168476ec-cd31-4815-8569-e4b7ce37baec · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 - 2012 m. rugsėjo 6 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,             sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,             dalyvaujant pareiškėjai G. P., jos atstovui advokatui Valdui Kairiui,             dalyvaujant atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės įgaliotam atstovui advokatui Linui Blažulioniui,             viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G.

P. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovėms Raseinių rajono savivaldybės administracijai ir Raseinių rajono savivaldybei dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymo Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 50 000 litų neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,             n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja G.

P. skundu ir patikslintu skundu teismo praÅ¡o:panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymÄ Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ ;priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;priteisti iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės pareiÅ¡kėjai G.

P. 50 000 litųneturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja teismo prašė patenkinti jos patikslintÄ skundÄ . Pasisakymuose teismo posėdžio metu ir skunde (2 tomas, b. l. 68-74) nurodė, kad iÅ¡ valstybės tarnybos buvo atleista neteisėtai, nes atsakovė pažeidė LR DK 134 str. ir jÄ atleido be iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo iÅ¡rinkta Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininke ir iki atleidimo dienos jos niekas iÅ¡ Å¡ių pareigų neatÅ¡aukė.

Nurodė, jog 2011 m. birželio 21 d. gavo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus BaltruÅ¡aičio pasiraÅ¡ytÄ Ä¯spėjimÄ Nr. 35, kuriuo buvo įspėta, kad nuo 2011 m. spalio 31 d. imtinai panaikinamas ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius, kaip atskiras struktÅ«rinis vienetas, tiesiogiai pavaldus administracijos direktoriui, ir Å¡io skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Ä®spėjime apie pareigybės panaikinimÄ vadovaujamasi Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 16 d.

įsakymu Nr. (1.1) TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ įgyvendinimo“, tačiau 2011 m. spalio 17 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.(5.4)A2-396P šis įsakymas buvo pakeistas, todėl pareiškėja mano, jog ji turėjo būti iš naujo įspėta dėl jos valstybės tarnautojos pareigybės panaikinimo prieš keturis mėnesius. Nurodė, jog buvo atleista 2011 m. spalio 31 d., kuri buvo nedarbo diena ir dėl šios aplinkybės atleidimas yra neteisėtas.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog atsakovė turėjo vadovautis LR DK 135 str. 1 d. 3 p., kuriame sakoma, kad pirmenybės teisė bÅ«ti paliktam dirbti suteikiama darbuotojams, kurie turi ne mažiau kaip deÅ¡imties metų nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä . PareiÅ¡kėjos stažas valstybės tarnyboje atleidimo dienÄ buvo 20 metų 4 mėnesiai. Å io straipsnio 1 d. 6 p. numato pirmenybės teisę asmenims, kurie yra iÅ¡rinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Jos turima kvalifikacija nebuvo žemesnė nei kitų valstybės tarnautojų, kuriems buvo pasiÅ«lytos kitos pareigos, patvirtinti pareigybių apraÅ¡ymai.

VisÄ Ä¯spėjimo laikotarpį pareiÅ¡kėjai nebuvo siÅ«lomos jokios kitos karjeros tarnautojo pareigos – nei tos pačios kategorijos, nei žemesnės kategorijos. Mano, kad reformos metu buvo pakeistas tik naikinamo skyriaus pavadinimas iÅ¡ ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus į ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrių. Nurodė, jog jos pareigybė nebuvo panaikinta, Å¡iuo metu jos funkcijas vykdo darbuotojas pagal darbo sutartį. Pažymėjo, jog nesutinka su atsakovo teiginiais, jog pareiÅ¡kėjai buvo suteikta galimybė dalyvauti užimamos pareigybės panaikinimo procese, tai yra vieÅ¡ai skelbiant buvo suteikta iÅ¡sami informacija apie esamas laisvas pareigas, taip pat apie pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietinÄ struktÅ«rinį ar kitokį atitinkamos institucijos ar jos padalinio reorganizavimÄ .

Pažymėjo, jog jokios vieÅ¡os informacijos apie esamas laisvas vietas ar pareigybes, kurias numatoma įsteigti, iki atleidimo dienos nebuvo pateikta, tai reglamentavo tik administracijos direktoriaus įsakymai. PareiÅ¡kėja nebuvo supažindinta su naujų pareigybių apraÅ¡ymais. Dėl to kreipėsi į Personalo skyrių, tačiau visÄ laikÄ buvo atsakoma, kad pareigybių nėra. Buvo nurodoma, kad reikia palaukti, nes bus posėdis ir bus konsultacijos. Bet pareigybių apraÅ¡ymų nebuvo iki kol jÄ atleido. 2011 m. lapkričio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kad pateiktų iÅ¡ bylos dokumentus.

Tame praÅ¡yme buvo praÅ¡oma ir pareigybės apraÅ¡ymo. Skyriaus vadovė atsakė, kad pareigybių apraÅ¡ymų nėra Å¡iai dienai ir kai jos bus paraÅ¡ytos, jos bus jai pateiktos. Pareigybių apraÅ¡ymus gavo 2011 m. gruodžio 16 d. Per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį buvo leista suprasti, kad pareiÅ¡kėjai bus pasiÅ«lytos tos pačios ar lygiavertės pareigos, bet dėl jai nežinomų atsakovo motyvų to neįvyko. PareiÅ¡kėja nepraÅ¡o teismo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ valstybės tarnybÄ , kadangi mano, jog jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, nukentėtų kiti asmenys, o tai tik neigiamai juos nuteiktų jos atžvilgiu ir dėl to bÅ«tų sudarytos sÄ lygos netinkamam mikroklimatui kolektyve.

Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovė atleisdama pareiÅ¡kėjÄ visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino atleidimo priežasčių, neatsižvelgė į tai, jog pareiÅ¡kėja turi reikalingÄ kvalifikacijÄ (pirmÄ klasę ir reikalaujamÄ kategorijÄ ), baigusi vokiečių ir anglų kalbos kursus, turi daug praktinių įgÅ«džių ir patirties. Buvo pripažinta geriausia kultÅ«ros vertybių apsaugos specialiste Kauno apskrityje, yra gavusi ne vienÄ garbės ir pagyrimo raÅ¡tÄ iÅ¡ KultÅ«ros ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamento bei savivaldos institucijų.

Teisė į darbÄ , darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklausė pareiÅ¡kėjos socialinė, materialinė ir psichologinė gerovė, socialinis vertinimas, užtikrinantis dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei socialinį stabilumÄ . Todėl dėl neteisėto atleidimo pareiÅ¡kėja patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ (po atleidimo dienos teko kreiptis į medikus), iÅ¡gyveno dėl savo ateities, nes neteko pajamų Å¡altinio, tapo socialiai pažeidžiama, nes sumažėjo draugų ratas, nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai.

Po sutuoktinio mirties ir vaikams iÅ¡sikėlus iÅ¡ namų pastaruoju metu gyvena viena ir prasmingas bei mylimas darbas buvo didelis psichologinis palaikymas ir mėgstamiausia veikla. Todėl dėl neteisėto atleidimo patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ . Labai iÅ¡gyvena dėl to, kad daug metų sÄ Å¾iningai dirbo, buvo pripažinta rajone kaip gera specialistė, organizavo ekskursijas, talkas, aktyviai dalyvavo Kaimų bendruomenių veikloje. Jaučiasi įžeista ir pažeminta dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos bei administracijos vadovų spaudoje pateikiamų tiesos neatitinkančių jos atleidimo motyvų.

Už iÅ¡sakytÄ tiesÄ per Lietuvos TV buvo apskųsta Raseinių rajono prokuratÅ«rai reikalaujant baudžiamosios atsakomybės už Å¡meižtÄ . Vyko apklausa, vyravo įtampa, kuri atsiliepė jos sveikatai. Byla nebuvo keliama, nes kaip teigiama iÅ¡ prokuratÅ«ros gautame dokumente, kaltinimas neturėjo pagrindo. Dėl susidariusios situacijos patyrė psichologinę traumÄ , iÅ¡gyveno emocinę depresijÄ , negalėdavo užmigti naktimis, gėrė raminamuosius vaistus. Visi įvykiai pablogino sveikatÄ , atsinaujino skrandžio problemos, atsirado skausmai Å¡irdies plote, dėl to turėjo kreiptis į gydymo įstaigÄ .

Dėl susidariusios įtampos pakliuvo į autoįvykį, kuriame apgadino savo automobilį. Neteisėtu atleidimu buvo pakenkta jos neturtiniams interesams. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Valdas Kairys prašė teismo patenkinti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ . Nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kėjos nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog atleidimo metu pareiÅ¡kėja buvo profesinės sÄ jungos pirmininke, nes nei ProfsÄ jungų įstatyme, nei Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatuose nėra jokios užuominos, jokios taisyklės, kad 3 metų laikotarpis yra naikinamasis, t.y. kad pasibaigus 3 m. laikotarpiui automatiÅ¡kai pasinaikina ir pirmininkės įgaliojimai.

Mano, jog pareiÅ¡kėjos ir viso profsÄ jungos komiteto įgaliojimai baigėsi po įvykusio rinkiminio visuotinio profsÄ jungos narių susirinkimo, kai buvo iÅ¡rinktas naujas komitetas ir jo nariai. Nurodė, kad reorganizacijos procese Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2 įsakymus – 1-asis priimtas 2011 m. birželio 16 d., kuriuo remiantis pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas įspėjimas dėl galimo pareigybės panaikinimo. 2-asis administracijos direktoriaus įsakymas – 2011 m. spalio 17 d. pakeitė pirmÄ jį – birželio 16 d.

įsakymÄ , todėl mano, kad įspėjimo terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo spalio 17 d. Kadangi pareiÅ¡kėja buvo atleista nepraėjus tam terminui, mano, kad pareiÅ¡kėjos atleidimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Nurodė, jog liudytoja K. KrikÅ¡tanaitė paliudijo, kad ji ruošė pareigybių apraÅ¡ymus naujoms pareigybėms, tačiau tų naujų apraÅ¡ymų niekas iÅ¡ jos nepareikalavo, kaip buvo numatyta birželio 16 d. įsakyme. Tai reiÅ¡kia, kad iki atleidimo laikotarpio pareigybių apraÅ¡ymai iÅ¡ liudytojos nebuvo paimti, o liudytoja buvo atleista spalio 4 d.

Pareigybių apraÅ¡ymus paliko Mockui, kuris yra skyriaus vadovas. Kaip minėjo pareiÅ¡kėja, ji nei birželio 16 d., susipažindama su įsakymu, nei spalio 17 d., susipažindama su įsakymu, nebuvo supažindinta su Å¡iais pareigybių apraÅ¡ymais, kadangi jų nebuvo. TÄ patvirtina pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai, jog pareigybių apraÅ¡ymai pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡siųsti tik gruodžio mėn., t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ tarnybos. Anksčiau jai nebuvo sudaryta sÄ lygų susipažinti su pareigybių apraÅ¡ymais, nes ji buvo profsÄ jungos komiteto pirmininkė.

Taip pat nebuvo teikiama jokia informacija apie atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, apie pareigybės naikinimÄ , nebuvo sudaromos jokios galimybės dalyvauti pareigybės panaikinimo procese, kÄ patvirtina ir teisme apklausti liudytojai. Pažymėjo, jog naujame skyriuje nebuvo užpildytos visos pareigybės, jos pareigybėje žmogus pradėjo dirbti tik 2012 m. liepos mėn. Tai patvirtina ir teismui pateikti dokumentai – mokėjimo žiniaraščiai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atlyginimai buvo mokami tik 4-iems ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojams.

Atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės įgaliotas atstovas advokatas Linas Blažulionis teismo posėdžio metu teismo prašė pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pasisakymuose teismo posėdžio metu ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (2 tomas, b. l. 86-91) dėl DK 134 str. nuostatų (ne) taikymo nurodė, jog Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profesinės sÄ jungos komiteto bei Å¡io komiteto pirmininko statusÄ bei įgaliojimų trukmę apibrėžia Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profesinės sÄ jungos įstatai (toliau – Ä®statai).

Ä®statų 7.1. p. nustatyta, kad SÄ jungos komitetas renkamas 3 metams susirinkime. Pagal įstatų 8.1. p., SÄ jungos komiteto pirmininkas renkamas SÄ jungos susirinkime 3 metų laikotarpiui iÅ¡ iÅ¡rinktų komiteto narių. Taigi SÄ jungos įstatai aiÅ¡kiai apibrėžia, jog tiek SÄ jungos komiteto, tiek Å¡io komiteto pirmininko kadencija negali bÅ«ti ilgesnė kaip 3 kalendoriniai metai. Kita vertus, aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai įstatų 7 ir 8 punktų nuostatas, akivaizdu, jog komiteto pirmininko kadencija negali bÅ«ti ilgesnė nei komiteto veiklos laikotarpis, kadangi pirmininkas renkamas iÅ¡ komiteto narių, ir atvirkščiai – pasibaigus komiteto įgaliojimų laikotarpiui, įgaliojimų netenka ir komiteto pirmininkas.

Todėl pagrįstai teigtina, jog 2008 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profesinės sÄ jungos narių susirinkime iÅ¡rinkto Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profesinės sÄ jungos komiteto įgaliojimai pasibaigė 2011 m. rugsėjo 3 d., atitinkamai baigėsi ir Å¡io komiteto pirmininko įgaliojimai. Duomenų, kad įgaliojimai bÅ«tų pratęsti, ar pareiÅ¡kėjai, vadovaujantis Ä®statų 8.1 p., SÄ jungos susirinkimas bÅ«tų pavedęs Komiteto pirmininko pareigas eiti laikinai, pareiÅ¡kėja atsakovui nepateikė, tokių duomenų nėra ir Å¡ioje byloje.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atleidimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai DK 134 str. nustatytos garantijos negalėjo bÅ«ti taikomos. Kita vertus, DK 134 str. nustatyta, jog Å¡io straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai asmuo atleidžiamas DK 129 str. nustatytu pagrindu. O pareiÅ¡kėja buvo atleista Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu. Dėl įspėjimo apie atleidimÄ nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. nustato, jog valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaikÄ ) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu prieÅ¡ 4 mėnesius. Taigi valstybės tarnybos įstatymas nustato ne maksimalų, bet minimalų praneÅ¡imo apie pareigybės panaikinimÄ terminÄ , terminas nustatytas ne darbdavio, bet valstybės tarnautojo naudai, todėl net jeigu atsakovas bÅ«tų pareiÅ¡kėjÄ Ä¯spėjęs apie pareigybės panaikinimÄ anksčiau nei nustatyta Ä®statymo 43 str. 1 d., tai nebÅ«tų laikoma Ä®statymo pažeidimu.

Kita vertus, akcentuotina tai, kad 2011 m. spalio 17 d. įsakymu pareiškėjos užimta pareigybė nebuvo naikinama, ši pareigybė buvo panaikinta 2011 m. birželio 16 d. įsakymu. Dėl to pareiškėjos teiginiai dėl netinkamo įspėjimo vertintini kaip nepagrįsti, todėl atmestini. Dėl DK 135 str. nuostatų (ne) taikymo nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu pirmumo teisės taikyti nėra pagrindo, kadangi pareiškėja neatitinka specialiųjų reikalavimų – turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį teritorijų planavimo srityje viešojo administravimo įstaigoje.

Pažymėjo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr. administracines bylas Nr. A438-1743/2009, A143- 227/2011 ir kt).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, aiÅ¡kindamas Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatas, taip pat yra pažymėjęs, kad Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų darbuotojų pirmenybės teisė nėra absoliuti, o yra sÄ lyginė, jos taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos (Darbo kodekso 135 str. 2 d.). Papildomai akcentuotina, kad sprendžiant klausimÄ , kuris iÅ¡ pareigÅ«nų, kurių prieÅ¡ tai eitos pareigybės yra panaikinamos, turi pirmumo teisę užimti laisvÄ pareigybę, visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi tiek specialiaisiais, tiek bendraisiais kriterijais, kurie nustatyti atitinkamai pareigybei, t.y. pirmenybė turi bÅ«ti teikiama tam pareigÅ«nui, kurio kvalifikaciniai ir asmeniniai duomenys labiau atitinka konkrečios pareigybės bendruosius ir specialiuosius kriterijus, taip pat ir reikalavimus asmeninėms savybėms, reputacijai ir pan.

Ir tik tada, kai Å¡ie duomenys kelių pretendentų į atitinkamÄ pareigybę yra vienodi, atsiranda galimybė, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, taikyti socialines garantijas, kurios nustatytos Darbo kodekse, taip pat ir jo 135 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, pareiÅ¡kėja neatitinka specialiųjų reikalavimų, keliamų ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Todėl DK 135 str. nuostatos pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti taikomos.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjos pareigybė buvo panaikinta, nes analizuojant pareiÅ¡kėjos skunde nurodomos Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ akivaizdu, kad Å¡iame pareigybės apraÅ¡yme nurodytos funkcijos, lyginant su ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės) tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme nurodytomis funkcijomis, yra skirtingos.

ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės funkcijos labiau orientuotos į klausimų, susijusių su kultÅ«ros vertybių apsauga ir urbanistika apskritai, sprendimu, o ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė iÅ¡ esmės siejama ne su urbanistika apskritai, o su teritorijų planavimu susijusių klausimų sprendimu. Nurodė, jog atsakovė laikėsi Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. ir pareiÅ¡kėjai suteikė galimybę dalyvauti užimamos pareigybės panaikinimo procese vieÅ¡ai skelbiant informacijÄ apie esamas laisvas pareigas, taip pat apie pareigas, kurias numatoma įsteigti.

Antra vertus – pareiÅ¡kėja betarpiÅ¡kai dalyvavo konsultacijose tarp atsakovo ir profesinės sÄ jungos, sprendžiant klausimus, susijusius su atsakovo reorganizacija. Trečia – pareiÅ¡kėja pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta su 2011-06-16 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-245P, iÅ¡ kurio turinio pareiÅ¡kėjai tapo žinoma, jog pareigybių apraÅ¡ymų projektus ruoÅ¡ administracijos skyrių vedėjai ir Å¡iuos iki 2011-08-12 pateiks personalo skyriui, t.y. pareiÅ¡kėja galėjo dalyvauti ir susipažinti su naujomis pareigybėmis ir jų apraÅ¡ymais dar pastarųjų rengimo etape, pateikti savo pastabas ir pasiÅ«lymus.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjos motyvas neva pastarajai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti pareigybės panaikinimo procese atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkÄ s tikrovės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad Å¡is pareiÅ¡kėjos reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi pareiÅ¡kėja iÅ¡ valstybės tarnybos atleista teisėtai ir pagrįstai. Jeigu teismas ir spręstų, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ valstybės tarnybos buvo atleista neteisėtai, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , o tai, atsakovo nuomone, pilnai padengtų pareiÅ¡kėjai neva padarytÄ Å¾alÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Nurodė, jog pareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ sieja iÅ¡ esmės ne su atleidimu iÅ¡ valstybės tarnybos, bet su spaudoje neva tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu bei padarytu autoįvykiu, todėl pagrįstai teigtina, jog konkrečiu atveju neegzistuoja ne tik neteisėti atsakovo veiksmai, bet ir priežastinis ryÅ¡is, kaip viena iÅ¡ privalomųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti. PareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ sieja ir su pablogėjusia sveikata, tačiau nėra tai patvirtinančių įrodymų byloje, be to, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjos sveikata bÅ«tų pablogėjusi dėl atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos.PareiÅ¡kėjos G.

P. skundas ir patikslintas skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamas ginčas kilo dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708) (Toliau ir Valstybės tarnybos įstatymas) pagrįstumo ir teisėtumo.Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.Pagrindines procedÅ«ras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, nustato Valstybės tarnybos įstatymas (įstatymo 2 str.14 d.).

Minėto įstatymo 43 str. 2 d. numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas.Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-454P pareiškėja G. P. nuo 2011 m. spalio 31 d. buvo atleista iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų (1 tomas, b. l. 78).Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų – panaikinimo faktas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62–340/2011, Nr. A-62-1367/2011) nurodoma, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktÅ«ros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , atitinkamai yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto steigėjo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų bÅ«ti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklÄ , bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybÄ ir konkretaus valstybės tarnautojo teises.

Vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, kurioje pasisakant dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktÅ«rinius pakeitimus yra pažymėta, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s. Pažymėta, jog jeigu dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali bÅ«ti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju.Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijoje struktÅ«riniai pokyčiai buvo vykdomi, atsižvelgiant į nepakankamÄ darbo užmokesčio finansavimÄ bei imantis priemonių, siekiant tinkamai, kvalifikuotai ir su mažesniais žmoniÅ¡kaisiais iÅ¡teklias atlikti teisės aktais pavestas funkcijas (1 tomas, b. l. 78).Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimÄ Nr. (1.1)TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktÅ«ros patvirtinimo“, kuriuo patvirtino naujÄ Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktÅ«rÄ , sprendimÄ vykdyti pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui (1 tomas, b. l. 75-76).

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-245P patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä nuo 2011 m. lapkričio 1 d. (1 tomas, b. l. 83-87), kurį 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-396 P pakeitė ir iÅ¡dėstė nauja redakcija (1 tomas, b. l. 79-82). Minėtais įsakymais Raseinių rajono savivaldybės administracijoje vietoje ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus (1 tomas, b. l. 167, 171) su 4 valstybės tarnautojų pareigybėmis (skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos, dviejų vyriausiųjų specialistų A lygio 9 kategorijos, vieno vyresniojo specialisto B lygio 8 kategorijos) ir 3 darbuotojų buvo įsteigtas Ekonomikos ir Å«kio departamento ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius su 4 valstybės tarnautojų pareigybėmis (skyriaus vedėjo A lygio 13 kategorijos, vieno vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos, dviejų vyriausiųjų specialistų A lygio 9 kategorijos) ir 2 darbuotojų pareigybėmis (1 tomas, b. l. 85, 81).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja ėjo pareigas, kurių aprašymas buvo patvirtintas 2008 m. sausio 18 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-54P (1 tomas, b. l. 155-156). Palyginus pareigybių aprašymus nustatyta, jog pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo perduotos pareigybei, kurios aprašymas buvo patvirtintas 2011 m. lapkričio 7 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-593 P (1 tomas, b. l. 239). Kaip matyti, minėta pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos eitos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos buvo realiai panaikintos, nes pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo eliminuotos iš valstybės tarnybos ir perduotos vykdyti darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra nurodęs, jog „Valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu yra darbdavė.

Vis dėlto valstybės tarnybos teisiniai santykiai, nepaisant panaÅ¡umų, nėra tapatÅ«s darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostančiais valstybinėse institucijose, ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose). Jų teisiniai statusai skiriasi“.Teismas nustatęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktÄ , turi patikrinti, ar atsakovė tinkamai užtikrino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareiÅ¡kėjo garantijÄ dėl paskyrimo į kitas pareigas.Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas.

Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaikÄ ) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu prieÅ¡ 4 mėnesius.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (iÅ¡skyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siÅ«lomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Å is asmuo privalo bÅ«ti priimtas į Å¡ias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir Å¡ios pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 pažymėjo, kad VTÄ® 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra dar nepasibaigė, todėl ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybÄ toje pačioje institucijoje.

Pažymėta, kad tuo ši teisės norma iš esmės skiriasi nuo to paties straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija), kuri yra adresuota buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, kuris buvo atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, ir yra skirta nustatyti atitinkamas garantijas šiai kategorijai priklausantiems asmenims.Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, tai yra A lygio 9 kategorijos pareigos, kurių aprašymas patvirtintas 2011 m. spalio 19 d.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-431 P (1 tomas, b.l.235), pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti siÅ«lomos, kadangi joms buvo nustatytas specialusis reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį teritorijų planavimo srityje vieÅ¡ojo administravimo įtaigoje, kurio pareiÅ¡kėja neatitiko. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjai atsakovė bÅ«tų siÅ«liusi užimti kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas ar žemesnės kategorijos pareigas, byloje nėra.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ aiÅ¡kintas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos pobÅ«dis.

Nurodyta, jog tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ valstybės tarnybos, Å¡is valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedÅ«roje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio pareiga užtikrinti Å¡ios teisės realizavimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimÄ , darbdavys per laiko tarpÄ nuo praneÅ¡imo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomÄ panaikinimÄ Ä¯teikimo dienos iki Å¡iame praneÅ¡ime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti Å¡iam valstybės tarnautojui visÄ (iÅ¡samiÄ ) informacijÄ apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietinÄ struktÅ«rinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad per laiko tarpÄ nuo 2011 m. birželio 21 d. (kai pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie jo užimamos pareigybės numatytÄ panaikinimÄ ) iki 2011 m. spalio 31 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiÅ¡kėjai nebuvo suteikta aukščiau aptarta kaip bÅ«tina visa informacija.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su Raseinių rajono savivaldybės administracijoje įsteigiamų pareigybių aprašymais, taip pat ir su Ekonomikos ir ūkio departamento Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje įsteigtų pareigybių aprašymais, patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-431 P (1 tomas, b. l. 233-239). Pareiškėjai nebuvo suteikta informacija apie šio skyriaus funkcijas, uždavinius.

PareiÅ¡kėja teismui nurodė, jog laikotarpiu nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimÄ iki atleidimo nebuvo supažindinta su jokiomis pareigybėmis, todėl nežinojo, kaip skyriuje bus perskirstytos pareigybių funkcijos, kurios konkrečiai pareigybės bus panaikintos. PareiÅ¡kėja nurodė, jog nesitikėjo, kad bus panaikintos bÅ«tent jos užimtos pareigos, nežinojo, kokie reikalavimai bus keliami naujai įsteigiamoms pareigybėms, todėl neturėjo galimybės iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ užimti kitas pareigas.

Nurodė, jog po atleidimo 2011-11-16 praÅ¡ymu kreipėsi į institucijÄ , jog jai bÅ«tų pateikti Ekonomikos ir Å«kio departamento ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriuje įsteigtų pareigybių apraÅ¡ymai, juos gavo tik 2012-12-13, o iÅ¡samiai su jais susipažino tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu.PareiÅ¡kėja teismui pateikė aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus, tai yra pareiÅ¡kėjos 2011-11-15 praÅ¡ymÄ , kuris Raseinių rajono savivaldybės administracijoje gautas 2011-11-16, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus 2011-11-18 raÅ¡tÄ Nr. (12.1)R1-729, kuriuo patvirtinamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo užregistravimo institucijoje faktas, bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2011-12-13 raÅ¡tÄ Nr. (12.1)R1-729, kuriuo pareiÅ¡kėjai pateiktos 2011-11-16 praÅ¡yme nurodytų dokumentų kopijos (2 tomas, b. l. 93, 95).

Liudytoja Kristina KrikÅ¡tanaitė teismui nurodė, jog dirbo ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėja iki 2011 m. spalio 4 d., kuomet ji buvo atleista iÅ¡ valstybės tarnybos. Ji buvo įpareigota parengti naujus įsteigiamo skyriaus nuostatus ir pareigybių apraÅ¡ymus, tačiau iki galo Å¡ių dokumentų neparuošė ir nepateikė. Su rengiamais projektais nesupažindino skyriaus darbuotojų, tarp jų ir pareiÅ¡kėjos, iÅ¡eidama iÅ¡ darbo juos perdavė Armandui Mockui.Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija teismui nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 22 d. (kai pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie jos užimamos pareigybės numatytÄ panaikinimÄ ) iki 2011 m. spalio 31 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiÅ¡kėjai buvo pateikta aukščiau minėta informacija, neįrodė, kad Å¡i informacija bÅ«tų paskelbta visiems prieinamu bÅ«du vieÅ¡ai.Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovė pareiÅ¡kėjai nesuteikė informacijos, kaip naikinant pareiÅ¡kėjos pareigybę bus perskirstytos jos vykdytos funkcijos (kokiam valstybės tarnautojui perduotos, visiÅ¡kai eliminuotos iÅ¡ valstybės tarnybos ar kt.), informacijos apie Raseinių rajono savivaldybės administracijoje naujai steigiamų pareigybių turinį, tuo pažeidė pareiÅ¡kėjos teisę dalyvauti jos užimamos pareigybės panaikinimo procedÅ«roje, iÅ¡ Å¡ios procedÅ«ros visiÅ¡kai eliminuodama pareiÅ¡kėjÄ .

Dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėja objektyviai neturėjo galimybės pretenduoti į naujai steigiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareigybes nei pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo tinkamai užtikrinta minėtoje normoje įtvirtinta garantija. ABTÄ® taikymo prasme tai yra pagrindas pripažinti, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei administracinio sprendimo pagrįstumÄ , o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).Minėta, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovė naikindama pareiÅ¡kėjos užimtÄ pareigybę, pareiÅ¡kėjai bÅ«tų siÅ«liusi užimti kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, vertinusi pareiÅ¡kėjos pirmumo teisę bÅ«ti paliktai valstybės tarnyboje.

Todėl, teismo nuomone, nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginÄÄ teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti naujų aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjos pretendavimo į tam tikras pareigas ar pirmumo teisės likti valstybės tarnyboje, nes toks teisminis nagrinėjimas bÅ«tų laikomas administracinės procedÅ«ros (atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos naikinat pareigybę) dalimi (jos tÄ sa), o teismo užduotis yra kitokia – patikrinti ir teisės taikymo požiÅ«riu įvertinti jau priimto administracinio sprendimo (tuo pačiu ir Å¡io sprendimo priėmimo procedÅ«ros) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011).Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, kaip karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantijÄ numato tik paskyrimÄ Ä¯ kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Todėl pareigybių, užimamų pagal darbo sutartį, pareiÅ¡kėjai atsakovė neprivalėjo siÅ«lyti (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-62-1367-11). Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz., 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011). Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (iÅ¡skyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siÅ«lomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

Minėta, jog po pareiÅ¡kėjos atleidimo atsakovė įsteigė pareigybę darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, kuriam perdavė iki atleidimo pareiÅ¡kėjos vykdytas funkcijas. Jos apraÅ¡ymas buvo patvirtintas 2011 m. lapkričio 7 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-593 P. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai atsakovė neprivalėjo siÅ«lyti užimti Å¡ios pareigybės, kadangi tai vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bÅ«tinybės gauti iÅ¡ankstinį profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimÄ , atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo (Lietuvos aidas, 1991, Nr. 240; Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 34-933) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys negali atleisti iÅ¡ darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir savo valia, negavęs tos profesinės sÄ jungos įmonėje renkamojo organo iÅ¡ankstinio sutikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sÄ jungos narių, kurie yra iÅ¡rinkti į renkamuosius profesinės sÄ jungos organus, darbo ir socialines garantijas.

Å ios garantijos tokiems profesinės sÄ jungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sÄ jungos organuose nebÅ«tų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebÅ«tų susidorota už jų veiklÄ Å¡iuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iÅ¡ darbo, perkeliant į kitÄ , prastesnį darbÄ ir pan.), taip pat kad darbo Å¡iuose organuose laikotarpiu jiems bÅ«tų iÅ¡saugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Profesinių sÄ jungų steigimÄ reglamentuoja CK 2.38 straipsnis, Profesinių sÄ jungų įstatymo (toliau ir PSÄ®) 6 straipsnis.

Profesinių sÄ jungų veiklos teisinius pagrindus reglamentuoja PSÄ® 4 straipsnis, kuris numato, jog profesinės sÄ jungos veikia, laikydamosi LR Konstitucijos, PSÄ® bei kitų įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklÄ grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sÄ jungos įstatais (statutu). Profesinių sÄ jungų įstatams (statutui) keliami reikalavimai nurodyti CK 2.47 straipsnyje, PSÄ® 8 straipsnyje, pagal kuriuos profesinės sÄ jungos įstatuose (statute), be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta profesinės sÄ jungos organizacinė struktÅ«ra, jos organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atÅ¡aukimo tvarka.

Kadangi profesinės sÄ jungos savo veiklÄ grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu), tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sÄ jungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sÄ jungos organai, kokia jų iÅ¡rinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sÄ jungos įstatus (nuostatus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-556).1998-02-11 Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 28 P įregistruotų Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatų 8.1 punktas numato, jog sÄ jungos komiteto pirmininkas renkamas sÄ jungos susirinkime trejų metų laikotarpiui iÅ¡ iÅ¡rinktų komiteto narių ir laikoma, kad iÅ¡rinktas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių narių (1 tomas, b.l. 70).

IÅ¡ byloje esančio Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profsÄ jungos narių ataskaitinio-rinkiminio posėdžio protokolo matyti, jog pareiÅ¡kėja profesinės sÄ jungos komiteto pirmininke buvo iÅ¡rinkta 2008 m. rugsėjo 3 d. trejų metų laikotarpiui (1 tomas, b.l. 62). LR CK 2.38 str. 4 d. nurodoma, jog Profesinėms sÄ jungoms taikomas LR CK Antrosios knygos V skyrius, kiek tai neprieÅ¡tarauja Å¡io straipsnio 1 daliai. Kadangi profesinės sÄ jungos tampa juridiniais asmenimis atsiradus tam tikroms aplinkybėms, LR CK 2.66 straipsnio 5 d. joms netaikoma, tai yra duomenų apie juridinio asmens organus pakeitimai įsigalioja nuo jų priėmimo momento (LR CK Komentaras Antroji knyga Asmenys 2.38 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėja profesinės sÄ jungos komiteto pirmininke buvo iÅ¡rinkta 2008 m. rugsėjo 3 d. ir pagal minėtų Profesinės sÄ jungos įstatų 8.1 punktÄ , pareiÅ¡kėjai komiteto pirmininkės įgaliojimai buvo suteikti apibrėžtam terminui, tai yra 3 metams, o tai reiÅ¡kia, jog minėti įgaliojimai pasibaigė 2011 m. rugsėjo 3 d., todėl atsakovė nuo 2011 m. spalio 31 d. atleisdama pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ valstybės tarnybos neprivalėjo gauti iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimo.

Byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjos, kaip profesinės sÄ jungos komiteto pirmininkės, įgaliojimai bÅ«tų pratęsti.Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos atleidimas iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų pripažintinas neteisėtu.Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, kaip turi bÅ«ti kompensuojama valstybės tarnautojui, kai jo atleidimas iÅ¡ pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas LR darbo kodekso 297 straipsnis.LR darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.             PareiÅ¡kėja teismui nepateikė reikalavimo grÄ Å¾inti jÄ atgal į valstybės tarnybÄ . Nurodė, jog jos nuomone, jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, nukentėtų kiti asmenys, o tai tik neigiamai juos nuteiktų jos atžvilgiu ir dėl to bÅ«tų sudarytos sÄ lygos netinkamam mikroklimatui kolektyve. Teismas atsižvelgdamas ir į tai, jog pareiÅ¡kėjos eitos pareigos panaikintos realiai, atsakovė pateikė duomenis, kad dėl struktÅ«rinių pertvarkymų pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inti į eitas pareigas nėra galimybės bei sutikdamas su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ valstybė tarnybÄ jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja į valstybės tarnybÄ negrÄ Å¾inama, o jos pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos Darbo kodekso straipsnio 4 dalyje numatytu alternatyviu pažeistų darbuotojo teisių gynybos bÅ«du.Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 d.

įsakymo Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ dalis, kuria pareiÅ¡kėja atleista iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, naikintina nustatant, kad G. P. iÅ¡ valstybės tarnybos atleidžiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai pareiÅ¡kėjai priklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka, apskaičiuojama pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies taisykles, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos dienos (2011 m. spalio 31d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.Teismas pažymi, kad jeigu darbdavys, atleisdamas darbuotojÄ iÅ¡ darbo, jau yra sumokėjęs Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ iÅ¡mokÄ , teismui pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu bei taikant Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, antrÄ kartÄ Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta iÅ¡moka nebepriteisiama.

Nustatyta, kad pareiškėjai buvo išmokėta išeitinė išmoka (1 tomas, b. l. 12), todėl ji pareiškėjai nepriteisiama.Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) nustatyta tvarka. Iš 2012 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos pažymos Nr. (5.28)R5-2506 (1 tomas, b. l.

88) matyti, kad pareiÅ¡kėjos vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 142,16 Lt. Todėl pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos, tai yra 2011 m. spalio 31 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytÄ pareiÅ¡kėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį.PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Raseinių rajono savivaldybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyveno dėl savo ateities, nes neteko pajamų Å¡altinio, tapo socialiai pažeidžiama, nes sumažėjo draugų ratas, nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai. Po sutuoktinio mirties ir vaikams iÅ¡sikėlus iÅ¡ namų pastaruoju metu gyvena viena ir prasmingas bei mylimas darbas buvo didelis psichologinis palaikymas ir mėgstamiausia veikla. Jaučiasi įžeista ir pažeminta dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos bei administracijos vadovų spaudoje pateikiamų tiesos neatitinkančių jos atleidimo motyvų.

Už iÅ¡sakytÄ tiesÄ per Lietuvos TV buvo apskųsta Raseinių rajono prokuratÅ«rai reikalaujant baudžiamosios atsakomybės už Å¡meižtÄ . Vyko apklausa, vyravo įtampa, kuri atsiliepė jos sveikatai. Dėl susidariusios situacijos patyrė psichologinę traumÄ , iÅ¡gyveno emocinę depresijÄ , negalėdavo užmigti naktimis, gėrė raminamuosius vaistus. Visi įvykiai pablogino sveikatÄ , atsinaujino skrandžio problemos, atsirado skausmai Å¡irdies plote, dėl to turėjo kreiptis į gydymo įstaigÄ .

Dėl susidariusios įtampos pakliuvo į autoįvykį, kuriame apgadino savo automobilį.Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 250 straipsnis, kuriame numatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.Žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali bÅ«ti atlyginama tik nustačius visas bÅ«tinas vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos aplinkybes, pripažįsta, kad pareiÅ¡kėja dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tai yra neteisėto atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos, patyrė neturtinę žalÄ , tai yra dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ . Tačiau teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog tarp dvasinių iÅ¡gyvenimų dėl, kaip pareiÅ¡kėja nurodė, melagingų žinių paskleidimo, pareiÅ¡kėjos apklausos, ir Å¡iuo sprendimu konstatuoto neteisėto pareiÅ¡kėjos atleidimo nėra priežastinio ryÅ¡io.

Taip pat teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėja byloje neįrodė, jog dėl neteisėto pareiÅ¡kėjos atleidimo sutriko jos sveikata, tai yra atsinaujino skrandžio liga, bei to, jog dėl susidariusios įtampos pakliuvo į autoįvykį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtakÄ tolesniam pareiÅ¡kėjos gyvenimui; ar pareiÅ¡kėjos teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiÅ¡kėjos pažeistos teisės iÅ¡ esmės liktų neapgintos, t. y. nebÅ«tų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėja Raseinių rajono savivaldybės administracijoje ėjo pareigas nuo 1991-07-01, atleidimo dienÄ turėjo 20 metų 4 mėnesio tarnybos staÅ¾Ä , tarnyboje buvo vertinama labai gerai, tarnybinių nuobaudų neturėjo, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjai priteistina 2 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-492-1806-12).PareiÅ¡kėja teismo prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidais.

Patikslintame skunde teismo posėdžio metu nenurodė praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl teismas priteistinos sumos dydį nustatinės remdamasis byloje esančiais dokumentais.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog administracinėje byloje pareiÅ¡kėjai atstovavo advokatas Valdas Kairys (2011 m. lapkričio 23 d. advokato orderis, 1 tomas, b. l. 7). PareiÅ¡kėja už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 2 250 Lt (sÄ skaita-faktÅ«ra, 2 tomas, b. l. 8). Byloje esančioje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, jog pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos Å¡ios teisinės paslaugos: klientės konsultacija (150 Lt), susipažinimas su pateikta medžiaga ir analizė (150 Lt), pareiÅ¡kimo teismui suraÅ¡ymas (900 Lt), susipažinimas su atsakovo pateiktais dokumentais ir analizė (300 Lt), patikslinto pareiÅ¡kimo teismui suraÅ¡ymas (600 Lt), dalyvavimas teismo posėdyje (150 Lt).

Taip pat jog pareiÅ¡kėja patyrė 60,05 Lt kelionės iÅ¡laidų (2 tomas, b. l. 5).ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å iuo sprendimu buvo iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjos skundas, todėl ji turi teisę į turėtų teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai, Å¡i turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Toliau ir CPK). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Toliau ir Rekomendacijos).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies priėmus pareiÅ¡kėjo naudai, jis turi teisę gauti iÅ¡ atsakovo patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010). Nagrinėjamu atveju nustatant išlaidų dydį taikytina analogiška taisyklė ir jei atsakovas patenkino ne visus skundo reikalavimus ir teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjos naudai yra patenkinti jos reikalavimai, ir atitinkamai nuspręsti, kokia pareiškėjos patirtų teismo išlaidų dalis turi būti jam atlyginta.             Byloje pareiškėja pateikė 3 reikalavimus:

1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 d. įsakymÄ Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ ;

2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės pareiÅ¡kėjai G. P. 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Å iuo sprendimu pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Skundžiama atsakovės įsakymo dalis naikintina (33 proc./2=16,5 proc.), priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (33 proc.).

PareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma suma (50 000 Lt) mažintina 25 kartus, pareiÅ¡kėjui priteistina 2 000 Lt (33 proc./25=1,32 proc.). Taigi, iÅ¡ esmės tenkintini 51 proc. pareiÅ¡kėjos reikalavimų.             IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos Å¡ios teisinės paslaugos – klientės konsultacija (150 Lt), susipažinimas su pateikta medžiaga ir analizė (150 Lt), pareiÅ¡kimo teismui suraÅ¡ymas (900 Lt), susipažinimas su atsakovo pateiktais dokumentais ir analizė (300 Lt), patikslinto pareiÅ¡kimo teismui suraÅ¡ymas (600 Lt).             Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡ esmės laikomasi nuostatos, kad susipažinimas su dokumentais, teisinė konsultacija, procesinio dokumento parengimas vertintini kaip vienos rÅ«Å¡ies teisinė paslauga, kuriÄ advokatas (advokato padėjėjas) suteikia klientui rengdamas vienÄ iÅ¡ Rekomendacijų 8.1 – 8.17 papunkčiuose numatytų procesinių dokumentų (žr. pvz., administracinę bylÄ Nr. AS146-353/2012).

Todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai advokato suteiktos teisinės paslaugos – klientės konsultacija (150 Lt), susipažinimas su pateikta medžiaga ir analizė (150 Lt), pareiÅ¡kimo teismui suraÅ¡ymas (900 Lt) – atlygintina kaip viena paslauga – skundo parengimas. Teisinės paslaugos – susipažinimas su atsakovo pateiktas dokumentais ir analizė (300 Lt), patikslinto pareiÅ¡kimo teismui suraÅ¡ymas (600 Lt) – atlygintina kaip viena paslauga – patikslinto skundo suraÅ¡ymas.Sumos, kurias pareiÅ¡kėja sumokėjo advokatui už skundo parengimÄ , tai yra 1200 Lt, patikslinto skundo rengimÄ , tai yra 900 Lt, atsižvelgiant į Å¡ių paslaugų teikimo metu buvusiÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (800 Lt), nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2, 8.9, 8.18 punktuose numatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių.Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, jog pareiÅ¡kėja 150 Lt sumokėjo už advokato dalyvavimÄ 2012-02-14 teismo posėdyje.

Matyti, jog minėtas posėdis vyko 1,5 valandos, suapvalinus 2 valandas. Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 minimalios mėnesinės algos. Todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktuose numatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. PareiÅ¡kėjai priteistina 60,05 Lt kelionės iÅ¡laidų. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjai priteistina 2 310,05 Lt (2 250 Lt+ 60,05 Lt).Tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos tenkintinų reikalavimų dalį, jai iÅ¡ atsakovių priteistina 51 proc. praÅ¡omų atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 1 178,12 Lt (2 310,05 Lt * 0,51 = 1 178,12 Lt).Pažymėtina, jog atsakovėmis nagrinėjamoje byloje yra tiek Raseinių rajono savivaldybė, tiek ir Raseinių rajono savivaldybės administracija, todėl iÅ¡laidų atlyginimas turi bÅ«ti priteisiamas lygiomis dalimis iÅ¡ abiejų nurodytų institucijų.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTÄ® 43-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas,n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos G. P. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti pareiÅ¡kėjos G. P. atleidimÄ iÅ¡ valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) neteisėtu.Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymo Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ dalį, kuria G. P. iÅ¡ valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) atleista nuo 2011 m. spalio 31 d., ir pripažinti, kad pareiÅ¡kėja G.

P. iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų atleista teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti pareiÅ¡kėjai G. P. iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytÄ pareiÅ¡kėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį – 142,16 Lt.

Priteisti iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės pareiÅ¡kėjai G. P. 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjos G. P. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai G. P. iÅ¡ atsakovių Raseinių rajono savivaldybės ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos po 589,06 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                      Laisvutė Kartanaitė