167c64ae-e28c-4c6d-a5aa-76cc4de2bc5f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                 Civilinė byla Nr.e2A-249-798/2017                                                                                   Teismo proceso numeris 2-55-3-00464-2016-8                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:                                                            2.6.10.5.2.5.;3.3.1.14.;3.3.1.18.1                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 11 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio KailiÅ«no ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

O. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. O. M. ieÅ¡kinį dėl neteisėtų veiksmų bei žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. O. M. ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 1 737 721 Eur turtinės žalos ir 144 810 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad žala atsirado dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Dalios Kačinskienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str. 2–4 d.).

Minėtų teisėjų valstybės vardu paskelbtoje nutartyje nurodyta, jog A. O. M. piktnaudžiavo teise kreiptis į teismÄ , konstatavo jos siekį pasibylinėti iÅ¡ naujo. Å ie teiginiai pažemino ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , yra neatitinkantys tikrovės, Å¡meižikiÅ¡ki. Priimdami korupcinio pobÅ«džio procesinį sprendimÄ teisėjai padarė ieÅ¡kovei didelę turtinę žalÄ , lygiÄ 7,5 ha žemės sklypo kainai, nes dėl jų sprendimo buvo užkirstas kelias siekti teisingumo dėl tėvo žemės sklypo grÄ Å¾inimo.

Teigė, jog teisėjai, apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje privalėjo nustatyti, ar J. V. M. administracinėje byloje teisėjai padarė neteisėtus veiksmus, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2015 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nenurodė, kodėl administracinio teismo teisėjai nepadarė neteisėtų veiksmų. Tokiu bÅ«du teisėjai apsimetė vykdantys įrodymų tyrimÄ , tyčia nenagrinėjo nuosavybės grÄ Å¾inimo klausimų, pasisakė, kad J.

V. M. keliami tapatÅ«s klausimai, kurie jau buvo teismų iÅ¡nagrinėti 2009 m. / 2010 m. M. M. žemė privalėjo bÅ«ti iki 1992 m. sausio 28 d. sugrÄ Å¾inta, nes ji neužstatyta, t. y. kliūčių grÄ Å¾inti žemę nebuvo ir nėra, bet VÄ® „Registrų centras“ įraÅ¡ai įrodo, kad J. V. M. nuosavybės teisės atkurtos į pinigus – 18 585 Lt. Teisėjai nenurodė, kada ir kokiu pagrindu M. M. žemė tapo valstybės nuosavybe, kam ir kokiu teisės pagrindu buvo leista ja naudotis iki 2003 metų.

Dėl teisėjų Å¡meižto ieÅ¡kovė patyrė dvasinį sukrėtimÄ , susirgo depresija.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog teisėjo ir teismo kaltė nepreziumuojama, todėl ieÅ¡kovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kurios tiria nusikaltimus. Teisėjo kaltė gali bÅ«ti konstatuojama padarius Å¡iurkščiÄ ir akivaizdžiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , tačiau tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodė.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, jog ji ir jos brolis J.

V. M. administracinėje byloje pateikė įrodymus, kurie privalėjo būti išanalizuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Dalia Kačinskienė, Alvydas Poškus ir Vigintas Višinskis nevertino įrodymų, motyvuodami, kad ne šio teismo paskirtis vertinti administracinio teismo teisėjų veiksmus. Nevertinant įrodymų buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai. Teisėjai D. Kačinskienė, Alvydas Poškus ir Vigintas Višinskis turėjo nurodyti motyvus, kaip ji, būdama trečiuoju asmeniu, galėjo piktnaudžiauti procesu.

Ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta atlikti. Teisėjai tyčia, dogmatiÅ¡kai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu, klastoja tautos istorijÄ dėl žemės nacionalizacijos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Dėl teisėjų veikos teisėtumo sprendžiant dėl teisės kreiptis į teismÄ Pirmiausia teismas atkreipė ieÅ¡kovės dėmesį, jog Teisėjų kolegija nekonstatavo ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismÄ fakto ir vertino ieÅ¡kovės pradėtÄ procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3571-656/2014 tik kaip tam tikrÄ prielaidÄ , suabejojant, ar ieÅ¡kovė tinkamai įgyvendina subjektinę teisę kreiptis į teismÄ .

Taigi, prielaidos nurodymas negali paveikti ieÅ¡kovės teisių ar pareigų, nes toks suabejojimas pasirinktu teisių gynybos bÅ«du nėra patenkantis į teisinio reguliavimo sritį. Suabejojimas ieÅ¡kovei nesukelia jokių teisinių padarinių, nes tik konstatuotas piktnaudžiavimo teise faktas yra pagrindas taikyti sankcijÄ .Teismo vertinimu, tuo atveju, jei Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2A-126-464/2015, bÅ«tų nustačiusi piktnaudžiavimo teise faktÄ , ieÅ¡kovei bÅ«tų paskirta bauda, spręsta dėl nuostolių atlyginimo.

Å iuo atveju procesinio sprendimo pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį nebuvo priimta. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės argumentas dėl jos apÅ¡meižimo, taip pažeminant garbę ir orumÄ , nėra įrodytas. Neskyrus baudos byloje, negalima padaryti iÅ¡vados, kad Teisėjų kolegija apkaltino ieÅ¡kovę, siekdami jÄ Ä¯bauginti, nes, kaip minėta, civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 iÅ¡sakyta prielaida nesukėlė jokių teisinių padarinių. Nors ieÅ¡kovė piktinasi panaudotu terminu „piktnaudžiavimas“, tačiau Å¡is terminas įteisintas įstatymo leidėjo kaip specialus, privalomai naudotinas teisinėje kalboje.

Taigi, Teisėjų kolegija, pritaikiusi specialios kalbos pirmumo taisyklę ir nurodžiusi specializuotÄ kalbos žodį, negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ garbės ir orumo įžeidimÄ . Teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovė įrodinėja, kad tuo atveju, jei ji bÅ«tų piktnaudžiavusi teise kreiptis į teismÄ , turėjo bÅ«ti taikomas CPK 299 straipsnis ar CPK 300 straipsnis, ir priimta atskiroji nutartis, su tokiu įstatymo interpretavimu nesutiko. Pažymėjo, kad minėtos teisės normos yra nukreiptos į kitÄ objektinės teisės reguliavimo sritį.

CPK 299 straipsnis nereglamentuoja atvejo, kad dėl piktnaudžiavimo procesu bÅ«tų galima priimti atskirÄ jÄ nutartį. Lietuvos proceso įstatyme yra įtvirtintas grynai procesinis teisinis instrumentas (CPK 95 str.), kuris negali bÅ«ti siejamas su kitais neteisėtos, tame tarpe ir nusikalstamos veikos požymiais, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 300 straipsnio.Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės keliami nuosavybės teisės atkÅ«rimo teisėtumo klausimai yra itin sudėtingi. Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ;

įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai). Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinys neįrodytas, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nebuvo konstatuotas ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismÄ faktas, nespręsta dėl ieÅ¡kovės reikalavimo tapatumo, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 3 punktÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nėra atlikta veika, todėl nėra ir teisėjų kaltės, kaip bÅ«tinosios atsakomybės taikymo sÄ lygos dėl ieÅ¡kovės įrodinėjamo garbės ir orumo pažeidimo sprendžiant dėl piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismÄ (CK 6.246 str., 6.248 str.).

Dėl teisėjų veikos teisėtumo nagrinėjant bylÄ ir res judicata principo taikymo Teismas atmetė argumentus dėl ieÅ¡kovės Å¡meižimo, konstatuodamas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumÄ , todėl nekartojo sprendime nurodytų motyvų. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nebuvo sprendžiama iÅ¡ esmės dėl trečiojo asmens A. O.

M. reikalavimo pagrįstumo, pareikÅ¡to Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-3571-656/2014. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei nebuvo užkirstas kelias siekti teisingumo įgyvendinimo dėl įrodinėjamos, kaip užgrobtos, tėvo V. M. žemės. Teismo vertinimu, Teisėjų kolegijos procesinis sprendimas negalėjo apriboti ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ . Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį sprendimas priimamas dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 ieÅ¡kovė buvo trečiuoju asmeniui, nepareiÅ¡kusiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Be to, teismas iÅ¡ teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-3571-656/2014 medžiagos nustatė, kad teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinys dalyje neįrodytas, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta ieÅ¡kovės įrodinėjamos veikos, dėl kurios galėjo bÅ«ti apribota ieÅ¡kovės teisė kreiptis į teismÄ . Teismas dėl ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių (dėl teisėjų veikos neteisėtumo, dėl atlikto įrodymų tyrimo nagrinėjant bylÄ bei dėl nepasisakymo dėl teisėjų veiksmų administracinėje byloje) plačiau nepasisakė, tačiau atkreipė dėmesį, kad dėl Å¡ių paaiÅ¡kinimų dalies, iÅ¡sakytų teismo posėdžių metu, ieÅ¡kovei įrodinėjant, jog teisėjų kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad jie neatliko pareigos panaikinti neteisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pasisakė kasacinis teismas, kuris 2015 m. spalio 30 d. iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens A.

O. M. kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. V. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė pasinaudojo procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę paneigti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , ir kasacinis teismas nurodė, kad teismai vertindami administracinių teismų teisėjų veiksmus, nagrinėjant administracinę bylÄ , pagrįstai nenustatė teisėjų kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog teisėjai pažeidė teisinę pareigÄ priimti teisingÄ sprendimÄ .

Tai kartu reiÅ¡kia, jog neįrodytas valstybės veikos neteisėtumas. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė nei teisėjų neteisėtų veiksmų priimant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartį, nei jos procesinių teisių pažeidimo, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2A-126-464/2015, teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atsakovo veikos neteisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io tarp įrodinėjamos žalos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTeismas bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei nepriteisė, kadangi ieÅ¡kinys atmestas bei atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė A. O. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja R.

Petkuvienė neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, kas sÄ lygojo nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimÄ . Teisėjai D. Kačinskienė, A. PoÅ¡kus ir V. ViÅ¡inskis civilinėje byloje Nr. 2A-126-646/2015 padarė ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir nusikalstamus veiksmus: ieÅ¡kovę apÅ¡meižė ir galutinai įvertino ieÅ¡kovės tėvo M. M. žemės užgrobimÄ â€“ įvykdė piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi. Visi teisėjų neteisėti veiksmai užfiksuoti bylos medžiagoje, todėl jokiais kitais įrodymai negali bÅ«ti įrodinėjami.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti teisėjų D. Kačinskienės, A. PoÅ¡kaus ir V. ViÅ¡inskio veiksmus, atliktus nagrinėjant bylÄ . Kadangi buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei nurodyta kreiptis į teismÄ CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieÅ¡kovė Å¡ia teise taip pat pasinaudojo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties teiginiai, dėl ieÅ¡kovės siekio pasibylinėti dar kartÄ , dėl to paties, Å¡meižia ieÅ¡kovę, žemina bei neatitinka tikrovės. Teisėjai žinojo, jog negalima atimti iÅ¡ žmogaus įstatymu suteiktos teisės kreiptis į teismÄ .

Taip pat teisėjai nepagrįstai tvirtino, jog bylos yra analogiÅ¡kos. KategoriÅ¡kas teisėjų teiginys, jog ieÅ¡kovės elgesys sudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimo Å¡ia teise apraiÅ¡kų nėra tik pareikÅ¡ta abejonė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡meižimÄ susiejo su CPK 95 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas galėjo bauda nubausti atsakovę, kuri veikė prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nedalyvavo teismo posėdyje. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neprotingais bÅ«dais siekia pateisinti teisėjų D.

Kačinskienės, A. PoÅ¡kaus ir V. ViÅ¡inskio veiksmus; teismo motyvas, kad „nesukėlė jokių teisinių padarinių“ nepagrįstas, nes Å¡meižimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, galinčios asmenį pažeminti ar paniekinti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Teisėjai D. Kačinskienė, A. PoÅ¡kus ir V. ViÅ¡inskis pažeidė teisinę pareigÄ priimti teisingÄ sprendimÄ , nes visiÅ¡kai nenagrinėjo administracinio teismo teisėjų veiksmų teisėtumo.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ vadovaudamasi CK 6.272 straipsnio 2 dalimi dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, nes jie įteisino ieÅ¡kovės tėvo žemės užgrobimÄ â€“ žemė negrÄ Å¾inta ir už jÄ neatlyginta. Pažymi, jog atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė abstrakčiais argumentais, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ bei priimti sprendimÄ už akių.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .Nurodo, kad apeliantė įrodinėja buvus teisėjų kaltę byloje, kurioje sprendimai yra įsiteisėję.

Šiuo atveju apeliantė ieškiniu siekia peržiūrėti teismo įsiteisėjusius sprendimus, tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti naudojamas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei.          Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl sprendimo už akių Nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį, kuriame nėra suformuluoto prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo (b. l. 1–5).

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b. l. 29–30), kuris ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųstas 2016-04-06 (b. l. 34). IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo prašė atsisakyti priimti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei priimti sprendimÄ už akių (b. l. 49–51). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį (b. l. 86–87). 2016 m. liepos 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui nustatytas 20 d. terminas patikslinti atsiliepimo į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu argumentus (b. l. 99).

Atsiliepimas į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus teisme gautas 2016 m. liepos 25 d. (b. l. 102–103). Atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės atsakovei teismo posėdyje nedalyvaujant (b. l. 111).Sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Teismas netenkina Å¡alies praÅ¡ymo priimti sprendimÄ už akių, kai:

a) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai Å¡aliai nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamÄ jį dokumentÄ ;

b) kai iÅ¡ neatvykusios Å¡alies gautas praÅ¡ymas atidėti parengiamÄ jį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas Å¡ias priežastis pripažino svarbiomis;

c) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium;

d) kitais Å¡io Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 str. 3 str. 1–7 p.). CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimo už akių priėmimo ribojimas – kai byloje yra pateikti abiejų Å¡alių įrodymai, teismas bylÄ nagrinėja pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Taigi sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iÅ¡ Å¡alių įrodymai. IeÅ¡kovė prie savo procesinių dokumentų pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

Atsakovė pakartotinai Å¡ių dokumentų į bylÄ nepateikė, kadangi raÅ¡ytiniai įrodymai yra teismų priimti procesiniai sprendimai. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos neturėjo teisėto pagrindo priimti sprendimo už akių, kadangi atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, Å¡alių reikalavimai ir atsikirtimai grindžiami teismų priimtais procesiniais dokumentais, atsakovei apie posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai bei teismas gavo atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės jai nedalyvaujant.

Dėl to apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių priėmimo arba priimti nutartį, kurioje turėjo iÅ¡dėstyti praÅ¡ymo atmetimo motyvus, kadangi atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė abstrakčiais argumentais, o pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl įrodymų vertinimoApeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, teisėjų Dalios Kačinskienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio padarytų neteisėtų veiksmų, teisėjų įvykdyti piktnaudžiavimo, o nurodė dalykus, nesusijusius su bylos esme.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai iÅ¡plėtota. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.).

Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla;

Å¡iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija nagrinėja ieÅ¡kovės apeliacinio skundo bei atsakovės atsiliepimo į jį argumentus ir sprendžia dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl faktinių aplinkybiųKauno apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1491-173/2014, ieÅ¡kovo J.

V. M. ieÅ¡kinį dėl priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 6 270 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio, 2014 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartį paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovė A. O. M. kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Dalios Kačinskienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio, nagrinėjusios civilinę bylÄ Nr. 2A-126-464/2015, neteisėtų veiksmų.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už teismo veiksmus sÄ lygų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas bÅ«tų peržiÅ«rimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutÄ , nustatymas taip pat reiÅ¡kia, jog neįmanoma visiÅ¡kai iÅ¡vengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viskÄ , teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę jÄ padaryti.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta asmens teisė į teisingÄ teismÄ ir kad dėl jo bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Å ioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Tai yra vertinamosios sÄ vokos. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti, ir kitas aplinkybes.Pagal CK 6.272 straipsnyje įtvirtintÄ deliktÄ , gali bÅ«ti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , susijusį su neteisėtais administracinio teismo teisėjų veiksmais, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 3K-3-557-313/2017 pagal trečiojo asmens A. O. M. kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, sutiko, kad civilinę bylÄ nagrinėję teismai, vertindami administracinių teismų teisėjų veiksmus nagrinėjant administracinę bylÄ , pagrįstai nenustatė teisėjų kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos.

Taigi, administracinių teismų teisėjų veiksmus nagrinėjant administracinę bylÄ jau yra įvertinti ir dėl jų yra pasiakyta teismo įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.Pasak apeliantės, teisėjai negalėjo nematyti, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija minėtÄ teiginį, susijusį su teisėjų D. Kačinskienės, A.PoÅ¡kaus ir V. ViÅ¡inskio padarytais neteisėtais veiksmais, irgi atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties teisėtumo (įvykdyto teisingumo) pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir kuris nenustatė jokių Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Dalios Kačinskienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio padarytų akivaizdžių ir Å¡iurkščių procesinės bei materialinės teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų.

Taigi, minėtų teisėjų kaltės, kaip bÅ«tinosios atsakomybės taikymo sÄ lygos, padarytos dėl akivaizdžių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.), nėra.Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su:

i) M. M. žemės užgrobimu, ii) žemės priskyrimu valstybės iÅ¡perkamai žemei ir jos perdavimu Lietuvos veterinarijos akademijai, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1235-142/2009, J. V. M. skundÄ dėl žalos atlyginimo („už užgrobtÄ Å¾emę“, esančiÄ (duomenys neskelbtini) CK 6.272 str. 2 d. pagrindu) atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-2325-142/2009, Vilnius apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Taigi, nuosavybės teisės į M. M. (ieÅ¡kovės tėvo) žemę atkÅ«rimo priimtų administracinių aktų teisėtumas yra patvirtintas res judicata galiÄ turinčiais sprendimais. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-25-402/2012, bylÄ dalyje dėl reikalavimo atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į M. M. 15 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nutraukė; skundÄ dalyje dėl reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A525-2132/2012, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taigi, žemės, esančios (duomenys neskelbtini), priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei ir jos perdavimo Lietuvos veterinarijos akademijai teisėtumas yra patvirtintas res judicata galiÄ turinčiais sprendimais.Toliau teisėjų kolegija pasisakys, ar egzistuoja visi pagal CK 2.24 straipsnį ginami elementai, bÅ«tini civilinei atsakomybei kilti, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pasirinktÄ jos pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 6.272 str.) bei spręs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei jos dydžio nustatymo kriterijų. Dėl garbės ir orumo gynybosKonstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas (Konstitucijos 21 straipsnis).

Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnis). Asmens teisės į garbę ir orumÄ pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ : faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija.

Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui.

SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia.

Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėjai Dalia Kačinskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydas PoÅ¡kus ir Vigintas ViÅ¡inskis paskleidė duomenis, žeminančius apeliantės garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1491-173/2014 konstatavo, jog A. O. M., pažeisdama įstatymÄ ir piktnaudžiaudama teise, siekdama dar kartÄ dėl to paties pasibylinėti iÅ¡ naujo, inicijuoja teismuose bylas.

IÅ¡ civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 priimtos 2015 m. kovo 10 d. nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, kad teisėjų kolegija pažymėjo:             „ <...> jokių kitų teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų ir kaltės, lemiančios žalos apeliantams padarymÄ , iÅ¡skyrus jau aptartus veiksmus – apeliantų vertinimu, neteisingai iÅ¡nagrinėtÄ ankstesnę bylÄ ir nepatenkintÄ ankstesnį jų reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo – apeliantai savo procesiniuose dokumentuose nenurodo.

Vadinasi, apeliantai, iÅ¡naudoję visas procesines priemones instancine tvarka patikrinti administracinėje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , naujos bylos inicijavimu iÅ¡ esmės siekė dar kartÄ dėl to paties pasibylinėti iÅ¡ naujo“. Taip pat minėtoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, jog:             „Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad trečiasis asmuo A. O. M., remdamasi analogiÅ¡kais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais argumentais, Vilniaus apygardos teisme taip pat inicijavo naujÄ civilinę bylÄ atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu (c. b.

Nr. 2-3571-656/2014), kurioje trečiasis asmuo – J. V. M.. Toks apeliantų elgesys, kuomet jie reiÅ¡kia ieÅ¡kinius pakartotinai, keldami vis tuos pačius klausimus, kaip ir kitose jų iniciatyva pradėtuose teisminiuose procesuose, nesuderinamas su CPK 5 straipsnyje įtvirtintu asmenų teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos instituto paskirtimi ir net sudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimo Å¡ia teise apraiÅ¡kų“.Apeliantė teigia, jog tokie teismo argumentai, kad jos elgesys: i) „nesuderinamas su CPK 5 straipsniu“, ii) jos kreipimasis į teismÄ â€žsudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimo Å¡ia teise apraiÅ¡kų“ yra apeliantę Å¡meižiantys, pažeminantys, paniekiantys ir pakertantys pasitikėjimÄ ja, t. y. minėti teisėjai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , padariusiÄ Å¾alÄ apeliantės garbei ir orumui.

Su Å¡iais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.Pirma, civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 priimta nutartis yra įgijusi prejudicinę galiÄ , todėl Å¡iÄ bylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina iÅ¡ naujo arba kitaip teisėjų Dalios Kačinskienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 įvertintų faktinių aplinkybių. Tai, jog teisėjai Dalia Kačinskienė, Alvydas PoÅ¡kus ir Vigintas ViÅ¡inskis civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 priėmė teisingÄ sprendimÄ , patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2017, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjų pažeistos teisinės pareigos priimti teisingÄ sprendimÄ pažeidimo atmestini.

Antra, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3571-656/2014, pagal ieÅ¡kovės A. O. M. ieÅ¡kinį, dėl žalos, atsiradusios dėl teismo, nagrinėjusio administracines bylas Nr. I-25-402/2012 ir Nr. I-123-422/2013, neteisėtų veiksmų, atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. V. M., atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-301-330/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Konstatuotina, jog teisėjai Dalia Kačinskienė, Alvydas PoÅ¡kus ir Vigintas ViÅ¡inskis pagrįstai ir teisėtai nustatė tikrovę atitikusius faktus – A. O. M. Vilniaus apygardos teisme buvo inicijavusi civilinę bylÄ Nr. 2-3571-656/2014 dėl žalos atlyginimo (CK 6.272 straipsnio 2 dalis) atsakovei Lietuvos Respublikai. Trečia, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisėjų kolegija neatliko neteisėtų veiksmų, nes nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2A-126-464/2015, nenustatė piktnaudžiavimo teise fakto, nesprendė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo tapatumo.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 iÅ¡dėstyta prielaida, dėl įžvelgimo teisminės gynybos instituto piktnaudžiavimu, apeliantei jokių teisinių padarinių nesukėlė ir ateityje sukelti negali.

Å iuo atveju teismo iÅ¡sakyta nuomonė nėra duomenys, patvirtinantys apeliantės piktnaudžiavimo teise faktÄ . Ketvirta, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, A. O. M. neužkerta ir negali užkirsti kelio kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynybos, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi bÅ«ti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai.

Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismÄ , bet Å¡ios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant nagrinėjamu atveju aktualiÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iÅ¡ teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismÄ dėl civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimo iÅ¡nagrinėjimo (pvz.

G. M. v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33). Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog teisėjai Dalia Kačinskienė, Alvydas PoÅ¡kus ir Vigintas ViÅ¡inskis civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 nepaskelbė jokių duomenų, žeminančių apeliantės garbę ir orumÄ ir neatitinkančių tikrovės ir / ar užkertančių jai keliÄ Ä¯ teisminę gynybÄ . Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo kriterijų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi nenustačius bÅ«tinų civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti faktų visumos (žr.

Å¡ios nutarties 39 p.), apeliantės garbė ir orumas negali bÅ«ti ginami. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai                           Romualda Janovičienė                           Kazys Kailiūnas                           Antanas Rudzinskas