Legislator Case Law & Legislation
1671f155-6230-4bee-84ca-20d4597d1ffb AI generated

1671f155-6230-4bee-84ca-20d4597d1ffb · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 1671f155-6230-4bee-84ca-20d4597d1ffb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 792,45 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio, 21,19 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 813,64 Eur, ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

1671f155-6230-4bee-84ca-20d4597d1ffb · Klaipėdos apygardos teismas: Taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliaciniame procese.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-23-524/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04590-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 792,45 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio, 21,19 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 813,64 Eur, ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 792,45 Eur, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 17,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 5,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

3. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimÄ , nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. IeÅ¡kovė atsakovui priklausančiam butui tiekė Å¡ilumos energijÄ , tačiau atsakovas ieÅ¡kovei už teikiamas paslaugas nemokėjo.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovo skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ sudaro 792,45 Eur. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis). Formaliai vertinant teismui pateiktus įrodymus (2020 m. balandžio 16 d. pažymos) laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieÅ¡kovei priteistina 792,45 Eur skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio.

4. Teismas nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, kad 21,19 Eur delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio ir nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėn., t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintÄ delspinigių skaičiavimo senaties terminÄ . Be to, CK 6.72 straipsnis aiÅ¡kiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis.

Pagal Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 361 punktÄ bÅ«tent raÅ¡ytinėje sutartyje su vartotoju turi bÅ«ti įtvirtintas terminas, konkretus delspinigių dydis, skaičiuojamas vartotojui už atsiskaitymo termino praleidimÄ , taip pat Å¡iame apraÅ¡e nurodyta Å¡ilumos tiekėjo pareiga raÅ¡tu informuoti Å¡ilumos vartotojÄ apie delspinigių susidarymÄ , nurodyti jų dydį ir susidarymo priežastį. Duomenų apie minėtos pareigos raÅ¡tu informuoti Å¡ilumos vartotojÄ Ä¯vykdymÄ ir tarp Å¡alių sudarytÄ raÅ¡ytinę energijos–pirkimo pardavimo sutartį byloje nėra.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktÄ gyvenamÄ sias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų Å¡eimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. IeÅ¡kovė, net ir teismui nustačius terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas nėra socialiai remtinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas yra nedirbantis, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistemos matyti, jog atsakovui nuo 2015 m., be Å¡ios bylos, buvo užvestos dar dvideÅ¡imt trys bylos dėl skolos priteisimo, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovas neturi stabilių pajamų ir jo finansinė padėtis yra sunki. Teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese, vartojimo sutarties Å¡alis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotojÄ laikant silpnesniÄ ja Å¡alimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 21,19 Eur delspinigių priteisimo atmestinas.

5. Teismas nurodė, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

6. Teismas įvertinęs tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieÅ¡kovė turi daug tokio pobÅ«džio bylų, ieÅ¡kovei kitose bylose teisme atstovauja aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ turintys atstovai, teismui pateiktas ieÅ¡kinys yra tipinis, byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, rengiant ieÅ¡kinį nebuvo keliami nauji teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, ieÅ¡kovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti vieÅ¡Ä sias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtÄ ir nepažeisti vartotojo teisių, nedidinti skolos ir taip nepajėgiantiems už gaunamas Å¡ildymo paslaugas susimokėti Klaipėdos miesto gyventojams, konstatavo, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 90 Eur iÅ¡laidos už tipinio ieÅ¡kinio parengimÄ Å¡ioje byloje yra bÅ«tinos ir pagrįstos.

Laikant, kad patenkinta apie 97 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 17,46 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 5,37 Eur, todėl jos į Valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo argumentai 7. IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 21,19 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo delspinigių nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, padidinti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistÄ pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 108 Eur.

Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vieÅ¡oji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo iÅ¡imtimi, nes sutarties Å¡alys pačios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sÄ lygos, kurios privalomos sudarant Å¡ilumos tiekimo sutartis ir tarp kurių, inter alia, nurodytos Å¡alių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymÄ . Tai rodo, kad sudarant Å¡ilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymÄ , t. y. numatyti netesybas.

Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Å i sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo iÅ¡laidų, ryÅ¡ių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka 0,02 procento delspinigius.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas nustato, jog gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomÄ , eksploatavimÄ , ryÅ¡ių ir komunalines paslaugas (elektros, Å¡iluminę energijÄ , dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu Å¡eimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvienÄ pradelstÄ kalendorinę dienÄ (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dienÄ ).

Šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Taigi delspinigiai yra nustatyti įstatymo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo laikosi Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors raÅ¡ytinė energijos tiekimo sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, tačiau atsižvelgiant į teismų praktikÄ konstatuotina, kad abiejų Å¡alių valia – teikti ir gauti Å¡iluminę energijÄ , realizuota konkliudentiniais veiksmais, todėl laikoma, kad sutartis sudaryta pagal standartines sÄ lygas, nustatytas bei vieÅ¡ai paskelbtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡e, kurio 361 punkte nustatyta, kad, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , Å¡ilumos vartotojui gali bÅ«ti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes prieÅ¡ingu atveju nesÄ Å¾iningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasiraÅ¡yti raÅ¡ytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sÄ Å¾iningus asmenis, sudariusius raÅ¡ytinę sutartį, todėl reikalavimas priteisti delspinigius iÅ¡ individualiÄ (raÅ¡ytinę) sutartį nepasiraÅ¡iusio asmens negali bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu. Nors mokesčių skaičiavimo pažymoje delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (už 6 mėnesius) nuo konkrečios neapmoktos sÄ skaitos, bet, nuo tų pačių skolos sumų už Å¡ilumos energijÄ skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, bÅ«tų gautos tos pačios delspinigių sumos.

Kitaip tariant, nuo visos skolos už 6 mėnesius iÅ¡eina 28,52 Eur delspinigių. IeÅ¡kovui nedraudžiama praÅ¡yti mažiau delspinigių, negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 21,19 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties institutÄ teismas turi teisę taikyti tik esant Å¡alies reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o tokio praÅ¡ymo atsakovas Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieÅ¡kovė neturi įrodymų, kad atsakovas nėra socialiai remtinas, todėl vadovaudamasi CPK 199 straipsnio 5 dalimi informavo teismÄ , kad tokio įrodymo pateikti negali. Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungtyniÅ¡kumo principu ir CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga teigiančiam, o ne neigiančiam asmeniui, tokius įrodymus, jei jais atsakovas grįstų savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu, turėtų teikti atsakovas. Tačiau svarbiausia, kad pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnį paramos teikimo subjektai yra savivaldybės, taigi ieÅ¡kovė paramos neteikia, o atsakovas, jei pageidauja gauti paramÄ , privalo kreiptis į savivaldybę.

IeÅ¡kovė nėra gavusi informacijos iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės dėl atsakovo kreipimosi ar paramos (kompensacijos) suteikimo. Gauti paramÄ yra atsakovo teisė ir Å¡ios teisės įgyvendinimui atsakovas turi kreiptis į savivaldybę, kuri priima sprendimÄ dėl paramos (kompensacijos) suteikimo ir esant teigiamam sprendimui apskaičiuotų kompensacijų sumÄ pervedama į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Todėl parama (kompensacija) yra teikiama savivaldybės sprendimu ir lėšomis, o ne teismui nepriteisiant delspinigių. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, nes nėra įrodymų, kad jis atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6–8 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog, apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl delspinigių, priteistas žyminis mokestis nuo 17,46 Eur didintinas iki faktiÅ¡kai sumokėto 18 Eur žyminio mokesčio. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kina įstatymÄ , nes teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti iÅ¡laidas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas, pagal kurias už ieÅ¡kinį maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 3 452,50 Eur.

IeÅ¡kovės advokatui sumokėta 90 Eur suma nevirÅ¡ija minėtų rekomendacijų, pagal kurias net už pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ nustatytas maksimalus dydis sudaro 345,25 Eur. Taigi ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijas, bet net yra daug mažesnis už priteistinas iÅ¡laidas už pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo suraÅ¡ymÄ , kuris suraÅ¡omas pagal patvirtintÄ supaprastintÄ formÄ neteikiant (nevertinant) įrodymų, todėl yra daug paprastesnis procesinis dokumentas, negu Å¡ioje byloje reikÅ¡tas ieÅ¡kinys.

Atsižvelgiant į tai, turėjo bÅ«ti priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos. AnalogiÅ¡kose bylose tai yra pripažinę Klaipėdos ir Å iaulių apygardos teismai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, kadangi bylų aplinkybės yra skirtingos. Už šį apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl, patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl delspinigių priteisimo, Å¡is žyminis mokestis turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovo.

12. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinio atsakovui A. K. reikalavimas dėl 21,19 Eur delspinigių ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos delspinigių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo, taip pat Å¡io sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies priteisimo.

Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis teisės aktais nagrinėjamu atveju tam, kad bÅ«tų pagrindas priteisti delspinigius, tarp Å¡alių turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir kad ieÅ¡kovė turėjo pateikti teismui duomenis, jog atsakovė nėra socialiai remtina, be to, nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

16. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. IeÅ¡kovė teigia, jog butui, kuris priklauso atsakovui, tiekė Å¡ilumos energijÄ , tačiau atsakovas nesumokėjo 792,45 Eur skolos už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. ir 21,19 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 813,64 Eur.

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl delspinigių bei advokato iÅ¡laidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl delspinigių priteisimo 18. Å ilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Å ilumos Å«kio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sÄ lygos ir kt.

19. Pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 361 punktu, kuriame nurodyta, jog delspinigiai Å¡ilumos vartotojui gali bÅ«ti skaičiuojami „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , <...> (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Å ilumos tiekėjas raÅ¡tu informuoja Å¡ilumos vartotojÄ apie delspinigių susidarymÄ , nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį“. Teismas nurodė, kad „Šilumos pirkimo-pardavimo <...> sÄ lygų apraÅ¡as numato bÅ«tinybę ieÅ¡kovei su vartotoju sudaryti sutartį, kurioje turi bÅ«ti nustatytas terminas atsiskaitymui už suvartotÄ Å¡ilumÄ ir susitarta dėl „konkretaus delspinigių dydžio“, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti delspinigius motyvuodamas tuo, jog su atsakovu nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis ir ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl atsakovo turtinės padėties.

Pirmosios instancijos teismas iškėlė abejonę, jog atsakovas gali būti socialiai remtinas, todėl turėtų būti ginamos jo kaip vartotojo teisės.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl toliau nurodomų motyvų.

21. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iÅ¡ savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotÄ ir jos įgytÄ turtÄ valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymÄ , taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, yra laikoma savivaldybės valdoma įmone.

IeÅ¡kovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės valdoma įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo iÅ¡laidų, ryÅ¡ių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka 0,02 procento delspinigius.

22. Be to, 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomÄ , eksploatavimÄ , ryÅ¡ių ir komunalines paslaugas (elektros, Å¡iluminę energijÄ , dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu Å¡eimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvienÄ pradelstÄ kalendorinę dienÄ (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dienÄ ). Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus Å¡ioje byloje faktÄ , kad ieÅ¡kovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautÄ Å¡iluminę energijÄ , o jam to nepadarius, ieÅ¡kovė pagrįstai skaičiavo delspinigius.

23. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-730/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-460/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-943-253/2016, 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012).

Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės Å¡altinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiÅ¡kose bylose.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors raÅ¡ytinė energijos tiekimo sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, tačiau Å¡alių valia iÅ¡reikÅ¡ta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp Å¡alių yra susiklostę energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimÄ patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). IeÅ¡kovė užtikrino atsakovui energijos tiekimÄ , atsakovas priėmė Å¡ilumos energijÄ ir ja naudojosi, pretenzijų ieÅ¡kovei neturėjo.

Taigi ieÅ¡kovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautÄ Å¡ilumos energijÄ , o, to nepadarius, ieÅ¡kovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius (CPK 185 straipsnis). Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė, vadovaudamasi 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priedo 24 punktu bei 7 priedo 22 punktu, bÅ«tų įvykdžiusi Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir bÅ«tų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje nutartyje konstatuota, jog ieÅ¡kovė pagrįstai ir teisėtai skaičiavo delspinigius, įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovė informavo atsakovÄ apie susidariusius delspinigius, jų dydį, nebuvimas laikytinas tik procedÅ«rine ir esminės reikÅ¡mės delspinigių priteisimui neturinčia aplinkybe.

25. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės pažymoje delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (už 6 mėnesius) nuo konkrečios neapmokėtos sÄ skaitos, bet nuo tų pačių skolos sumų už Å¡ilumos energijÄ skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius iÅ¡eina 28,52 Eur delspinigių. IeÅ¡kovui nedraudžiama praÅ¡yti mažiau delspinigių, negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 21,19 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas.

IeÅ¡kinio senaties institutÄ teismas turi teisę taikyti tik esant Å¡alies reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o tokio praÅ¡ymo atsakovas Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė, todėl sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Å iluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, ieÅ¡kovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.

Taigi delspinigiai yra nustatyti įstatymo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gebėjimÄ vykdyti turtines pareigas. Nurodė, jog delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų Å¡eimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VSDFV duomenimis, nurodė, kad atsakovas A. K. yra nedirbantis, iÅ¡ LITEKO sistemos matyti, jog atsakovui nuo 2015 m., be Å¡ios bylos, buvo užvestos dar dvideÅ¡imt trys bylos dėl skolos priteisimo, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturi stabilių pajamų ir jo finansinė padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas galbÅ«t patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, dėl to delspinigiai už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius jam įstatymo nustatytu pagrindu negali bÅ«ti skaičiuojami.

27. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungtyniÅ¡kumo principu ir CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga teigiančiam, o ne neigiančiam asmeniui, tokius įrodymus turėtų teikti pati atsakovė, jei jais grįstų savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu. Be to, remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, paramos teikimo subjektai yra savivaldybės, taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovė paramos neteikia, todėl informacijos apie atsakovės turtinę padėti negali turėti, o atsakovas, jei pageidauja gauti paramÄ , privalo kreiptis į savivaldybę.

Taigi gauti paramÄ yra atsakovo teisė ir dėl Å¡ios teisės įgyvendinimo atsakovas turi kreiptis į savivaldybę, kuri ir priima sprendimÄ dėl paramos (kompensacijos) suteikimo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas galbÅ«t patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, nes byloje nėra įrodymų, kad jis atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6–8 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

28. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir konstatavus, kad ieÅ¡kovė savo pareigas atliko tinkamai, tiekė Å¡ilumos energijÄ atsakovo butui, tačiau atsakovas laiku nesumokėjo už gautÄ Å¡ilumos energijÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, jų dydį pagrindė mokesčių apskaičiavimo pažymomis.

29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 21,19 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei priteistina iš atsakovo. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme 30. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 90 Eur teisinės pagalbos išlaidas, motyvuodamas tuo, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

31. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, jog ieÅ¡kovės sumokėtas atlyginimas advokatui atitinka 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus užmokesčio dydžius, todėl turėjo bÅ«ti priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos. AnalogiÅ¡kos praktikos laikomasi Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtose bylose. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

32. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie 90 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ . Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad bÅ«tų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, be kita ko, iÅ¡laidų advokato pagalbai, atlyginimÄ . PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ ; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktÄ ).

33. IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 90 Eur. Å i suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta raÅ¡ytiniais duomenimis. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad praÅ¡oma suma yra net mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus atlyginimo už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ dydis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė Å¡ios sumos.

34. Taip pat pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl delspinigių priteisimo, sumažino priteistino žyminio mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, priteisto ieškovei žyminio mokesčio dydis nuo 17,46 Eur didintinas iki faktiškai sumokėto 18 Eur žyminio mokesčio paduodant ieškinį.

35. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 108 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo išvada 36. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovo 21,19 Eur delspinigių ir papildomai 90,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 37. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundÄ , priteistinos visos apeliantės turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė paduodama apeliacinį skundÄ sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl minėta suma ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. spalio 9 d. sprendimÄ už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių rezoliucinės dalies pirmÄ bei antrÄ pastraipas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: ,,IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 792,45 Eur (septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt du eurai 45 ct) skolos, 21,19 delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 813,64 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, jog kita ieÅ¡kinio dalis atmesta.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo A. K. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Kolegijos teisėjos Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė Erika Misiūnienė