16808c29-73ee-430d-9bd1-e4cf357d685a · Kauno apylinkės teismas

ATP byla Nr. A2.6.-3628-540/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03084-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2014 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R. L., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje J. R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, turintis vidutinį neįgalumo lygį, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir n u s t a t ė : 2014 m. balandžio 18 d. apie 12.45 val.

Kaune, Tvirtovės alėjoje, ties 35 namu, J. R. L., vairuodamas transporto priemonę VW Bora, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė stovintį troleibusÄ . Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Ä®vykus eismo įvykiui, nesustojo ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 132; 231.1. punktų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J.

R. L. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, gailisi ir paaiÅ¡kino, kad jis važiavo prima eismo juosta, kurioje jo priekyje sustojo troleibusas. Norėdamas jį aplenkti, J. R. L., jį apvažiavo ir nuvažiavo toliau. Jokio kontakto nepajuto. Pavažiavęs apie 100 metrų, pastebėjo, kad užsilenkęs jo priekinis deÅ¡inės pusės veidrodėlis, todėl pagalvojo, kad galbÅ«t lietė troleibusÄ , bet pagalvojo, kad nieko blogo neatsitiko ir troleibuso negalėjo apgadinti, todėl iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Grįžęs namo, apžiÅ«rėjo savo automobilį ir pamatė, kad ant jo priekio deÅ¡inės pusės yra nubrėžimai bei buvo aplūžęs priekinio deÅ¡inės pusės rato gaubtas. SekančiÄ dienÄ jam paskambino iÅ¡ policijos ir pasakė, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. IÅ¡ byloje esančio pirminio J. R. L. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis 2014 m. balandžio 18 d. apie 13.00 val. važiuodamas Kaune, Tvirtovės alėjoje kliudė deÅ¡iniu Å¡onu troleibusÄ bei pajuto, kad nulaužė veidrodėlį.

Grįžęs į garaÅ¾Ä , pamatė sulankstytus priekinį ir galinį sparnus. IÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, nes pamanė, kad nieko blogo neatsitiko. ( b. l. 8)IÅ¡ byloje esančių eismo įvykio schemos (b. l. 4), fotonuotraukų (b. l. 9-12), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto (b. l. 13), matyti, kad J. R. L., vairuodamas transporto priemonę VW Bora, v. n. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė stovintį troleibusÄ . Troleibusui Trollino Soliaris, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinės kairės pusės dalis.

Automobiliui VW Bora, v. n. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: apgadintas priekinio bamperio deÅ¡inės pusės Å¡onas, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinio deÅ¡inės pusės rato gaubtas.Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad J. R. L. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimÄ (apgadinimÄ ), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J.

R. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad norėdamas aplenkti sustojusį troleibusÄ , jį apvažiavo ir nuvažiavo toliau. Pavažiavęs apie 100 metrų, pastebėjo, kad užsilenkęs jo priekinis deÅ¡inės pusės veidrodėlis, todėl pagalvojo, kad galbÅ«t lietė troleibusÄ , bet pagalvojo, kad nieko blogo neatsitiko ir troleibuso negalėjo apgadinti, todėl iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu troleibusui Trollino Soliaris, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinės kairės pusės dalis, J.

R. L. vairuotam automobiliui VW Bora, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinio bamperio deÅ¡inės pusės Å¡onas, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, sugadintas priekinio deÅ¡inės pusės rato gaubtas. IÅ¡ automobilio VW Bora, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimų mÄ sto spręstina, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus. IÅ¡ byloje esančio priminio į J. R. L. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis pajuto, jog kliudė troleibusÄ bei tai, kad kliudymo metu nulaužė savo automobilio deÅ¡inės pusės priekinį veidrodėlį.

Teismo posėdžio metu J. R. L. paaiÅ¡kino, kad pavažiavęs apie 100 m. nuo troleibuso, pastebėjo, kad užsilenkęs jo veidrodėlis, bet pagalvojęs, kad nieko blogo neatsitiko, nuvažiavo toliau. Ä®vertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad J. R. L. neabejotinai pajuto kliudęs troleibusÄ ir suprato, jog sukėlė eismo įvykį, dėl ko turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje bei vykdyti KET 234 str. reikalavimus, tačiau jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iÅ¡ karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmens tikslas buvo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-15 nutartis Nr. N-444-2387/2010).

Tuo remiantis konstatuojama, jog yra pilnai įrodyta, jog tokiais veiksmais J. R. L. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. R. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. R. L. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus bei neįgalus asmuo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p.) bei dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimÄ , padarymo lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. R. L. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo(Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudai nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 31 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatos.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).

Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad J. R. L. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jo sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas bei nesukėlė sunkių pasekmių. Nors byloje nėra pateikta duomenų, kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta apgadinus troleibusÄ , tačiau iÅ¡ surinktų įrodymų sprendžiama, kad ji neturėtų bÅ«ti didelė. Kadangi J. R. L. automobilis buvo draustas, jo padarytÄ Å¾alÄ atlygins draudimo bendrovė.

J. R. L. dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimÄ , prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis yra sulaukęs 65 metų bei yra neįgalus asmuo. J. R. L. yra pensininkas, jo pajamos yra senatvės pensija. IÅ¡ J. R. L. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jo vairavimo stažas yra didesnis nei 40 m. IÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad jis administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, niekada nėra baustas, kas rodo, kad jis yra drausmingas vairuotojas.

Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai įvertinus daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinio pobÅ«džio. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad J. R. L. paskyrus nors ir minimaliÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytÄ nuobaudÄ , ji nebus adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui bei pažeidėjo asmenybei, todėl daroma iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir J.

R. L. paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ t. y. mažesnę baudÄ Â ir trumpesnį nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai Å¡iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 301 str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas n u t a r i a :

J. R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno Å¡imto litų 00 ct) baudÄ ;- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., skirti 1000,00 Lt (tÅ«kstančio litų 00 ct) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudÄ sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudÄ paskirti 1000,00 Lt (tÅ«kstančio litų 00 ct) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.NutarimÄ pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Violeta Miceikienė Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi bÅ«ti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudÄ iÅ¡ karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudÄ paskyrusį teismÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas iÅ¡siunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).