2025-06-03 Nr. CB-3292-2-08-3-03960-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino, kad atsakovas neturi Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamos statybos inžinieriaus kvalifikacijos. Todėl statybos rangos sutartis atsakovui teisės nesukuria ir negali būti ginama teismine tvarka. Atliekant statybos darbus ieškovas nukrypo nuo statinio projekto.
Legislator headnote
AI generated2025-06-03 Nr. CB-3292-2-08-3-03960-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui A. M. iš atsakovės D. B. priteisė 5100 Eur skolą, 34,68 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5134,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
Nr. DOK-2069
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03960-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 28 d. paduotu atsakovės D. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų sprendimo ir nutarties vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė D. B. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui A. M. iš atsakovės D. B. priteisė 5100 Eur skolą, 34,68 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5134,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino, kad atsakovas neturi Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamos statybos inžinieriaus kvalifikacijos. Todėl statybos rangos sutartis atsakovui teisės nesukuria ir negali būti ginama teismine tvarka. Atliekant statybos darbus ieškovas nukrypo nuo statinio projekto.
2. Teismai nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės, motyvuodami, kad prašymas skirti ekspertizę pateiktas pavėluotai, o byloje yra pateiktos dvi specialistų išvados, ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Taip teismai pažeidė šalių rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) šalių lygybės prieš įstatymą ir teismą (CPK 6 straipsnis) principus, taip pat bendruosius teisingumo vykdymo principus ir civilinio proceso tikslus.
3. Teismai, byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl atliktų darbų kokybės, iš esmės neanalizavo akto Nr. VA-2023-09-2024 turinio, o vertino tik išvadas, nors iš jo turinio matyti, kad tyrimo metu faktinės statybos darbų aplinkybės nebuvo objektyviai nustatinėjamos, jokie tyrimai dėl atliktų darbų nebuvo atlikti. Tuo teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir kt.).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti teismų sprendimo ir nutarties vykdymą nenagrinėjamas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei D. B. 116 (vieną šimtą šešiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. PAV300260924, kodas ZO35606.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė