2013-11-06 Nr. AB-7825-3-61-3-03517-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-928/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03517-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rentos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti turtinę žalą – 227,578 tūkst. Lt, neterminuotą rentą – 414,0 Lt per mėnesį, neturtinę žalą – 60.00 tūkst. Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą, rentą kildina iš 2005 m. spalio 22 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybių bei jų tyrimo (t. y. teisėsaugos pareigūnų, pasak pareiškėjo, neteisėtų veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu).

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų) (ABTĮ 16 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešojo administravimo sąvoka teismas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodyti (išdėstyta aplinkybių seka) teisėsaugos institucijų atlikti įvairaus pobūdžio veiksmai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o susiję su ikiteisminio tyrimo metu atliktais veiksmais. Teismas pažymėjo, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, tačiau veikti kaip viešojo administravimo subjektas gali tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi. Kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.

Pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencija apibrėžta ne vien per teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektą, bet ir per teisinio santykio pobūdį, todėl, įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiama padaryta turtinė, neturtinė žala, akcentavo, jog skunde keliami reikalavimai nėra grindžiami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmais VAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl šis ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.

Atkreipė dėmesį, jog žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).

II. Pareiškėjas A. L. padavė atskirąjį skundą (b. l. 34), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teisėsaugos institucijos – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyrius – vykdo valstybės deleguotą prievolę – ginti, atstovauti viešąjį interesą, taigi, teisėsaugos pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą vykdo viešojo administravimo funkcijas. Nesutinka su teismo išaiškinimu, kad teisėsaugos institucijos yra ir ikiteisminio tyrimo subjektas, mano, kad teisėsaugos institucijos vykdo tik viešojo administravimo funkcijas.

Teigia, kad teisėsaugos institucija atlikdama ikiteisminį tyrimą neužtikrino vienos iš svarbiausių viešo administravimo pareigų – dokumentų saugumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kad ginčai dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo veiksmų, atlyginimo nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nurodė, kad skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo išvada dėl aptariamo ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui yra pagrįsta ir teisėta.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis atsiradusią žalą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų ikiteisminio tyrimo įstaigos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus – pareigūnų, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų, teigia, kad baudžiamojoje byloje buvo klastojami įrodymai, vilkinamas ikiteisminis tyrimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių teismų kompetenciją apibrėžia ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio ir 22 straipsnio nuostatos. Įstatymų leidėjas yra nustatęs ir administracinių teismų kompetencijos ribojimus (ABTĮ 16 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kurie aktualūs tikrinant pareiškėjo atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti ir kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos, tačiau visų pirma, ypač nagrinėjamos bylos kontekste, akcentuotinos su ikiteisminio tyrimo atlikimu ir valstybinio kaltinimo palaikymu susijusios funkcijos. Būtent pastarosios funkcijos prokurorui priskirtinos kaip pagrindinės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį. Taip pat, kaip ir pats pareiškėjas nurodė skunde, nagrinėjamu atveju policija veikė kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, t. y. atliko procesinius ikiteisminio tyrimo ir su juo susijusius veiksmus.

Pareiškėjo teigimu, teisėsaugos institucijoms deleguota prievolė ginti, atstovauti viešąjį interesą lemia, jog šios institucijos vykdo viešojo administravimo funkcijas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu ir atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų interesų gynyba nėra lemiamas požymis subjekto veiklą priskirti viešajam administravimui. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnį, žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesų gynyba turi būti užtikrinama ir greitai, išsamiai atskleidžiant nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikant įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, taigi, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir nubaudžiant kaltą asmenį, t. y. vykdant veiklą nepriskirtiną viešajam administravimui.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, A. L. išvardinti teisėsaugos institucijų pareigūnų, prokurorų, teisėjų veiksmai susiję su teisingumo vykdymu ir bylos tyrimu. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjas, savo skunde pateikdamas informaciją apie ikiteisminio tyrimo eigą, veiksmus dėl proceso atnaujinimo, dėl baudžiamojo persekiojimo, vykdyto pareiškėjo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo jis buvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Būtent iš šių veiksmų pareiškėjas kildina turtinę ir neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Taigi, administraciniai teismai nagrinėja tik tas bylas, kuriose sprendžiamas klausimas dėl žalos atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o bylos dėl žalos atsiradusios kitais, ne CK 6.271 straipsnyje nurodytais pagrindais, administraciniame teisme nenagrinėjamos. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas procesinės teisės normas, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartyje teisingai nurodė, kad skundai dėl žalos atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.) nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, o yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reguliavimu ir išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodė, kad skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto, o ne 1 punkto pagrindu laikyti rašymo apsirikimu, nesudarančio pagrindo pripažinti aptariamą teismo sprendimą neteisėtu ir naikintinu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė