visi minėti prieÅ¡taravimai skundžiamame sprendime nebuvo paÅ¡alinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡kreipė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovų reikalaudamas įrodyti aplinkybes, kurių įrodinėjimo pareiga teko atsakovui, t. y. skundžiame sprendime nurodoma, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai turėjo pateikti įrodymų apie atsakovo ir jų velionio tėvo santykius ir kad atsakovams buvo žinoma apie tokį bendravimÄ . Pagal CPK 178 straipsnį, ieÅ¡kovams įrodžius, kad skola egzistuoja ir ji negrÄ Å¾inta, bÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ ir visas su tuo susijusias aplinkybes.

Jokių įrodymų (iÅ¡skyrus suinteresuotos liudytojos parodymus) atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat neįrodė, kad projektavimo darbų sutartis buvo realiai vykdoma, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie savo atliktus darbus, kurių vertė kaip nurodoma – 35.000 Lt. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas – pirmosios instancijos teismo nurodomi motyvai nepagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais prielaidos („<...> 2009 m. paskola buvo grÄ Å¾inta, <...> prieÅ¡ingu atveju P. V. bÅ«tų ėmęsis aktyvesnių veiksmų visos likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui iki 2011 m. spalio 6 d.“) arba teismo nelogiÅ¡ki samprotavimai, kurių motyvacija skundžiamame sprendime ieÅ¡kovams nesuprantama.

Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nesÄ Å¾iningas, nenurodė, kad jį ir P. V. siejo giminystės ryÅ¡iai (atsakovas buvo susituokęs su P. V. žmonos seserimi I. M., su kuria vėliau iÅ¡siskyrė). Akivaizdu, kad Å¡i aplinkybė buvo viena iÅ¡ priežasčių, kodėl P. V. itin ilgai laukė skolos grÄ Å¾inimo ir nesikreipė į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å ios aplinkybės taip pat nenurodė liudytoja N. V., kuriai tai taip pat turėjo bÅ«ti žinoma.

Atsakovas D. M. teismo prašė ieÅ¡kovų J. V. ir R. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodė, kad nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nebuvo nei 2008-01-15 susitarimo, nei anksčiau P. V. ir atsakovo pasiraÅ¡ytų sutarčių ar susitarimų Å¡alimi. Paskoliniai bei kiti teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp ieÅ¡kovų tėvo P. V. bei atsakovo. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovai negali žinoti tikrųjų P. V. ir atsakovo ketinimų pasiraÅ¡ant vienÄ ar kitÄ dokumentÄ , dėl ko jų aiÅ¡kinimai apie Å¡alių ketinimus laikytini tik prielaidomis.

Liudytojas A. A. tiek teismui, tiek ir bylos Å¡alims rodė paskolos raÅ¡telius, pagal kuriuos jis buvo skolingas P. V. ir kurie jam buvo grÄ Å¾inti po galutinio atsiskaitymo. IÅ¡ to kyla klausimas: kam sudarinėti fiktyviÄ projektavimo darbų sutartį, kaip teigia ieÅ¡kovai, „fiksuoti negrÄ Å¾intÄ Ä¯siskolinimÄ â€œ, jei A. A. buvo iÅ¡rašęs paskolos raÅ¡telius? Net jei A. A. atžvilgiu projektavimo darbų sutartis ir buvo fiktyvi, tai nereiÅ¡kia, kad savo įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį nevykdė kita Å¡alis – atsakovas, kuris teismo posėdžio metu detaliai iÅ¡vardijo kokius darbus jis buvo atlikęs ir kÄ buvo perdavęs įvykdant projektavimo darbų sutartį.

Nei 2006-10-02 projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas, nei pati 2005-10-21 projektavimo darbų sutartis nebuvo nuginčyti, todėl laikytina, kad juose nurodomos aplinkybės atitinka tikrovę. Be to, teismo posėdžio metu A. A. paliudijo, kad yra kalbėjęs su P. V. apie namo statybas projektavimo darbų sutartyje bei projektavimo darbų priėmimo-perdavimo akte minėtoje sodų bendrijoje, tokių planų P. V. turėjo, o projektavimo darbų sutartyje nurodoma suma – 35.000 Lt, atsižvelgiant į atsakovo išvardintus atliktus darbus, yra reali.

Projektavimo darbų sutarties įvykdymas yra įrodytas projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktu, pasiraÅ¡ytu atsakovo ir P. V.. Kadangi P. V. ir atsakovas turėjo 2005-10-21 projektavimo darbų sutartį bei 2006-10-02 projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , jie laikė, kad paskolos dalies – 35.000 Lt – klausimas yra iÅ¡spręstas, visi reikiami dokumentai pasiraÅ¡yti, todėl ir neminėjo projektavimo darbų sutarties 2008-01-15 susitarime. Atsakovas siekė, kad 2008-01-15 susitarime bÅ«tų užfiksuota kita suma – 11.950 Lt – ir tai buvo padaryta.

Tai yra suma, kuri P. V. buvo grÄ Å¾inta grynaisiais pinigais. Taigi, pasiraÅ¡ius 2008-01-15 susitarimÄ , atsakovas ir P. V. laikė, kad atsakovas grÄ Å¾ino 46.950 Lt dydžio skolos dalį (35.000 Lt įskaityta pagal projektavimo darbų sutartį, 11.950 Lt buvo grÄ Å¾inta anksčiau grynaisiais pinigais ir tai užfiksuota 2008-01-15 susitarime). Kadangi kita skolos dalis (13.050 Lt) dar nebuvo grÄ Å¾inta, tai paaiÅ¡kina, kodėl iÅ¡kart po 2008-01-15 susitarimo pasiraÅ¡ymo atsakovas į P. V. sÄ skaitÄ kas mėnesį pradėjo mokėti 500 Lt dydžio įmokas.

Iki 2009-02-27 atsakovas P. V. iÅ¡ viso pervedė 6.300 Lt. Likusi skolos dalis (6.750 Lt) buvo grÄ Å¾inta kitais bÅ«dais: P. V. ruoÅ¡iant įvairius gyvÅ«nijos trofėjus, maketus, teikiant kitas paslaugas. Å ių paslaugų bei daiktų sÄ raÅ¡as buvo pateiktas bylos nagrinėjimo metu ir nenuginčytas. Taigi iki 2009-02-27 atsakovas buvo visiÅ¡kai atsiskaitęs su P. V. ir šį faktÄ patvirtina paties jo veiksmai, kadangi jis, bÅ«damas itin atidus kreditorius, po 2009-02-27 iki pat savo mirties 2011-10-06 nesiėmė jokių aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ atsakovo.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijas teismas tinkami įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir liudytojų parodymus, kuriais abejoti nėra pagrindo. Atsakovas neslėpė fakto, kad P. V. pažinojo ilgÄ laikÄ , o aplinkybė, kad Å¡alis siejo svainystės ryÅ¡iai, teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi konstitucinę priedermę teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ , turi siekti nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus ir byloje esančius įrodymus.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Pažymėtina, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2006; 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, nesilaikė aukščiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, dėl ko neteisingai iÅ¡nagrinėjo tarp bylos Å¡alių kilusį ginÄÄ .

 Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas D. M. buvo visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovų J. V. ir R. K. velioniu tėvu P. V. pagal 2001-06-20 paprastojo vekselio pagrindu suraÅ¡ytÄ 2008-01-15 susitarimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2001-06-20 paprastuoju vekseliu atsakovas kaip vekselio davėjas įsipareigojo 2001-10-15 sumokėti vekselio turėtojui P. V. 60.000 Lt (b.l. 22). Atsakovas neginčija to, kad nurodytÄ sumÄ buvo skolingas P. V. (b.l. 35, 104). Tai patvirtina ir atsakovo ranka darytas įraÅ¡as vekselyje.

IÅ¡ 2008-01-15 susitarimo matyti, kad atsakovas skolÄ pagal vekselį P. V. grÄ Å¾ino tik iÅ¡ dalies (buvo grÄ Å¾inti 11.950 Lt). 2008-01-15 susitarime taip pat nurodyta, kad likusi skolos dalis bus grÄ Å¾inta ne mažesnėmis kaip 500 Lt periodinėmis įmokomis bankiniais pavedimais į P. V. sÄ skaitÄ (b.l. 14). IÅ¡ 2008-02-01 – 2009-02-28 atsakovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (b.l. 57-59) matyti, kad atsakovas bankiniais pavedimais grÄ Å¾ino P. V. dalį skolos – 6.300 Lt, su kuo sutiko ir ieÅ¡kovai (b.l. 65-66).

Taigi, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas P. V. iÅ¡ 60.000 Lt skolos grÄ Å¾ino 18.250 Lt. Atitinkamai ieÅ¡kovai teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ negrÄ Å¾intÄ skolos sumÄ â€“ 41.750 Lt. Su tokiu reikalavimu atsakovas nesutiko, teigdamas, jog yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su P. V.. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovais, kad jiems įrodžius, jog atsakovas buvo skolingas jų tėvui P. V., ko, kaip minėta, neginčija ir pats atsakovas, bÅ«tent atsakovui teko pareiga tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ .

 Atsakovas skolos grÄ Å¾inimo faktÄ Ä¯rodinėja 2005-10-21 tarp P. V. kaip užsakovo bei atsakovo ir A. A. kaip vykdytojų pasiraÅ¡yta projektavimo darbų sutartimi (b.l. 39). Å ios sutarties 1 dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta, kad vykdytojai parengia ir priduoda gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato su priklausiniais (inžinerinių tinklų, gerbuvio, privažiavimo kelių) techninį projektÄ sodų bendrijos „VolčiÅ«nai“ 0,06 ha sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 dalyje „Projektavimo darbų kaina ir atsiskaitymo tvarka“ nurodyta, kad vadovaujantis Å¡ia sutartimi už parengtÄ projektinę dokumentacijÄ užsakovas atsiskaito su vykdytojais, be kita ko, tokia tvarka – „Pagal 2001.10.15 paprastÄ jį vekselį D.

M. skolingas P. V. 60.000 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų. IÅ¡ Å¡ios skolos už parengtÄ dokumentacijÄ D. M. bus užskaityta 35.000 (trisdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai) litų skolos dalis“. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovų atstovė teigė, kad 2005-10-21 projektavimo darbų sutartis, sudaryta tarp P. V. bei atsakovo ir A. A., yra tariamas sandoris, sudarytas neketinant sukurti jame nurodytų pasekmių, o siekiant pagrįsti paskolos suteikimÄ , nes tuo metu reikėjo deklaruoti pajamas (b.l. 88, 100).

IeÅ¡kovų atstovės teigimu, tai netiesiogiai patvirtina anksčiau P. V. vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡yti 2005-04-27 susitarimas ir 2005-02-02 sutartis (b.l. 79-82), kuriuose nurodoma atsakovo skola P. V., aptariama Å¡ios skolos grÄ Å¾inimo tvarka ir minimas pajamų deklaravimas. Liudytoju apklaustas A. A., kuris 2005-10-21 projektavimo darbų sutartyje nurodytas kaip vienas iÅ¡ vykdytojų, nurodė, kad jokių darbų pagal Å¡iÄ sutartį neatliko, su atsakovu nedirbo, pasirašė projektavimo sutartį, nes jo prašė, dėl to, kad buvo skolingas P. V. delspinigius (b.l. 102). 2008-01-15 susitarime, kuriuo remiantis ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 41.750 Lt negrÄ Å¾intÄ skolos dalį, ir kuriame nurodyta, kad atsakovas iÅ¡ 60.000 Lt skolos P. V. yra grÄ Å¾inęs tik 11.950 Lt, neužsimenama apie 2005-10-21 projektavimo darbų sutartį, Å¡ios sutarties įvykdymÄ ir tuo pagrindu atliktÄ 35.000 Lt įskaitymÄ , nors, atsakovo teigimu, Å¡ie faktai jau egzistavo.

Vėlesniame 2008-03-12 P. V. laiÅ¡ke, adresuotame atsakovui (b.l. 56), buvo labai detaliai aptarti tarp atsakovo ir P. V. susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai laikotarpiu nuo 1998-05-14 iki 2008-03-12, skolos dydžio kitimas ir skolos grÄ Å¾inimo eiga, tačiau, vėlgi, neužsimenama apie 2005-10-21 projektavimo darbų sutartį, Å¡ios sutarties įvykdymÄ ir tuo pagrindu atliktÄ 35.000 Lt įskaitymÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog 2005-10-21 projektavimo darbų sutartis, sudaryta tarp P. V. bei atsakovo ir A.

A., buvo įvykdyta ar vykdoma. PrieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti nepakanka vien 2006-10-02 projektavimo darbų priėmimo-perdavimo akto, nors jis ir pasiraÅ¡ytas atsakovo bei P. V., taip pat atsakovo paaiÅ¡kinimų ir N. V. parodymų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad P. V. jam priklausančiame žemės sklype norėjo įrengti medžioklės muziejų ir tvenkinį, apželdinti žemės sklypÄ , atsakovo užduotis pagal 2005-10-21 projektavimo darbų sutartį buvo parengti nurodytų darbų projektinę dokumentacijÄ , atsakovas kartu su P. V. važinėdavo į zoologijos sodÄ , svarstė, kaip įrengti muziejų, aiÅ¡kinosi ministerijoje, kokios yra sÄ lygos, atsakovas parengė tris albumus su gyvÅ«nų nuotraukomis, paruošė apželdinimo projektus, parinko augalus ir visÄ medžiagÄ atidavė P. V. (b.l. 51, 101-102).

Nepaisant to, atsakovas, be minėto 2006-10-02 projektavimo darbų priėmimo-perdavimo akto, nepateikė teismui apskritai jokių įrodymų, kad iÅ¡ tikrųjų įvykdė 2005-10-21 projektavimo darbų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. parengė medžioklės muziejaus, tvenkinio ir apželdinimo projektus, taip pat albumus su gyvÅ«nų nuotraukomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į projektavimo sutartyje nurodytų darbų didelę kainÄ ir atsakovo nurodytÄ darbų apimtį, kritiÅ¡kai vertina atsakovo teiginius, jog jokių sutarties įvykdymo įrodymų jis neturi, nes visus dokumentus buvo perdavęs P. V..

Kolegijos nuomone, jeigu atsakovas iÅ¡ tiesų atliko jo nurodytos apimties ir vertės darbus, tai turėjo turėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to liudytoju apklaustas A. A., kuris Å¡ioje sutartyje nurodytas kaip vienas iÅ¡ vykdytojų, nurodė Å¡ios sutarties niekada nevykdęs ir su atsakovu nedirbęs, tik girdėjęs, kad P. V. nori kažkÄ statyti (b.l. 102). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko neįrodytais atsakovo teiginius, kad jis įvykdė 2005-10-21 projektavimo darbų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kadangi šį faktÄ konstatuoti byloje nėra pakankamai įrodymų, o dauguma byloje esančių įrodymų leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad P. V. valia į ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti skolÄ buvo įskaityta 35.000 Lt suma, kaip atsiskaitymas už pagal 2005-10-21 projektavimo sutartį atsakovo atliktus darbus. Be to, svarbiausia yra tai, kad atsakovo skola yra fiksuota 2008-01-15, t.y. daug vėliau nei buvo suraÅ¡ytas 2006-10-02 projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas. Neabejotina, kad suraÅ¡ant 2008-01-15 susitarimÄ Å¡alys atsižvelgė į įsipareigojimus galimai kylančius iÅ¡ 2005-10-21 Projektavimo darbų sutarties ir jos vykdymo ir juos įvertino.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad nėra įrodyti ir atsakovo teiginiai, jog iki 2008 metų dalį skolos P. V. jis grÄ Å¾ino įvairiomis paslaugomis (dukters įdarbinimu) ar daiktais (iÅ¡kamÅ¡omis, gyvÅ«nais), nes Å¡ie teiginiai grindžiami tik atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytu preliminariu grÄ Å¾intos pinigų sumos paskaičiavimu (b.l.

41) ir atsakovo paaiÅ¡kinimais (b.l. 101-102). Kitų Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nėra. Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes matyti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas buvo visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovų tėvu P. V. pagal 2001-06-20 paprastÄ jį vekselį ir 2008-01-15 susitarimÄ , prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visumai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui pripažintinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ieÅ¡kovų pagrindinis reikalavimas – priteisti iÅ¡ atsakovo 41.750 Lt skolÄ â€“ yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau ieÅ¡kovų reikalavimas – priteisti iÅ¡ atsakovo 1.461,25 Lt palÅ«kanų tenkintinas tik iÅ¡ dalies, priteisiant 1.043,75 Lt, kadangi už 6 mėnesių laikotarpį 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo nesumokėtos skolos sumos buvo apskaičiuotos neteisingai. IeÅ¡kovams taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (42.793,75 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-03-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu patyrė 9.256,55 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1.296 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kinio padavimÄ (b.l. 8, 90); 3.200,45 Lt iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b.l. 50, 52-55, 83-84, 87); 464,10 Lt iÅ¡laidos už nutarties, kuriÄ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymÄ (b.l. 85-86); 1.296 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimÄ (b.l. 124) ir 3.000 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti  iÅ¡ dalies, taip pat atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , eigÄ ir trukmę, taip pat tai, kad jos kartais buvo neproporcingai didelės (pavyzdžiui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 6.000 litų. Teisėjų kolegija nenustatė poreikio bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tuo tarpu ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl tokio bylos nagrinėjimo bÅ«do bÅ«tinumo niekuo nepagrįstas.

Dėl kitų ginčo Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi įtakos teismo padarytoms iÅ¡vadoms. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D.

M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42.793 litus 75 centus. Priteisti J. V. ir R. K. iÅ¡ D. M. 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-03-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti J. V. ir R. K. iÅ¡ D. M. 6.000 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                                                   Virginijus Kairevičius Teisėjai                                                                                                           Jadvyga Mardosevič Vilija Mikuckienė