2018-11-13 Nr. AB-20384-3-61-3-03061-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-766-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03061-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited 2018 m. rugsėjo 11 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. balandžio 10 d. sprendimus dėl pavojingų produktų Nr. 1VB-30, 1VB-31; 1VB-32; 1VB-33; 1VB-34; 1VB-35; 1VB-36; 1VB-37; 1VB-38; 1VB-39; 1VB-40; 1VB-41; 1VB-42; 1VB-43; 1VB-44 bei sprendimą dėl informacijos apie gaminius įkėlimo į RAPEX sistemą (toliau – ir Sprendimai). Taip pat pareiškėjas prašė išreikalauti iš Tarnybos tyrimo, atlikto prieš priimant ginčijamus Sprendimus, medžiagą ir Tarnybos sprendimą, kurio pagrindu Tarnyba informaciją apie gaminius įkėlė į RAPEX sistemą, bei susijusią medžiagą dėl gaminių rizikos vertinimo.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, jei teismas spręstų, kad pareiškėjas šį terminą yra praleidęs. Jis nurodė, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. rugsėjo 5 d., kai buvo pateiktas Tarnybos 2018 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 4-6560, nes tuomet pareiškėjui tapo aišku, kad jo galimybės apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus bendradarbiaujant su Tarnyba yra išsemtos. Taip pat pažymėjo, kad Tarnyba pareiškėjo neinformavo apie vykdomus tyrimus dėl gaminių saugos. Nei ginčijami sprendimai, nei Tarnybos sprendimas informaciją apie gaminius paskelbti RAPEX sistemoje pareiškėjui niekada nebuvo oficialiai įteikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo Get Frech Cosmetics Limited prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis rašytiniais duomenimis (2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo raštu Tarnybai „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimų“), kuriame nurodyta, jog pareiškėją apie ginčijamus sprendimus informavo tik jo gaminių platintojas UAB „Kosmelita“ ir dėl to pareiškėjo atstovas, techninis direktorius Richard McAvoy, 2018 m. gegužės 29 d. ir 30 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į Tarnybą, pateikdamas atitinkamus paaiškinimus, nustatė, kad Tarnyba pateikė tik formalius atsakymus (2018 m. birželio 14 d. ir 20 d.), atkartodama savo ginčijamų sprendimų tekstą, tačiau nepateikė jokių papildomų komentarų ar atsakymų į pareiškėjo iškeltus klausimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjui apie skundžiamus Sprendimus jau buvo žinoma 2018 m. gegužės 29 d., kai jis kreipėsi į Tarnybą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Nagrinėdamas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas pažymėjo, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. (kreipimosi į Tarnybą data) pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų. Net ir skaičiuojant terminą nuo šios datos, teismo vertinimu, skundo padavimo terminas yra praleistas. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis mėgino nesusipratimą išspręsti taikiai, kreipdamasi į Tarnybą, teismas nelaikė svarbia priežastimi, sukliudžiusia jam laiku, t. y. įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas neišlaikė rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių priežasčių teismas nenustatė, todėl neatnaujino termino skundui paduoti.

III. Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, jog Sprendimui turi tiesioginės įtakos pareiškėjui, todėl Tarnyba privalėjo apie juos pranešti ne tik platintojui, bet ir pareiškėjui. Nors Tarnyba žinojo pareiškėjo pavadinimą ir kontaktinius duomenis (juos nurodė savo sprendimuose), tačiau nei apie vykdytą tyrimą, nei apie ginčijamus Sprendimus pareiškėjui nepranešė. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 21 straipsnyje įtvirtinta, kad apie ribojančias priemones nedelsiant pranešama atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui, kuris kartu informuojamas apie teisių gynimo priemones, kuriomis jis gali pasinaudoti pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus, ir laikotarpį, per kurį galima pasinaudoti šiomis priemonėmis. Pareiga pranešti numatyta ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 28 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad apie taikomas rinkos ribojimo priemones turi būti pranešama atsakingam asmeniui. Pareiškėjo nuomone, būtent jis, o ne platintojas CPN portale yra nurodytas už gaminius atsakingu asmeniu, todėl apie taikomas rinkos ribojimo priemones Tarnyba turėjo pranešti pareiškėjui. Terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. rugsėjo 5 d., kadangi tik gavęs Tarnybos 2018 m. rugsėjo 5 d. raštą pareiškėjas suprato, kad jo galimybės apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus bendradarbiaujant su Taryba yra išsemtos. Aplinkybę, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipimosi į Tarnybą metu dar nežinojo apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus patvirtina ir jo prašymo Tarnybai turinys.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, nes Tarnyba ne tik neinformavo pareiškėjo apie priimtus Sprendimus, bet ir vykdomus tyrimus dėl gaminių saugos. Be to, pareiškėjas skundu prašė ne tik panaikinti ginčijamus Sprendimus, bet ir išreikalauti tyrimo medžiagą iš Tarnybos. Pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą su skundu ir prašymu išreikalauti atitinkamus duomenis tik gavęs Tarnybos atsakymą, kuris šiuo atveju buvo gautas 2018 m. rugsėjo 5 d. Pirmosios instancijos teismas nutarime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti Tarnybos tyrimo medžiagą. Pareiškėjo nuomone, tai yra savarankiški ir nuo Sprendimų apskundimo ar neapskundimo nepriklausantys reikalavimai. Pareiškėjas, susižinojęs apie tai, kad ginčijami Tarnybos sprendimai adresuoti vien tik platintojui, objektyviai negalėjo įvertinti ir numatyti, jog minėti sprendimai gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos ir daryti žalą pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kurie teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Viena esminių tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra skundo pateikimas per įstatymo nustatytus terminus. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (kuris šiuo atveju yra specialus įstatymas ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Gamintojas, platintojas ir paslaugos teikėjas Tarnybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir Tarnybos nutarimus dėl baudų ar įspėjimų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat ir sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pareiškė reikalavimą panaikini Tarnybos 2018 m. balandžio 10 d. sprendimus dėl pavojingų produktų Nr. 1VB-30, 1VB-31; 1VB-32; 1VB-33; 1VB-34; 1VB-35; 1VB-36; 1VB-37; 1VB-38; 1VB-39; 1VB-40; 1VB-41; 1VB-42; 1VB-43; 1VB-44 bei sprendimą dėl informacijos apie gaminius įkėlimo į RAPEX sistemą. Pareiškėjas tvirtino, kad apie minėtus aktus jam tapo žinoma tik 2018 m. rugsėjo 5 d. gavus Tarnybos raštą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 10 d. priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais nusprendė uždrausti tiekti į rinką pavojingus gaminius ir įpareigojo platintoją UAB „Kosmelita“ pavojingus gaminius pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus, informuoti apie galimybę grąžinti gaminius bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Tarnybą dėl papildomo gaminių rizikos įvertinimo (I t., b. l. 161–169). Minėtame kreipimesi buvo nurodyti ginčijami Tarnybos Sprendimai, vadinasi, su jais pareiškėjas jau buvo susipažinęs ir jau žinojo jam iš ginčijamų Sprendimų kylančias teisines pasekmes. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėją nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. atstovavo profesionalūs teisininkai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. turėjo žinoti apie priimtus ginčijamus Tarnybos Sprendimus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2018 m. rugsėjo 11 d., akivaizdžiai praleido Produktų saugos įstatyme nustatytą 20 dienų terminą juos apskųsti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis mėgino nesusipratimą išspręsti taikiai, kreipdamasis į Tarnybą, nagrinėjamu atveju nelaikytina svarbia priežastimi, sukliudžiusia pareiškėjui laiku, t. y. įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą, kuriam pavesta išspręsti kilusį ginčą, kadangi tokiems ginčams spręsti nenumatytas išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, juolab prašymą paduodant viešojo administravimo subjektui, priėmusiam ginčijamą aktą. Nesilaikydamas minėtuose individualiuose administraciniuose aktuose aiškiai suformuluotos jų apskundimo tvarkos, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Jokių objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjas nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. balandžio 10 d. sprendimams dėl pavojingų produktų Nr. 1VB-30, 1VB-31; 1VB-32; 1VB-33; 1VB-34; 1VB-35; 1VB-36; 1VB-37; 1VB-38; 1VB-39; 1VB-40; 1VB-41; 1VB-42; 1VB-43; 1VB-44 bei sprendimui dėl informacijos apie gaminius įkėlimo į RAPEX sistemą apskųsti.

Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų atskirajam skundui tenkinti, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė