2013-07-01 Nr. AB-3132-3-61-3-02605-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A662-1392/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02605-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė:

1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, R. Z. 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1P-65 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui A. K.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Inspekcijos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Jį priimant buvo vadovaujamasi tik bendromis teisės aktų nuostatomis – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu, (toliau – ir Taisyklės) 14.1 punktu. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011 išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 3 dalį tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo. Inspekcija, skirdama A. K. tarnybinę nuobaudą, netinkamai atliko galimai padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūras ir tuo pažeidė įstatymais nustatytą išimtinę VTEK kompetenciją vertinti galimai padarytą pažeidimą. Nurodė, kad Inspekcijos viršininkas 2012 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. 11R-112 „Dėl vyriausiojo inžinieriaus inspektoriaus A. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) 2012 m. rugpjūčio 28 d. įrašė rezoliuciją „Išvadą ir tyrimo medžiagą perduoti VTEK-o vertinimui“. Tai patvirtina, kad atsakovas suprato Įstatymo reikalavimus, tačiau jų nepaisė.

Pareiškėjo nuomone, Išvados teiginiai, kad jis galėjo ir turėjo suvokti, jog jo veikloje tiriant daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Paupiai“ skundą yra galimi su jo sūnaus darbu AB „Lietuvos energija“ sietini interesų konfliktai ir jis turėjo nurodyti deklaracijoje savo sūnų kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, yra nepagristi. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą pareiškėjas, pildydamas deklaraciją, buvo įsitikinęs, kad dėl jo sūnaus darbo AB „Klaipėdos energija“ negali kilti joks interesų konfliktas.

Sūnus dirba AB „Klaipėdos energija“ Investicijų skyriaus vadovu. Pagal įstatymus ir kitus teisės aktus įmonių veikla, susijusi su investicijomis, nepriskiriama Inspekcijos priežiūrai. A. K. atliko AB „Klaipėdos energija“ veiklos, administruojant ir prižiūrint DNSB „Paupiai“ šilumos įrenginius, patikrinimą pagal Inspekcijos 2012 m. balandžio 12 d. pavedimą Nr. 14-70, pasirašytą skyriaus vedėjo V. A.. Prieš atliekant patikrinimą, A. K. paklausė V. A. dėl galimo interesų konflikto, kadangi sūnus dirba AB „Klaipėdos energija“.

V. A. paaiškino, kad jokio interesų konflikto nebus, nes sūnaus pareigos yra niekaip nesusijusios su Inspekcijos kontroliuojama veikla. Pagal patikrinimo rezultatus AB „Klaipėdos energija“ buvo duotas 2012 m. balandžio 27 d. nurodymas dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, 2012 m. birželio 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 140V1-17, kurio pagrindu atsakingam asmeniui 2012 m. birželio 27 d. nutarimu skirta administracinė bauda. Inspekcija 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (07) 2R-1053 „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ pripažino, kad DNSB „Paupiai“ 2012 m. birželio 13 d. skundas Nr. 23 „Dėl VEI Klaipėdos skyriaus vedėjo V.

A. ir vyr. inžinieriaus inspektoriaus šilumai A. K. veiksmų tiriant DNSB „Paupiai“ pirmininko ir butų savininkų skundus“ yra nepagrįstas. Tokiu būdu dėl A. K. atlikto AB „Klaipėdos energija“ veiklos patikrinimo neatsirado jokių neigiamų padarinių ir interesų konflikto. Kaip matyti iš Išvados, nebuvo surinkti visi įrodymai, patvirtinantys tarnybinio nusižengimo faktą, A. K. kaltę, neįsigilinta į jo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kaip to reikalaujama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, Išvadoje iš esmės tik perrašytos įstatymo nuostatos, nevertinant ir neatsižvelgiant į realias faktines aplinkybes.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškino, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 25 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (03)2R-1138 kreipėsi į VTEK dėl sprendimo priėmimo. VTEK 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-1554-(2.11) informavo Inspekciją, kad neturi pastabų dėl Inspekcijos atlikto tyrimo, todėl Inspekcija, atsižvelgusi į VTEK nuomonę, pagrįstai pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą. Nurodė, jog AB „Klaipėdos energija“, kurios Investicijų valdymo skyriaus vadovu dirba A.

K. sūnus, pagrindinė veikla nėra investavimas. Įmonė šiluma aprūpina 91 proc. uostamiesčio gyvenamojo ploto, 2000 verslo ir socialinių objektų ir 10 pramonės įmonių bei tiekia šilumą Gargždų miestui. A. K. pagal Inspekcijos viršininko 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 55 patvirtintos pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2 punktą, kontroliuoja energetikos objektų, šilumos, naftos, naftos produktų įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, šilumos energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo bei vartojimo efektyvumą bei duoda nustatytos formos nurodymus pašalinti pastebėtus nukrypimus.

Pareiškėjas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 12.2 punktą, turi teisę duoti privalomus nurodymus, kurie gali reikalauti tam tikrų AB „Klaipėdos energija“ investicijų, pavyzdžiui, dėl ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 34.6 punkto pažeidimo. Todėl, nors pareiškėjas teigia, kad įmonių veikla, susijusi su investicijomis, nepriskiriama Inspekcijos kompetencijai, tačiau galimos situacijos, kai dėl Inspekcijos privalomo nurodymo vykdymo AB „Klaipėdos energija“ reikia atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų remontą, o tai reikalauja lėšų.

Pareigybės aprašymo 7.3 punktas nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka norminiais teisės aktais nustatytų šilumos energijos kokybės reikalavimų kontrolę, todėl A. K., turėdamas pareigą vengti interesų konflikto, deklaracijoje turėjo nurodyti artimus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ir tą privalėjo įvykdyti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po naujų aplinkybių paaiškėjimo. Privačių interesų deklaracija nebuvo patikslinta.

Pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, jog prieš atliekant patikrinimą paklausė Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. A., ar nebus interesų konflikto, tačiau nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad V. A. nepriėmė jo nusišalinimo, kaip tai reikalauja Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis. Nurodė, jog Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, 6 straipsnio 1, 7 dalyse, 7 straipsnio 2 dalyje, kitaip nei Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įtvirtinta tik interesų konflikto kilimo galimybė, bet ne konkretus interesų konflikto buvimas. Iš Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto matyti, kad asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ratas nėra konkrečiai apibrėžtas. Esminis tokių asmenų apibrėžimo požymis yra hipotetiškai galima situacija, kai deklaraciją pateikiančiam asmeniui atliekant savo tarnybines pareigas, yra galimas sietinų su šiais asmenimis interesų konfliktas. A. K. nagrinėjo DNSB „Paupiai“ skundą dėl galimai nepatenkinamos AB „Klaipėdos energija“, kurioje dirba ir jo sūnus, veiklos ir parengė 2012 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 140V4-79. A. K. galėjo ir turėjo suvokti, kad tiriant DNSB „Paupiai“ skundą yra galimi su jo sūnaus darbu AB „Klaipėdos energija“ sietini interesų konfliktai, ir jis deklaracijoje turėjo nurodyti savo sūnų kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes. Dėl privačių interesų konflikto buvimo (nebuvimo) pirmosios instancijos teismas nurodė Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, 4 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktą (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316, 2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1667 redakcija), 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas tyrė skundą ir nustatė pažeidimus AB „Klaipėdos energija“, kurioje dirba jo sūnus, surašė dėl pažeidimų kaltam (kitam) asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą, patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad šiuo atveju nebuvo net hipotetinės galimybės interesų konfliktui atsirasti, nes pagal Inspekcijos viršininko 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 55 patvirtintos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus (šilumai) pareigybės aprašymo, su kuriuo A. K. buvo supažindintas, 7 punktą, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kontroliuoja energetikos objektų, šilumos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, šilumos energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo bei vartojimo efektyvumą bei duoda nustatytos formos nurodymus pašalinti pastebėtus nukrypimus (7.2 p.); atlieka norminiais teisės aktais nustatytų šilumos energijos kokybės reikalavimų kontrolę (7.3 p.), t. y. AB „Klaipėdos energija“ yra tas objektas, kuriame pareiškėjas nuolat turi ne privačių, bet susijusių su jo tarnyba interesų, kurie, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali susikirsti su privačiais. Antra vertus, pripažįstant, kad visus galimus interesų konfliktus numatyti toli į ateitį yra sudėtinga, Įstatyme ir yra numatytas saugiklis – Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis. Tad pareiškėjas, gavęs ištyrimui skundą dėl galimų pažeidimų AB „Klaipėdos energija“, kurioje dirba jo sūnus, ir kaip jis teigia, tiesioginiam vadovui nepriėmus jo nusišalinimo, turėjo galimybę pateikti papildytą deklaraciją. Trečia, DNSB „Paupiai“ nariai, kurių skundą tyrė pareiškėjas, tokį interesų konfliktą įžvelgė ir jį motyvavo.

Dėl VTEK išvados teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismas nurodė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 3 dalį. Analogiška šiai normai yra ir 2008 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 25 straipsnio 4 dalis. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo <...> nuostatas (1 p.); siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą (4 p.). Pagal cituotas teisės normas galimos trys situacijos: 1) kai tyrimą atlieka institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva; 2) kai tyrimą atlieka institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai VTEK pavedimu ir 3) kai tyrimą atlieka pati VTEK. Šiuo atveju tyrimą dėl A. K. galimo interesų konflikto atliko pats atsakovas savo iniciatyva ir įvykdė pareigą, numatytą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje – informavo VTEK apie atliktą tyrimą, kuri nepriėmė sprendimo nesutikti su atlikto tyrimo išvada, nepriėmė sprendimo tyrimą pavesti atlikti pakartotinai arba pačiai atlikti tyrimą ir priimti sprendimą iš esmės. Teismas VTEK 2012 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. S-1554-(2.11) vertino kaip VTEK konkliudentinius veiksmus, kuriais ji parodė, jog sutinka su tyrimo metu padarytomis išvadomis, t. y. su išvada, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus ir kad jam už tai skirtina tarnybinė nuobauda. Antra vertus, kad pagal cituotą VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalį VTEK priima sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą tik tuo atveju, jei ji pati atlieka tyrimą. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011 kaip teismo precedentas šiai bylai netaikytinas. Išanalizavus šioje byloje nagrinėtas aplinkybes buvo matyti, jog tuo atveju VTEK iš viso nebuvo pateikta tarnybinio tyrimo medžiaga.

Teismas nustatė, jog paskirtoji tarnybinė nuobauda atitinka 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 29 straipsnio, 30 straipsnio 1 ir 5 dalių, Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1029 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 punkto reikalavimus. Teismas taip pat manė, kad įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo atitinka tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus, o atsakovo 2012 m. rugpjūčio 24 d. išvada Nr. 11R-112 pagal seniai nusistovėjusią teismų praktiką yra neatsiejama skundžiamo įsakymo motyvacijos dalis.

III. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 90-94), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Inspekcijos Įsakymą ir priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino ir taikė Įstatymo ir VTEKĮ nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos šiais klausimais. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011 ir pažymi, jog atsakovas skirdamas A. K. tarnybinę nuobaudą dėl Įstatymo pažeidimo netinkamai atliko galimai padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūras ir tuo pažeidė įstatymais suteiktą VTEK išimtinę kompetenciją vertinti galimai padarytą pažeidimą. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į tai neatsižvelgė. Taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo teiginiu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, kaip teismo precedentas šioje byloje netaikytinas. Visų pirma, tokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties iš viso nėra, yra tik minėtas sprendimas. Iš minėto sprendimo konstatuojamosios dalies matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas joje apskritai nagrinėjo atitinkamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus, nepriklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių.

Nurodo, jog taip pat nepagrįstas skundžiamo sprendimo vertinimas dėl VTEK 2012 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. S- 1554-(2.11). Analizuojant šį raštą matyti, kad VTEK šiuo raštu nei pritarė, nei nepritarė atsakovo atlikto tyrimo išvadoms, o tik informavo apie susipažinimą. Teismo išreikalautas papildomas VTEK 2012 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. S-1854-(2.5.) neturi teisinės reikšmės, nes yra tik VTEK nuomonė, pateikta po skundžiamo Įsakymo priėmimo. Kita vertus, VTEK kaip viešojo administravimo subjektas, negali priimti sprendimų konkliudentiniais veiksmais, kas neabejotinai sukurtų valstybėje teisinio netikrumo aplinką. Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, VTEK 2012 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. S-1554-(2.11) neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, to nepaisė. Be to, netgi pačios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamente, patvirtintame 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. KS-3, 31 punkte nurodyta, kad Komisija, atlikdama įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas, rengia posėdžius ir pasitarimus. Posėdis yra pagrindinė Komisijos darbo forma. Minėto reglamento 62 punkte nurodyta, kad Komisija, posėdžiuose spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima sprendimus ir rezoliucijas. Todėl akivaizdu, kad visais atvejais, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl interesų konflikto buvimo/nebuvimo, Komisija privalo svarstyti klausimą ir priimti motyvuotą sprendimą, kadangi sprendimai negali būti priimami neveikimu (konkliudentiniais veiksmais).

Pareiškėjo teigimu, situacija, kai asmens teisės ir pareigos nustatomos, keičiamos ar ribojamos institucijų neveikimu, joms nepriėmus jokio motyvuoto baigiamojo akto (sprendimo), yra nepateisinama. Tuo iš esmės pažeidžiama asmens teisė į teisingą procesą, nepaisoma teisės viršenybės, teisės viešumo principų, be to, nesant aiškaus ir motyvuoto institucijos sprendimo, neįmanoma nustatyti, kokiais motyvais remdamasi institucija priėmė vieną ar kitą sprendimą, ar apskritai priėmė sprendimą, ir koks jo turinys, neįmanoma vertinti tokio institucijos akto teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas skundžiame sprendime taip pat nagrinėjo, ar šioje situacijoje apskritai įžvelgtinas galimas viešų bei privačių interesų konfliktas ir ar pareiškėjas A. K. privalėjo jį deklaruoti. Pasak skundžiamo sprendimo, A. K., gavęs ištyrimui skundą dėl galimų pažeidimų AB „Lietuvos energija“, kurioje dirba jo sūnus, ir tiesioginiam jo vadovui nepriėmus jo nusišalinimo, turėjo galimybę pateikti papildytą deklaraciją. Tokia teismo išvada neatitinka įstatyminių nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisminės praktikos.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaraciją privalo papildyti tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010. Pareiškėjo teigimu, atsakovo įpareigojimas A. K. patikrinti AB „Klaipėdos energija“ buvo ne prielaida interesų konfliktui kilti, o konkreti jo tarnybinės veiklos aplinkybė, kurios deklaruoti įstatymas neįpareigoja.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis interesų konflikto kilimo atveju numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nusišalinimą, o ne kilusio interesų konflikto deklaravimą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog tiesioginis vadovas A. K. nusišalinimo nuo AB „Klaipėdos energija“ patikrinimo nepriėmė, tačiau detaliau šios svarbios aplinkybės iš viso nesiaiškino. Tokiu būdu Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė bei aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus ir paliko galioti apskųstą atsakovo Įsakymą, kuris yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir tai yra pagrindas šį įsakymą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 98-102) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, šioje byloje negali buti taikomas kaip precedentas. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje Inspekcija nepažeidė tyrimo ir vertinimo procedūrų bei VTEK kompetencijos, nes tyrimo medžiaga įvertinti buvo pateikta VTEK. Nurodo VTEKĮ 20 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus, 24 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog Inspekcija iš VTEK negavo jokio pranešimo apie atsisakymą nagrinėti Inspekcijos pateiktą informaciją, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo vertinimas dėl VTEK 2012 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. S-1554-(2.11) yra pagrįstas ir minėtas raštas laikytinas VTEK sprendimu. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovo įpareigojimas A. K. patikrinti AB „Klaipėdos energija“ buvo ne prielaida interesų konfliktui kilti, o konkreti jo tarnybinės veiklos aplinkybė, kurios deklaruoti įstatymas neįpareigoja. Remiasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pažymi, kad AB „Klaipėdos energija“, kurios Investicijų valdymo skyriaus vadovu dirba A. K. sūnus, pagrindinė veikla nėra investavimas, ir išdėsto tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo konstatuojamojoje dalyje nėra teigiama, jog tiesioginis vadovas A. K. nusišalinimo nuo AB „Klaipėdos energija“ patikrinimo nepriėmė, be to, toks teiginys prieštarauja paties pareiškėjo pozicijai – A. K. jokių interesų konflikto nekilo ir negalėjo kilti, o papildyti privačių interesų deklaracijos jis neprivalėjo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad V. A. nepriėmė jo nusišalinimo, kaip to reikalaujama Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2012-09-21 įsakymo Nr. 1P-65, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. K. yra valstybės tarnautojas – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inžinierius-inspektorius. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2012 m. rugpjūčio 24 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus A. K. galimo tarnybinio nusižengimo, kuria siūloma atsakovo viršininkui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės susijęs su viešųjų ir privačių interesų deklaravimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad neinformuodamas apie sūnaus darbą AB „Klaipėdos energija" ir išnagrinėjęs daugiabučių namų savininkų bendrijos „Paupiai" skundą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų galėjusios sukliudyti A. K. laiku deklaruoti privačius interesus ir nusišalinti nuo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Paupiai" skundo nagrinėjimo nenustatyta. A. K. pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus dėl nežinojimo.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą nustato Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija). Šios komisijos įgaliojimus apibrėžia minėto įstatymo 17 straipsnis. Pagal nurodyto straipsnio 1 punktą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais, o pagal 2 punktą – tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įvardinti sprendimai, kuriuos atlikusi tyrimą gali priimti VTEK. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; 2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; 3) kreiptis į teismą dėl administracinės nuobaudos pažeidėjui skyrimo; 4) siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą; 5) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų; 6) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų; 7) sustabdyti tyrimą; 8) nutraukti tyrimą; 9) perduoti tyrimo metu surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui arba kitai įgaliotai institucijai; 10) pateikti rekomendaciją.

Taigi šio straipsnio ir kitų Įstatymo nuostatų analizė įgalina daryti išvadą, kad būtinas VTEK sprendimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo. VTEK 2012-09-18 raštas Nr. S-1554-(2.11) nelaikytinas VTEK sprendimu Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies prasme. Tai reiškia, kad VTEK šio klausimo netyrė ir jokio sprendimo dėl A. K. viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo nepriėmė. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nenumato, kad sprendimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo galėtų būti išreiškiamas ir konkliudentiniais veiksmais (valia gali būti išreiškiama ir netiesiogiai). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus (VTEK kompetencija išsamiai apibrėžta Įstatyme). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–1166/2005, 2011 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575–100/2011). Todėl visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas minėtą raštą vertino kaip konkliudentinius veiksmus, kuriais ji parodė, jog sutinka su tyrimo metu padarytomis išvadomis, t. y. su išvada, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus ir kad jam už tai skirtina tarnybinė nuobauda.

Analogiškos pozicijos aiškindamas VTEK kompetenciją laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Aptarta VTEK kompetencija, vykdant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo vykdymo priežiūrą, patvirtina, jog ji turi išimtinę teisę vertinti ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo. Toks teisės normos aiškinimas taip pat grindžiamas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriuo nustatyta, kad VTEK gali siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą. Tokiu būdu, atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo, netinkamai atliko galimai padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūras ir tuo pažeidė įstatymais suteiktą Komisijos kompetenciją vertinti galimai padarytą pažeidimą. Nesant Komisijos sprendimo, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, atsakovas nepagrįstai paskyrė nuobaudą pareiškėjui dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punkto pažeidimo bei dėl su šiuo pažeidimu neįvykdytos pareigos, numatytos Etikos taisyklių 3.3.1 punkte – atliekant pareigas, teikti prioritetą visuomenės interesams, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto (2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011).

Nagrinėjamu atveju kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl plačiau jų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nepasisako.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. A. K. turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei vertino bylos aplinkybes, dėl ko priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2012-09-21 įsakymą Nr. 1P-65 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui A. K.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis