2019-02-06 Nr. AB-3422-3-62-3-02753-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-126-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02753-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybei, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę kuo skubiau, iki konkretaus termino, sutvarkyti įvažiavimą į Kauno IX fortą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. gruodžio 18 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pasiūlant per nutartyje nustatytą terminą pateikti teismui naują skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus.

2018 m. gruodžio 13 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per įmanomai trumpiausią laiką sutvarkyti įvažiavimą į Kauno IX forto memorialą, pageidautina iki 2019 m. kovo mėnesio.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismui 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodžius, jog pareiškėjas reikalavimo nepatikslino, konkretaus administracinio akto neginčija, tačiau patikslintame skunde nurodo, kad savivaldybės atsakymas pažeidžia jo teises. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo netenkina Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. atsakymas Nr. 43-4-440 (toliau – ir Raštas). Minėtu raštu atsakovas pareiškėją informavo, kad įvažiavimo į Kauno IX fortą remonto darbus bus siūloma įtraukti į 2019 m. Kauno miesto gatvių priežiūros programą. Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, suformuluotą reikalavimą ir prie skundo pridedamus dokumentus, teismas darė išvadą, kad Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jame nėra pareiškėjui adresuotų valinio pobūdžio nurodymų, todėl tokio informacinio Rašto panaikinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeltų ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad savivaldybės atsakymas pažeidžia jo kaip Lietuvos Respublikos piliečio ir Kauno patrioto teises, nes IX forto memorialas turi ypatingą reikšmę tiek Lietuvai, tiek Kaunui ir turi kultūros paveldo apsaugos zonos teritoriją. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau teismui nepateikė duomenų, jog jis yra subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismas sprendė, kad skundą teismui dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę per įmanomai trumpiausią laiką sutvarkyti įvažiavimą į Kauno IX forto memorialą, pageidautina iki 2019 m. kovo mėnesio, teikia subjektas, kuris gina viešąjį interesą, bet tokios teisės neturi. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktų pagrindu.

III. Pareiškėjas V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį, o jo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad įvažiavimas į Kauno IX fortą jam sukelia teisines pasekmes ir pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį jis turi teisę kreiptis į teismą, nes savivaldybės atsakymas yra nekonkretus ir formalus. Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 ir 30 straipsniai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniai. Atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra pasirašiusi Tarptautinio Holokausto atminties aljanso nuostatas ir Kauno miesto savivaldybė, pažeisdama šį teisės aktą, pažeidžia ir pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teises.

Pareiškėjas nurodo, kad teisėjas R. Giedraitis turėjo išankstinį nusistatymą, todėl nepagrįstai nurodė ištaisyti skundo trūkumus ir nepriėmė skundo. Taip pat teisėjo išankstinį nusistatymą, pareiškėjo įsitikinimu, rodo netikslingas sąvokų vartojimas ir tai, kad 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje nenurodyta, kur turėtų kreiptis, kai Kauno miesto savivaldybė atsisako sutvarkyti apleistą įvažiavimą į Kauno IX forto memorialą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. V. patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktų pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į teismą kreipėsi nesutikdamas su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. atsakymu Nr. 43-4-440 „Dėl įvažiavimo į Kauno IX fortą remonto darbų“. Šiuo raštu, atsakant į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą, informuojama, kad, atsižvelgiant į skirtą finansavimą, dėl pareiškėjo prašyme minimo įvažiavimo į Kauno IX fortą remonto darbus bus siūloma įtraukti į 2019 m. Kauno miesto gatvių priežiūros programą.

Minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per įmanomai trumpiausią laiką sutvarkyti įvažiavimą į Kauno IX forto memorialą, pažymėtina, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą; 2) įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo; 3) pagal savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų prašymą dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo; 4) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų prašymą dėl administracinių ginčų sprendimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teisėjų kolegija pažymi, jog viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, o bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-655/2012).

Kadangi iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad juo į teismą kreiptasi ne dėl jo (pareiškėjo) pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomas intereso gynimo, o viešojo intereso gynimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokį pareiškėjo, neturinčio įstatyme numatytų įgaliojimus ginti viešąjį interesą, skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 str. 1 d.). Manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė