1671d3da-ffb6-4652-ac8d-904a2c0dc409 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4198-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-03107-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Å . skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,n u s t a t ė :D.

Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 74 800 Lt neturtinei žalai atlyginti už 748 paras kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K nuo 2012 m. gegužės 11 d. laikomas baisios, kritinės bÅ«klės kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m., o buvo laikomas dar su 3 asmenimis. Tokiu bÅ«du buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktuose nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (3,6 kv. m).

Kamerose drėgna, neįmanoma jų iÅ¡vėdinti, sienos apaugusios pelėsiais, kuris patenka ir pažeidžia kvėpavimo takus, visÄ imuninę sistemÄ , blogas apÅ¡vietimas, dėl ko prastėja regėjimas, pilna tarakonų. IÅ¡ kameroje esančio tualeto visÄ parÄ sklinda nemalonus kvapas, dėl kurio pykina, atsiranda virÅ¡kinimo sutrikimų. Dėl mažo kamerų ploto vienu metu daugiau kaip dviem asmenims valgyti nėra galimybių ir stalas pritaikytas valgyti tik dviem asmenims, dėl to tarp kameroje esančių dažnai kyla konfliktų, nesutarus, kuris valgys pirmas.

Toks kalinimas yra nesuderinamas su įstatyme nustatytomis kalinimo sÄ lygomis, žeidžia pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ . PareiÅ¡kėjas dėl to patyrė neturtinę žalÄ , nes sumažėjo pareiÅ¡kėjo savivertės jausmas, pablogėjo sveikata (virÅ¡kinimo, kvėpavimo, emociniai sutrikimai), tapo irzlus, dėl patirtų skaudžių emocinių iÅ¡gyvenimų prastėja pareiÅ¡kėjo psichologinė, emocinė bÅ«klė.Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, Å¡aukimas jam įteiktas (t.

I, b. l. 198). Gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant ( t. I, b. l. 199).LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 13–19). LukiÅ¡kių TI-K žinomi teisės aktų, nustatančių minimalų kamerose laikomų asmenų gyvenamÄ jį plotÄ , reikalavimai. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K negali reguliuoti suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, negali nepriimti atvykstančiųjų į įstaigÄ , nes dėl to gali bÅ«ti nevykdomos teismų nutartys ir sprendimai.

Atvykusieji į kameras skirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnių reikalavimų. Dėl tokio teisinio reguliavimo kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės akte nustatytas ribas. Tačiau administracija siekia, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo laikotarpius, kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad visose gyvenamosiose kamerose yra langai (minimalus plotas 0,824 kv. m), kurie lengvai atsidaro.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Kamerose yra praustuvas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekuojančioms medžiagoms atsparia danga. Yra nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra. Visuomenės sveikatos centras tose kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, kelis kartus atliko operatyviÄ jÄ kontrolę, pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius nukrypimus nuo higienos normų, kurie per patikrinimo aktuose nustatytus terminus buvo paÅ¡alinti.

Atsakovo nuomone, nėra įstatyme nustatytų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas įrodymais nepagrindžia nei reikalaujamos sumos dydžio, nei neturtinės žalos atsiradimo fakto. Skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė, tai leidžia spręsti, kad kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės buvo patenkinamos.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos fakto. Teigia, kad nėra sÄ lygų neturtinei žalai priteisti (t. I, b. l. 8–11).Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad jam bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista jo teisė į teisės aktais nustatytus minimaliojo gyvenamojo ploto reikalavimus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų ploto normÄ vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas LukiÅ¡kių TI-K kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, ir LukiÅ¡kių TI-K Å¡ie reikalavimai yra gerai žinomi.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi ir nesant tokio tikslo, įmanomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimas. Pastebėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime lemia iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje V. prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas neteikė teismui duomenų, kada kokioje kameroje su kiek asmenų buvo laikomas, prašė Å¡iuos duomenis iÅ¡reikalauti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K.

Todėl teismas vadovaujasi atsakovo atsiliepime pateiktais duomenimis. Pagal atsakovo pateiktus duomenis (t. I, b. l. 14–17), pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2012 m. gegužės 11 d. ir buvo iki 2014 m. liepos 3 d. PareiÅ¡kėjo nebuvo tik laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2013 m. balandžio 3 d., kai buvo iÅ¡vykęs į Ukmergės areÅ¡tinę. PareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl netinkamo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K nuo atvykimo dienos, todėl teismas vertina kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas iki tol, kol pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, t. y. iki 2014 m. liepos 3 d.

Nustatyta, kad per visÄ 774 dienų buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį pareiÅ¡kėjo teisė į nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo užtikrinta 19 dienų ir dalį 4 dienų. Likusias dienas pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo daugiau ar mažiau pažeista, priklausomai nuo to, kiek asmenų buvo laikoma kamerose, tam tikromis dienomis pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas – iki 1,22 kv. m. BÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis.

Todėl spręstina, kad iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.Atsakovas neneigia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas nurodytas plotas, tačiau paaiÅ¡kina, kad negali riboti atvežamų asmenų skaičiaus, todėl bÅ«na atvejų, kai dėl didelio asmenų skaičiaus neturi galimybių užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si.

Konstatuotina, kad pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (žr. administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.).Dėl kamerų atitikties teisės aktų reikalavimams pateikta LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 7 d. pažyma Nr. 24-4261, kurioje nurodyta, kad kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių ir eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – HN 76:2010) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Patalpos vėdinamos per langus. Įrengti stalai su dviem kėdutėmis. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio reikalavimais, kameroje įrengta viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti ir spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

Kameros aprÅ«pintos valymo inventoriumi. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, o neturintiems sÄ skaitoje pinigų, sudaryta galimybė iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį), bet ne dažniau kaip kartÄ per 2 mėnesius, o striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ .

VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Visiems laikomiems asmenims sudaryta galimybė pagal grafikÄ lankytis sporto reabilitacijos kambariuose. Pasivaikščiojimo metu galima sportuoti, kiemuose įrengtos skersinės. Naikinami buitiniai kenkėjai, dėl to sudaryta sutartis su kompetentinga institucija. Kamerose tvarkÄ palaiko patys ten esantieji (t. I, b. l. 26). Ä® bylÄ taip pat 2014 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. 24-4876, kurioje nurodyta, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, taip pat yra stalas, lovos 4 vnt., kėdutės 2 vnt., lentyna maisto produktams laikyti 1 vnt., virÅ¡utinių drabužių pakabos 4 vnt., kameroje Nr. 255 yra stalas, lovos 8 vnt., 2 suoliukai, lentyna maisto produktams laikyti 1 vnt., virÅ¡utinių drabužių pakabos 8 vnt.; kameroje Nr. 254 yra stalas, lovos 12 vnt., 2 suoliukai, lentyna maisto produktams laikyti 1 vnt., virÅ¡utinių drabužių pakabos 12 vnt. (t.

I, b. l. 95). Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose atitinkamai buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, nenustatyta temperatÅ«ros, oro drėgmės, dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo, vėdinimo per langus reikalavimų pažeidimų, nenustatyta vizualiai pelėsio, nuo lubų ir sienų tinkas nebyra (t. I, b. l. 27–39, 114–139). Remiantis Å¡iais patikrinimo aktais nustatyta, kad 2013 m. liepos mėn. atliekant patikrinimÄ kameroje Nr. 104 nustatytas oro judėjimo greičio neatitikimas HN 76:2010 26 punkto reikalavimams (t.

I, b. l. 115), tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 2013 m. balandžio 3 d. ir tik 1 dienÄ . Kameroje Nr. 165 atliekant patikrinimÄ 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo nustatyta, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas neatitinka HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, tačiau dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas nurodytoje kameroje atitiko reikalavimus (t. I, b. l. 125–133). Kameroje Nr. 186 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais nustatytas dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo, santykinės oro drėgmės neatitikimas HN 76:2010 reikalavimams (t.

I, b. l. 136–139), tačiau šioje kameroje pareiškėjas buvo tik nuo 2012 m. gruodžio 18 d. Lukiškių TI-K pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus ne dėl visų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas. Tai galėjo būti dėl to, kad kitose kamerose tuo metu, kai buvo pareiškėjas, nebuvo atliekami tokie patikrinimai. Kita vertus, pats pareiškėjas nekonkretizavo, kuri būtent kamera ir kuriuo jo buvimo Lukiškių TI-K metu buvo kritinės būklės, kurioje kameroje buvo drėgna, blogas apšvietimas, matėsi pelėsis, kurios nebuvo įmanoma išvėdinti.

IÅ¡ skundo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tokios bÅ«klės, kuriÄ nurodo pareiÅ¡kėjas, kameros buvo visÄ laikÄ , tačiau tai paneigia nurodyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymos. Todėl tokie abstraktÅ«s pareiÅ¡kėjo teiginiai vertinti kritiÅ¡kai. Tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas dėl blogų sÄ lygų nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . PareiÅ¡kėjas 2014 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepime nurodė, kad į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė, nes kitiems, kurie rašė skundus, buvo taikomos sankcijos, grasinama susidorojimu (t.

I, b. l. 187). Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai vertinti kritiÅ¡kai, nes neįrodyti objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad nei į LukiÅ¡kių TI-K, nei į kompetentingas institucijas (pvz., Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ ) pareiÅ¡kėjas nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad jį esmės tenkino kalinimo sÄ lygos. LukiÅ¡kių TI-K imamasi priemonių prieÅ¡ buitinius kenkėjus (t. I, b. l. 140–185).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (BVK 62 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Tačiau visi Å¡ie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas). Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas turėtų atskirÄ ventiliavimo sistemÄ , yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nepaneigė objektyviais įrodymais, kad sanitarinio mazgo vieta patalpose atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

Todėl nenustatyta sanitarinio mazgo neatitikimų teisės aktų reikalavimams.Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.

IÅ¡ minėtų LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus pažymų negalima iÅ¡vada, kad Å¡io reikalavimo buvo laikomasi, todėl konstatuotinas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , taip pat konstatuotas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.

Taigi LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjo laikymas perpildytose kamerose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, o buvo tęstinis, periodiÅ¡kai sudaro iÅ¡ viso 753 paras (atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo teisė į nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo užtikrinta 19 parų ir dalį 4 parų, pusė dviejų parų imama kaip viena). Kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo mažas.

Be to, pastebėtina ir tai, kad nurodytų aplinkybių vertinimui svarbi ir pareiÅ¡kėjo galimybė laisvai judėti bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, tačiau Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K pagrįstų argumentų nepateikė. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju laikymas LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui sukėlė kokių nors sveikatos sutrikimų (pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl suprastėjusio regėjimo, perÅ¡alimo, kvėpavimo ar virÅ¡kinimo sistemos sutrikimus, emocinės bÅ«klės pablogėjimÄ , nerimÄ ir pan., t.

I, b. l. 55–92), atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir gana ilgÄ minimalaus vienam asmeniui palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus, todėl laikytinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Dėl pareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos dydžio.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje praÅ¡ydamas priteisti 74 800 Lt neturtinei žalai atlyginti nurodo, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos pažeidė jo žmogaus garbę ir orumÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, patyrė skaudžių emocinių iÅ¡gyvenimų, pablogėjo sveikata.

Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiÅ¡kėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Tai, kad, pareiÅ¡kėjui kalint nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas galėjo jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinės žalos. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, konstatuotus neteisėtus veiksmus, susijusius su tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimu, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas nors ir nežymiai, tačiau virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į tai, kad buvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), tai, kad nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės gydymo sÄ lygos, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo ir dėl Å¡ių aplinkybių buvimo byloje duomenų nėra pateikta, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuriai kompensuoti priteistina 4 200 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo D.

Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. Å . iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 200 Eur (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė