167deba4-b640-4f2c-a3fd-eb6d2a55576d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-430-587/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18198-2020-1 Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S) Kauno apygardos teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

L. ir atsakovės R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4846-375/2021 pagal ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės R. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. L. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. L. ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal 2020 m. lapkričio 20 d.

J. A. paruoÅ¡tÄ â€žPastatų dalių nustatymo projektÄ â€œ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė R. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė panaikinti sprendimÄ už akių ir atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant atsakovei visÄ gyvenamÄ jį namÄ , 0,0595 ha žemės sklypÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei sumokant už jos turėtÄ Â½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 33 250 Eur (pateikus eksperto iÅ¡vadÄ dėl namo kainos sutiko mokėti 38 877,78 Eur kompensacijÄ ), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad gyvenamasis namas ir kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini) po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovei. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo. IeÅ¡kovė pasiÅ«lė atsakovei sumokėti ieÅ¡kovei už jai priklausančiÄ dalį 45 000 Eur, tačiau atsakovė nurodė, kad ji neturi lėšų. Tada ieÅ¡kovė pasiÅ«lė nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ arba parduoti turtÄ ir pasidalinti pinigus lygiomis dalimis. Tačiau atsakovė užvaldė visÄ gyvenamÄ jį namÄ ir juo iki Å¡iol naudojasi.

4. Ieškovė prašo priskirti jai naudotis pirmojo aukšto patalpomis, kurių indeksai 1-9/16,63 kv. m., 1-1/16,95 kv. m. Atsakovei naudotis priskirtinos patalpos, pažymėtos indeksais 1-2/9/29 kv. m.; 1-7/16,51 kv. m.; 1-8/6,47 kv. m.; 1-10/2,43 kv. m. Likusios patalpos 1-3/8,54 kv. m.; 1-4/2,66 kv. m.; 1-5/0,92 kv. m.; 1-6/0,53 kv. m.; 1-11/6,08 kv. m. priskirtinos abiejų bendraturčių bendram naudojimui.

5. IeÅ¡kovė praÅ¡o paskirti jai naudotis du kambarius, kuriais iki pat mirties naudojosi ieÅ¡kovės tėvelis, o atsakovei priskirtinos patalpos, kuriomis naudojosi A. L.. Atsakovė turėtų atskirÄ asmeninį įėjimÄ . Ä® ieÅ¡kovei priskirtus naudotis du kambarius galima patekti tik per bendro naudojimo įėjimÄ Ä¯ pusrÅ«sio patalpas, iÅ¡ kurio yra patekimas į pirmajame aukÅ¡te esantį koridorių 1-11/6,08 kv. m. BÅ«tų užtikrinta naudojimosi tvarka, maksimaliai iÅ¡vengiant bendraturčių bendravimo.

6. IeÅ¡kovė sau priskyrė naudotis tėvelio naudotas pusrÅ«sio patalpas: garaÅ¾Ä R-9/24 kv. m. ir patalpÄ R-1/14,20 kv. m. Atsakovei priskirtina pusrÅ«syje įrengta virtuvės patalpa R-2/8,19 kv. m.; R-07/9,98 kv. m. Bendram Å¡alių naudojimui paliktina pusrÅ«syje esantis koridorius R-5/12,17 kv. m.; katilinė R-4/4,11 kv. m.; tualeto patalpa R-6/0,84 kv. m. Å alys bendrai naudosis tik koridoriais, pirmo aukÅ¡to virtuve, tualeto bei vonios patalpomis. Kambariai yra pilnai įrengti ir tokiai naudojimosi tvarkai įgyvendinti nereikalingi papildomi statybos darbai ir iÅ¡laidos.

7. IeÅ¡kovė su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Teigia, kad atsakovės siÅ«loma mokėti kompensacija neatitinka rinkos kainos, yra nesÄ Å¾ininga. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji galėtų realiai sumokėti kompensacijÄ . IeÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neturi trÅ«kumų ir yra vienodai teisinga abiejų bendraturčių atžvilgiu.

8. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovė nuolat gyvena užsienyje ir niekada nesilankė paveldėtame name, neprašė jo raktų. Ginčo namas yra atsakovės namai, kuriuose ji gimė, užaugo, gyvena su dukra. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei siÅ«lymÄ pirkti jos dalį už 30 000 Eur, nes tai reali suma už seno, apleisto namo dalį, tačiau ieÅ¡kovė nebendradarbiavo, o pateikė ieÅ¡kinį teismui.

9. Atsakovė su dukra suremontavo kambarį, virtuvę, pakeitė labai susidėvėjusį senÄ Å¡ildymo katilÄ nauju. IeÅ¡kovė nori kambario 1-1/16,95 kv. m., kuris yra naujai atremontuotas. Taip pat ieÅ¡kovė nori priskirti sau kambarį, kuris buvo visos Å¡eimos svetainės kambarys 1-9/16,63 kv. m., o atsakovei paliekamas mamos naudotas miegamojo kambarys 1-7/16,51 kv. m. ir darbo kambarys 1-2/9,29 kv. m. Bendram naudojimui priskiriamos 8 patalpos pirmame ir pusrÅ«sio aukÅ¡te. Tai duoda pagrindo nesutarimams ir konfliktams. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nesprendžia klausimo dėl bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų, dėl elektros, vandens tiekimo apskaitos prietaisų, katilinės, patalpų apÅ¡ildymo klausimų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Å¡alys yra nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, kitų kiemo statinių ir žemės sklypo) adresu (duomenys neskelbtini)bendraturtės lygiomis dalimis po ½ dalį. Teismas konstatavo, kad ekspertui pateikus iÅ¡vadÄ , jog ginčo turto rinkos vertė yra 77 755,56 Eur, ginčo turto rinkos vertės dydis laikytinas teisingu.

12. Atsakovė siekia ne atidalyti natÅ«ra jų turto dalis kiekvienai bendraturtei, o nutraukti dalinę nuosavybę sumokant piniginę kompensacijÄ ir tokiu bÅ«du asmenine nuosavybe įgyti visÄ turtÄ . Atsižvelgdama į teismo eksperto nustatytÄ ginčo turto rinkos vertę 77 755,56 Eur, atsakovė ieÅ¡kovei priteistinÄ kompensacijos dydį padidino iki 38 877,78 Eur.

13. IeÅ¡kovė nesutinka su ginčo turto rinkos verte bei iÅ¡ esmės nesutinka prarasti savo dalį natÅ«ra bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė nepateikė duomenų, jog iÅ¡naudojo galimybes parinkti kitokius atidalijimo natÅ«ra bÅ«dus, nepagrindė, kad ginčo namas yra nedalus. PusrÅ«syje ir pirmame aukÅ¡te yra įėjimai į namÄ , virtuvės, tualeto patalpos, koridoriai. Teismas vertino, jog tai patvirtina, kad namas gali bÅ«ti atidalijimas natÅ«ra užtikrinant namo funkcionalumÄ , patalpų izoliuotumÄ , nesant bÅ«tinybės investuoti lėšas patalpų rekonstrukcijai.

14. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji finansiÅ¡kai pajėgi sumokėti siÅ«lomÄ kompensacijÄ . IeÅ¡kovės turto daliai perėjus atsakovės nuosavybėn, ieÅ¡kovė turi teisę į nuosavybės praradimo greitÄ ir teisingÄ kompensavimÄ . Teismas vertino, kad atsakovė, neteikdama alternatyvaus atidalijimo natÅ«ra bÅ«do, siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus ieÅ¡kovės teisių suvaržymo sÄ skaita. Sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo kaip atidalijimo bÅ«do, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

15. Teismas ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ vertino, kaip pažeidžiančiÄ Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . IeÅ¡kovė sau naudotis priskiria aiÅ¡kiai vertingesnes patalpas pusrÅ«syje (R-1/ 14,20 kv. m., R-9 /24 kv. m.), ir pirmame aukÅ¡te (1-1/16,95 kv. m.,1-9/16,63 kv. m.) dydžio ir jų lokalizacijos prasme. Patalpos yra viena Å¡alia kitos, jos žymiai erdvesnės nei atsakovei priskirtos. Atsakovei numatyta priskirti dvigubai daugiau patalpų, tačiau tik viena iÅ¡ jų 1-7 yra Å¡iek tiek erdvesnė (16/51 kv. m. dydžio), kitos yra žymiai mažesnės, jų lokalizacija nėra tokia patogi, kaip ieÅ¡kovės patalpų.

Paliekama daug bendro naudojimo patalpų (net 8). IeÅ¡kovė neieÅ¡ko, kaip racionaliau ir teisingiau pasinaudoti tuo, kad įeiti galima per pusrÅ«sį ir per pirmÄ aukÅ¡tÄ , kad pusrÅ«syje ir pirmame aukÅ¡te yra virtuvės, tualeto patalpos, koridoriukai. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nesprendžiami bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų aptarnavimo ir priežiÅ«ros klausimai. Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 16.

Ieškovė R. L. apeliaciniu skundu prašo:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai arba tenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, t. y. nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu lAlp, adresu (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal 2020 m. lapkričio 20 d. J. A. paruoÅ¡tÄ â€žPastato dalių nustatymo projektÄ â€œ:

1. apeliantei R. L. asmeniniam naudojimui priskirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-2/9,29 kv. m., 1-7/16,51 kv. m., 1-8/6,47 kv. m., 1-10/2,43 kv. m., R-2/6,75 kv. m., R- 3/8,19 kv. m., R-7/9,98 kv. m. ir R-8/12,17 kv. m., 2. atsakovei R. P. asmeniniam naudojimui priskirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-1/16,95 kv. m., 1-9/16,63 kv. m., R-1/14,20 kv. m. ir R-9/24,00 kv. m., 3. bendram apeliantės R. L. ir atsakovės R. P. naudojimui palikti po ½ patalpų, pažymėtų indeksais 1-3/8,54 kv. m., 1-4/2,66 kv. m., 1-5/0,92 kv. m., 1-6/0,53 kv. m., 1- 11/6,08 kv. m., R-5/4,94 kv. m., R-4/4,11 kv. m. ir R-6/0,84 kv. m.

2) priteisti ieÅ¡kovei R. L. iÅ¡ atsakovės R. P. 600 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ .

17. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. atsakovė viena naudojasi visu gyvenamuoju namu, neleidžia nei apeliantei, nei jos įgaliotam asmeniui patekti į ginčo objektÄ . Ginčo Å¡alys paveldėjo vienos Å¡eimos poreikiams tenkinti statytÄ namÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad tokio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka turi daugiau nepatogumų. 17.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kinio priedų, iÅ¡ kurių matyti, kad 2020 m. sausio 13 d. ieÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymÄ nupirkti jai priklausančiÄ turto dalį už 45 000 Eur sumÄ , tačiau 2020 m. vasario 3 d. atsakovė nurodė, kad ji neturi piniginių lėšų.

IeÅ¡kovė siÅ«lė atsakovei jau kelintÄ kartÄ parduoti turtÄ pasinaudojant nekilnojamojo turto brokerio T. S. paslaugomis už 100 110 Eur sumÄ , tačiau atsakovė kategoriÅ¡kai siÅ«lė nupirkti ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį už 33 000 Eur. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė siÅ«lė taikiai susitarti dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė nepateikė jokio pasiÅ«lymo. IeÅ¡kovė siÅ«lė nupirkti atsakovei priklausančiÄ turto dalį už 50 000 Eur arba pačiai atsakovei buvo siÅ«loma iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei tokiÄ pačiÄ sumÄ .

Tačiau atsakovė nesutiko nei su vienu siÅ«lomu taikiu iÅ¡sprendimo bÅ«du. PraÅ¡o įvertinti, jog ieÅ¡kovė siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Atsakovė nėra suinteresuota ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. 17.3. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o priskirti jai naudotis bet kuriÄ gyvenamojo namo dalį (ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ar iÅ¡ dalies), kuri yra nurodyta pateiktame kartu su ieÅ¡kiniu naudojimosi gyvenamuoju namu projekte. IeÅ¡kovės įsitikinimu, jos pasiÅ«lyta naudotis gyvenamuoju namu tvarka yra lygi.

Iki šiol atsakovė viena naudojasi visu gyvenamuoju namu. 17.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka ginčo šalių turimas nuosavybės dalis. Pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d. J. A. paruoštas „Pastato dalių nustatymo projektas“ patvirtina, kad pirmajame aukšte ieškovei atitektų dvi patalpos: patalpa 1-1/16,95 kv. m. ir 1-9/16,63, o atsakovei atitektų patalpos 1-2/9,29 kv. m., 1-7/16,51 kv. m., 1-8/6,47 kv. m. ir 1-10/2,43 kv. m.

IeÅ¡kovė asmeniÅ¡kai naudosis 33,58 kv. m. pirmojo aukÅ¡to plotu, o atsakovė naudosis 34,70 kv. m., t. y. 1,12 kv. m. didesniu plotu. Atsakovei vienai atitenka naudotis patogiausias ir atskiras įėjimas į tik jai priklausančias patalpas. IeÅ¡kovė sutinka į dvi pirmojo aukÅ¡to patalpas, priskirtinas jos asmeniniam naudojimuisi, patekti per pusrÅ«sio patalpas ir per patalpas, kurios priskirtinos bendram naudojimui. Tai yra objektyvus nepatogumas, dėl kurio ieÅ¡kovė nesiginčija. 17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad siÅ«loma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo siÅ«loma atsižvelgiant į nusistovėjusiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ gyveno asmenys, kurių teises perėmė ginčo Å¡alys.

IeÅ¡kovė perėmė mirusio tėvelio R. L. palikimÄ , kuris iki mirties gyveno patalpoje 1-1/13,95 kv. m. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje atsakovės atstovei pripažinus Å¡iÄ aplinkybę, ji pripažintina įrodyta. Palikėjas naudojosi ir garažo patalpa pusrÅ«syje R-9/24,00, todėl parenkant naudojimosi tvarkÄ , buvo įvertinta ir naudojimosi rÅ«sio patalpomis palikėjo mirties dienÄ tvarka. 17.6. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir teismo sprendimo atmesti ieÅ¡kinį teisines pasekmes ginčo Å¡alims, t. y. ieÅ¡kovė negalės naudotis jai priklausančia nuosavybe, o atsakovė naudosis toliau ne tik jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi, bet ir ieÅ¡kovei priklausančia nuosavybes dalimi. 17.7.

Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad pernelyg daug patalpų yra priskirta bendram naudojimui, nepagrįstai neįvertino patalpų, priskirtų bendram naudojimui, paskirties, nepagrįstai nepasisakė dėl gyvenamojo namo kadastrinės bylos įrodomosios reikšmės. Visos ieškovės bendram naudojimui priskirtos patalpos (koridorius, katilinė, tualeto patalpa) pagal savo pobūdį yra skirtos ir visada buvo naudojamos bendram visų asmenų poreikių tenkinimui, jos negali būti priskirtos kuriam nors iš bendraturčių asmeniniam naudojimui. 17.8.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nustatant naudojimosi tvarkÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręsti bendro daikto iÅ¡laikymo klausimas. Bendro daikto iÅ¡laikymo klausimai yra teisiÅ¡kai sureguliuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) (CK 4.76 straipsnis). 17.9. Teismas turi teisę nustatyti kiek kitokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ nei praÅ¡oma, ieÅ¡kovė sutinka naudotis tiek praÅ¡oma paskirti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, tiek sutiktų naudotis ir atsakovės naudojimuisi priskirtina dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad atsakovei tenkanti gyvenamojo namo dalis yra mažiau vertinga.

Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o pilnai ar iÅ¡ dalies tenkinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovei svarbu, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka bÅ«tų nustatyta ir ji realiai galėtų naudotis savo nuosavybės dalimi.

2. Atsakovė R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys, palikti nepakeista; teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir atsakovei R. P. priteisti visÄ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0595 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) natÅ«ra, o atsakovei R. L. už jos turėtÄ 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisti 38 877,78 Eur; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad ieÅ¡kovė negyvena Å¡iame name, nesirÅ«pina namų valdos priežiÅ«ra, iÅ¡laikymu, remontu ir pan. Å is namas jai nėra reikalingas natÅ«ra kaip Å¡eimos gyvenamas bÅ«stas. IeÅ¡kovė daugiau kaip 20 m. gyvena užsienyje, dirba ir yra sukÅ«rusi Å¡eimÄ . Paveldėjusi ginčo turtÄ , ji niekada nebuvo atvykusi asmeniÅ¡kai, vienÄ kartÄ atvyko jos atstovė ir kieme pabendravo su atsakovės dukra, neprašė rakto nuo namo, nesiÅ«lė naudojimosi tvarkos ar spręsti kitų turto priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo ar naudojimosi klausimų.

Å iuo atveju, svarbu nustatyti, kuris iÅ¡ bendraturčių turi esminį interesÄ naudotis ginčo daiktu. Atsakovė nuolat rÅ«pinosi ginčo namu. IeÅ¡kovės tėvas, nors ir gyveno ginčo name, tačiau niekuo neprisidėjo prie namo gerbÅ«vio, o atvirkščiai – jį gadino. Atsakovė ginčo name gimė, užaugo, tai buvo / yra jos namai, į kuriuos ji grįžo po skyrybų ir nusprendė gyventi kartu su savo dukra. Atsakovė su dukra investavo nemažai lėšų į namo pagerinimÄ , pirko katilÄ , renovavo katilinę, pakeitė virtuvės (supuvusios nuo drėgmės po netvarkingu Å¡aldytuvu) bei kambario skylėtas (pradegintos) grindis.

IeÅ¡kovė nori kambario, kuriame gyveno jos tėvas, tačiau Å¡is kambarys yra atnaujintas atsakovės lėšomis. IeÅ¡kovė nesiekia spręsti klausimų, susijusių su bendrų inžinerinių įrenginių, sistemų eksploatacija ir turto iÅ¡laikymu. Namo Å¡ildymo sistema yra bendra visam namui, ieÅ¡kovė prie jos įrengimo visiÅ¡kai neprisidėjo. IeÅ¡kovė neturi intereso prižiÅ«rėti ginčo turtÄ , jį iÅ¡laikyti. 19.2. Patvirtinus ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , nebus pasiektas tikslas sumažinti konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybę.

IeÅ¡kovė sau naudotis priskiria aiÅ¡kiai vertingesnes patalpas tiek dydžio, tiek jų lokalizacijos, tiek naudojimosi, įrengimo prasme, paliekama daug bendro naudojimo patalpų (net 8). 19.3. Atsakovė pasiruoÅ¡usi sumokėti tikrÄ jÄ atidalinamos dalies rinkos kainÄ . Teismas ginčo turto rinkos vertei nustatyti 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę. Teismo ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , jog ginčo turto rinkos vertė yra 77 755,56 Eur, ginčo turto rinkos vertės dydis nekvestionuotinas ir laikytinas teisingu.

Atsakovės atstovas neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės ginčo turto rinkos vertei nustatyti. Priteisus ieÅ¡kovei kompensacijÄ , atitinkančiÄ atidalijamo turto dalies rinkos kainÄ , nebus pažeistos ieÅ¡kovės esminės savininkės teisės. Atsakovė nurodė, kad kompensacija bus sumokėta iÅ¡ santaupų ir paskolos. Tačiau kol nėra turtas atidalintas, nėra tikslo gauti paskolÄ . Å iuo klausimu taip pat labai suinteresuota kartu gyvenanti atsakovės dukra, kuri yra pilnametė, dirba ir gauna stabilias, dideles pajamas, susitarė su atsakove jai padėti finansiÅ¡kai.

Piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo garantija yra pats nekilnojamasis turtas, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas piniginės kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Po teismo sprendimo argumentų atsakovė kreipėsi į kredito įstaigÄ .

4. IeÅ¡kovė R. L. atsiliepimu į atsakovės R. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Å¡alims lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Nei vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių nepriklauso žymiai didesnė nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nei kitam bendraturčiui.

Nurodyta 33 250 Eur atidalijimo kaina, kuri apeliaciniame skunde padidinta iki 38877,78 Eur, yra visiÅ¡kai nesÄ Å¾ininga kaina, kuri pripažintina savarankiÅ¡ku pagrindu atmesti pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ . 2021 m. vasario 19 d. buvo gautas nekilnojamojo turto brokerio T. S. laiÅ¡kas, kuriuo brokeris domisi, ar ginčo objektas yra parduodamas, jis turi net kelis pirkėjus, kurie sutiktų mokėti 100 000 – 110 000 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad jeigu teismas teiktų pirmenybę atsidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, praÅ¡o teismo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei priteisiant atsakovei priklausančiÄ turto dalį, o atsakovei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 50 000 Eur sumÄ , kaip kompensacijÄ už jai priklausiusiÄ turto dalį.

IeÅ¡kovė siÅ«lo atsakovei beveik 29 proc. didesnę sumÄ , kaip kompensacijÄ , už tokiÄ pačiÄ bendro turto dalį, su kuo ieÅ¡kovė nesutinka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė gali tokiÄ kompensacijÄ nedelsiant iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei. 20.2. IeÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto paveldėjimo bÅ«du. Tačiau negali naudotis savo nuosavybe, kadangi atsakovės dukra yra užvaldžiusi visÄ gyvenamÄ jį namÄ ir neleidžia ieÅ¡kovei naudotis bendra daline nuosavybe.

Atsakovė nepagristai nepripažįsta, kad visos 8 bendram naudojimui priskirtos patalpos yra skirtos bendriems savininkų poreikiams tenkinti (virtuvės patalpa, koridoriai, tualeto patalpos ir pan.). Atsakovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ne aplinkybes, kurios rodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės valdymas susijęs su tam tikrais nepatogumais, kuriuos sukelia egzistuojanti bendroji dalinė nuosavybė, o įrodyti esminius savo teisių pažeidimus dėl praÅ¡omos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neturi trÅ«kumų, yra vienodai teisinga abiejų bendraturčių atžvilgiu. 20.3.

Atsakovė neįrodė, kodėl ieÅ¡kovės siÅ«loma 50 000 Eur suma pažeidžia jos interesus. Nėra pagrįsta, kodėl ieÅ¡kovė turėtų priimti tik beveik 39 000 Eur sumÄ . Atsidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , yra absoliučiai naudingas tik atsakovei ir visiÅ¡kai nenaudingas ieÅ¡kovei.

5. Atsakovė R. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovės R. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. ieÅ¡kovė sau naudotis priskiria aiÅ¡kiai vertingesnes patalpas pusrÅ«syje ir pirmame aukÅ¡te dydžio, jų lokalizacijos, įrengimo prasme, siekia sau paskirti naujai įrengtÄ garaÅ¾Ä , kuriuo jos tėvas nesinaudojo.

Atsakovei numatyta priskirti dvigubai daugiau patalpų, tačiau tik viena iÅ¡ jų 1-7 yra Å¡iek tiek erdvesnė (16,51 kv. m. dydžio), o kitos yra žymiai mažesnės, jų lokalizacija nėra tokia patogi kaip ieÅ¡kovės patalpų. Paliekama daug bendro naudojimo patalpų (net 8). IeÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi tvarka visiÅ¡kai nesprendžiami bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų aptarnavimo ir priežiÅ«ros klausimai. 21.2. IeÅ¡kovė niekada neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo naudotis gyvenamuoju namu ar nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ .

Neteikė nei žodžiu, nei raÅ¡tu jokio naudojimosi tvarkos pasiÅ«lymo, tik pageidavo parduoti visÄ turtÄ ar dalį. Ji apie 20 metų nuolat gyvena užsienyje, ten dirba, sukÅ«rė Å¡eimÄ , nebuvo atvykusi į paveldėtÄ namÄ . Namų valda buvo atsakovės tėvų. IeÅ¡kovės tėvas niekuo neprisidėjo prie gerbÅ«vio kÅ«rimo, piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, nepadėjo mamai prižiÅ«rėti namų ir dar visapusiÅ¡kai kenkė jos gyvenimui, buvo agresyvus. Po savo mamos mirties ieÅ¡kovės tėvas tiesiog nusiaubė namÄ su sugėrovais.

Tiek mamos, tiek brolio laidotuves organizavo ir finansavo atsakovė. Ieškovė neprisidėjo prie močiutės slaugymo, sveikatos palaikymo po patirto insulto, laidojimo, kapo priežiūros, prie savo tėvo kapo priežiūros. 21.3. Po ieškovės tėvo mirties atsakovė su dukra sutvarkė, suremontavo katilinę, buvo pakeistas susidėvėjęs, labai senas šildymo katilas nauju, prie ko ieškovė visiškai neprisidėjo, pakeistos virtuvės (supuvusios nuo drėgmės po netvarkingu šaldytuvu) bei kambario skylėtos (pradegintos) grindys.

Atsakovė neturi jokio kito gyvenamojo bÅ«sto, todėl jai itin aktualu likti Å¡iame name gyventi. IeÅ¡kovė bet kokia kaina nori iÅ¡saugoti savo gyvenamojo namo dalį, tai jai yra paranku, ji nori nuosavybės teise turėti turtÄ , kuriuo rÅ«pintųsi bÅ«tent atsakovė ir jos dukra. IeÅ¡kovė pažeidžia CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. IeÅ¡kovei nebuvo kliudoma atvykti į paveldėtÄ namÄ , tačiau ji to nedarė. 21.4.

Užsakius nekilnojamojo turto įvertinimÄ ir iÅ¡analizavus naudojimosi tvarkos pateiktÄ projektÄ , padaryta vienintelė racionali, teisinga iÅ¡vada, kad nustatyti naudojimosi tvarkÄ netikslinga ir visiÅ¡kai nepriimtina. Lieka daug bendrojo naudojimo patalpų. Vien faktas, jog atsakovei tariamai suteiktas privalumas – atskiras įėjimas, nedaro ieÅ¡kovės siÅ«lomos naudojimosi tvarkos neydinga. IeÅ¡kovė nesprendžia nekilnojamojo turto eksploatavimo, jo iÅ¡laikymo mokesčių klausimų. Pats teisingiausias, racionaliausias bÅ«das yra atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. 21.5.

Ieškovė nori patalpų, kurios priklausė jos tėvui, tačiau ji nenurodo, fakto, kad tos patalpos po jo mirties buvo suremontuotos atsakovės ir jos dukters lėšomis. 21.6. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis namas nei atidalintas, nei nustatyta naudojimosi juo tvarka, todėl visiškai yra nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atmetus jos ieškinį ji negali / negalės naudotis gyvenamuoju namu, kaip bendraturtė. Atsakovė valdo ir rūpinasi namu, jame gyvena. Ieškovė gyvena užsienyje ir faktinis gyvenimas name jai yra visiškai neaktualus. 21.7.

Nors ieÅ¡kovė remiasi CK 4.76 straipsniu, tačiau jo visiÅ¡kai nesilaiko. Atsakovės lėšomis buvo sutvarkytas namas bei pakeisti buitiniai įrenginiai, tačiau ieÅ¡kovė visiÅ¡kai Å¡ių iÅ¡laidų nefinansavo, nors, vadovaudamasi įstatymu, pripažįsta, kad turi pareigÄ rÅ«pintis bendru turtu. Atsakovė įsitikinusi, kad logiÅ¡ka ir dėsninga, kad bendrame kontekste nustatinėjant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , yra bÅ«tina nustatyti ir susitarti, kaip toliau bus spendžiami klausimai susiję su bendrų inžinerinių įrenginių, sistemų, dėl elektros, vandens tiekimo, apskaitos prietaisų, katilinės, patalpų apÅ¡ildymu.

Dėl Å¡ių klausimų bendraturčiai neiÅ¡vengiamai nuolat turi bendrauti, todėl Å¡ių klausimų iÅ¡sprendimas yra itin aktualus ir svarbus. Itin aktuali aplinkybė, kad ginčo namo Å¡ildymo sistema yra vientisa. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Tarp bendraturčių iÅ¡kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ ginčo turtu, o atsakovė – atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę iÅ¡mokant ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodyta 33 250 Eur dydžio kompensacija, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė, atsižvelgdama į teismo eksperto nustatytÄ ginčo turto rinkos vertę 77 755,56 Eur, prašė priteisti iÅ¡ jos ieÅ¡kovei pusę Å¡ios sumos t.y. 38 877,78 Eur kompensacijÄ už ½ dalį ginčo turto.

9. Pirmos instancijos teismas ir ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, kad kiekviena Å¡alis siekia iÅ¡imtinai asmeninių interesų, todėl ir ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės susidariusios ginčo situacijos neiÅ¡sprendė, t. y. Å¡alys liko pradinėje padėtyje, nors teismas nekonstatavo kokių nors imperatyvių teisės normų pažeidimų Å¡alims reiÅ¡kiant reikalavimus. Kolegija sprendžia, kad tokia situacija, kai Å¡alys kreipdamosi į teismÄ negautų ginčo sprendimo rezultato galima tik iÅ¡imtinais atvejais. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas atsižvelgiant į tai, kurios iÅ¡ Å¡alių reikalavimas buvo racionalesnis, teisingesnis bei kurio tenkinimas eliminuotų kuo daugiau ginčų tarp Å¡alių.

10. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisminę praktikÄ , kai vienas iÅ¡ bendraturčių reikalauja nustatyti naudojimosi tvarkÄ , o kitas atidalinti turtÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino situacijÄ , nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju atsakovė siekia ne atidalinti natÅ«ra turto dalis tarp bendraturčių, o nutraukti dalinę nuosavybę, sumokant piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei už jos turimÄ turto dalį ir tokiu bÅ«du įgyti asmeninę nuosavybę į visÄ turtÄ , bei kad ji siekia maksimaliai patenkinti tik savo poreikius ir interesus ieÅ¡kovės teisių suvaržymo sÄ skaita.

Tai paneigia ir ieÅ¡kovės ikiteisminis siÅ«lymas atsakovei, kaip atidalijimo bÅ«dÄ , piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CK 4.80 straipsnis, atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , nustato kaip vienÄ iÅ¡ galimų atidalijimo bÅ«dų ir tai negali bÅ«ti traktuojama, kaip tik maksimalus vienos Å¡alies poreikių tenkinimas.

11. CK 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ bendraturčių atidalijant savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gali gauti kompensacijÄ pinigais, taip nepažeisdamas kitos Å¡alies interesų bei teisės aktų.

12. Byloje nustatyta, jog Å¡alys yra nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, kitų kiemo statinių ir žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini) rajone bendraturtės, jomis tapo paveldėjimo bÅ«du, tai matyti iÅ¡ paveldėjimo teisės liudijimų bei VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o pridėtų prie ieÅ¡kinio. Joms abiem priklauso po ½ dalį turto. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pretenzijos/pasiÅ«lymo atsidalinti bendrÄ turtÄ , tarp Å¡alių vyksta nesutarimai dėl bendro turto naudojimo, jo priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo.

Taip pat iÅ¡ jo matyti, kad ieÅ¡kovė jį siuntė iÅ¡ savo gyvenamosios vietos – Airijos. Dėl faktinės aplinkybės – kad ieÅ¡kovė ginčo namų valdoje negyvena, ginčo tarp Å¡alių nėra, teismas tai laiko įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai). IeÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio pateikė 2020 m. Spalio 20 d. Pastato dalių nustatymo projektÄ , pagal kurį praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ ginčo namu. IÅ¡ pasiÅ«lymo taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė taip pat siÅ«lė atsakovei piniginę kompensacijÄ atidalijant turtÄ , taigi akivaizdu, kad ir jai toks atidalijimo bÅ«das yra suprantamas, aiÅ¡kus ir priimtinas.

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktas Nr. 267, turto rinkos vertė ekspertizės atlikimo momentu (2021 m. balandžio-gegužės mėn.) nurodyta 77 755,56 Eur.

13. Pirmos instancijos teismas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmos instancijos teismo sprendimui atmetant ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

14. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1dalis reglamentuoja, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymų leidėjo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio Å¡alims sprendimo bÅ«do. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Nagrinėjant tokį ginÄÄ teismas privalo patikrinti priežastis kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo principÄ .

15. Naudojimosi bendru daiktu nustatymas ir atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiÅ¡ki nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama.

16. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisminę praktikÄ , kai vienas iÅ¡ bendraturčių reikalauja nustatyti naudojimosi tvarkÄ , o kitas atidalyti, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

17. Naudojimosi tvarkos nustatymas orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimÄ ir supaprastinimÄ . Ja patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo turto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. KonkrečiÄ dalį reikia atriboti nustatant jos dydį ir lokalizacijÄ . Racionalia laikytina tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarka, kuri paÅ¡alina arba maksimaliai sumažina bendraturčių nesutarimus.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka vertintina kaip pažeidžianti Å¡alių interesų protingos ir teisingos pusiausvyros principÄ . Patvirtinus tokiÄ naudojimosi tvarkÄ nebus pasiektas tikslas sumažinti konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybę. IeÅ¡kovė sau naudotis priskiria aiÅ¡kiai vertingesnes patalpas ir pusrÅ«syje (R-1/ 14,20 kv.m., R-9 /24 kv.m.), ir pirmame aukÅ¡te (1-1/16,95 kv.m.,1-9/16,63 kv.m.) tiek dydžio, tiek jų lokalizacijos prasme. Patalpos yra viena Å¡alia kitos, jos žymiai erdvesnės nei tos, kurios priskiriamos atsakovei. Atsakovei numatyta priskirti dvigubai daugiau patalpų, tačiau tik viena iÅ¡ jų 1-7 yra Å¡iek tiek erdvesnė (16/51 kv.m. dydžio), o kitos yra žymiai mažesnės, jų lokalizacija nėra tokia patogi kaip ieÅ¡kovės patalpų. Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡omos naudotis patalpos yra suremontuotos bei naudojamos atsakovės.

19. Pateiktas projektas ydingas ir tuo aspektu, jog paliekama daug bendro naudojimo patalpų (net 8), kas irgi tikrai nepasitarnautų galimybei sumažinti Å¡alių konfliktus ir nesutarimus. IeÅ¡kovė neieÅ¡ko variantų kaip racionaliau ir teisingiau pasinaudoti tuo, kad įeiti galima ir per pusrÅ«sį ir per pirmÄ aukÅ¡tÄ , kad ir pusrÅ«syje ir pirmame aukÅ¡te yra virtuvės, tualeto patalpos, koridoriukai. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad tokia naudojimosi tvarka visiÅ¡kai nesprendžiama bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų aptarnavimo ir priežiÅ«ros klausimų. Å alims konfliktuojant kiltų problemų dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už elektros, vandens tiekimÄ , katilinės ir kitų patalpų apÅ¡ildymo.

20. Atmestinas ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji sutiktų ir jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų kitokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kadangi jokia kita alternatyvi naudojimosi tvarka teismui nebuvo pateikta, todėl toks argumentas yra tik deklaratyvus (CPK 314 straipsnis). Taip pat atmestinas argumentas, kad jai siÅ«lant atsakovei didesnę 50 000 Eur kompensacijÄ , atsakovė neįrodė, kuo bÅ«tų pažeisti jos interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei akivaizdžiai gyvenant, o ieÅ¡kovei negyvenant ginčo name, toks kompensacijos sumokėjimas ir iÅ¡keldinimas pažeistų atsakovės interesus, nes ji bÅ«tų priversta kraustytis bei ieÅ¡kotis kito gyvenamojo ploto, kas akivaizdu (priverstinis kraustymasis iÅ¡ įprastos gyvenamosios vietos) pažeidžia asmens interesus.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 21. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo turto rinkos vertei nustatyti 2021m. balandžio 19 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė. Teismo ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , jog ginčo turto rinkos vertė yra 77 755,56 Eur, todėl ginčo turto rinkos vertės dydis nekvestionuotinas ir laikytinas teisingu, pakartotinai jos nustatyti Å¡alys neprašė (Civilinio proceso kodekso 212, 216 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis).

22. Vienas iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo argumentų buvo tai, kad ieÅ¡kovė nesutinka ne tik su ginčo turto rinkos verte, bet iÅ¡ esmės ji nesutinka prarasti savo dalį natÅ«roje bendrojoje dalinėje nuosavybėje (nors pati iki teismo siÅ«lė atsakovei piniginę kompensacijÄ atsidalinant turtÄ ), nurodant, kad piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimas taikomas tik iÅ¡imtinais atvejais, kai turto neįmanoma atidalinti natÅ«roje pagal turimas turto dalis be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

23. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad namas gali bÅ«ti atidalijimas natÅ«ra pagal turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje užtikrinant namo funkcionalumÄ , patalpų izoliuotumÄ nesant bÅ«tinybės investuoti lėšas patalpų rekonstrukcijai, tačiau jis nenurodė, kuo grindžia tokius argumentus (byloje jokių iÅ¡vadų ar įrodymų apie tai nepateikta). Kolegija sprendžia, kad tai buvo pirmos instancijos teismo niekuo nepagrįsta iÅ¡vada.

24. Pirmos instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ atidalinti turtÄ sumokant piniginę kompensacijÄ , nepateikė įrodymų, kad ji finansiÅ¡kai pajėgi tokiÄ kompensacijÄ sumokėti. Kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė nurodė, kad kompensacija bus sumokėta iÅ¡ sÄ ntaupų ir paskolos. Tačiau kol turtas nėra atidalintas, nėra tikslo gauti paskolÄ . Toks paaiÅ¡kinimas yra logiÅ¡kas. Taip pat tikėtinas atsakovės argumentas, kad dėl to taip pat labai suinteresuota kartu gyvenanti atsakovės dukra, kuri yra pilnametė, dirba ir gauna stabilias nemažas pajamas, ji padės finansiÅ¡kai.

Taip pat pagrįstas argumentas, kad piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo garantija yra pats nekilnojamasis turtas, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas piniginės kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie atsakovės argumentai yra pagrįsti, kadangi jei ji neturėtų galimybės iÅ¡mokėti kompensacijos nebÅ«tų tikslo reikÅ¡ti tokio reikalavimo dėl turto atidalijimo, kadangi ji galėtų prarasti visÄ , atidalinimo bÅ«du jai tenkančiÄ namų valdÄ .

25. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. CK 4.80 straipsnį, dėl turto atidalinimo natÅ«ra iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovė ginčo name negyvena, o atsakovė gyvena nuolat, jį remontuoja, moka mokesčius, į tai, kad atidalinimas iÅ¡mokant kompensacijÄ ieÅ¡kovei priimtinas, nes ir ji tokį atidalinimo bÅ«dÄ siÅ«lė atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje racionalus sprendimas iÅ¡sprendžiant ginÄÄ tarp bendrasavininkių yra turto atidalijimas natÅ«ra, atsakovei priteisinat visÄ ginčo namų valdÄ , o ieÅ¡kovei iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ 38 877,78 Eur, kadangi tokiu bÅ«du yra galutinai iÅ¡sprendžiamas Å¡alių ginčas bei konfliktai ateityje (nes kaip matyti jie kyla ir dėl namo iÅ¡laikymo, atnaujinimo, priežiÅ«ros ir t.t.), o liekant bendrai naudotis patalpomis, esant nesutarimams ir daug bendrai naudojamų patalpų, ginčų ateityje tik daugėtų.

26. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo dalis dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo paliktina nepakeista, tačiau panaikintina sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo ir priešieškinis tenkintinas, visa ginčo namų valda adresu (duomenys neskelbtini) natūra priteistina atsakovei, o ieškovei iš atsakovės priteistina piniginė kompensacija 38 877,78 Eur (CK 4.80 straipsnis, CPK 177, 178 straipsniai, CK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 27.

Atsakovė pirmos instancijos teisme sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiÅ«rėjimÄ , 230 Eur žyminio mokesčio pateikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, 500 Eur iÅ¡laidų už teismo eksperto pateiktÄ turto vertinimÄ ,  700 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Tenkinant apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ , paliekant galioti sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atmetimo ir atmetant jos apeliacinį skundÄ , atsakovės (apeliantės) patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės, viso 1668 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ dalyje, kurioje prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmestas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisti atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visÄ gyvenamÄ jį namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius unikalus nr. (duomenys neskelbtini), 0,0595 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) natÅ«ra.

Priteisti ieÅ¡kovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti 38 877,78 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus, 78 ct) piniginę kompensacijÄ už jos turėtÄ Â½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių statinių, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,0595 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojoje dalinėje nuosavybėje namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Pritiesti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1668 Eur (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Tomas Romeika Lina Žemaitienė