2025-10-01 Nr. AB-15345-3-61-3-07989-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-553-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07989-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dzūkijos vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2023 m. liepos 14 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) jeigu teismas manytų, kad pagrindo naikinti Sprendimą nėra, prašė pritaikytą 25 procentų finansinę pataisą sumažinti iki 5 procentų; priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas vykdo projektą Nr. 05.1.1-APVA-R-007-11-0001 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Alytaus mieste“ (toliau – ir Projektas) kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Projekto apimtyje Bendrovė vykdė viešąjį pirkimą „Sakalausko g. paviršinių nuotekų tinklų statybos darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „Nerda“ (toliau – ir Tiekėjas). Skundžiamu Sprendimu atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo atrankos kriterijai (ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai) buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai. Už nurodytą pažeidimą pritaikyta 25 proc. finansinė pataisa nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sumos pagal Pirkimo sutartį Nr. PIRK148-22 (toliau – ir Pirkimo sutartis), kurios vertė – 297 520 Eur be PVM. Finansinės pataisos dydis – 74 380 Eur be PVM, iš kurios grąžintina suma – 21 619,90 Eur, o 52 760,10 Eur bus išskaičiuota iš tarpinių / galutinio mokėjimo prašymų.

2.2. Agentūra nepagrįstai nustatė pažeidimą, Sprendimas yra nemotyvuotas, o išvada dėl Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – ir PĮ) 29 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 47 straipsnio pažeidimo yra neteisinga.

2.3. Sprendime nurodyta, kad Tiekėjui išduotame kvalifikacijos atestate nesuteikta teisė vykdyti statybos darbus srityje „hidroizoliacija“, o srityje „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“ leidžiama dirbti tik su betono ir metalo konstrukcijomis, dėl to Tiekėjas laikomas neatitinkančiu Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 eilutėje įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo. Pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutiko ir nurodė, kad pažeidimo nepadarė, nes:

2.3.1. Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ 3 priede 4 punkte nurodyta: „Šuliniai turi būti sandarūs. Turi būti atlikta g/b šulinio dugno ir sienų hidroizoliacija“. Todėl Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 kvalifikaciniame reikalavime buvo įtvirtinta, kad tiekėjas privalo turėti teisę būti ypatingojo statinio rangovu statybos srityje statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas, hidroizoliacija;

2.3.2. Montavimas ir hidroizoliavimas yra atskirti kableliu kaip tos pačios rūšies ir technologinio proceso darbai, kurie yra sudėtinė šulinių montavimo, susidedančio iš statybinių konstrukcijų (betono) statyba ir montavimas, dalis. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta atskirų hidroizoliacijos darbų. Numatyti su hidroizoliacija susiję darbai yra sudėtinė kitų darbų dalis. Tokio pobūdžio darbams teisėtai atlikti nereikalingas atskiras įrašas kvalifikacijos atestate. O statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir STR) 1 priedo 1.1.2 papunktyje statybinių konstrukcijų montavimas ir hidroizoliavimas atskirti kabliataškiu kaip visiškai atskiri, savarankiški darbai, kuriems privalomas kvalifikacijos atestatas. Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 eilutėje nustatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas aiškintinas taip, kad tiekėjas turi turėti teisę vykdyti tokius darbus kartu su statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbais. Žodis „hidroizoliacija“ atskirtas kableliu nuo žodžių „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“, t. y. juos paaiškina, papildo, o ne nustato atskirą statybos darbų sritį;

2.3.3. Nepaisant to, kad Tiekėjui išduotame atestate yra nurodyta „statybinių konstrukcijų (betono, metalo) statyba ir montavimas“, jis atitinka Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 kvalifikacinį reikalavimą, nes Pirkimo sutartis sudaroma pagal rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas. Pirkimu perkami statybos darbai kartu su projektavimo darbais, todėl rangovas gali pasirinkti, kokias medžiagas naudos statybos darbams, laikantis nustatytų reikalavimų;

2.3.4. Be Tiekėjo Pirkimui pasiūlymus teikė dvi kitos bendrovės, kurios turi teisę atlikti visus inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų šalinimo) bendruosius statybos darbas. Tačiau gavę pareiškėjo pranešimą apie Tiekėjo atitikimą minimaliems reikalavimams dėl tiekėjų kvalifikacijos, jokių pretenzijų ar skundų dėl Tiekėjo pripažinimo laimėtoju nepateikė;

2.3.5. Tiekėjas yra pareiškėjui, kaip perkančiajam subjektui, gerai žinoma statybų bendrovė, su kuria sudaryta ne viena sutartis dėl panašių darbų atlikimo. Statybos užbaigimo komisija nebuvo konstatavusi, kad Tiekėjas atliko darbus neturėdamas reikiamo atestato. Todėl Tiekėjo kvalifikacija nekelia abejonių.

2.4. Agentūra nemotyvuotai paneigė pareiškėjo teisę nustatyti būtinus kvalifikacijos reikalavimus ir ignoravo, kad, nors pretenzijų nebuvimas šiuo atveju nėra lemiamas aspektas, tačiau tai yra vienas iš įrodymų, jog tiekėjai kvalifikacinius reikalavimus suprato tinkamai. Taip pat atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindė savo nesutikimą su įtariamu pažeidimu.

2.5. Nustatant pataisos dydį, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo (jei jis buvo padarytas) pobūdį, svarbą ir finansinius nuostolius. Sprendime nepasisakyta dėl finansinės korekcijos individualizavimo. Agentūra tiesiogiai neįvardijo, jog Bendrovė padarė žalą Europos Sąjungos biudžetui. Agentūra turi diskrecijos teisę taikyti mažesnį nei numatytasis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintose gairėse dėl su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo (toliau – ir Gairės), dydį. Agentūra, priimdama Sprendimą, nesivadovavo proporcingumo principu ir ignoravo aplinkybę, kad Gairėse nurodyti dydžiai yra rekomendacinio pobūdžio. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pažeidimas, jei jis buvo, nelaikytinas sunkiu, kad nebuvo padaryta jokių finansinių nuostolių.

2.6. Dėl nurodytų aplinkybių Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Nesant tokios galimybės, pritaikytos finansinės korekcijos dydis turi būti sumažintas iki 5 procentų nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sumos.

3. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pirkimo dokumentuose ir specifikacijoje nebuvo numatyta pareiga atlikti savarankiškus hidroizoliacijos darbus, kaip jie yra apibrėžti STR 4 priede. Hidroizoliacija buvo numatyta kaip reikalavimas, papildantis žodį „montavimas“ tik dėl to, kad reikėjo atlikti šulinio dugno ir sienų hidroizoliaciją, tai yra sudėtinė šulinių montavimo darbų dalis, o į hidroizoliacijos darbų sąrašą tokie darbai neįeina. Šiuo atveju buvo užtikrinta konkurencija, kadangi buvo dar du tiekėjai, kurie taip pat atitiko reikalavimus. Pažymėjo, kad Projekto vykdytojas nekėlė reikalavimo turėti teisę atlikti statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo su mūru, gelžbetoniu ir kitomis medžiagomis darbų, nes buvo perkami ne tik statybos, tačiau ir projektavimo darbai, todėl rangovas galėjo pasirinkti, su kokiomis medžiagomis jis dirbs. Papildomai paaiškino, jog išrinktas rangovas atitiko kvalifikacijos reikalavimus, kadangi priduodant šiuos darbus nebuvo jokių problemų. Tačiau net vertinant, kad buvo nustatyti reikalavimai tiek dėl hidroizoliacijos, tiek dėl darbo su paminėtomis medžiagomis, Tiekėjas atitiko reikalavimą turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu ir taip pat atitiko statybos grupę – inžineriniai tinklai, nuotekų šalinimo tinklai. Vertinant, kad Tiekėjas šių aspektų neatitinka, Agentūra turėjo nustatyti, ar pažeidimas atitinka ne lentelės 14, o 15 punktą, kuriame kalbama apie sutarties sudarymo subkriterijų netaikymą. Taip pat finansinė korekcija turėjo būti mažesnė nei 25 procentai, atsižvelgus į Bendrovės padėtį ir sektoriaus, kuriame vykdoma veikla, ypatumus.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pirkimo laimėtojas neatitiko kvalifikacinio reikalavimo turėti teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu. Tiekėjo kvalifikacijos atestatas nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus srityje „hidroizoliacija“, o srityje „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“ leidžiama dirbti tik su betono ir metalo konstrukcijomis. Pirkimo sąlygose buvo reikalaujama turėti teisę dirbti su įvairiomis konstrukcijomis, neapsiribojant tik tam tikromis medžiagomis.

5.2. Argumentai dėl skundų iš tiekėjų, dalyvavusių pirkime, nebuvimo nepaneigia fakto, jog buvo padarytas pažeidimas ir neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui. Pirkimo laimėtojo atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams vertina pareiškėjas, o tai, jog kiti Pirkime dalyvaujantys tiekėjai neteikė pretenzijų, nelemia, kad laimėjęs Tiekėjas atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

5.3. Priešingai nei nurodyta skunde, pagrįstai konstatuota, kad neįrodžiusi, jog Pirkimo laimėtojas turi teisę atlikti darbus statybos darbų srityje „hidroizoliacija“ bei atlikti darbus su visomis „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“ medžiagomis (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitomis), Bendrovė pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, PĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir VPĮ 47 straipsnio nuostatas.

5.4. Nėra pagrindo vertinti, kad pažeidimas buvo formalaus pobūdžio ir neturėjo faktinio ar galimo finansinio poveikio, kadangi pareiškėjas Pirkimo laimėtoju pripažino Tiekėją, kuris neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, todėl buvo pažeisti svarbiausi viešojo pirkimo organizavimo principai. Parinkta poveikio priemonė ir jos mastas yra adekvatus padarytam pažeidimui ir yra tinkama tam, kad būtų atkurta padėtis, kai visos Europos Sąjungos finansavimui gauti deklaruotos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos. Šiuo atveju išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pataisas sumažinti ar jų netaikyti, nėra.

5.5. Gairių 2.2 punkte pateikiamos lentelės 14 eilutėje aprašytam pažeidimui yra numatyta vienintelė galima finansinės pataisos norma – 25 procentai, todėl pareiškėjo prašomas 5 procentų finansinės pataisos dydis už tokio pobūdžio pažeidimą nėra numatytas. Reikšmingų lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl nėra teisėto pagrindo mažinti korekcijos dydį iki 5 procentų.

6. Agentūros atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Pirkimo dokumentuose buvo konkrečiai ir aiškiai įvardinta, kad tiekėjas turi atitikti tam tikrus kriterijus, o Pirkimo laimėtojo kvalifikacijos atestatas nesuteikia teisės dirbti su visomis statybinių konstrukcijų priemonėmis. Kvalifikacijos reikalavimas yra platesnis nei Tiekėjo atestate nurodytos teisės. Atsakovo atstovė kvestionavo, kokiu pagrindu reikalavimuose buvo nurodyta hidroizoliacija, jeigu, pagal pareiškėjo poziciją, tai yra sudėtinė dalis statybinių konstrukcijų statyba ir montavimo. Tokiu atveju pareiškėjas net neturėjo galimybės patikrinti, ar tiekėjas atitinka reikalavimus. Dėl skyrybos ženklų nurodė, kad šie argumentai yra nepagrįsti ir vertinti kaip bandymas interpretuoti kvalifikacinį reikalavimą sau palankia linkme. Kvalifikacijos reikalavimas buvo formuluojamas pagal STR, todėl Tiekėjas jų neatitiko ir jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Dėl argumento, kad tokiu atveju būtų nugalėtoju pripažintas kitas pasiūlymas, kuris būtų brangesnis, nurodė, jog Pirkimas nebuvo vertinamas pagal tai, kas pasiūlo mažiausią kainą, buvo vertinama, kas atitinka Pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Dėl korekcijos nepagrįstumo paaiškino, jog korekcija buvo taikoma pagal naujesnes Gaires, kurios jos konkrečios, o korekcijos dydis yra nustatytas atsižvelgiant į proporcingumo principą. Nurodė, kad už ginčo pažeidimą nustatytas vienintelis dydis – 25 procentai. Šiuo atveju reikia vertinti ir į tai, kad pareiškėjas įsisavino ir labai didelį. Dėl argumento, kad korekcija turėtų būti mažinama dėl to, jog nebuvo gauta jokių pretenzijų, pažymėjo, kad pažeidimas yra kitoks, nei pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; panaikino Sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, PĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VPĮ 47 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktyje nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“ ir konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažino, jog Pirkimo laimėtojas atitinka šį kvalifikacinį reikalavimą; sumažino Sprendime pritaikytą finansinę korekciją ir taikė 5 procentų finansinę pataisą nuo Projektui tenkančios finansuoti sumos pagal Pirkimo sutartį, t. y. taikė 14 876 Eur be PVM finansinę korekciją; kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui Bendrovei 980 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas, be kita ko, nustatė šias aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas vykdo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą Nr. 05.1.1-APVA-R-007-11-0001 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Alytaus mieste“ (Projektas). Projekto apimtyje pareiškėjas vykdė viešąjį pirkimą „Sakalausko g. paviršinių nuotekų tinklų statybos darbų pirkimas“ (Pirkimas). Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „Nerda“ (Tiekėjas).

8.2. Agentūra pareiškėjui pateikė pastabas dėl Projekto, į kurias pareiškėjas atsakė 2023 m. kovo 3 d. raštu Nr. S-281-23.

8.3. Agentūra 2023 m. kovo 17 d. raštu Nr. APVA-1175 informavo pareiškėją apie įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Projekto. Agentūra prašė paaiškinti, kokiu būdu buvo įvertintas Tiekėjo atitikimas Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 eilutėje nurodytam kvalifikaciniam reikalavimui. Pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. S-740-23 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su Agentūros vertinimu.

8.4. Agentūra 2023 m. birželio 15 d. raštu Nr. APVA-2616 informavo pareiškėją apie atliekamą įtariamą pažeidimo tyrimą dėl Projekto ir supažindino su sprendimo dėl įtariamo pažeidimo projektu, kuriame užfiksuota pažeidimo tyrimo metu nustatyta informacija ir nurodoma, kokį netinkamą finansuoti Projekto išlaidų dydį numatoma taikyti (25 proc.; t. y. 74 380 Eur). Rašte pažymėta, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su sprendimo dėl projektu ir jei gali pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kurių dar nebuvo pateikusi, prašė per 7 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos juos pateikti kartu su patvirtinančiais dokumentais. Pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. raštu Nr. S-1551-23 nurodė, kad nesutinka su Agentūros išvadomis.

8.5. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, 2023 m. liepos 14 d. Sprendimu konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės atitinka Gairių priedo 2.2 punkte pateikiamos lentelės 14-oje eilutėje aprašomą situaciją, kai atrankos kriterijai (ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai) buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai. Sprendime nurodyta, kad Pirkimo laimėtoju pripažintas Tiekėjas, kuriam kvalifikacijos atestatas nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų srityje „hidroizoliacija“, o srityje „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“ leidžiama dirbti tik su betono ir metalo konstrukcijomis (atestate nurodyta: „statybinių konstrukcijų (betono, metalo) statyba ir montavimas“), todėl tiekėjas neatitinka Pirkimo dokumentuose keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, PĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VPĮ 47 straipsnio nuostatas. Agentūra nenustatė, kad pažeidimas nebuvo padarytas ar kad padarytas tik formalaus pobūdžio pažeidimas, nes šiuo atveju buvo pažeisti svarbiausi viešojo pirkimo organizavimo principai. Gairėse už šį pažeidimą nustatyta viena galima 25 proc. finansinė korekcija ir nėra galimybės taikyti mažesnę finansinės pataisos normą.

8.6. Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė Pirkimo procedūrų ataskaitą; Suvestinį apie statybos kainos apskaičiavimą; 2022 m. gruodžio 31 d. balansą, 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą.

9. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi VPĮ (47 str.), PĮ (50 str. 1 d., 58 str. 1 d. 3 p., 59 str. 1 d.), Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (1.1–1.2 p.), šio techninio reglamento 4 priedu IV skyriaus (1 p.), Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika; 1, 2.3, 7.1 7.3–7.4, 9 p.), nuostatomis.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Tiekėjui išduotame atestate nurodyta „statybinių konstrukcijų (betono, metalo) statyba ir montavimas“. Agentūra, atsižvelgdama į Tiekėjo turimą atestatą, padarė išvadą, kad Tiekėjui išduotame atestate nesuteikta teisė vykdyti statybos darbus srityje „hidroizoliacija“, o srityje „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“ Tiekėjui leidžiama dirbti tik su betono ir metalo konstrukcijomis.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Pirkimo dokumentuose turi nustatyti visiems vienodus, aiškius, tikslius, objektyviai patikrinamus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus; pasiūlymus pateikusių kvalifikacija yra vertinama pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus; tikrinama, ar pasiūlymas pateikęs tiekėjas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

12. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, įvertinęs, be kita ko, Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktį, pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad kablelio, o ne kabliataškio, padėjimas tarp žodžių „montavimas“ ir „hidroizoliacija“, turi esminę reikšmę ir lemia, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams dėl teisės verstis atitinkama veikla – hidroizoliacija. Teismas pritarė Agentūros atstovės pozicijai, kad tokiu atveju neturėjo būti nurodyta „hidroizoliacija“, jeigu tai yra sudėtinė šulinių montavimo dalis. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą ta apimtimi, kuria pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, PĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VPĮ 47 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktyje nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu turėti teisę atlikti darbus statybos darbų srityje „hidroizoliacija“.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad STR konkrečiai įvardintos medžiagos, iš kurių gali būti statomos statybinės konstrukcijos; sąrašas medžiagų, iš kurių gali būti statomos statybinės konstrukcijos, nėra baigtinis. Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelė 1.1 papunktyje suformuluotas kvalifikacijos reikalavimas „Statybos darbų sritys: bendrieji statybos darbai: <...> statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas <...>“, t. y. šiame papunktyje nėra nuorodos į konkrečias statybinių konstrukcijų medžiagas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktyje yra nustatytas reikalavimas, kad pasiūlymus teikiantys tiekėjai turi turėti teisę atlikti darbus su visomis „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“ medžiagomis (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitomis). Atsižvelgiant ir į tai, kad žodis „kitomis“ yra abstrakti, nekonkreti sąvoka, neaišku, kokias medžiagas apimanti. Dėl to teismas sprendė, kad Sprendimu nepagrįstai ir nemotyvuotai buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, PĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VPĮ 47 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktyje nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu turėti teisę atlikti bendruosius statybos darbus „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“; Sprendimu nemotyvuotai pripažinta, kad Pirkimo laimėtojo kvalifikacija nepagrįstai buvo pripažinta kaip atitinkanti Pirkimo sąlygas dėl šio kvalifikacinio reikalavimo, todėl Sprendimas šia apimtimi naikintinas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas.

14. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Pirkimui pasiūlymus teikusios dvi bendrovės neteikė skundų, pretenzijų, nei paneigia, nei patvirtina aplinkybes dėl kad Tiekėjo atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus. Minėtos bendrovės galėjo neteikti skundų, pretenzijų dėl skirtingų priežasčių, nesusijusių su pareiškėjo nurodomomis.

15. Aplinkybė, kad Tiekėjas pareiškėjui yra gerai žinoma statybų bendrovė, su kuria sudaryta ne viena sutartis dėl panašių darbų atlikimo ir nebuvo nustatyta, kad ji darbus atliko neturėdama reikiamo atestato atliktiems darbams, nei paneigia, nei patvirtina bylas svarbias aplinkybes, nes byloje keliamas klausimas dėl konkrečiame Pirkime nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų.

16. Teismas dėl argumentų, kad pareiškėjo pateiktas Tiekėjo siūlomo statybos vadovo gyvenimo ir patirties aprašymas, patvirtinantis Tiekėjo atitikimą Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.3 papunktyje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ne dėl Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.3 papunktyje, o 1.1 papunktyje nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

17. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylose, kuriose buvo keliamas klausimas dėl pažeidimų vertinimo), aptaręs ginčo faktinės aplinkybės, įvertinęs Agentūros poziciją, nustatyto pažeidimo pobūdį, individualias nustatyto pažeidimo savybes, atsižvelgdamas į proporcingumo principą, į tai, kad dalis Sprendimo panaikinta kaip nepagrįsta ir nemotyvuota, sprendė, kad egzistuoja pagrindas pritaikytos finansinės korekcijos dydį mažinti. Teismo vertinimu, ž pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius atitinkana bei yra proporcinga 5 proc. finansinė korekcija, t. y. taikytina 14 876 Eur be PVM finansinė korekcija. Teismas pabrėžė, kad finansinis koregavimas kiekvieną kartą turi būti atliekamas atsižvelgiant į individualaus pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, o su tuo susijusios šio ginčo išvados padarytos vertinant tik šios bylos aplinkybes ir kiekvienos aplinkybės reikšmę galutinės finansinės korekcijos dydžiui.

18. Likusius ginčo šalių argumentus teismas pripažino neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą, todėl teismas jų plačiau nevertino.

III. 19. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ta apimtimi, kuria prašoma mažinti finansinę korekciją iki 5 proc.

20. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktinės aplinkybes bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Tiekėjo, neatitinkančio pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, pripažinimas pirkimo laimėtoju yra vienas iš grubiausių viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, nes juo ne tik pažeidžiami pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, bet ir nepasiekiamas efektyvaus viešųjų pirkimų vykdymo tikslas. Teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, neįsigilino į teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai sumažino Pirkimui pritaikytą finansinę pataisą.

20.2. Nepaisant to, kad teismas pripažino, jog Tiekėjas atitiko Pirkimo dokumentų nustatytą kvalifikacinį reikalavimą turėti teisę atlikti bendruosius statybos darbus „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“, tačiau Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas ir kitas kvalifikacinis reikalavimas – turėti teisę vykdyti statybos darbus srityje „hidroizoliacija“, kurios Tiekėjas neturėjo. Pareiškėjas sudarė galimybę Tiekėjui dalyvauti Pirkime išskirtinėmis sąlygomis ir taip pažeidė skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.

20.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog dalis Sprendimo buvo panaikinta, sudarė pagrindą mažinti paskirtą finansinę korekciją. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Šio reikalavimo neįvykdymas yra savarankiškas pažeidimas, kuriam jokios teisinės įtakos neturi tai, kad teismas nustatė, jog Pirkimą laimėjęs Tiekėjas atitinka kitą kvalifikacinį reikalavimą. Nagrinėjamu atveju Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus, toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu, už kurį būtų taikoma simbolinė 5 proc. finansinė pataisa.

20.4. Atsakovas, be kita ko, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad Gairės suformuluotos taip, jog jos inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas. Visi 2019 m. Gairių 2 lentelėje aprašyti pažeidimai, Europos Komisijos vertinimu, laikomi turinčiais finansinį poveikį, todėl juos nustačius turi būti taikomos atitinkamos finansinės korekcijos. Priešingai nei nurodė teismas, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.

21. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. (atsiliepime nurodyta data – „2024 m. balandžio 21 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismas pagrįstai pripažino, jog pritaikyta finansinė pataisa turi būti sumažinta iki 5 proc., apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados. Teismo argumentai atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus, kad jeigu pažeidimas yra vienkartinis ir nesisteminis, reikalavimas kompetentingai nacionalinei institucijai taikytinos korekcijos dydį nustatyti atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius reiškia, jog kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant šiuos tris kriterijus. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra vienkartinis, nesisteminis. Atsakovas, laikydamasis pozicijos, kad pareiškėjas padarė grubų pažeidimą, nepagrįstai akcentuoja iš esmės tik vieną iš ESTT praktikoje paminėtų kriterijų.

22.2. Teismas nepripažino, kad pažeidimas yra formalus ar mažareikšmis. Tačiau jis taip pat nepripažino, kad pažeidimas yra grubus ir kad dėl to taikant proporcingumo principą, kiti vertintini kriterijai tampa mažiau svarbūs. Atsakovas apsiribojo deklaratyviomis išvadomis dėl pažeidimo sunkumo ir nepagrįstais argumentais, kurie paneigtų teismo teisę ir pareigą įvertinti visas individualias nustatyto pažeidimo savybes bei tai, ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas.

22.3. Agentūra netiksli teigdama, kad teismas, sumažindamas pataisos dydį, atsižvelgė į tai, kad Sprendimo dalis buvo panaikinta. Atsakovo akcentuojamas teismo išvadų aspektas yra tik vienas iš kriterijų, į kurį buvo atsižvelgta, jis nebuvo esminis. Teismas vertino ginčo aplinkybių visumą. Apeliaciniame skunde taip pat nėra argumentų, paneigiančių teismo teisę į minėtą aplinkybę atsižvelgti. Argumentai, kad laimėjusiu gali būti pripažintas tik tiekėjas, kuris atitinka perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, nepaneigia teismo teisės sumažinti finansinės pataisos dydį, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad dalis Sprendimo buvo panaikinta kaip nemotyvuota ir nepagrįsta. Šios teismo teisės nepaneigia ir tai, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, kaip akcentuoja atsakovas, yra savarankiškas.

22.4. Atsakovas nepagrįstai 5 proc. finansinę pataisą įvardija „simboline“, kadangi pareiškėjui ji yra labai didelė. Tai patvirtina pareiškėjo finansinė būklė. Pareiškėjas iš esmės veikia vien nuostolingai, todėl prievolė sumokėti 14 876,00 Eur (be PVM) sumą yra sunkiai pakeliama finansinė našta.

22.5. Byloje Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų (apeliaciniame skunde jos vadinamos 2013 m. Gairėmis) taikymo klausimas nėra keliamas, todėl su tuo susiję argumentai yra neaktualūs.

22.6. Agentūros akcentuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2496-552/2021 nenurodyta, kad teismas negali nukrypti nuo Gairėse numatyto fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Be to, naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pažymėta, jog net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio.

22.7. Nustatytas pažeidimas neturėjo finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui. Priešingai – jeigu laimėtojas būtų atmestas ir pasirinktas kitas dalyvis, sutarties kaina būtų padidėjusi. Aplinkybę, kad Europos Sąjungos biudžetui nebuvo padaryta žala, patvirtina taip pat suvestinis statybos kainos apskaičiavimas. Nors teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui nebuvimo, teismo nustatytas sumažintas finansinės korekcijos dydis yra protingas, atsižvelgiant į tai, kad korekcija skirta už pareiškėjo vykdytą pirkimą, kuris nebuvo tarptautinis, Pirkimas buvo supaprastintas atviras ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo, konkurencija nebuvo pažeista. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka teisingumo, teisėtumo principus ir konstitucinę jurisprudenciją, taip pat naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Bylos dalykas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo už pareiškėjo vykdytame viešame pirkime nustatytus pažeidimus pareiškėjui pritaikyta 25 proc. finansinės pataisos norma nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sumos, t. y. 74.380 Eur be PVM, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; panaikino Sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, PĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VPĮ 47 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktyje nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“ ir konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažino, jog Pirkimo laimėtojas atitinka šį kvalifikacinį reikalavimą; sumažino Sprendime pritaikytą finansinę korekciją ir taikė 5 procentų finansinę pataisą nuo Projektui tenkančios finansuoti sumos pagal Pirkimo sutartį, t. y. taikė 14 876 Eur be PVM finansinę korekciją; kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui Bendrovei 980 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Agentūros nuomone, nagrinėjamu atveju jos pritaikyta 25 procentų dydžio finansinė pataisa yra proporcinga nustatytam pažeidimui, Agentūra įvertino visas reikšmingas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė, kodėl finansinės korekcijos dydis turi būti sumažintas iki 5 procentų.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai tik dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio, teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu.

27. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius ir taikant proporcingą korekciją. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2016 m. liepos 14 d. sprendime Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14 yra konstatavęs, kad jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (47–48 p.).

28. Proporcingumas, visų pirma, išplaukia iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 1 dalies, kurioje reikalaujama, kad administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos būtų taikomi, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi [Europos Sąjungos] teisės aktai, ir būtų veiksmingi, proporcingi ir atgrasomieji, kad galėtų tinkamai apsaugoti [Europos Sąjungos] finansinius interesus. Taigi finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).

29. Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Vis dėlto laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų (pažeidimo pobūdis, jo sunkumas, susiję finansiniai fondų nuostoliai), turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa. Kalbant apie pažeidimo sunkumą, Gairėse patikslinama, kad pažeidimo sunkumas įvertinamas pirmiausia atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, lygiateisiškumą (LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).

30. Pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties ir intensyvumo, ESTT nurodė, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, tačiau, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). Vadinasi, net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr. LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo Sprendimu ta apimtimi, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, PĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VPĮ 47 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktyje nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu turėti teisę atlikti darbus statybos darbų srityje „hidroizoliacija“, t. y. Pirkimo laimėtojo kvalifikaciją pripažindama kaip atitinkančia Pirkimo sąlygas. Kartu pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo Sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, PĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VPĮ 47 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su Pirkimo dokumentų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktyje nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu turėti teisę atlikti bendruosius statybos darbus „statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas“.

32. Sprendimu už nustatytus pažeidimus taikydama 25 procentų dydžio finansinę pataisą, Agentūra pritaikė finansinę korekciją, kuri už tokio pobūdžio pažeidimus numatyta Gairių 2.2 punkte pateikiamos lentelės 14-oje eilutėje.

33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų praktinį taikymą, nustatyto pažeidimo pobūdį, individualias nustatyto pažeidimo savybes, atsižvelgdamas į proporcingumo principą, pažeidimo sunkumą ir fondų finansinius nuostolius, į tai, kad dalis skundžiamo Sprendimo panaikinta kaip nepagrįsta ir nemotyvuota, pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos dydį sumažino iki 5 procentų.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptarto teisinio reglamentavimo ir ESTT bei LVAT praktikos kontekste įvertinusi nagrinėjamu atveju taikytinos finansinės korekcijos proporcingumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 5 procentų finansinė korekcija atitinka nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 27-31 p., nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritaikytos 25 procentų finansinės korekcijos dydį mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, finansinės pataisos sumažinimas iki 5 procentų nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą vertinant pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą sumažinti finansinės pataisos dydį iki 5 procentų, nurodydamas konkrečias aplinkybes, į kurias atsižvelgdamas vertino taikytinos finansinės korekcijos proporcingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus. Šiame kontekste primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad atsakovas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

38. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui pateikė: 1) 2024 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV1667, kurioje nurodyta teisinių paslaugų pobūdis - pareiškėjos UAB „Dzūkijos vandenys“ atsiliepimo į atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-2328-1114/2024 parengimas – mokėtina suma 1815 Eur, 2) mokėjimo nurodymas bankui apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas faktiškai sumokėjo 1815 Eur.

39. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 punktas). Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas nebuvo sudėtingas teisės normų taikymo ar faktinių aplinkybių vertinimo prasme, ginčas iš esmės apsiribojo tik dėl finansinės korekcijos didžio parinkimo, todėl yra pagrindas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažinti iki 1000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 ir 41 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros priteisti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė