2023-07-21 Nr. CB-6732-2-50-3-01134-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sprendžiant ginčus dėl asociacijos narių pašalinimo (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020 konstatavo, kad medžiotojų būrelis, kaip asociacija, turi diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo, tačiau ji nėra absoliuti. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar būrelis, spręsdamas dėl galimo būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Atsakovės įstatuose nėra reglamentuota sprendimų dėl klubo narių pašalinimo priėmimo tvarka. Kasacinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014 yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais reikia taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą bendrą terminą, per kurį gali būti skiriama nuobauda. Darbo kodekse nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos; Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas 2 metų senaties terminas administracinės nuobaudos skyrimui. Pažeidimai už kuriuos ieškovas buvo pašalintas iš klubo buvo atlikti 2018 m. kovo 11–16 d., dėl jo pašalinimo buvo nuspręsta 2020 m. birželio 26 d., aiškiai praleidus tiek Darbo kodekse, tiek Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus terminus;
Legislator headnote
AI generated2023-07-21 Nr. CB-6732-2-50-3-01134-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės asociacijos medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 29 d. neeilinio visuotinio susirinkimo sprendimą pašalinti jį iš klubo narių. Utenos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
Full text
Nr. DOK-3457
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01134-2020-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2023 m. liepos 17 d. paduotu ieškovo M. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės asociacijos medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 29 d. neeilinio visuotinio susirinkimo sprendimą pašalinti jį iš klubo narių. Utenos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. Taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, taip pat nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:
1) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sprendžiant ginčus dėl asociacijos narių pašalinimo (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020 konstatavo, kad medžiotojų būrelis, kaip asociacija, turi diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo, tačiau ji nėra absoliuti. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar būrelis, spręsdamas dėl galimo būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Atsakovės įstatuose nėra reglamentuota sprendimų dėl klubo narių pašalinimo priėmimo tvarka. Kasacinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014 yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais reikia taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą bendrą terminą, per kurį gali būti skiriama nuobauda. Darbo kodekse nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos; Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas 2 metų senaties terminas administracinės nuobaudos skyrimui. Pažeidimai už kuriuos ieškovas buvo pašalintas iš klubo buvo atlikti 2018 m. kovo 11–16 d., dėl jo pašalinimo buvo nuspręsta 2020 m. birželio 26 d., aiškiai praleidus tiek Darbo kodekse, tiek Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus terminus;
2) teismai netinkami pagal CPK 260 straipsnio nuostatas ištyrė įrodymus ir ieškovo pareikštų prašymų bei reikalavimų pagrįstumą. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020 yra nurodęs, kad vertinant pašalinimo teisėtumą svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus). Ieškovas dar iki sprendimo pašalinti jį iš medžiotojų klubo priėmimo paaiškino atsakovei, kad analogiškai kaip jis elgiasi ir kiti klubo nariai, o taisyti medžioklės lapus yra įprasta praktika šiame medžiotojų klube. Ieškovas kreipėsi į klubo vadovą, prašydamas, kad visi jo išvardinti asmenys būtų svarstomi visuotiniame susirinkime ir kad nebūtų taikomi dvigubi standartai, tačiau atsakovė nebuvo nuosekli ir net nesvarstė klausimo dėl minėtų asmenų veiksmų, netaikė jiems jokių poveikio priemonių, iš medžiotojų klubo pašalino tik ieškovą. Teismai konstatavo, kad ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu už tokią pačią veiką buvo nuteistas ir kitas medžiotojų klubo narys, kuris ir toliau dalyvauja jo veikloje. Teismai neįvertino to, kad atsakovė, priimdama konkrečius sprendimus, yra nenuosekli, nevienodai vertina tapačius pažeidimus ir taiko dvigubus standartus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Tačiau kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, kad toks šių normų aiškinimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 17 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 58 už ieškovą M. K..
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas