1691ebcd-c39e-42d4-aba8-018a5e4b26fc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1965-473/2010

Proceso Nr. 3-61-3-01126-2009-6Â Â Â Â Â Â Â Â

Procesinio sprendimo kategorija 9.10; 35.3; 74Â Â Â Â Â Â Â Â

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai I. A., jos atstovui Dariui Kasinskui, atsakovės atstovei Agnei Vaivadaitei, viešame

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. A. skundÄ atsakovei Vilniaus

miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama pakeisti 2010 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. 1-1430 „Dėl I.

A. neatleidimo nuo 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio“ ir atleisti jÄ nuo nekilnojamo turto mokesčio už 2009 metus.

Skunde (b. l. 1-2) pareiÅ¡kėja nurodo, kad 2010-04-06 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų valdymo ir turto departamento raÅ¡tÄ Nr. 256-553-(3.2.1-BR4) dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, kuriame teigiama, kad ji nėra atleidžiama nuo nekilnojamojo turto mokesčio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu nr. 1-1430 „ Dėl I. A. neatleidimo nuo 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo". Nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu ir praÅ¡o jį pakeisti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti

nekilnojamÄ jį turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Todėl vadovaujantis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 d.

sprendimu Nr. 01A-41-89 patvirtinta mokesčių lengvatų teikimo tvarka, pateikė praÅ¡ymÄ ir visus bÅ«tinus dokumentus nekilnojamojo turo mokesčio lengvatai gauti. Tačiau atsakovas priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė jos praÅ¡ymo netenkinti ir neatleisti nuo 1245 Lt dydžio nekilnojamojo turto mokesčio, Mano, kad yra pagrindas jos praÅ¡ymÄ tenkinti, nes yra 70 metų amžiaus pensininkė ir jos vienintelės Å¡iuo metu gaunamos pajamos yra vidutiniÅ¡kai 617 Lt senatvės pensija. Gyvena viena, vyras miręs. Jai nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau Å¡iuo metu Å¡is pastatas stovi visiÅ¡kai nenaudojamas, nes esant tokiai ekonominei situacijai Å¡alyje, jis yra nelikvidus, neįmanoma jį iÅ¡nuomoti ar kitaip gauti pajamas. Kad gauti pajamas taip pat yra reikalingos papildomos lėšos pastatui sutvarkyti, kad bÅ«tų geresnis estetinis vaizdas bei bÅ«tų tinkamas ir pritaikytas vienai ar kitai veiklai. Pastato paskirtis administracinė, tačiau faktiÅ¡kai Å¡iuo metu jis yra netinkamas tokiai veiklai dėl remonto reikalingumo. Teigia, kad neturi jokių galimybių gauti papildomų lėšų patalpoms remontuoti, nes iÅ¡ pensijos pati vos pragyvena. Gyvena S/B „Vyturys" (duomenys neskelbtini) Nr. 13, moka mokesčius už suvartotÄ elektros energijÄ , vandenį, malkas, bendrijos mokestį, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir kt., kas bendroje sumoje kas mėnesį

vidutiniÅ¡kai sudaro apie 400 - 500 Lt. sumÄ . Taip pat perka maistÄ ,  drabužius, avalynę. Vaistams vidutiniÅ¡kai

per mėnesį išleidžia apie 150 Lt. Teigia, kad išgyventi iš 617 Lt yra sunku, todėl negali sumokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatyto 1245 Lt dydžio nekilnojamojo turto mokesčio.

PareiÅ¡kėjos atstovas praÅ¡o skundÄ patenkinti skunde nurodytais pagrindais.

Atsakovė su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 33-37) nurodo bei teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad ABTÄ® 3 str. 2 d. yra nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

PareiÅ¡kėja savo skunde praÅ¡o Teismo pakeisti skundžiamÄ Tarybos sprendimÄ ir įpareigoti atsakovÄ atleisti jÄ nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2009 metus, tačiau ABTÄ® nėra numatyta Teismo galimybė pakeisti skundžiamÄ aktÄ . ABTÄ® 89 str. 1 d. nurodyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjos argumentai dėl padidėjusios, tiksliau nesumažėjusios, mokestinės naÅ¡tos negali bÅ«ti laikomi reikÅ¡mingais ir teisiniu požiÅ«riu pagrįstais argumentais, o labiau nuogÄ stavimais dėl jos finansinės padėties ir nepateisintų lÅ«kesčių.

ABTÄ® 92 str. nurodyta, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡io įstatymo nuostatas ir vertinant aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjos reikalavimas pakeisti skundžiamÄ Tarybos sprendimÄ negalėtų bÅ«ti patenkintas dėl Å¡ių priežasčių: skundžiamas tarybos sprendimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, priimtas nepažeidžiant pačios Tarybos nustatytos tvarkos ir procedÅ«rų bei nevirÅ¡ijus nustatytos kompetencijos Skundžiamo sprendimo panaikinimas neatkurs iki jo priėmimo buvusios padėties, t. y. tariamai pažeistų pareiÅ¡kėjos teisių ar teisėtų interesų.

LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad iÅ¡imtinę savivaldybės tarybos kompetencijÄ sudaro sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita priėmimas. LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. nurodyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Taigi įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimÄ nekilnojamojo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiÅ¡kai nuo jo atleisti.

Kokiais kriterijais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nurodyta nėra. Vadinasi, LR Seimas paliko šiuos kriterijus nusistatyti pačioms savivaldybėms. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas 2010-05-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-743/2010 patvirtino šiame atsiliepime

iÅ¡dėstytus argumentus: „taigi savivaldybė sprendžia nekilnojamojo turto mokesčio (atleidimo ar mažinimo) klausimÄ jį analizuodama įvairiais pjÅ«viais. Galutinį sprendimÄ priima įvertinus visetÄ aplinkybių tačiau bet kuriuo atveju turi teisę rinktis, t. v., atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio (ar jį sumažinti) ar priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€œ. LR vietos savivaldos įstatymo 54 str. 2 d. yra įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos sprendimai, nevirÅ¡ijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad valstybinio administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises suvaržyti ar apriboti, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Mokesčių, įskaitomų į savivaldybės biudžetÄ , lengvatų teikimas yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija ir jos diskrecijos teisė, įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Å ios diskrecijos teisės įgyvendinimo - sprendimų priėmimo tvarkÄ reglamentuoja LR vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, o diskrecijos teisės įgyvendinimo - mokesčių mokėtojų praÅ¡ymų svarstymo ir/ar mokesčių lengvatų teikimo sÄ lygas, atsižvelgiant į LR vietos savivaldos įstatymo 48 str. 1 d. numatančiÄ , jog savivaldybių turto (ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo, finansinio ir trumpalaikio materialiojo) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose, savo sprendimais nustato savivaldybės taryba.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-89 nustatė, kriterijus, kuriems egzistuojant mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ dėl mokesčio lengvatos suteikimo svarsto Taryba. Remiantis minėtu Tarybos sprendimu patvirtintų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 p., fizinių asmenų praÅ¡ymai suteikti mokesčio lengvatÄ teikiami svarstyti Tarybos komitetams, jeigu mokesčio mokėtojui ankstesniais metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba nebuvo suteikusi mokesčių lengvatų, mokesčio suma yra 200 (du Å¡imtai) litų ir didesnė, o fizinio asmens kiekvieno Å¡eimos nario mėnesio pajamos mažesnės kaip 600 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai) litų ir 1) mokesčio mokėtojo Å¡eimoje yra bedarbių asmenų 6 mėnesius ir ilgiau;

2) mokesčio mokėtojo šeima neteko maitintojo; 3)mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis;

4) mokesčio mokėtojas yra nepilnametis arba senatvės pensininkas. Vadinasi, jeigu pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos yra vidutiniÅ¡kai 617 Lt, ji neatitinka Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 p. nurodytų kriterijų ir teisinio pagrindo suteikti pareiÅ¡kėjai mokesčio lengvatÄ nėra. PareiÅ¡kėjai 2009-12-02 pateikus savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento Mokesčių skyriui praÅ¡ymÄ â€žDėl mokesčio(-ių) lengvatos suteikimo“,

2010-01-04 skundÄ ir 2010-01-28 praÅ¡ymÄ â€žDėl mokesčio lengvatos suteikimo“, remiantis Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėmis,

pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai buvo apsvarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17posėdyje ir savivaldybės taryba balsų dauguma, savo kompetencijos ribose, priėmė sprendimÄ neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo Å¡ios mokestinės prievolės savivaldybės biudžeto, o taip pat ir miesto bendruomenės sÄ skaita. Taigi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atleisti nuo 2009 m. nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, jai pateikus informacijÄ apie atitikimÄ mokesčių lengvatų kriterijams, buvo pateiktas savivaldybės tarybai svarstyti, kaip ir numato Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės, nustatytos pačios savivaldybės tarybos, ir savivaldybės taryba, atsižvelgdama į savo iÅ¡imtinę kompetencijÄ ir vadovaudamasi diskrecijos teise, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ - neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2009 m. nekilnojamojo turto mokesčio. Pažymime, jog prieÅ¡ teikiant sprendimÄ tvirtinti savivaldybės tarybai jis buvo apsvarstytas Ekonomikos ir finansų komitete, Socialinių reikalų komitete bei savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje, kuriuose ginčijamam savivaldybės tarybos sprendimui pritarta, todėl darytina iÅ¡vada, jog įvertintos visos aplinkybės, todėl priimtas teisingas, racionalus ir pagrįstas sprendimas.

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Pareiškėja yra nekilnojamo turto, negyvenamųjų patalpų – biuro 76,28 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkė (b. l. 9-11).

PareiÅ¡kėja 2009-12-02 (2010-01-04 ir 2010-01-28) pateikė atsakovui praÅ¡ymus suteikti nekilnojamo turto mokesčio lengvatÄ (b. l. 53), bei dokumentus Å¡iam praÅ¡ymui pagrįsti: nuosavybės teisės liudijimÄ , paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ ir mirties liudijimus, santuokos sudarymo įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos paskyrimo dokumentÄ , priėmimoperdavimo aktÄ 2009-02-23, pažymÄ iÅ¡ VSDFV (Sodros) apie 2009-2010 m. pensijos iÅ¡mokas (b. l. 51-67).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. kovo 17 d. sprendimu nr. 1-1430 „ Dėl I. A. neatleidimo nuo 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo", vadovaudamasis LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 18 p. ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo

7 str. 5 d. nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti ir neatleisti manęs jos nuo 2009 metų 1245 Lt dydžio nekilnojamojo turto mokesčio.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti nekilnojamÄ jį turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Mokesčių sumažinimo, atleidimo nuo mokesčių mokėjimo ir mokesčio mokėjimo termino atidėjimo tvarkÄ nustato Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-89 patvirtintos Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė, kriterijus, kuriems egzistuojant mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ dėl mokesčio lengvatos suteikimo svarsto Taryba. Remiantis minėtų Taisyklių 4 punktu, fizinių asmenų praÅ¡ymai suteikti mokesčio lengvatÄ teikiami svarstyti Tarybos komitetams, jeigu mokesčio mokėtojui ankstesniais metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba nebuvo suteikusi mokesčių lengvatų, mokesčio suma yra 200 (du Å¡imtai) litų ir didesnė, o fizinio asmens kiekvieno Å¡eimos nario mėnesio pajamos mažesnės kaip 600 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai) litų ir: 1. mokesčio mokėtojo Å¡eimoje yra bedarbių asmenų 6 mėnesius ir ilgiau; 2. mokesčio mokėtojo Å¡eima neteko maitintojo; 3. mokesčio mokėtojo Å¡eimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis; 4. mokesčio mokėtojas yra nepilnametis arba senatvės pensininkas. Pagal pateiktus duomenis pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos yra vidutiniÅ¡kai 617 Lt, todėl ji neatitinka Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 punkte nurodytų kriterijų, sudarančių teisinį pagrindÄ suteikti pareiÅ¡kėjai mokesčio lengvatÄ .

PareiÅ¡kėjai 2009 m. gruodžio 2 d. pateikus savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento Mokesčių skyriui praÅ¡ymÄ â€žDėl mokesčio(-ių) lengvatos suteikimo“, 2010 m. sausio 4 d. skundÄ ir 2010 m. sausio 28 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl mokesčio lengvatos suteikimo", remiantis Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai buvo apsvarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. posėdyje ir savivaldybės taryba balsų dauguma, atsižvelgdama į savo iÅ¡imtinę kompetencijÄ ir vadovaudamasi diskrecijos teise, priėmė sprendimÄ - neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2009 m. nekilnojamojo turto mokesčio.

LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad iÅ¡imtinę savivaldybės tarybos kompetencijÄ sudaro sprendimų

teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita priėmimas. Analizuojant

Nekilnojamojo turto mokesčio 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis savivaldybės tarybai suteiktų teisių pobÅ«dį matyti diskrecijos vyravimas, t. y. savivaldybės atstovaujamoji institucija turi tam tikrÄ veiksmų laisvę, spręsdama ir įgyvendindama jai pavestas funkcijas nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo aspektais. Administracinė diskrecija gali bÅ«ti naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo suteikta konkrečiai administravimo institucijai, ir taip pat, kaip reikalauja įstatymai bei teisės aktai, t. y. institucijos veiksmai, priimami sprendimai negali pažeisti įstatymų nustatytų reikalavimų bei administracinės teisės principų (teisėtumo, proporcingumo, vieÅ¡umo, skaidrumo ir kt.).

 Kaip minėta, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d.numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Taigi įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimÄ nekilnojamojo turto mokesčiu, t.y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiÅ¡kai nuo jo atleisti. Kokias kriterijais vadovaujantis tai bÅ«tų galima padaryti, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nebuvo nurodyta.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas paliko Å¡iuos kriterijus nusistatyti pačioms savivaldybėms. Vilniaus miesto savivaldybės taryba Mokesčių lengvatų teikimo taisykles patvirtino 2003 m. spalio 1 d. sprendimu. Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 punkte buvo apibrėžti atvejai, kada svarstomi fizinių asmenų praÅ¡ymai suteikti mokesčių lengvatas. IÅ¡ turimos bylos medžiagos pakankamai aiÅ¡ku, jog pareiÅ¡kėjas mokesčio lengvatos teikimo klausimÄ susiejo su Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 punkte įtvirtintomis aplinkybÅ¡mis - jeigu mokesčio mokėtojui ankstesniais metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba nebuvo suteikusi mokesčių lengvatų, mokesčio suma yra 200 (du Å¡imtai) litų ir didesnė, o fizinio asmens kiekvieno Å¡eimos nario mėnesio pajamos mažesnės kaip 600 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai) litų ir:

1) mokesčio mokėtojo šeimoje yra bedarbių asmenų 6 mėnesius ir ilgiau;

2) mokesčio mokėtojo šeima neteko maitintojo;

3) mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis;

4) mokesčio mokėtojas yra nepilnametis arba senatvės pensininkas. Tačiau, kaip minėta pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos yra vidutiniÅ¡kai 617 Lt, todėl ji neatitinka Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 punkte nurodytų kriterijų, suteikiančių teisinį pagrindÄ suteikti pareiÅ¡kėjai mokesčio lengvatÄ . PrieÅ¡ teikiant sprendimÄ tvirtinti savivaldybės tarybai jis buvo apsvarstytas Ekonomikos ir finansų komitete, Socialinių reikalų komitete bei savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje, kuriuose ginčijamam savivaldybės tarybos sprendimui pritarta (b. l. 42-50), todėl darytina iÅ¡vada, jog įvertintos visos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas.

 Teismas pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ

3 straipsnio 2 dalimi, administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 1-1430 „Dėl I. A. neatleidimo nuo 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio

mokėjimo" yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1p.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ė:

pareiÅ¡kėjos I. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per

14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                  Â

  Violeta Balčytienė

                                                         Â

                                                       ArÅ«nas Dirvonas                                                                                                         Â

Gintaras Dzedulionis