Legislator Case Law & Legislation
167853a2-8ea9-4650-ba67-bce2beccb52a AI generated

167853a2-8ea9-4650-ba67-bce2beccb52a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 167853a2-8ea9-4650-ba67-bce2beccb52a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3313-2023,

Legislator headnote

AI generated

167853a2-8ea9-4650-ba67-bce2beccb52a · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas važiavo savo eismo juosta, kaip to reikalauja KET, o bÅ«tent ,,Audi“ vairuotojas važiavo prieprieÅ¡ine eismo juosta pakankamai nutolęs nuo deÅ¡inės pusės kelkraščio. Skunde pažymima, kad pareiÅ¡kėjas nepažeidė ir KET 101 punkte esančių reikalavimų, numatančių, kad prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.

Keywords

AI generated
motor vehicle liability insurance extreme speeding offence traffic violation transport insurance rear-end collision roundabout collision
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Skundas administracinio nusižengimo byloje

Nr. II-323-865/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00293-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. R., jo gynėjui advokatui Mantui Valiukui,

nukentėjusiajam V. S.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3313-2023,

n u s t a t ė :

I.Faktinės aplinkybės

Institucijos nutarimu G. R. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , dėl to, kad jis 2022 m. gruodžio 13 d. 16.01 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas bei eismo intensyvumÄ ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tęsdamas judėjimÄ ir prasilenkdamas su prieÅ¡inga kryptimi važiuojančia transporto priemone ,,AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė važiavimo kryptį nepalikdamas saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, kliudė minėtÄ transporto priemonę ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126, 128 punktų reikalavimus.

G. R. paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.

I. S. ir atsiliepimo argumentai

G. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtÄ nutarimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai, dėl ko jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis nepažeidė KET 9 punkto, kuris įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas važiavo savo eismo juosta, kaip to reikalauja KET, o bÅ«tent ,,Audi“ vairuotojas važiavo prieprieÅ¡ine eismo juosta pakankamai nutolęs nuo deÅ¡inės pusės kelkraščio. Skunde pažymima, kad pareiÅ¡kėjas nepažeidė ir KET 101 punkte esančių reikalavimų, numatančių, kad prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.

G. R. nurodo, kad važiavo tiesiai, nekeičiant važiavimo krypties, kÄ , pasak pareiÅ¡kėjo, patvirtina ir autoįvykio fotonuotraukos. Skunde pažymima, kad pareiÅ¡kėjas taip pat nepažeidė KET 126 punkto, įtvirtinančio reikalavimÄ vairuotojui, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, kadangi važiuodamas savo eismo juostos deÅ¡inės pusės pakraščiu, paliko maksimalų atstumÄ iÅ¡ kairės pusės. Pasak G.

R., nepažeistas ir KET 128 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog tuo atveju, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Skunde akcentuojama, kad pareiÅ¡kėjas ne tik sulėtino, bet ir sustabdė savo transporto priemonę. Pasak G. R., bÅ«tent „Audi“ vairuotojas akivaizdžiai pažeidė KET reikalavimus. Taip pat pareiÅ¡kėjas nesutinka ir su Nutarime nurodyta aplinkybe, jog automobilio „Porche“ priekinis kairės pusės ratas buvo iÅ¡suktas į kairę pusę, kas neva suponuoja iÅ¡vadÄ , jog automobilis judėdamas keitė važiavimo kryptį.

Pasak G. R., iÅ¡ pateiktų nuotraukų akivaizdu, jog ,,Porche“ automobilio deÅ¡inės pusės ratai buvo tolygiai prisispaudę prie deÅ¡inės pusės kelkraščio, o pats automobilis stovėjo tiesiai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog fotonuotraukose, kuriose transporto priemonė fotografuota iÅ¡ galo, matoma kelyje likusios „Audi“ automobilio ratų žymės ir sniego krÅ«va, kas, pasak G. R., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog transporto priemonė ,,Audi“ susidÅ«rimo metu stovėjo. Kadangi po autoįvykio policijos teko laukti apie valandÄ laiko, sniegas iÅ¡ ,,posparnių“ nukrito transporto priemonėms stovint, o ne dėl susidÅ«rimo.

Skunde akcentuojama, kad visos iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog Nutarimas priimtas nepagrįstai, vienpusiÅ¡kai bei neobjektyviai įvertinant byloje esančius įrodymus, neatsižvelgiant į ,,Audi“ vairuotojo padarytus KET pažeidimus, nulėmusius autoįvykio kilimÄ .

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o NutarimÄ palikti nepakeistÄ ir netenkinti G. R. skundo, nes tam nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Nurodo, kad Institucijos pareigÅ«nas priėmė NutarimÄ , kuriuo paskirta 11 eurų bauda, už tai, kad G. R. 2022 m. gruodžio 13 d. apie 16.01 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas bei eismo intensyvumÄ ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tęsdamas judėjimÄ ir prasilenkdamas su prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiu automobiliu „AUDI“, pakeitė važiavimo kryptį nepalikdamas saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, kliudė minėtÄ automobilį.

Savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 126 ir 128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, nesilaikymÄ . Institucijos priimtame Nutarime G. R. inkriminuoti KET 9, 101, 126 ir 128 punktų pažeidimai, kurie reglamentuoja bendrÄ sias eismo dalyvių pareigas, važiavimo pradžiÄ ir manevravimÄ , transporto priemonių iÅ¡dėstymÄ kelyje ir važiavimo greitį.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punktas numato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 126 punktÄ , vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Pagal KET 128 punktÄ , jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ä®vertinus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, t. y. nuotraukas ir įvykio schemÄ , nustatyta transporto priemonių padėtis po susidÅ«rimo. Transporto priemonės stovi važiuojamojoje kelio dalyje. Automobilio „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinis sparnas liečiasi į „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės galinį sparnÄ . Transporto priemonės „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairės pusės ratas iÅ¡suktas į kairę pusę, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad automobilis judėdamas keitė važiavimo kryptį.

Fotonuotraukose, kuriose transporto priemonė „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nufotografuota iÅ¡ galo, matoma kelyje likusios minėto automobilio ratų žymės ir sniego krÅ«velė. IÅ¡ matomo vaizdo galima teigti, kad transporto priemonė „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo metu stovėjo (nejudėjo), nes susidÅ«rimo metu sniegas iÅ¡kart nukrito nuo galinio deÅ¡inio posparnio, kadangi tarp sniego ir galinio automobilio rato tarpo nėra. Pažymėtina, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ ir KET, todėl G. R., kaip atidus ir rÅ«pestingas eismo dalyvis, turėjo pareigÄ atsižvelgti į greitį ir oro sÄ lygas, prasilenkiant su prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiu automobiliu „AUDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nekeisti važiavimo krypties, palikti saugų tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad nekliudyti kitos transporto priemonės. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumÄ manoma, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, Nutarimu, eismo įvykio schema, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimais ir kitais bylos duomenimis.

Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trÅ«kumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas subjektyviais samprotavimais, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ , todėl skunde visas iÅ¡dėstytas aplinkybes vertina kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.

III.Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdyje G. R. nurodė, jog jam inkriminuoto administracinio nusižengimo jis nepripažįsta. Parodė, jog yra nuotraukos, kuriose viskas matosi. Jis ten gyvena ir važinėja ten dažnai. TÄ kart jis važiavo savo eismo juosta, arčiau nebuvo galimybės laikytis prie deÅ¡inio kraÅ¡to. Tiesiog maÅ¡ina, kurios pusėje buvo kliÅ«tis, važiavo vos ne per vidurį gatvės ir neprasilenkė. Atsakydamas į klausimus parodė, jog įvykis nutiko 2022 m. gruodžio 13 d. apie 3-4 val. (duomenys neskelbtini) g. buvo įvykis.

Vienas automobilyje važiavo. Jo automobilis Porsche. Ten dvi eismo juostos, važiavo savo juosta. Ä®vykis nutiko Å¡alia Universiteto įėjimo, kelyje. Važiavo jis lėtai, deÅ¡ine eismo juosta. Važiavo ir maÅ¡ina, kuri atvažiavo prieÅ¡ais jį, važiavo ne tiesiai. Galinis kairysis Å¡onas, to automobilio, buvo iÅ¡lindęs, jam nebebuvo kur sukti deÅ¡iniau, o nukentėjusysis pravažiavo Å¡alia jo ir užkabino jo maÅ¡inÄ . Važiavo vienas prieÅ¡ kitÄ . To automobilio buvo vairuotojo pusės galas apgadintas, o jo maÅ¡inos vairuotojo pusės priekis.

Kitas automobilis tiesiog važiavo ne tiesiai. Jie vienas kitÄ užkabino ir sustojo. Tada iÅ¡kvietė policijÄ . PasiÅ«lė jis, kad kitas vairuotojas pripažintų, jog kaltas ir apiformintų jie įvykį, tas pasakė, kad ne ir, kad jis, G. R., kaltas. Taip, nesutarė nuo pradžių. Jo automobilio sparnas iÅ¡ priekio apgadintas, nukentėjusiojo automobilio galas vairuotojo pusės. Nestiprus buvo smÅ«gis. Nukentėjusiojo automobilis Audi, jis vienas važiavo. Laikas, kai pakankamai žmonių buvo, judėjimas gatvėje buvo intensyvus.

Tuo metu, jam atrodo, buvo sniegas. Nepamena, ar snigo. Buvo tamsoka, bet buvo gatvės apšvietimas. Iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. įsuko jis. Sankryžoje reikia praleisti sukant iš šalutinės gatvės, bet jis jau važiavo pagrindine gatve. Atvažiuojantys automobilis buvo. Įvykis nuo šalutinio kelio 10-15 m įvyko. Jis važiavo savo juosta, nevertino, ar spės automobilis pravažiuoti. Išvažiavo tuščia sankryža ir tuščia juosta važiavo. Kai išsukinėjo iš šalutinio kelio jis matė nukentėjusiojo automobilį.

Kodėl paaiškino tyrimo metu, kad nematė, nes pamatė automobilį tik išsukęs. Automobiliai buvo priparkuoti nukentėjusiojo pusėje, jo pusėje buvo pakankamai didelis bordiūras.

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. S. parodė, jog iki įvykio G. R. nepažinojo. TÄ kart jis vežė (duomenys neskelbtini) pristatyti, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) universiteto iÅ¡suko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., kaip ir minėjo, G. R. Bandydamas prasilenkti, ten buvo labai blogos eismo sÄ lygos, todėl, kad labai snigo, buvo daug sniego, tÄ dienÄ . DeÅ¡inėje pusėje buvo priparkuoti automobiliai. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. iÅ¡sukęs, iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį G.

R. tiesiog judėjo jo kryptimi. Jis stengdamasis iÅ¡vengti truputėlį pasuko į deÅ¡inę ir iÅ¡ lėto važiavo, matydamas, kad turbÅ«t smÅ«gio neiÅ¡vengs, sustojo, bandė atsidaryti langÄ ir užlenkti veidrodėlį, kad bÅ«tų kuo daugiau sumažinta žala arba jam, arba kaltininkui. IÅ¡vis, jeigu bÅ«tų galima jos iÅ¡vengti. Jis, V. S., sustojęs nespėjo užlenkti veidrodėlio, G. R. kliudė su savo priekiu jo automobilio galÄ . Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis su audi automobiliu važiavo.

Jam atrodo, ten išvis nėra pažymėta kiek tų juostų, ten siauras kelias, dešinėje pusėje automobiliai priparkuoti. Jo nuomone, gal G. R. irgi turėjo sustoti, paprašyti, kad atitrauktų jis automobilį. Gal galėjo iš šalutinio kelio praleisti ir viskas, nes ten 10-15 m. buvo likę iki šalutinio kelio. Jis jau buvo išsukęs iš šalutinio kelio ir artėjo link jo, V. S. Negreitai jis judėjo link jo, V. S., bet galima buvo ir lėčiau. Jeigu jis, V. S., sustojo ir G. R. turėjo galimybę sustoti, jis, V.

S., labai iÅ¡ lėto važiavo, buvo labai blogos eismo sÄ lygos. Matė, kas vyksta, jis, V. S., sustojo užlenkti veidrodėlio, o G. R. sumažino greitį, bet vis tiek judėjo ir jis tuo metu prilietė jo, V. S., automobilį. Nedidelis buvo atstumas iki posÅ«kio 10 m. Mano, kad G. R. turėjo galimybę sustoti Å¡alutiniame kelyje ir jį praleisti. Jo, V. S., automobiliui apgadintas automobilio galinis bamperis ir sparnas. G. R. automobiliui, kiek pamena, apgadintas buvo priekinis sparnas. Nelabai gavosi iÅ¡ pradžių iÅ¡lipti.

Pas jį, V. S., buvo atidarytas langas, kai kliudė jo automobilį, G. R. irgi atsidarė langÄ , pasiÅ«lė pildyti deklaracijÄ . IÅ¡ pradžių jis, V. S., nesuprato. G. R. pasakė, jog tai jis, V. S., yra kaltas, paklausė, ar jis nesutinka, kad jis kaltas. Jis, V. S., atsakė, jog nesutinka. G. R. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. G. R. aiÅ¡kino, kad jis, V. S., turėjo jį praleisti, nes jo, V. S., pusėje buvo kliÅ«tis, kažkur iÅ¡ daug toliau turėjo jį praleisti. Jo, V. S., pagrindinis kelias buvo, G.

R. iÅ¡suko iÅ¡ Å¡alutinio kelio. Automobiliai pravažiavo vienas pro kitÄ . Jis, V. S., iÅ¡sigando ir pagalvojo, kad automobiliai neprasilenks, nes labai viskas arti buvo. Galvojo, kad G. R. su automobilio galu kabins jo automobilio veidrodėlį, todėl sustojo ir bandė užlenkti veidrodėlį. Jo, V. S., pusėje buvo kliÅ«tis, priparkuoti automobiliai. G. R. pusėje buvo mažas bortukas, pieva, medžiai, Å¡aligatvis. Mano, kad G. R. bÅ«tų patogiau jį apvažiuoti. Jis, V. S., sustojo. G. R. važiavo drÄ siai, o jis, V.

S., jeigų matytų, kad blogos eismo sÄ lygos ir atvažiuoja kitas automobilis pagrindiniu keliu, jį praleistų arba daug lėčiau važiuotų. G. R. drÄ siai Å¡oko į pagrindinį keliÄ , tokiomis eismo sÄ lygomis, todėl ir parašė jis, V. S., paaiÅ¡kinime, kad G. R. drÄ siai važiavo. Patogiausia bÅ«tų palaukti ir jį, V. S., praleisti, nes buvo likę tik 10 m. iki Å¡alutinio kelio, kur iÅ¡suko G. R. Beveik 5 metai jo, V. S., vairavimo stažas. (duomenys neskelbtini) g. jis, V. S., yra važiavęs, gal ne taip dažnai kaip G. R., bet važiavęs. PrieÅ¡ G.

R. važiuojant, prasilenkė jis gal su 2-3 mašinomis ir užteko pločio. Nežino, gal buvo daug sniego, gal džipas per didelis, todėl su G. R. neprasilenkė.

2022 m. gruodžio 13 d. Vyriausiojo patrulio D. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 11.30 val. gautas praneÅ¡imas, jog gatvėje susidÅ«rė pranešėjo automobilis ,,Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o asmenys nesutaria dėl kaltęs. Atvykus į įvykio vietÄ , pranešėjas G. R. paaiÅ¡kino, kad pasuko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į deÅ¡inę pusę – (duomenys neskelbtini) g., ir tuo metu jokių artėjančių automobilių iÅ¡ deÅ¡inės pusės nematė. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡ priekio priartėjo automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pravažiuodamas kliudė pranešėjo automobilį. V. S. paaiÅ¡kino, kad važiuodamas automobiliu ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡ Å¡alutinio kelio – (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡sukinėjo automobilis ,,Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris toliau važiavo link V. S. Kai priartėjo prie Å¡one stovėjusių automobilių ir sustojo, V. S. norėjo užlenkti veidrodėlį, kad automobilis ,,Porsche“ galėtų pravažiuoti, tačiau minėto automobilio vairuotojas ir toliau važiavo nestodamas, dėl ko įvyko eismo įvykis (b. l. 12).

2022 m. gruodžio 13 d. G. R. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 15.15 val., esat blogoms oro sÄ lygoms, G. R. pasuko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į deÅ¡inę pusę, t. y. (duomenys neskelbtini) g., jokių artėjančių automobilių iÅ¡ deÅ¡inės pusės nematė. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡ priekio priartėjo automobilis ,,Audi“, kuris pravažiuojant užkabino jo (G. R.) automobilio kairįjį Å¡onÄ . Jam (G. R.) kliūčių iÅ¡ deÅ¡inės pusės nebuvo, o automobiliui ,,Audi“ kliÅ«tis buvo priparkuoti automobiliai. Ä®vykio metu buvo apgadintos jo (G. R.) automobilio priekinio kairiojo Å¡ono sparnas ir vairuotojo durelės (b. l. 15).

2022 m. gruodžio 13 d. V. S. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16 val., V. S. važiavo (duomenys neskelbtini) g. Atsižvelgiant į oro sÄ lygas, važiavo lėtai ir Å¡iek tiek kairiau nuo deÅ¡inėje kelio pusėje buvusių priparkuotų automobilių. IÅ¡ Å¡alutinės (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡sukinėjo automobilis ,,Porsche“ ir važiavo tiesiai link jo (V. S.). Tuomet jis (V. S.) priartėjo prie Å¡alia esančių automobilių ir sustojo norėdamas užlenkti maÅ¡inos veidrodėlius, siekiant, kad automobiliai galėtų prasilenkti, tačiau automobilis ,,Porsche“ pravažiavo nestodamas ir taip kliudė jo (V. S.) automobilio kairės pusės galinę dalį (b. l. 16).

Byloje pridėtos autoįvykio fotonuotraukos (b.l. 7-14) bei eismo įvykio schema (b.l. 31-32).

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymo

G. R. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Siekiant tai iÅ¡siaiÅ¡kinti, teismas nagrinėdamas bylÄ , vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Ä®rodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. ANK numatyta, kad 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobÅ«džio pareigÄ bÅ«ti pakankamai atidiems ir rÅ«pestingiems.

KET 101 punkte numatyta, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 126 punkte nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

KET 128 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. R. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis 2022 m. gruodžio 13 d. apie 15-16 val. iÅ¡suko iÅ¡ Å¡alutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) g. su Porsche automobiliu lėtai važiavo savo deÅ¡ine eismo juosta, arčiau nebuvo galimybės laikytis prie deÅ¡inio kraÅ¡to. Tiesiog maÅ¡ina, kurios pusėje buvo kliÅ«tis, važiavo vos ne per vidurį gatvės ir jie neprasilenkė. Nuo Å¡alutinio kelio įvykis nutiko už 10-15 m. Galinis nukentėjusiojo automobilio kairysis Å¡onas buvo iÅ¡lindęs, jam, G. R., nebebuvo kur sukti deÅ¡iniau, o nukentėjusysis pravažiavo Å¡alia jo ir užkabino jo maÅ¡inÄ . Kai iÅ¡sukinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir jau važiavo keliu jis pamatė nukentėjusiojo automobilį. Kiti automobiliai buvo priparkuoti nukentėjusiojo pusėje, jo pusėje buvo pakankamai didelis bordiÅ«ras.

Tuo tarpu nukentėjusysis V. S. parodė, jog iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. iÅ¡sukęs iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį G. R. su automobiliu tiesiog judėjo jo kryptimi artėdamas. Artėdamas G. R. nesustojo. Jis, V. S., pamatęs, kad susidÅ«rimo nepavyks iÅ¡vengti ir stengdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo truputėlį pasuko į deÅ¡inę ir iÅ¡ lėto važiavo, matydamas, kad turbÅ«t smÅ«gio neiÅ¡vengs, sustojo, bandė atsidaryti langÄ ir užlenkti veidrodėlį, kad bÅ«tų kuo daugiau sumažinta žala arba jam, arba kaltininkui. Nespėjo užlenkti veidrodėlio, G. R. kliudė su savo priekiu jo automobilio galÄ . Toje vietoje yra siauras kelias, deÅ¡inėje pusėje priparkuoti automobiliai. 10-15 m. nuo Å¡alutinio kelio, iÅ¡ kurio iÅ¡suko į pagrindinį G. R., įvyko autoįvykis. G. R. jau buvo iÅ¡sukęs iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir lėtai artėjo link jo, V. S. Jeigu jis, V. S., sustojo, mano, jog ir G. R. turėjo galimybę sustoti, jis, V. S., labai iÅ¡ lėto važiavo, buvo labai blogos eismo sÄ lygos, sniegas.

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų bei eismo įvykio schemos matyti, kaip automobiliai susidÅ«rė. G. R. vairuojamas automobilis atsitrenkęs į V. S. automobilio galÄ , vairuotojo pusės ratas pasuktas. (b.l. 7) Matyti, jog abi transporto priemonės stovi važiuojamojoje apsnigtoje kelio dalyje. Automobilio „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinis sparnas liečiasi į „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės galinį sparnÄ . IÅ¡ fotonuotraukos (b.l. 9) matyti Audi automobilio stovėjimo pozicija savo eismo juostoje, automobilis nėra iÅ¡sikišęs į kelio vidurį, kaip nurodė G. R. Taip pat stovėjimo pozicijos matyti ir kitose fotonuotraukose (b.l. 8, 10, 11, 1213, 14). IÅ¡ visų fotonuotraukų matyti, jog Audi automobilis stovi savo eismo juostoje, pats autoįvykis nutikęs masždaug 10-15 m atstumu nuo Å¡alutinio kelio, iÅ¡ kurio iÅ¡važiavo G. R. (b.l. 11).

Neginčytina, jog tÄ kart „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. S. judėjo pagrindiniu keliu važiuodamas tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve. Jo pusėje buvo priparkuota automobilių, kelyje buvo prisnigta, buvo blogos eismo sÄ lygos. Žyminčios juostos dvi kelio puses toje vietoje nėra, kelias siauras, iÅ¡ G. R. pusės buvo sniego nevalyto sniego krÅ«vos. Taip pat neginčytina, jog G. R. vairuojamas automobilis iÅ¡suko iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę ir judėjo prieÅ¡ais nukentėjusiojo V. S. automobilį apie 10-15 m., kol prasilenkiant susilietė. Taip pat nepaneigta versija, jog V. S. pamatęs artėjantį automobilį ir matydamas, kad prasilenkti nepavyks, sustabdė savo automobilį, bandė užlenkti veidrodėlį, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes automobiliai susilietė.

Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo V. S. automobilis ,,Audi“ važiavo prieprieÅ¡ine eismo juosta pakankamai nutolęs nuo deÅ¡inės pusės kelkraščio, kaip teigia, G. R., to nerodo ir byloje pridėtos fotonuotraukos. V. S. važiavo pagrindiniu keliu savo juosta tiesiai, o G. R. automobilis iÅ¡suko iÅ¡ Å¡alutinio kelio, atstumas iki V. S. automobilio buvo 10-15 metrų. Tai, jog Å¡iuo atveju bÅ«tų buvęs kaltas V. S., tokios iÅ¡vados padaryti negalima, nes jis važiavo tvarkingai, savo keliu, kol iÅ¡ Å¡alutinio kelio neiÅ¡suko G. R. automobilis. Draudimo iÅ¡sukti iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį taip pat nebuvo. Tačiau, KET 101 punkto reikalavimai numato, kad prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.

Artėjant dviems automobiliams siaurame pagrindiniame kelyje, blogomis eismo sÄ lygomis, matant, kad gali tekti neiÅ¡vengti susidÅ«rimo, be abejo, reikėtų stabdyti transporto priemones, o ne lengvabÅ«diÅ¡kai tikėtis, jog pavyks pravažiuoti. Taigi, Å¡iuo atveju, G. R. buvo nepakankamai atidus, nes automobilio nesustabdė, dėl ko nutiko eismo įvykis, jam suktelėjus ratÄ link V. S. automobilio, jis kairės pusės priekiniu sparnu kliudė „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės galinį sparnÄ . Jeigu jis bÅ«tų sustabdęs savo automobilį, kaip tai padarė nukentėjusysis V. S., be abejo, maÅ¡inos nebÅ«tų susilietusios.

Pagal KET 126 punktÄ , vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. KET 128 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog tuo atveju, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kaip minėta, G. R. to nepadarė.

Taigi, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bÅ«tent G. R. veiksmai lėmė, dėl ko susidÅ«rė abu automobiliai. Pritartina institucijos atstovo pozicijai, jog iÅ¡ nuotraukų matyti, kad abu automobiliai priekiais prasilenkė, tai yra jie neturėjo sÄ lyčio taÅ¡kų. Tačiau įvyko užkabinimas automobilio galu kito automobilio. Jeigu tai bÅ«tų padaręs Audi automobilio vairuotojas, tai bÅ«tų užkabinęs priekinį Porsche bamperį, tačiau pagal nuotraukas galima teigti, kad Porsche automobilio ratai užvažiavo į automobilio Audi trajektorijÄ . Tai yra, kad Porsche keisdamas vairavimo kryptį, tai yra jau apvažiuodamas kabino galinę automobilio Audi dalį.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir NutarimÄ priėmė institucijos pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta sankcijos ribose.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl Nutarimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 10 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-3313-2023 palikti nepakeistÄ ir G. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Irma Randakevičienė