2023-06-21 Nr. AB-12558-3-61-3-05815-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-379-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05815-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. gegužės 2 d. gautas pareiškėjo R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-2023/56(7-2023/31) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – atleisti pareiškėją nuo 10 97,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių ir 24 072,68 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti reikalavimus, formuluojant prašymą panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. sausio 26 d. priimtą sprendimą Nr. (21.222)500-65 (toliau – ir VMI Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo svarstyti administracinę procedūrą inicijuojančius dokumentus (pvz., pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių).

Teisme 2023 m. gegužės 12 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo jis suformulavo reikalavimus: 1) panaikinti MGK Sprendimą; 2) panaikinti VMI Sprendimą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo skaičiuojamų ir priskaičiuotų 10 897,59 Eur GPM delspinigių ir 24 072,68 Eur PVM delspinigių sumos mokėjimo.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VMI Sprendimo vykdymą iki sprendimo šioje byloje priėmimo ir įpareigoti VMI nesiimti veiksmų, o jei tokie veiksmai pradėti, sustabdyti skaičiuojamų ir priskaičiuotų 10 897,59 Eur GPM delspinigių ir 24 072,68 eurų PVM delspinigių išieškojimo iš pareiškėjo veiksmus iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, jog, pradėjus priskaičiuotų delspinigių priverstinį išieškojimą, pareiškėjas nebegalėtų vykdyti prievolės mokėti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, atsiskaityti su kitais kreditoriais (mokėti kreditų įmokas), pareiškėjas taptų nemokus, o iškėlus bankroto bylą jis negalėtų atsiskaityti su valstybe ir kitais kreditoriais. Teigė, jog nesustabdžius priverstinio išieškojimo gali susiklostyti situacija, kai administracinės bylos baigtis taptų teisiškai nereikšminga, atsakovas priverstinai išieškotų delspinigius ir pareiškėjas netektų galimybės pasinaudoti teisės aktuose numatyta valstybės pagalba, o jo finansinė padėtis būtų visiškai sužlugdyta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą; netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti VMI veiksmus, įpareigoti VMI nesiimti priverstinių išieškojimo veiksmų uždraudžiant vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo dėl mokestinės nepriemokos iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas – grindžia siekiu, kad VMI dėl pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nepradėtų priverstinių išieškojimo procedūrų; VMI priverstinio išieškojimo procedūros sukeltų pareiškėjui neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, galimą bankrotą.

Teismas pažymėjo, jog mokestinės nepriemokos išieškojimo galimybė pati savaime nepatvirtina, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ginčas administracinėje byloje kilo ne dėl VMI sprendimo išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto atitinkamas sumas, bet dėl VMI sprendimo neatleisti pareiškėjo nuo 10 897,59 Eur GPM delspinigių ir 24 072,68 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje ginčas dėl sprendimo, pagal kurį gali būti išieškoma mokestinė nepriemoka, nėra nagrinėjamas, nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti išieškojimą pagal sprendimą, kuris šioje administracinėje byloje nėra ginčijamas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-383-556/2016, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-438/2017, 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-300-756/2018). Dėl mokesčių administratoriaus įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti susijusios su reiškiamais reikalavimais ir skundžiamais administraciniais sprendimai, o ne apskritai riboti viešojo administravimo institucijos kompetenciją jai priskirtose viešojo administravimo srityse. Taip pat per reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą negali būti išnagrinėta byla iš esmės.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas netenkino, kadangi neįrodytos būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui sąlygos, o būtent tai, kad, nesiėmus pareiškėjo prašomų užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti VMI Sprendimo vykdymą iki sprendimo šioje byloje priėmimo bei įpareigoti VMI nesiimti, o jei tokie veiksmai pradėti, sustabdyti skaičiuojamų ir priskaičiuotų 10 897,59 Eur GPM delspinigių ir 24 072,68 Eur PVM delspinigių sumos išieškojimo iš R. K. veiksmus iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

Teigia, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu nusprendė taikyti priverstinio išieškojimo priemones Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka. Byloje yra visi pagrindai ir sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti 10 897,59 Eur GPM delspinigių ir 24 072,68 Eur PVM delspinigių išieškojimo iš R. K. veiksmus iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. Atitinkamos sąlygos yra įteisintos ir VMI viršininko 2014 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintose Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklėse. Atsakovui pradėjus priskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo veiksmus ir nesustabdžius priverstinio delspinigių išieškojimo, gali susiklostyti situacija, kai administracinės bylos baigtis taptų teisiškai nereikšminga, nes jei delspinigiai bus išieškoti, pareiškėjas nebegalės būti nuo jų atleistas, t. y. atsakovas priverstinai išieškotų delspinigius ir pareiškėjas netektų galimybės pasinaudoti teisės aktuose numatyta valstybės pagalba, jo finansinė padėtis būtų visiškai sužlugdyta, o skundo nagrinėjimas teisme iš esmės netektų prasmės, nes nebeliktų delspinigių sumos, nuo kurios atleidimo prašė pareiškėjas, tokiu būdu nebetektų prasmės ir VMI Sprendimo teisėtumo patikrinimas, kadangi nepriklausomai nuo bylos baigties, atleidimas nuo delspinigių iš esmės būtų negalimas.

Be to, atsakovui pradėjus priskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas nebegalėtų vykdyti ne tik prievolės mokėti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. mokėti kreditų įmokas. Pareiškėjas tikėtinai taptų nemokus, o iškėlus pareiškėjui bankroto bylą jis negalėtų atsiskaityti ne tik su biudžetu, bet ir kitais savo kreditoriais. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių iki sprendimo šioje byloje priėmimo pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma žala, nes išieškojus delspinigius pareiškėjas praras galimybę būti atleistas nuo delspinigių, nes teisės aktai numato, kad atleisti galima tik nuo nesumokėtų / neišieškotų delspinigių.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad priverstiniai išieškojimo veiksmai vykdomi tik dėl pareiškėjo mokestinės nepriemokos – 52268,87 Eur GPM ir 83032 Eur PVM, o sumos, dėl kurių vyksta mokestinis ginčas, nėra išieškomos (10897 Eur GPM delspinigių ir 24072,68 Eur PVM delspinigių).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Kaip minėta, ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė argumentų, jog jo skundas yra prima facie pagrįstas, t. y. skundžiamas administracinis aktas yra prima facie neteisėtas dėl to jo vykdymas turėtų būti stabdomas taikant reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas savo teisę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti VMI veiksmus, įpareigoti VMI nesiimti priverstinių išieškojimo veiksmų uždraudžiant vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo dėl mokestinės nepriemokos iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas – argumentavo tuo, kad VMI dėl pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nepradėtų priverstinių išieškojimo procedūrų; VMI priverstinio išieškojimo procedūros sukeltų pareiškėjui neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, galimą bankrotą. Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad atsakovui pradėjus priskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo veiksmus ir nesustabdžius priverstinio delspinigių išieškojimo, gali susiklostyti situacija, kai administracinės bylos baigtis taptų teisiškai nereikšminga, nes jei delspinigiai bus išieškoti, pareiškėjas nebegalės būtų nuo jų atleistas, t. y. atsakovas priverstinai išieškotų delspinigius ir pareiškėjas netektų galimybės pasinaudoti teisės aktuose numatyta valstybės pagalba, jo finansinė padėtis būtų visiškai sužlugdyta, o skundo nagrinėjimas teisme iš esmės netektų prasmės, nes nebeliktų delspinigių sumos, nuo kurios atleidimo prašė pareiškėjas, tokiu būdu nebetektų prasmės ir VMI Sprendimo teisėtumo patikrinimas, kadangi nepriklausomai nuo bylos baigties, atleidimas nuo delspinigių iš esmės būtų negalimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtą reikalavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nepateikė duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, galimo nemokumo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo galimybė pati savaime nepatvirtina, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ginčas administracinėje byloje kilo ne dėl VMI Sprendimo išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto atitinkamas sumas, bet dėl VMI Sprendimo neatleisti pareiškėjo nuo GPM delspinigių ir PVM delspinigių mokėjimo. Pažymėtina, kad vien tik pareiškėjo VMI sprendimo vykdymo laikinas sustabdymas VMI priverstinio išieškojimo veiksmų nesustabdytų, nes pareiškėjo mokestinės prievolės išieškojimo pagrindas nėra ginčijamas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-628-556/2019). Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai arba teisiškai nereikšmingi, arba nekeičiantys šioje teismo nutartyje padarytų išvadų, todėl atskirai nevertinami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan