2015-10-06 Nr. AB-19246-3-61-3-02209-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-698-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02209-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) išnagrinėti jo 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymą ir priimti sprendimą.

Paaiškino, kad 2012 m. vasario 28 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu parduoti naudojamą 0,0327 ha valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Atsakovas 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-6107 jo prašymo netenkino. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nurodė aplinkybes, nieko bendro neturinčias su jo prašyme išdėstytais klausimais. 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovą dėl jo 2012 m. vasario 28 d. prašymo pakartotinio nagrinėjimo, tačiau NŽT 2012 m. liepos 30 d. sprendime Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107 į jo 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipimąsi neatsakė, vyko telefoniniai pokalbiai, papildomas susirašinėjimas su atsakovu. Tačiau 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-2236 atsakovas pranešė, kad jo 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymas nagrinėjamas nebus. Manė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad pakartotinio prašymo atsakovui neteikė, o teikė prašymą su papildomais argumentais, į kuriuos jam nebuvo atsakyta.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–12) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107 buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo. 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas, pagrįstas tais pačiais faktiniais duomenimis, todėl 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-2236 buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nenurodė, kokios konkrečiai naujos aplinkybės nurodytos 2012 m. rugpjūčio 23 d. pakartotiniame prašyme ir kurios sudarytų pagrindą jo prašymą nagrinėti pakartotinai, taip pat nenurodė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Pabrėžė, kad teisės aktų nuostatų citavimas nelaikytinas naujomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pabrėžė, jog pareiškėjas naudoja valstybinės žemės sklypą, tačiau naudojimo pagrindo nurodyti negali, todėl jo veiksmuose įžvelgia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje įtvirtintos veikos požymių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (b. l. 33-35) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 28 d. su prašymu kreipėsi į NŽT dėl jo naudojamo 0,0327 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kuris tiesiogiai ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pardavimo ne aukciono būdu (b. l. 21), į kurį atsakovas atsakė 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107 (b. l. 22–23). Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 23 d. su prašymu kreipėsi į NŽT dėl jo 2012 m. vasario 28 d. prašymo pakartotinio nagrinėjimo (b. l. 14–15). NŽT jam atsakė 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-2236 (b. l. 13).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 12 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 3.1 punktų nuostatomis, nustatė, kad į pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymą (b. l. 21) atsakovas jam atsakė 2012 m. liepos 30 sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107 (b. l. 22–23), nurodydamas, kad jo norimas pirkti valstybinės žemės sklypas negali būti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kadangi valstybinės žemės dalis nėra įsiterpusi tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų bei turi privažiavimo kelią, be to, minėtas sklypas nesiriboja su jo sklypu, nes šiuos du sklypus skiria bendrojo naudojimo kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė. Pažymėta, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Taisyklių, kuriose nustatyta detalizuota sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinės žemės pardavimo tvarka, 3.1 punktu. Kadangi ginčo sklypas pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas, be to, tai patvirtinantys dokumentai teismui pareiškėjo taip pat nėra pateikti, tai atsakovas sprendė klausimą dėl galimumo ginčo sklypą priskirti įsiterpusios valstybinės žemės sklypui, tačiau šiam sklypui neatitinkant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos pagal Taisyklių 2 punktą, pagrįstai atsisakė parduoti ne aukciono tvarka ginčo sklypą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymo (b. l. 21) bei atsakovo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107 (b. l. 22–23) turinį, laikė, kad atsakymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamai motyvuotas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107, 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovą dėl jo 2012 m. vasario 28 d. prašymo pakartotinio nagrinėjimo (b. l. 14–15). Šiame 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašyme pareiškėjas vadovavosi teisės aktų nuostatomis, reiškė nuomonę dėl nesutikimo su priimtu atsakovo 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107. Kadangi jokios naujos aplinkybės, nei kad buvo nurodytos jo 2012 m. vasario 28 d. prašyme, 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašyme nurodytos nebuvo, atsakovas pagrįstai priėmė 2014 m. kovo 17 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-2236 (b. l. 13), nurodydamas, kad nepateikta jokių naujų faktinių duomenų, todėl jo prašymas nebus nagrinėjamas. Tokia atsakovo padaryta išvada atitinka VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punktą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai, priimtas pagrįstas sprendimas, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas B. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41-42), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymo, tačiau teismas įžanginėje sprendimo dalyje nurodė, kad išnagrinėjo administracinę bylą dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Iš esmės atsakovas vilkino atlikti veiksmus, deja, teismas dėl veiksmų vilkinimo nieko nepasisakė ir nepriėmė jokio sprendimo.

2. Prašyme teismui nurodė, kokiais teisiniais pagrindais remdamasis kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, t. y. remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620) 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 69-l735) 8 straipsnio 7 dalimi, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (Žin., 2010, Nr. 158-8044) 3 punkto 3.1 papunkčiu, 25 punktu. Atsakovas 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-6107 pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymą atsisakė tenkinti, nepasisakydamas dėl jame išdėstytų teisinių pagrindų. Dėl šios priežasties iškilo daugybė klausimų ir prieštaravimų, dėl kurių 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo kreiptasi į NŽT dėl pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymo pakartotinio nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nieko nepasisakė dėl pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašyme išdėstytų teisinių pagrindų ir dėl ginčo dalyko, t. y. dėl atsakovo formalaus atsirašymo.

3. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą ir nepasisakė dėl NŽT 2014 m. kovo 17 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.104)-2236, kuriuo buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas, kurio praleidimas (ilgalaikis) teikė teisėtų lūkesčių, kad pareiškėjo minėtas prašymas bus patenkintas. Taip pat teismas nepasisakė dėl pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymo 3, 4, 5, 7 punktuose išdėstytų naujų aplinkybių ir argumentų bei papildomo paaiškinimo teismui, kad prieš rengiant prašomo parduoti žemės sklypo planą, buvo preliminariai klausimas derintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus v. specialiste V. P.. Plano parengimas yra apmokėta paslauga.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 47-49) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakydamas tenkinti pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymą, nepasisakė dėl jame išdėstytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai, priimtas pagrįstas sprendimas. 2012 m. rugpjūčio 23 d. gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas, pagrįstas tais pačiais faktiniais duomenimis, todėl, vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-2236 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pagrįstai ir motyvuotai atsisakė nagrinėti šį prašymą. Pirmosios instancijos teismas su šia išvada sutiko, savo sprendimą išsamiai motyvavo. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, leidžiančių abejoti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107, pareiškėjas turėjo teisę jį apskųsti, o ne reikalauti dar kartą nagrinėti jo prašymą.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad termino, nurodyto Prašymų nagrinėjimo taisyklėse, praleidimas galėjo pareiškėjui suteikti teisėtus lūkesčius, kad jo prašymas bus patenkintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs teises. Pareiškėjas jokių teisių įgijęs nebuvo, todėl negalėjo būti pažeistas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pats kadastro žemėlapyje parodė, kad jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nesiriboja su valstybinės žemės plotu, kurį jis siekė įsigyti, be to, valstybinės žemės plotas turi privažiuojamąjį kelią, todėl šis sklypas negali būti parduotas kaip įsiterpęs. Pareiškėjas savo prašymuose, skunde teismui ir teismo posėdžio metu teigė, kad yra siekiamo įsigyti valstybinės žemės ploto naudotojas, tačiau negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu jis naudoja šį valstybinės žemės plotą (Žemės įstatymo 2 str. 11 d., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 25.5 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės sklypas jam galėtų būti parduotas tik tokiu atveju, jei būtų teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktas ar būtų įstatymo nustatytu pagrindu naudojamas (Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d., Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 3.1.1 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčo prigimtis yra dėl pareiškėjo teisės pirkti valstybinės žemės sklypą.

Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti jo 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymą ir priimti sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą išnagrinėjo ir skundo netenkino bei nurodė, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovą pakartotinai ir atsakovas pagrįstai minėto skundo antrą kartą nenagrinėjo.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia ir argumentais dėl pareiškėjo teisės pirkti žemės sklypą ir teikia apeliacinei instancijai šį reikalavimą pagrindžiančius naujus įrodymus.

Teismas įprastai ginčą sprendžia pateikto skundo ribose ir negali nagrinėti ginčo, dėl kurio nėra suformuluotas skundo reikalavimas. Taip pat pažymėtina, kad esant ginčui dėl prašymo nagrinėjimo procedūrų, teismas privalo pirmiausia patikrinti, ar šios procedūros atliktos tinkamai, nes tai lemia pareiškėjo teisę reikšti esminį reikalavimą atsakovui dėl žemės sklypo pardavimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS520-846/2012 pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Ten pat teismas pažymėjo, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010).

Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymu prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėją pakartotinai išnagrinėti jo 2012 m. vasario 28 d. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo. Atsakovas atsisakė nagrinėti pakartotiną prašymą ir 2014 m. kovo 17 d. atsakymu apie tai informavo pareiškėją. Atsakymas grindžiamas tuo, kad 2012 m. vasario 28 d. prašymas jau buvo išnagrinėtas ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks atsisakymas nagrinėti prašymą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punktą, kuriuo nustatyta, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis.

Pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymo turinys patvirtina, kad jis pateiktas tai pačiai institucijai, per vienus metus nuo atsakymo gavimo, tuo pačiu klausimu dėl žemės sklypo pardavimo, šiame prašyme pareiškėjas nenurodė naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Esant šioms aplinkybėms ir remiantis minėtomis teisės nuostatomis, nagrinėti pakartotinai pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius neturėjo pagrindo, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas ir neįpareigojo atsakovo išnagrinėti šį prašymą iš naujo bei priimti sprendimą.

Pareiškėjas šioje byloje neskundžia atsakovo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104.)-6107, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo 2012 m. vasario 28 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“, todėl šio ginčo apimtyje nėra pagrindo vertinti pareiškėjo teisės pirkti žemės sklypą ir su tuo susijusių įrodymų.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė