2021-10-27 Nr. AB-22505-3-61-3-01073-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-621-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01073-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataiso namai) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 10 000 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ministerija priėmė naujas pataisas, dėl kurių įkalinimo įstaigose nuteistieji negali viršyti 117 Eur parduotuvės limito per mėnesį. Į limitą įeina kanceliarinės prekės, parfumerija, tabako gaminiai, todėl maistui lieka tik apie 50 Eur. Ši suma yra per maža, nes pareiškėjas negali nusipirkti pakankamai maisto ir kitų daiktų, nes maitinimas įkalinimo įstaigoje neatitinka reikalavimų. Tokie Ministerijos veiksmai yra žmogaus kankinimas, nes jais neužtikrinamas pilnavertis gyvenimas. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Ministerija nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ministerijos veiksmų. Skunde nurodyti apsipirkimo ribojimai nustatyti teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurios įgyvendino Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 2 dalį. Ginčijamas ribojimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Seimui priėmus BVK pakeitimo įstatymą (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1818), kurio esminis tikslas – veiksmingesnis BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principo įgyvendinimas. Ši įstatymo norma yra galiojanti ir nustatyta tvarka nepripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat Įsakymas, kuriuo patvirtinti aptariami ribojimai, yra galiojantis ir teisės aktų nustatyta tvarka nepripažintas negaliojančiu. Šiuo atveju ir pareiškėjas, nors skunde argumentuoja, kad nustatyti leidžiami įsigyti maisto kiekiai neteisingi, jam nepriimtini, tačiau nenurodo, kokiems aukštesnės teisės aktams ribojimai prieštarauja. Todėl nėra jokio pagrindo inicijuoti Įsakymo teisėtumo tyrimo pareiškėjo skundo pagrindu. Be to, pareiškėjo įvardijamas jo teisių pažeidimas ir iš to kilusios pasekmės nėra tokio intensyvaus pobūdžio, kad būtų galima pripažinti pareiškėją patyrus neturtinę žalą. Pareiškėjas turi galimybę įsigyti papildomų maisto produktų, tik už ribotą sumą ir ribotą kiekį.

5. Ministerija paaiškino, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės institucijos turi teisę ir pareigą priimti teisės aktus, nustatančius Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 str.). BVK 92 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Taisyklės. Taip pat BVK 112 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Taisyklės. Pažymi, kad apsipirkimas pataisos namų parduotuvėje yra susijęs su papildomų nuteistųjų poreikių tenkinimu, kadangi pagrindiniai nuteistųjų poreikiai tenkinami valstybės lėšomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuteistieji maitinami 3 kartus per dieną visaverčiu maistu, kuris atitinka teisės aktais nustatytas fiziologines mitybos normas. Ribotu nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašu siekiama užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo būtinumo vykdant laisvės atėmimo bausmę, skaičių, taip pat didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą ir užkardyti teisės pažeidimus. Sudarant leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą buvo įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai. Nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti daiktai diferencijuoti pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sąlygas nuteistiesiems, siekiant paskatinti juos aktyviai siekti pozityvių resocializacijos proceso rezultatų.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Marijampolės PN paaiškino, kad maitinimas Marijampolės PN organizuojamas vadovaujantis teisės aktais, Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus viešojo maitinimo patiekalai, paruošti Marijampolės PN valgykloje, atitiko valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes.

8. Marijampolės PN nurodė, kad, vadovaujantis BVK 92 straipsniu, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Didžiausia pinigų suma, už kurią pareiškėjas gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių išmokų dydžio suma, kadangi pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei. Ši suma yra pakankama, norint įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo pareiškėjui faktą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė išgyvenimus yra tik jo deklaratyvūs pasisakymai, kurių pareiškėjas nepagrindė.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN bausmę atlieka nuo 2019 m. vasario 18 d. Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 7/07-173 „Dėl naujai atvykusių, sugrįžusių ir pervedamų nuteistųjų paskyrimo į brigadas ir kameras“, pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas turėjo galimybę apsipirkti Marijampolės PN esančioje parduotuvėje, nes tai patvirtina Marijampolės PN Nuteistųjų apsiprekinimo parduotuvėje grafikai, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. Pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją dėl maisto ar maisto prekių įsigijimo Marijampolės PN esančioje parduotuvėje kreipėsi du kartus: 2020 m. kovo 9 d. skundu Nr. 49/07-472 ir 2020 m. kovo 9 d. prašymu Nr. 49/07-473. Marijampolės PN 2020 m. kovo 18 d. atsakyme Nr. 20/07-262 į skundą Nr. 49/07-472 bei prašymą Nr. 49/07-473 paaiškino, kad prekių asortimentas parduotuvėse pakankamai platus, tačiau ne visada galima suplanuoti prekių kiekius, todėl kai kurių prekių laikinai gali pritrūkti. Akcentuota, kad nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologinės mitybos normas atitinkantis maitinimas, o papildomų maisto prekių įsigijimas parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šį atsakymą būtų apskundęs įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į Ministeriją su skundu dėl naujos pataisos, kurioje nurodyti draudimai pirkti maisto produktus ir ribojamas jų kiekis. Ministerija 2020 m. balandžio 4 d. pateikė pareiškėjui atsakymą ir nurodė, kad jis gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas šio Ministerijos atsakymo neapskundė.

11. Teismas, įvertinęs BVK 92 straipsnį, padarė išvadą, kad nustatyta suma, už kurią asmuo gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra pakankama. Be to, pagal nustatytą teisinį reguliavimą pareiškėjas savo pozityviu elgesiu gali įgyti teisę į didesnį apsipirkimo sumos limitą. Be to, teismas nustatė, kad Įsakymu patvirtintose Taisyklėse sudarytos nuteistiesiems palankesnės sąlygos įsigyti vaisių ir daržovių (ne rečiau kaip du kartus per savaitę nuteistiesiems, priskirtiems į lengvąją grupę, ir ne rečiau kaip kartą per savaitę – nuteistiesiems, priskirtiems į paprastąją ar drausmės grupę), nei anksčiau galioję teisės aktai, kurie nustatė, kad nuteistieji apsipirkti parduotuvėje gali ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teisės aktai suteikia teisingumo ministrui įgalinimus spręsti dėl tokių teisės aktų kaip Taisyklių patvirtinimo ir (ar) pakeitimo.

12. Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir nustatęs, kad pareiškėjas turtinę žalą sieja su Įsakymu, kuriuo nustatyta tvarka, jog jis negali viršyti 117 Eur parduotuvės limito per mėnesį, teismas padarė išvadą, kad jog pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad teisingumo ministras, priimdamas pareiškėjui nepatinkantį Įsakymą, sukėlė jam turtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog Įsakymu nustatyti ribojimai apsipirkti tik už tam tikrą sumą nustatyti, tačiau, šie ribojimai nustatyti BVK 92 straipsnio 2 dalyje, Seimui priėmus BVK pakeitimo įstatymą (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1818), kurio esminis tikslas – veiksmingesnis BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principo įgyvendinimas.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžė, kad pareiškėjo minimi apribojimai yra nustatyti galiojančiu Įsakymu, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas ginčo nekelia. Todėl teismas padarė išvadą, jog neturi teisinio pagrindo Ministerijos veiksmų, priimant ir (ar) taikant Įsakymą, vertinti kaip neteisėtų. Teismui nekilo abejonių dėl Įsakymo teisėtumo, nes, be kita ko, pataisos įstaigose, ribotu nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašu siekiama užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo būtinumo vykdant laisvės atėmimo bausmę, skaičių, taip pat didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą ir užkardyti teisės pažeidimus, be to pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas savo pozityviu elgesiu gali įgyti teisę į didesnį apsipirkimo sumos limitą. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju valdžios institucijų veiksmai yra proporcingi ir jais nebus peržengtos kompetencijų ribos. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktą pagrindžiančių įrodymų. Pats reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas hipotetiniais, sąlyginio pobūdžio, neindividualizuotais teiginiais, nepagrįstais individualiomis aplinkybėmis, dėl ko teismas negali padaryti išvados, kad pareiškėjas realiai patyrė žalą.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad apsipirkimas pataisos namų parduotuvėje yra susijęs su papildomų nuteistųjų poreikių tenkinimu, nes pagrindiniai nuteistųjų poreikiai tenkinami valstybės lėšomis. Nuteistieji maitinami, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad Marijampolės PN teikiamas maistas atitiko teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, nuteistieji maitinami 3 kartus per dieną visaverčiu maistu, kuris atitinka teisės aktais nustatytas fiziologines mitybos normas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visiškai ir priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, grįsdamas savo pagrindinį teiginį, jog jam laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. buvo nepagrįstai ribojamas apsipirkimas Marijampolės PN parduotuvėje. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės PN teikiamas maistas yra sveikas ir skanus. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN teikiamas maistas yra nepakankamas, tukinantis, o sportuoti jis negali, todėl pareiškėjas privalėjo įsigyti maisto papildomai, ko padaryti negalėjo, dėl nepagrįstų ribojimų. Pareiškėjas dėl tokių sąlygų turėjo badauti, turėjo jausti ilgalaikį stresą, privalėdamas taupyti higienos priemones, tabako gaminius, dėl ko patyrė didelius išgyvenimus.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Ministerija nurodo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti apsipirkimo limito ribojimą neteisėtais Ministerijos veiksmais. Ministerija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra jokių abejonių dėl apsipirkimo limito ribojimo teisėtumo. Ministerija nurodo, kad teismo išvada, jog Marijampolės PN teikiamas tinkamas maistas, yra pagrįsta pateiktais į bylą ir nenuginčytais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai dėl maitinimo kokybės yra subjektyvūs teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas negali sportuoti neatitinka pirmosios instancijos teismo nurodytai aplinkybei, kad pareiškėjas yra sportuojantis. Ministerija atkreipia dėmesį, kad išgyvenimus pareiškėjas nurodė tik apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nedetalizavo jam kilusios moralinės žalos.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Marijampolės PN nurodo, kad palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo nuomone, padarytos dėl Ministerijos veiksmų, ribojant pareiškėjo teisę apsipirkti, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tik deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais apie jo teisės apsipirkti ribojimą, nesudarančiais pagrindo konstatuoti Ministerijos neteisėtus veiksmus ir spręsti, jog dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pareiškėjo individualios situacijos vertinimu.

22. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

V. 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

24. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

25. Ginčui aktualus BVK (2017 m. gruodžio 19 d. redakcija) 92 straipsnis nustato nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Šio straipsnio 1 dalimi nuteistiesiems suteikta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji, priklausantys paprastajai grupei, gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių išmokų dydžio. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

26. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo skirtingų redakcijų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

27. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2020 m. sausio 21 d. galiojo teisingumo ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šių taisyklių 18 priedu buvo patvirtintas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Šios taisyklės nustatė pareigas pataisos įstaigų direktoriui užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę (77 p.), ir kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga (78 p.).

28. Nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojo Įsakymu patvirtintos Taisyklės, kurių III skyriuje nustatyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų bendra masė. Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kokius daiktus leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigose turėti paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taisyklių 36 punkte įtvirtinta tai, kad paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys.

29. Nustačius, kad neturtinė žala kildinama iš Ministerijos veiksmų, priimant norminius administracinius aktus (BVK 2 str. 1 d.), reglamentuojančius bausmių vykdymo klausimus, netinkamų bausmių vykdymo sąlygų laisvės atėmimo bausmę vykdančiose pataisos įstaigose (BVK 62 str. 1 d.), vykdant, pavyzdžiui, BVK, Ministerijos priimtų norminių teisės aktų nuostatas, atsakovo Lietuvos valstybės atstovais tokiose bylose paprastai yra Ministerija ir laisvės atėmimo įstaiga (pataisos namai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-185-552/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-530-525/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2267-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2137-556/2020; 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2055-756/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2031-756/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2938-624/2020).

VI. 30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN bausmę atlieka nuo 2019 m. vasario 18 d. Pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, iš kurio argumentų ir iš apeliacinio skundo argumentų turinio aišku, kad pareiškėjas neteisėtus Ministerijos veiksmus kildina iš jos priimtų „pataisų“, kuriomis nustatytas ribojimas apsipirkti Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje, t. y. nustatytas pinigų sumos, kuri gali būti išleista Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje per mėnesį, limitas (117 Eur) ir nustatyti ribojimai įsigyti tam tikrą kiekį maisto gaminių. Pareiškėjo nuomone, nustatytas pinigų sumos limitas yra per mažas, nes, įsigijus, pavyzdžiui, tabako gaminių, maistui įsigyti lieka per maža suma. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad jo padėtį dar labiau sunkina Ministerijos nustatyti ribojimai įsigyti tam tikrą kiekį maisto gaminių.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas apsipirkimo Marijampolės PN Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje „117 Eur limitas“ nustatytas ne Ministerijos patvirtintu norminiu administraciniu aktu. Didžiausia pinigų suma, už kurią pareiškėjas, kuris priklauso paprastajai grupei, gali per mėnesį apsipirkti Marijampolės PN Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje, yra nustatyta BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Nors ir klaidingai nurodydamas BVK straipsnį, tačiau ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad pareiškėjo skunde nurodytas apsipirkimo Marijampolės PN Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje „117 Eur limitas“, iš kurio pareiškėjas kildina neturtinę žalą, nustatytas ne Ministerijos patvirtintu norminiu administraciniu aktu, o BVK.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne tik iš Ministerijos priimtų pataisų, kuriomis nustatyti ribojimai įsigyti ir turėti tam tikrą kiekį ir tam tikro maisto gaminių, kurie nustatyti teisingumo ministro patvirtintose pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, bet ir iš pareiškėjo bausmės vykdymo sąlygų, Marijampolės PN vykdant BVK nuostatą, kurioje nustatyta didžiausia pinigų suma, už kurią pareiškėjas gali apsipirkti Marijampolės PN Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje.

33. Pažymėtina, kad teismui nustatyta pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.). Atitinkamai ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje atsakovo Lietuvos valstybės atstovu turėjo būti įtrauktas ir Marijampolės PN. Pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN, tuo nesilaikydamas aptartos „Netinkamos ginčo šalies pakeitimo“ tvarkos, nustatytos ABTĮ 53 straipsnyje. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Marijampolės PN, neturi teisinė reikšmės, nustačius, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ normas ir neišsiaiškino, kokie atsakovo Lietuvos valstybės atstovai yra tinkami. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-951-552/2021 55 p.).

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Šiuo atveju padarytas procesinės teisės normų pažeidimas nulėmė ir tai, kad teismas padarė ir materialinės teisės pažeidimą, dėl kurio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės neišnagrinėjo. Tokio pažeidimo ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinio proceso stadijoje negalima. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.).

36. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi pareigą minėtame ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta tvarka išspręsti atsakovo Lietuvos valstybės atstovo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius