2017-10-18 Nr. AB-18910-3-61-3-03937-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1182-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03937-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. liepos 31 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2015 m. gegužės 28 d. raštą Nr. AP3-1902 ir įpareigoti atsakovą suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Pareiškėja nurodė, kad pagal jos prašymą uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Traksalis“ parengė ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). UAB „Traksalis“ 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. 107 informavo pareiškėją, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nutraukė Projekto patikrinimą, nes jis nesuderintas su atsakovu. Atsakovas 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. AP3-1031 ir 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. AP3-1902 nurodė, jog Projektas negalėjo būti derinamas, nes nesuformuotas kelio privažiavimas, nustatant servitutus ir / arba rengiant grupės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą normatyvinių parametrų privažiavimo kelio suformavimui. Pareiškėjos nuomone, šis reikalavimas negalėjo būti įgyvendintas, nes sklypai, kuriuose nurodyta suformuoti servitutus, priklausė privatiems asmenims ir tai pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Be to, 2014 m. birželio 12 d. išduotuose reikalavimuose sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui nebuvo reikalavimo suprojektuoti servitutus gretimuose sklypuose, jo nebuvo ir teisės aktuose. Projekto dokumentacija patvirtino, kad buvo suformuotas 0,5180 ha žemės sklypas (projekto Nr. 42-1-12), kurio paskirtis ir naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, jame siūloma nustatyti servitutus (SI, S2 – 5 180 kv. m), skirtus privažiavimui prie kiekvieno suformuoto žemės sklypo. Šis servitutas jungiasi su esamu 4 m pločio keliu.

3. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė neprieštaraujantis Projekto sprendiniams šio sklypo ribose, tačiau 4 m pločio kelio nuo artimiausio vietinės reikšmės kelio ((duomenys neskelbtini)) iki sklypo – projektuojamo perspektyvinio 11 gyvenamųjų namų kvartalo – parametrai neatitiko minimalių D2 kategorijos gatvės parametrų, nustatytų Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.01:1999), taip pat projektuojamo gyvenamųjų valdų kvartalo susisiekimo infrastruktūros poreikių, o tai potencialiai pažeidė būsimų namų valdų savininkų lūkesčius. Atsakovas pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 27 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose, patikslintuose 2014 m. lapkričio 7 d., reikalaujama numatyti galimybę naujai formuojamus sklypus aprūpinti normatyvinių parametrų inžinerine ir susisiekimo infrastruktūra, šis reikalavimas neišpildytas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos S. L. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 46L-(14.46.36)-106, patikslintu 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-877 ir 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1044, buvo pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į 12 atskirų sklypų ir pakeisti vieno sklypo naudojimo paskirtį. Atsakovas 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. AP3-1031 informavo UAB „Traksalis“, kad Projektas netenkino Administracijos 2014 m. lapkričio 24 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. AP3-4411 5 punkto 2 dalies reikalavimų ir todėl nebuvo derinamas. Tais pačiais pagrindais apie atsisakymą derinti Projektą atsakovas informavo ir 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. AP3-1902. Tarnyba 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. 1SD-1850(8.2) UAB „Traksalis“ nurodė nutraukianti Projekto patikrinimą, kadangi jis nesuderintas su Administracija.

7. Skundžiamu 2015 m. gegužės 28 d. raštu atsakovas nurodė iš esmės neprieštaraujantis Projekto sprendiniams pertvarkomo sklypo ribose, tačiau atsisakė jį derinti dėl priežasčių, išdėstytų 2015 m. kovo 16 d. rašte Nr. AP3-1031. Administracija atsisakymą derinti Projektą grindė aplinkybe, jog neišpildytas reikalavimas suformuoti susisiekimo infrastruktūros koridorių – privažiavimo kelią iki projektuojamo sklypo Nr. 42-1-12 – ir neužtikrinti projektuojamo perspektyvinio 11 gyvenamųjų namų valdų kvartalo susisiekimo infrastruktūros poreikiai. 2014 m. birželio 12 d. išduotų ir 2014 m. lapkričio 7 d. patikslintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 5 punkto 2 papunktyje nustatytas reikalavimas numatyti galimybę naujai formuojamus sklypus aprūpinti normatyvinių parametrų inžinerine ir susisiekimo infrastruktūra. Tame pačiame punkte, atsižvelgiant į tai, jog pertvarkomas sklypas pateko į užstatomas teritorijas, susisiekimo komunikacijoms ir inžinierinei infrastruktūrai suformuoti atskirame sklype parametrai nustatyti pagal Reglamento STR 2.06.01:1999 ir Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.04:2011), nuostatas. Akligatviams galėjo būti siūlomi normatyvinių parametrų servitutai. Reikalavimas pareiškėjai laikytis nurodytų reikalavimų buvo išdėstytas ir atsakovui 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. AP3-535 atsisakant derinti Projektą iš esmės dėl tų pačių priežasčių, t. y. Projekto aiškinamajame rašte ir pertvarkomo ginčo sklypo plane numatyto privažiavimo kelio parametrai urbanizuojamoje teritorijoje nuo artimiausio valstybinės / vietinės reikšmės viešojo kelio netenkino Reglamente STR 2.06.01:1999 įtvirtintų D2 kategorijos gatvės minimalių parametrų.

8. Pagal Reglamento STR 2.06.01:1999 7 lentelę, D kategorijos keliams nustatytas minimalus 12 m plotis. Pagal projektą, susisiekimui su valstybinės / vietinės reikšmės keliu numatyto kelio plotis tebuvo 4 m, todėl atsakovas turėjo pagrindą spręsti, kad pareiškėjos teikiamas Projektas neatitiko 2014 m. lapkričio 24 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. P3-4411 5 punkto 2 papunkčio reikalavimų. Pareiškėja nepagrindė savo argumentų, kad, atsisakydamas derinti Projektą, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nebuvo pagrindo naikinti skundžiamą 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą suderinti Projektą laikytas išvestiniu reikalavimu ir taip pat atmestas.

III. 9. Pareiškėja S. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjos nuomone, teismas nevertino jos argumentų dėl reikalavimo suformuoti privažiavimo kelią neteisėtumo. Įgyvendinant šį reikalavimą būtų pažeistos Žemės įstatymo ir CK nuostatos, reglamentuojančios žemės servituto nustatymą, nes žemės sklypai, kuriuose nurodoma suformuoti servitutus, priklauso privatiems asmenims ir tai pažeistų jų teises bei teisėtus interesus. Tai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad viešojo administravimo aktas turi atitikti teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Projekte yra laikytasi minėtų reikalavimų, nustatyti 12 m pločio kelių ir inžinerinės infrastruktūros koridoriai, suformuoti atskiru žemės sklypu Nr. 42-1-12. Reikalavimo projektuoti tokius pat koridorius kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose projektavimo sąlygose nėra. Be to, 0,5180 ha sklypas Nr. 42-1-12, kuriame siūloma nustatyti servitutus, jungiasi su esamu 4 m pločio bendro naudojimo kaimo keliu.

11. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Atsakovas palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 28 d. rašto Nr. AP3-1902, kuriuo atsisakyta derinti Projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Rengimo taisyklės). Pagal šių taisyklių 2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Sprendžiamam ginčui aktualus Rengimo taisyklių 42 punktas, įtvirtinantis, jog, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

16. Pagal Reglamento STR 2.06.01:1999 I skyriaus 4.1 punktą, pagrindinis susisiekimo planavimo tikslas – užtikrinti, kad susisiekimo planavimo sprendiniai garantuotų normatyvines gyventojų susisiekimo, krovinių pervežimo ir specialiosios paskirties transporto priemonių eismo sąlygas, taip pat susisiekimo būklę, palankią socialinei ir ekonominei plėtrai. Šiam tikslui įgyvendinti susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: A – greito eismo gatvės; B – pagrindinės gatvės; C – aptarnaujančios gatvės; D – pagalbinės gatvės; E – pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai; ir F – pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, šaligatviai (juostos) (Reglamento STR 2.06.01:1999 III skyriaus 2.3 p.), atitinkamai joms nustatant skirtingus techninius reikalavimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gatvė, kurią įpareigota įrengti pareiškėja, priskirtina D kategorijai, kurios pagrindinė paskirtis yra: miesto vidaus transporto ryšiai; lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys; srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimas prie atskirų statinių ir kitų objektų (Reglamento STR 2.06.01:1999 1 lentelė). Pagal paskirtį ir funkcijas ši gatvė priskirtina D2 kategorijai (išskyrus D2-5, D2-6 ir D2-7 subkategorijas, nes jos įrengtinos tik susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose) (Reglamento STR 2.06.01:1999 3 lentelė). Pagal Reglamento STR 2.06.01:1999 7 lentelėje pateiktus pagrindinius gatvių techninius parametrus, D2 (išskyrus D2-5, D2-6 ir D2-7) kategorijos gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų privalo būti 12-20 m. Analogiškas reikalavimas numatytas ir Reglamento STR 2.06.04:2011 1 lentelėje. Būtent dėl neatitikimo gatvės pločio reikalavimui atsakovas atsisakė derinti Projektą, neatitikimą pažymėdamas 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr. AP3-535 (b. l. 39), 2015 m. kovo 16 d. rašte Nr. AP3-1031 (b. l. 5) ir skundžiamame 2015 m. gegužės 28 d. rašte Nr. AP3-1902 (b. l. 6).

17. Iš teismui pateiktų dokumentų (aiškinamasis raštas, b. l. 24-29, 70-75; brėžiniai, b. l. 34-37, 80-83) matyti, kad Projektu formuojamoje teritorijoje projektuojami 11 žemės ūkio paskirties sklypų (Nr. 42-1-1 – 42-1-11) ir 1 kitos (susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos) paskirties sklypas (Nr. 42-1-12), sklypas Nr. 42-1-12 ribojasi su greta einančiu 4 m pločio keliu. Brėžiniuose siūloma šio kelio dalį, besiliečiančią su projektuojamu sklypu, praplatinti iki 12 m (neaišku, ar šis siūlymas susijęs su siūlomais nustatyti servitutais S1 ir S2, kurie grafiškai pažymėti ant sklypo Nr. 42-1-12), bet nepasisakoma dėl šio kelio atkarpos nuo siūlomo praplatinti ruožo iki artimiausio valstybinės ar vietinės reikšmės kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi nesusiformavusiose gyvenamosiose teritorijose minimalus bet kokios kategorijos gatvės plotis negali būti mažesnis nei 12 m, o net ir susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose (D2-5, D2-6 ir D2-7) – ne mažesnis nei 5 m, minėtas 4 m pločio kelias negali būti laikomas tinkamu Rengimo taisyklių 42 punkto atžvilgiu, nepaisant to, kad šis kelias pažymėtas kai kuriuose žemėlapiuose. Taigi, atsakovas skundžiamu 2015 m. gegužės 28 d. raštu ir ankstesniais raštais pagrįstai nustatė neatitikimą statybos techniniams reglamentams ir nusprendė Projekto nederinti.

18. Pastebėtina, kad reikalavimas numatyti galimybę naujai formuojamus sklypus aprūpinti normatyvinių parametrų inžinerine ir susisiekimo infrastruktūra, nes pertvarkomas sklypas patenka į Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiuoju planu numatytą vidutiniškai tankaus užstatymo gyvenamojo funkcinio prioriteto 170 urbanistinės plėtros zoną (4-5 sodybos / ha), buvo nurodytas Administracijos išduotų 2014 m. birželio 2 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. AP3-2020 (b. l. 56-57) 5 punkto 2 papunktyje. 2014 m. lapkričio 24 d. patikslintuose Administracijos reikalavimuose Nr. AP3-4411 (b. l. 58-59) 5 punkto 2 papunktis papildytas įpareigojimu susisiekimo komunikacijoms ir inžinerinei infrastruktūrai suformuoti atskirą sklypą(us), parametrus nustatant pagal Reglamentą STR 2.06.01:1999 ir Reglamentą STR 2.06.04:2011; akligatviams gali būti siūlomi normatyvinių parametrų servitutai. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, Administracijos išduotuose reikalavimuose jai nebuvo tiesiogiai suformuotas reikalavimas projektuoti kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus ar šiems sklypams nustatyti servitutus, tačiau tiek 2014 m. birželio 2 d. reikalavimų 5 punkto 1 papunktyje, tiek patikslintų 2014 m. lapkričio 24 d. reikalavimų 5 punkto 1 papunktyje imperatyviai nurodyta, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Prie tokių normų priskirtinas Rengimo taisyklių 42 punktas, išdėstytas Tarnybos Trakų skyriaus vedėjo išduotų 2014 m. birželio 12 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. 46SD-(14.46.42)-2048 (b. l. 60-61), patikslintų 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1044 (b. l. 62), 5 punkto 8 papunktyje. Todėl pareiškėjos pozicija, kad jai nekilo pareiga suformuoti bent minimalaus 12 m pločio privažiavimą prie projektuojamos teritorijos, nes Administracija tokio reikalavimo tiesiogiai nenurodė, yra nepagrįsta.

19. Teisėjų kolegija nesutinka, kad iš Administracijos ir Tarnybos Trakų skyriaus vedėjo išduotų reikalavimų pareiškėjai kylantis reikalavimas užtikrinti teisės aktų nustatytus parametrus atitinkantį privažiavimą prie projektuojamų sklypų, t. y. sklypą Nr. 42-1-12 sujungti su (duomenys neskelbtini) gatve ne siauresne nei 12 m gatve, yra neįgyvendinamas dėl aplink 4 m pločio kelią esančių kitiems asmenims priklausančių sklypų. Remiantis Rengimo taisyklių 42 punktu, pareiškėja gali siūlyti nustatyti servitutus. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka įtvirtinti Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (23 str. 2 d. 4 p.). Vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1289, 6 punktu, žemės servitutai, nurodyti šių taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose (analogiški Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 ir 4 p.), projektuojami tada, kai šių taisyklių 6.1–6.3 punktuose nurodyti asmenys pateikia prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal tarnaujančiuoju tampančio žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, prašymą nustatyti žemės servitutą pateikia šių darbų užsakovas (6.2 p.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų ėmusis veiksmų servituto nustatymui inicijuoti arba kad jai būtų buvusios sudarytos kokios nors kliūtys tokių veiksmų imtis.

20. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, servituto nustatymas suvaržo kito asmens nuosavybės teises, tačiau tokie suvaržymai, taikomi vadovaujantis įstatymu (CK 4.111-4.113, str., 4.117 str., 4.124, 4.128 str.), yra vertinami kaip proporcinga konstituciškai pagrįsta priemonė derinant viešuosius ir privačius interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu dėl nuosavybės objekto pobūdžio, padarytų teisei priešingų veikų ir / arba visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas yra galimas, jeigu laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir / arba konstituciškai svarbius tikslus; laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, 2013 m. liepos 5 d. nutarimą).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas servituto nustatymo bylose yra nurodęs, jog šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Atitinkamai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas (žr., pvz., 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-93/2014, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-552/2016).

Ši praktika tiesiogiai susijusi su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą. Atsižvelgiant į tai, abstraktūs pareiškėjos argumentai dėl galimo žemės sklypų, esančių greta 4 m pločio kelio, savininkų nuosavybės teisių pažeidimo atmetami.

21. Kadangi pareiškėja neįrodė, jog Administracija reikalavimą suformuoti privažiavimą prie Projektu planuojamos teritorijos nustatė neteisėtai arba jog ji šį reikalavimą įvykdė, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą Administracijos 2015 m. gegužės 28 d. raštą. Nepanaikinus šio rašto, netenkintas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl Projekto derinimo.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius