166ef709-eaf7-4075-8cd1-6827135d94b1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-626/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23462-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 2.1.14; 2.4.6.1 (N) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistajai J.

P., gynėjui advokatui Anatolijui Å ichovcovui (Anatolij Å ichovcov), nukentėjusiojo V. P. (buvusi pavardė R.) atstovui globėjui E. A., įgaliotajai atstovei advokatei Eligijai Norkienei, (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei J. B., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. P. (buvusi pavardė R.) įstatyminio atstovo – globėjo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. P. pripažinta kalta ir nuteista: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos lankyti psichologo konsultacijas; per 1 metus nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba netekus darbo bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - pagal BK 158 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba netekus darbo bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos lankyti psichologo konsultacijas; per 1 metus nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba netekus darbo bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nuspręsta nukentėjusiojo V. P. (R) atstovo pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini)įgaliotos atstovės civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ J. P. 5 000 Eur nukentėjusiajam V. R. neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. P. valstybei 315,94 Eur proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajam V. P. (R.) suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. J. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, BK 158 straipsnį už tai, kad (duomenys neskelbtini) naktį, laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 04.42 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagimdžiusi vyriÅ¡kos lyties iÅ¡neÅ¡iotÄ , gyvÄ naujagimį, netrukus po gimdymo jį nunešė ir paliko namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to laiptinėje ant grindų, ko pasėkoje nukentėjusiajam V.

R. (pastaba – Å¡iuo metu pavardė P.) dėl bendro kÅ«no atvėsimo, sukėlusio gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ , buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip bÅ«dama naujagimio motina, paliko negalintį savimi pasirÅ«pinti naujagimį be bÅ«tinos priežiÅ«ros, norėdama juo atsikratyti, bei tyčia sunkiai sutrikdė mažamečio, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, Å¡eimos nario – savo naujagimio sÅ«naus sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo V. P. (R.) įstatyminis atstovas globėjas E. A. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį ir nuteistajai J.

P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, BK 158 straipsnį paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 metams. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1, 2, 20, 305 bei 320 straipsnių reikalavimus, taip pat nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teigia, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje suformuota nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria turi vadovautis teismas skirdamas bausmę, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuotos baudžiamajame įstatyme (BK 54 straipsnio 1,2 dalis ir 55-56 straipsniai), o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais.

Cituodamas kasacinio teismo praktikÄ pabrėžia, kad bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014 ir kt.) 3. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai J.

P. paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, kuri neatitinka BK numatytų tikslų. Apelianto vertinimu, nuteistajai turėtų bÅ«ti paskirta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klė tik prastėja, jo raida pagal atskiras kategorijas atsilieka maždaug 2-3 mėnesius. Å iuo metu yra renkami dokumentai vaiko neįgalumui nustatyti. Apeliantas nurodo, kad nuteistoji vaiku rÅ«pinasi nepakankamai, nesupranta jo sveikatos bÅ«klės ir nesugeba jo tinkamai prižiÅ«rėti.

Po nuteistosios vizitų ir susitikimų su vaiku, nukentėjusiojo bÅ«klė prastėja, yra rekomenduojama vaikÄ saugoti nuo stiprių fizinių ir emocinių dirgiklių. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistoji nuoÅ¡irdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad J. P. apie savo padarytus nusikaltimus kalba be emocijų, neįžvelgia jų pavojingumo, liekamųjų pasekmių vaikui, jo negaili. Tuo tarpu formalus pasakymas, kad gailisi, negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundo teisiniai argumentai 4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nuteistoji J. P. praÅ¡o atmesti nukentėjusiojo V. R. atstovo globėjo E. A. apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir suformuotÄ teismų praktikÄ bei priėmė teisingÄ ir pagristÄ nuosprendį.

5. Nuteistoji nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad ji nesigaili padariusi nusikalstamÄ veikÄ , nes kalbėdama apie Å¡iÄ veikÄ nerodo emocijų. Nuteistoji pažymi, kad augo be tėvų, buvo socialiai apleista, todėl nuo vaikystės įprato nerodyti emocijų ir slėpti jas nuo aplinkinių. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistoji, neturėdama tinkamo Å¡eimos pavyzdžio ir nepatyrusi tėvų meilės, manė, kad niekada nebus gera mama. Dėl Å¡ios priežasties bÅ«dama nėščia ji bijojo gimdyti, neturėjo su kuo pasitarti.

Nuteistoji pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai, palikdama sÅ«nų daugiabučio namo antrame aukÅ¡te, tačiau ji negalėjo numatyti tokių sunkių jo sveikatai pasekmių. Tuo momentu nuteistoji buvo įsitikinusi, kad vaikas bus saugus, nesuÅ¡als, nes buvo įsuktas į Å¡iltÄ pledÄ , paliktas antrame aukÅ¡te toliau nuo laiptinės durų, kur grindys iÅ¡klotos linoleumu. Nuteistoji bijojo eiti į ligoninę ir pripažįsta, kad jai reikalinga psichologo pagalba.

6. Nuteistoji pažymi, kad ji turi nuolatinį darbÄ , todėl galės ne tik atlyginti sÅ«nui priteistÄ Å¾alÄ , bet ir toliau teikti jam iÅ¡laikymÄ . Tuo tarpu, jei J. P. bÅ«tų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ji negalėtų dirbti ir neturėtų pajamų nei save iÅ¡laikyti, nei teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdo pagalbos sudarytÄ planÄ , lanko sÅ«nų, pagal galimybes dėl karantino bendrauja su psichologe, socialine darbuotoja, globos centru, savanoriauja ,, (duomenys neskelbtini)“. Apeliantė mano, kad ji jau yra labai griežtai nubausta savo neapgalvoto poelgio pasekmėmis, t. y. sÅ«naus sveikata.

7. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įstatyminis atstovas globėjas E. A. ir įgaliotoji atstovė advokatė Eligija Norkienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė taip pat skundÄ tenkinti bei paskyrus nuteistajai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1,2, 3 punktus laisvės atėmimo bausmę 5 metams, jÄ apėmimo bÅ«du subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 158 straipsnį paskirta bausme. Nuteistoji J. P., jos gynėjas advokatas Anatolijus Å ichovcovas bei (duomenys neskelbtini)įgaliota atstovė J.

B. prašė skundÄ atmesti. (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakė pozicijÄ , kad jų centras teikia J. P. socialines paslaugas, nuteistoji nori įsitraukti į vaiko priežiÅ«rÄ , kiek jai leidžia galimybės, domisi vaiku ir įsiklauso į socialinės darbuotojos patarimus, todėl socialinio centro darbuotojai apie jÄ atsiliepia tik teigiamai. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliaciniame skunde mažamečio nukentėjusiojo įstatyminis atstovas globėjas E. A. ginčija BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ , kuris, jo manymu, lėmė nepagrįstai per Å¡velnios bausmės, neatitinkančios BK 41 straipsnio paskirties, paskyrimÄ nuteistajai.

Esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai J. P. gailėjimÄ si dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino nuoÅ¡irdžiu, todėl individualizuodamas bausmę, nepagrįstai sureikÅ¡mino Å¡iÄ aplinkybę, tačiau nevertinta, kad mažamečio nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klė prastėja, renkami dokumentai jo neįgalumui nustatyti, o pati nuteistoji nepakankamai rÅ«pinasi vaiku ir nesupranta jo sveikatos bÅ«klės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas aiÅ¡kiai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nepagrįstai per Å¡velniÄ bausmę.

9. Nuteistosios padaryto atskiro nusikaltimo, t. y. numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose, sankcija nustato vienintelę bausmės rūšį laisvės atėmimÄ nuo dvejų iki dvylikos metų. Å i nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Byloje nekyla abejonių, kad J. P. savo naujagimiui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, kad konkrečiu atveju bausmės paskirtis bus įgyvendinta neizoliavus jos nuo visuomenės. Apelianto argumentai dėl nuteistajai realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumo Å¡ioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg formalÅ«s ir visiÅ¡kai neatitinka Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumos.

10. BK 41 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 54 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

11. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria skundo argumentams, kad bausmė turi bÅ«ti teisinga, tačiau bausmės teisingumo kaip vieno pamatinių baudžiamosios teisės principų esmė yra ta, jog teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Kita vertus, bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbÅ«s yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, tačiau, tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisingumo, kad paskirta bausmė bÅ«tų teisinga, įstatymų leidėjas numatė iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytÄ baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

12. Be to, prieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, kasacinėje praktikoje aiÅ¡kinant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo aspektus pabrėžiama, kad Å¡iame baudžiamajame įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, jog Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti skiriama nustačius tik kokias nors iÅ¡imtines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, jog BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013).

13. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis ir spręsdamas dėl nuteistajai J. P. skirtinų bausmių, įvertino visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ ir rūšį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Å ios instancijos teismas, įvertinęs bausmei skirti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose pavojingumas ir ypač nedidelis nuteistosios asmenybės pavojingumas neturi lemti griežčiausios bausmės taikymo.

14. Skundžiamu nuosprendžiu J. P. yra pripažinta kalta palikusi savo, negalintį savimi pasirÅ«pinti naujagimį be bÅ«tinos priežiÅ«ros, norėdama juo atsikratyti, ir taip tyčia sunkiai sutrikdžiusi savo sÅ«naus sveikatÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistoji savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, viso proceso metu nuosekliai ir iÅ¡ esmės vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 141–143, 150–151, 154–166, t. 2, b. l. 75–76).

AiÅ¡kindama savo veiksmų paskatas, nuteistoji teigė, kad nuo pat pradžių, kai suprato, jog laukiasi, neketino pati auginti vaiko, planavo pagimdžiusi jį palikti, nes nenorėjo, kad jos Å¡eimoje bÅ«tų taip, kaip buvo jos Å¡eimoje, kurioje augo. Prisipažino, kad bijojo kitų reakcijos, apkalbų, jog yra vieniÅ¡a motina. Taigi, kaip matyti nuteistosios asmeninė neigiama patirtis santykiuose su Å¡eima (tėvais) ir kad ji nematė darnios Å¡eimos pavyzdžio bei neturėjo aplinkos, kuri ugdytų tinkamÄ suvokimÄ apie artimuosius, Å¡eimÄ , rÅ«pinimÄ si jais, nulėmė tai, kad ji nepasirinko tinkamo sprendimo bÅ«do atsiradusiai problemai iÅ¡spręsti.

Byloje apklausti liudytojai bei (duomenys neskelbtini)centro pateikti raÅ¡ytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad J. P. stokoja ne tik socialinių, bet ir situacinių įgÅ«džių, augo asocialioje aplinkoje. Pirmos instancijos teisme tiek pati nuteistoji, tiek ir liudytojos S. T., R. Ž., A. Ž., R. P. nurodė, kad abu jos tėvai girtaudavo, konfliktuodavo, namuose tarp jų kildavo muÅ¡tynės, J. P. nuolat matė tėvo muÅ¡amÄ motinÄ , be to ir pati yra patyrusi tėvo smurtÄ (t. 2, b. l. 75, 76, 96, 97, 113, 114).

Nuteistoji nurodė ir tai, kad dėl sunkios situacijos Å¡eimoje ji lankėsi pas mokyklos psichologę. Liudytoja D. Å ., nuteistosios bendradarbė, patvirtino, kad J. P. buvo uždaro bÅ«do, su niekuo nenorėjo bendrauti, dėl prastos asmens higienos iÅ¡ kitų bendradarbių patyrė patyčias, psichologinį smurtÄ (2 t. b. l. 114). Liudytojos socialinės darbuotojos L. L. parodymai patvirtina, kad susitikimų su socialine darbuotoja bei su vaiku metu J. P. susikausčiusi, nedrÄ si, nepasitikinti savimi; lankantis kaltinamosios namuose pastebėta, jog jai trÅ«ksta įgÅ«džių palaikyti nuolatinę tvarkÄ ir Å¡varÄ namuose, trÅ«ksta asmens higienos įgÅ«džių; neturi žinių ir įgÅ«džių, reikalingų vaiko priežiÅ«rai; susitikimų su vaiku metu reikalinga nuolatinė specialistų pagalba ir priežiÅ«ra (t.2, b. l. 97–98).

Å ie nuteistÄ jÄ apibÅ«dinantys duomenys yra iÅ¡dėstyti ir (duomenys neskelbtini)centro 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡te (t. 2, b. l. 83). Byloje nustatyta, kad J. P. veikų padarymo metu neturėjo artimųjų, kurie galėtų jai padėti susiklosčiusioje situacijoje (santykiai su motina ir seserimi nėra labai artimi), su vaiko tėvu santykius nutraukė iki vaikui gimstant, bijodama bÅ«ti pasmerkta ir atstumta pati pagalbos nei Å¡eimos narių ar giminių, nei bendradarbių, nei valstybės įstaigų nesiprašė, o iÅ¡ valstybės institucijos, kuri yra įgaliota teikti asmenims socialines paslaugas ir pagalbÄ , taip pat nebuvo savalaikės ir tinkamos reakcijos. (duomenys neskelbtini) darbuotojų – J.

B., (duomenys neskelbtini) vadovės T. V. paaiÅ¡kinimai teisme rodo, kad dar iki įvykio į centrÄ iÅ¡ J. P. darbovietės buvo kreiptasi dėl pastarosios slepiamo nėštumo, tačiau jokia pagalba nebuvo suteikta (t. 2, b. l. 76–77, 95–96).

15. Kaip jau buvo paminėta, pirmos instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, sutiko su padarytos neturtinės žalos dydžiu. Todėl ginčo, ar J. P. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas buvo duotas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, byloje nėra. To neišsako ir nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde. Tačiau apeliantas teigia, kad teismas nenustatė kitos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms taikyti būtinos aplinkybės, jo manymu J. P. gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų nėra nuoširdus. Tai, anot apelianto, parodo jos tinkamai nereiškiamos emocijos teisme (ji apie padarytas nusikalstamas veikas kalba neemocionaliai, neįžvelgia jo pavojingumo ir liekamųjų pasekmių vaiko sveikatai, negaili vaiko, nesigraudina).

16. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ â€“ duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.

Paminėtų pirmiau pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių (susijusių su J. P. aplinka, kurioje ji augo), kurios leidžia daryti nuteistosios emocijų psichologinį įvertinimÄ , kontekste pažymėtina, kad jos gailėjimÄ si ir atsipraÅ¡ymÄ , reikėtų vertinti be kita ko ir pagal jos elgesį po nusikalstamų veikų įvykdymo. J. P. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, kad galėjo kam nors atiduoti į rankas vaikutį ir supranta savo kaltinimo sunkumÄ , Å¡iuo metu su sÅ«numi bendrauja, lanko jį globos centre, nueina kelis kartus per mėnesį, su vaiku atsiranda ryÅ¡ys, jai sÅ«nus dabar reiÅ¡kia ,,viskÄ â€œ, naktimis jį sapnuoja, planuoja jį auginti pati ateityje, globoti, mokyti, suprato, kad pasielgė blogai, dabar domisi kaip gyvena vieniÅ¡os mamos, bendrauja su socialine darbuotoja ir priima jos pagalbÄ .

Å ias nuteistosios nurodytas aplinkybes patvirtino (duomenys neskelbtini) centro darbuotoja J. B. ir papildomai nurodė, kad teismo sprendimu J. P. pripažinta V. P. (R.) mama, Å¡iuo metu rÅ«pinasi juo: nuperka drabužėlių, sauskelnių, dovanų, savo iniciatyva perveda jo iÅ¡laikymui po 40 Eur (t. 2, b. l. 115–116). Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad vaikas buvo paliktas laiptinėje, antrame aukÅ¡te, naujagimis buvo suvyniotas į minkÅ¡tÄ audeklÄ , taip pat parodo, kad J. P., nors ir paliko jį be bÅ«tinos priežiÅ«ros ir norėdama atsikratyti, tačiau nebuvo visiÅ¡kai abejinga jo likimui.

Kaip nurodė pati nuteistoji teisiamojo posėdžio metu, ji norėjo, kad vaikelis bÅ«tų surastas geresnių žmonių, nenorėjo kad jį aptiktų Å¡unys, bÅ«tent todėl jį nunešė į antrÄ aukÅ¡tÄ , tikėjosi, kad jis nesuÅ¡als, nes vasaros naktis buvo Å¡ilta, be to, jis buvo suvyniotas į pledÄ , norėjo paskambinti kam nors į duris, tačiau pasimetė ir palikusi vaikÄ išėjo.

17. Apelianto argumentas, jog J. P., nurodžiusi, kad gailisi dėl savo padarytų nusikaltimų, nebuvo nuoÅ¡irdi, nesiekia atlyginti savo mažamečiam sÅ«nui padarytos žalos (teisėjų kolegijos pastaba – nuteistoji visiÅ¡kai pripažino neturtinę žalÄ ir žada jÄ atlyginti), prieÅ¡tarauja objektyviai byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip minėta, nuteistoji, tiek kiek jai leidžia dabartinės gyvenimiÅ¡kos aplinkybės (susirastas gyvenamasis bÅ«stas, darbas ir gaunamas užmokestis) bei pačios įgyti socialiniai įgÅ«džiai, teikia ir materialinę pagalbÄ savo sÅ«nui, ir stengiasi užmegzti su juo ryšį.

Socialinio tyrimo iÅ¡vada Nr. 3STI-1 rodo, kad J. P. pasisakymuose, elgesyje nestebimos kriminalinį elgesį palaikančios ir diskriminacinės nuostatos; ji supranta poreikį laikytis visų pripažintų vertybių; neturi nuostatų, galinčių įtakoti pakartotinÄ rizikÄ nusikalsti; jos pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodikÄ yra žema – 23 balai: statinių kriminogeninių veiksnių nėra, o dinaminiai – 23 balai, kurie yra – emocinės gerovės problemos, mÄ stymo ir elgesio problemos (2 t., b. l. 101 – 104).

Nors apeliantas skunde teigia, kad nuteistoji rÅ«pinasi vaiku nepakankamai, nesupranta jo sveikatos bÅ«klės (t. y. kad ji prastėja), nesugeba jo tinkamai prižiÅ«rėti, tačiau skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, tai yra subjektyvus situacijos vertinimas, juolab, kad J. P. iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo Å¡ias problemas pradėjo spręsti: lankėsi pas psichologÄ , psichiatrÄ , jai nuo 2020 m. birželio 29 d. teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas individualus pagalbos planas, o kaip nurodo su ja dirbantys specialistai, ji noriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, vykdo visus plane numatytus įpareigojimus, nuosekliai lanko psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus, taip pat bando kurti ryšį su vaiku – eina su juo į susitikimus, bendrauja per vaiko globėjÄ , socialinius darbuotojus (2 t., b. l. 83, 97-98, 115).

Tai, be kita ko, patvirtina ir paties apelianto skundo nagrinėjimui papildomai pateiktas 2021 m. sausio 28 d. susitikimo su vaiku protokolas Nr. 14 (t. 2, b. l. 203 –204), kuriame užfiksuoti J. P. užduodami klausimai globėjui tiek apie vaiko sveikatÄ , tiek apie jo priežiÅ«rÄ (kaip pvz., klausia ar dygsta dantukai sÅ«nui?; kodėl jis toks irzlus?; ar tiko jos atneÅ¡ti daiktai? koks jo Å«gis? ir pan.), kas patvirtina jos reiÅ¡kiamÄ rÅ«pestį vaiku.

18. Aptartų aplinkybių visiškai pakanka tam, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog nuteistoji iš tikrųjų savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi ir pasižada pasitaisyti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia mažamečio nukentėjusiojo įstatyminis atstovas, visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, jog J. P. savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Aplinkybė, kad mažamečiam nukentėjusiajam yra nustatytas neįgalumas (2021 m. balandžio 16 d. sprendimas dėl V. P. neįgalumo lygio Nr. STS-1939), kad jis pagal vystymÄ si atsilieka, jam reikia specialių ugdymo poreikių, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡iuo atveju neegzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė. Kartu pastebėtina, kad byloje nėra objektyvių neginčytinų duomenų, jog vaiko vystymosi atsilikimas ir kiti jo sveikatos sutrikimai, dėl ko jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis, yra susiję iÅ¡skirtinai tik su nukentėjusiosios nusikalstamais veiksmais, o nėra galimai sÄ lygoti kitų biologinių veiksnių (pvz.: įgimtų ligų ar pan.).

20. Ä®vertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytų bausmės individualizavimo klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas taikydamas J. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas jai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus laisvės apribojimo bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga ir atitinkanti jos įvykdytos veikos pavojingumÄ . Griežtinti jÄ mažamečio nukentėjusiojo įstatyminio atstovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir izoliuoti J. P. nuo visuomenės nėra pagrindo.

21. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (12.36Mr) PT–4465 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-626/2021. Å ioje pažymoje nurodoma, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiojo V. P. įstatyminiam atstovui E. A. (pagal VGTPT 2021 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. (8.4Mr)TP-21-T-898-3209), buvo patirtos 117 Eur dydžio iÅ¡laidos, kurios priteistinos valstybės naudai.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014, 2K-204-895/2018 ir kt.).

Å ioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo V. R. atstovo globėjo E. A. apeliacinį skundÄ , nuteistajai J. P. neginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo ji nuteista dėl jau minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi apeliacinis procesas vyko tik nukentėjusiojo įstatyminio atstovo iniciatyva, o jo apeliacinio skundo argumentai pripažinti nepagrįstais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismas turi diskrecinę teisę spręsti ar iÅ¡ nuteistojo bÅ«tina iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bei minėtų aplinkybių kontekste, konstatuoja, jog valstybės patirtų iÅ¡laidų, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui, priteisimas iÅ¡ nuteistosios J.

P. prieÅ¡tarautų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Tad, VGTPT praÅ¡ymas priteisti patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, n u t a r i a: nukentėjusiojo V. P. (buvusi pavardė R.) įstatyminio atstovo – globėjo E. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Teisėjai Vitalija Norkūnaitės Alenas Piesliakas Ernesto Rimšelio