Legislator Case Law & Legislation
166cf0ed-49d3-4fc9-b2c2-812c35756c98 AI generated

166cf0ed-49d3-4fc9-b2c2-812c35756c98 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 166cf0ed-49d3-4fc9-b2c2-812c35756c98
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-653/2018 pagal ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SCANDAGRA“ dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, hipotekos pabaigos ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, trečiasis asmuo – notaras D. B., Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti hipoteka užtikrintÄ prievolę įvykdyta, pripažinti hipotekÄ pasibaigusia ir panaikinti 2016 m. lapkričio 28 d.

Legislator headnote

AI generated

166cf0ed-49d3-4fc9-b2c2-812c35756c98 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsižvelgiant į Hipotekos sutarties 7 punktÄ , Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad hipoteka užtikrinamas Å¡alių fiksuotos ir realiai egzistuojančios iki 2014 m. gruodžio 5 d. atsiradusios ieÅ¡kovės 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) prievolės įvykdymas. Å i ieÅ¡kovės skola buvo apskaičiuota retrospektyviai iki Å¡alių nustatytos datos (2014 m. gruodžio 5 d.), o ne nukreipta į perspektyvÄ . Jokių kitų 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimų ir papildymų Å¡alys nesudarė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-441-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02398-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 2.6.8.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-653/2018 pagal ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SCANDAGRA“ dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, hipotekos pabaigos ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, trečiasis asmuo – notaras D. B., Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti hipoteka užtikrintÄ prievolę įvykdyta, pripažinti hipotekÄ pasibaigusia ir panaikinti 2016 m. lapkričio 28 d.

Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. AK14/002 (toliau ir – 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis) nupirko iÅ¡ atsakovės įvairių prekių (trÄ Å¡Å³, grÅ«dų ir kt.). Pagal Å¡iÄ sutartį 2014 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kovės mokėtina atsakovei suma – 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt). Taip pat Å¡alys 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. sudarė grÅ«dų / rapsų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau ir – 2014 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2015 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurias ieÅ¡kovė įsipareigojo parduoti atsakovei grÅ«dines kultÅ«ras, Å¡alys susitarė, kad atsakovė jos mokėtinomis ieÅ¡kovei sumomis už grÅ«dus mažins ieÅ¡kovės mokėtinas sumas už nupirktas prekes pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 3. 2014 m. gruodžio 5 d.

Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo ieÅ¡kovė įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. įkeisti kreditorės (atsakovės) naudai 5 žemės sklypus, tuo užtikrindama 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) sumokėjimÄ iki 2015 m. spalio 1 d. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2014 m. gruodžio 5 d. Å¡alys sudarė sutartį dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo (toliau ir – 2014 m. gruodžio 5 d. sutartis dėl skolinių įsipareigojimų).

Vykdant Å¡iuos sandorius 2014 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovė sudarė sutartinės maksimaliosios hipotekos sandorį (toliau ir – Hipotekos sutartis), kuriuo ieÅ¡kovė įkeitė atsakovės naudai 5 žemės sklypus, taip užtikrindama tik 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) skolos, susidariusios iki 2014 m. gruodžio 5 d. kartu su palÅ«kanomis ir delspinigiais, sumokėjimÄ . Prievolės įvykdymo terminas – 2015 m. spalio 1 d. Visas Å¡is įsiskolinimas yra sumokėtas. Nepaisant to, atsakovė siekia naujus ieÅ¡kovės skolinius įsipareigojimus traukti į hipoteka užtikrintos prievolės apimtį, tačiau atsakovės reikalaujama grÄ Å¾inti 168 561,97 Eur skola neįeina į hipoteka užtikrintos prievolės apimtį.

IeÅ¡kovė nesutinka su 2016 m. lapkričio 28 d. notaro vykdomuoju įraÅ¡u, prašė atsakovės jį atÅ¡aukti ir / ar duoti sutikimÄ iÅ¡registruoti hipotekÄ , tačiau atsakovė nesutiko. Be to, atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ parodo tai, kad nors ieÅ¡kovė prašė, atsakovė nepateikė konkrečių duomenų apie visus įsiskolinimus ir jų apmokėjimus. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu prašė pripažinti hipoteka užtikrintÄ prievolę įvykdyta ir pasibaigusia bei panaikinti notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra tinkamai įvykdžiusi skolinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovės skolos suma atsakovei siekia 106 299,84 Eur (be delspinigių skaičiuojamų po 2016 m. spalio 10 d.). Be to, hipoteka yra užtikrintas ne tik 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) skolos, susidariusios iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir delspinigių bei palÅ«kanų grÄ Å¾inimas, bet ir kiti skoliniai įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ visų galimų 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. skolinių įsipareigojimų sutarties sÄ lygų pakeitimų ir papildymų.

Priešingu atveju būtų nurodyta, kad užtikrinamos prievolės, kylančios iš 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, o ne iš 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismo vertinimu, aiÅ¡kinant ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ 2014 m. gruodžio 16 d. sutartinės maksimalios hipotekos sutartį pagal CK 6.193 straipsnyje numatytas taisykles, hipotekos sutarties sÄ lygos ir Å¡alių tikrieji ketinimai yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s ir vienareikÅ¡miai suprantami, t. y. jog Å¡ia sutartimi yra užtikrinami visi ieÅ¡kovės įsipareigojimai, kylantis iÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo su visais galimais jų sÄ lygų pakeitimais bei papildymais, maksimaliai 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) sumai; hipoteka užtikrinti įsipareigojimai nėra apriboti 2014 m. gruodžio 5 d. susidariusiu įsipareigojimu, nes Å¡alys susitarė, kad hipoteka užtikrinta prievolė atsiranda ne tik iÅ¡ 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, bet ir iÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 13 d. neterminuotos tęstinio pobÅ«džio prekių tiekimo sutarties su visais galimais pakeitimais ir papildymais.

Be to, Å¡alys nenurodė hipotekos sutarties užtikrinto įsipareigojimo fiksavimo datos. TokiÄ hipotekos apimtį patvirtina ir tolesni Å¡alių veiksmai vykdant sutartį, t. y. ieÅ¡kovei neatsiskaičius už ankstesnes prekes, atsakovė, esant nurodyto maksimalaus dydžio prievolės užtikrinimui hipoteka, toliau parduodavo ieÅ¡kovei prekes bei sutiko dėl ilgesnio atsiskaitymo termino suteikimo.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė, sudarydama sandorius, veikė kaip Å«kininkė, o ne kaip vartotoja, todėl žinojo apie savo valia prisiimtus įsipareigojimus ir prisėmė tokių įsipareigojimų neįvykdymo rizikÄ . IeÅ¡kovė nebendradarbiavo su atsakove dėl sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimo (jei jai jos buvo neaiÅ¡kios) iki vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, tai patvirtina, jog ieÅ¡kovei sutarties sÄ lygos nekėlė abejonių ar neaiÅ¡kumų. Be to, Hipotekos sutartį parengė ne atsakovė, o notaras, atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių ketinimus.

8. Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovė neneigė turinti įsiskolinimÄ atsakovei, tačiau konkrečių duomenų dėl skolos dydžio nepateikė, atsakovės pateiktų paskaičiavimų nepaneigė, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė skolinga atsakovei 89 870,93 Eur pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį (už prekes pagal užsakymus 2015 m. liepÄ -rugsėjį). Tai, kad ieÅ¡kovė nėra atsiskaičiusi su atsakove, teismo vertinimu, patvirtina: audito įmonės UAB Moore Stephens Vilnius 2016 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tas, kuriame nustatytas ieÅ¡kovės 16 492,87 Eur neapmokėtos skolos likutis 2016 m. spalio 31 d.; atsakovės parengta skolos susidarymo pažyma, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė neapmokėjo palÅ«kanų ir delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. spalio 11 d., kurių apmokėjimas buvo užtikrintas Hipotekos sutartyje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nėra įvykdžiusi visų hipoteka užtikrintų įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Teismo iÅ¡vada, kad hipoteka apėmė ne tik 2014 m. rugpjūčio 5 d. atsiradusiÄ Å¡alių fiksuotÄ ieÅ¡kovės 176 724,64 Eur skolÄ , bet ir vėliau atsiradusius ieÅ¡kovės įsiskolinimus, nepagrįsta, prieÅ¡tarauja tiek maksimaliÄ hipotekÄ reglamentuojančioms teisės normoms, tiek Å¡alių sutartims.

Atsižvelgiant į Hipotekos sutarties 7 punktÄ , Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad hipoteka užtikrinamas Å¡alių fiksuotos ir realiai egzistuojančios iki 2014 m. gruodžio 5 d. atsiradusios ieÅ¡kovės 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) prievolės įvykdymas. Å i ieÅ¡kovės skola buvo apskaičiuota retrospektyviai iki Å¡alių nustatytos datos (2014 m. gruodžio 5 d.), o ne nukreipta į perspektyvÄ . Jokių kitų 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimų ir papildymų Å¡alys nesudarė.

Kadangi ieÅ¡kovė pinigais ir patiektais grÅ«dais atlygino 184 679,09 Eur sumÄ (119 432,51 Eur suma 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 2016 m. vasario 19 d. patiektais grÅ«dais; 2016 m. spalio 31 d. pavedimo sumokėjo 62 262,13 Eur; ieÅ¡kovės skola mažintina 2 984,45 Eur dėl grÅ«dų kainos paklaidos, atsiradusios dėl atsakovės netinkamai taikytos MATIF kainos), kuri virÅ¡ija Hipotekos sutartyje nurodytÄ prievolės sumÄ (176 724,64 Eur), prievolė, užtikrinta hipoteka, buvo tinkamai įvykdyta, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkintas. 9.2.

Hipotekos sutartyje nebuvo pagrindo nustatyti skolos dydžio fiksavimo datÄ , nes Å¡alys 2014 m. gruodžio 5 d. susitarimu dėl 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutartimi dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo fiksavo ieÅ¡kovės skolos dydį (176 724,64 Eur (610 194,83 Lt)) ir prievolės susidarymo datÄ â€“ 2014 m. gruodžio 5 d. 9.3. Tai, kad Å¡alys Hipotekos sutartį pavadino maksimaliosios hipotekos sutartimi, o ne jungtinės hipotekos sutartimi, nekeičia Å¡alių susitarimo užtikrinti realiai egzistuojančios iki 2014 m. gruodžio 5 d. atsiradusios Å¡alių fiksuotos ieÅ¡kovės prievolės. 9.4.

Jei hipoteka bÅ«tų apėmusi ir po 2014 m. gruodžio 5 d. atsiradusias ieÅ¡kovės prievoles, Hiptekos sutartyje turėjo bÅ«ti atlikti pakeitimai dėl prievolės dydžio ir įvykdymo termino, tačiau tokių pakeitimų nebuvo. 9.5. Teismas nepagrįstai netaikė contra preferentem taisyklės. Å i taisyklė taikoma ne tik vartojimo teisiniams santykiams. IÅ¡ esmės aktualÅ«s sandoriai buvo sudaryti prisijungimo bÅ«du, ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ant atsakovės sudarytas sutartis, o pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos prisijungusios Å¡alies naudai.

Be to, Hipotekos sutartis buvo parengta pagal 2014 m. gruodžio 5 d. sutartį dėl įsipareigojimų užtikrinimo, kuriÄ rengė atsakovė. 9.6. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su netesybų ir nuostolių dydžiu. IeÅ¡kovė neginčija, kad iki 2015 m. spalio 1 d. neįvykdė visos Hipoteka užtikrintos prievolės ir visos 176 724,64 Eur sumos nesumokėjo ir / ar neatlygino grÅ«dais, todėl galėjo bÅ«ti skaičiuojamos kompensacinės palÅ«kanos ir / ar netesybos pagal Hipotekos 7.2 sutartį, tačiau atsakovė turėjo nurodyti konkrečias palÅ«kanų / netesybų sumas, susidariusias po 2015 m. spalio 1 d. nuo konkrečių sumų, atsižvelgiant į tai, kad iki 2015 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovė patiekė atsakovei grÅ«dų už daugiau nei 57 000 Eur.

Atsakovė nepagrįstai nurodė tik bendras netesybų (delspinigių) ir / ar palūkanų sumas ne tik už hipoteka užtikrintos prievolės dalį, bet ir už naujas po 2014 m. gruodžio 5 d. atsiradusias prievoles, kurios nebuvo užtikrintos hipoteka. 9.7. Ieškovė neprivalėjo pateikti ir įrodinėti visos susidariusios skolos paskaičiavimo, jos dydžio, nes bendras atsiskaitymų balansas nebuvo reikšmingas bylos išsprendimui, ieškovė neturėjo įrodinėti, jog įvykdė hipoteka neužtikrintas prievoles.

Be to, ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi pateikti konkrečių duomenų dėl skolos, nes atsakovė nebendradarbiavo. 9.8. Teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas, nes vienu atveju teismas ieÅ¡kinio atmetimÄ grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė nepateikė detalaus skolos apskaičiavimo, kitu atveju nurodo, jog ieÅ¡kinio dalykas nėra susijęs su konkrečios ieÅ¡kovės skolos likučio nustatymu. Taip pat neaiÅ¡ki teismo pozicija dėl to, ar ieÅ¡kovė sumokėjo Hipotekos sutartyje ir susijusiose sutartyse nustatytÄ 176 724,64 Eur sumÄ , ar skolos likutis – 16 492,87 Eur (pagal audito įmonės UAB Moore Stephens Vilnius raÅ¡tÄ ).

Jei teismas, rėmėsi audito įmonės raÅ¡tu ir joje nurodyta skolos likučio suma, tuomet, teismas turėjo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir pripažinti hipotekÄ Ä¯vykdytÄ iÅ¡ dalies, paliekant 16 492,87 Eur ar panašų skolos likutį.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 10.1. IeÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai atsakovei vykdomojo įraÅ¡o atlikimo metu siekė 106 299,84 Eur sumÄ ir toliau nuolat didėja. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neginčija Å¡ios skolos egzistavimo fakto, ginčo, jog skolos suma kyla iÅ¡ prievolių, atsiradusių iÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuri tiesiogiai nurodyta Hipotekos sutartyje, nėra pagrindo teigti, kad hipoteka pasibaigė tinkamai įvykdžius prievoles, kurios buvo užtikrintos. 10.2.

Ieškovės pateikiamas hipotekos sutarties nuostatų aiškinimas yra nepagrįstas, neatitinka sutarties šalių valios. Hipotekos sutarties lingvistinis aiškinimas (tiesiogiai sutartyje apibrėžtas hipotekos objektas, numatant, kad užtikrinamos ir būsimos prievolės, kurios kyla iš būsimų sutarties pakeitimų / papildymų), be to, faktiniai šalių veiksmai po Hipotekos sutarties sudarymo (prekių tolesnis tiekimas, labai ilgo mokėjimo termino nustatymas ir pan.), leidžia pagrįstai teigti, kad ginčo objektu esančia hipoteka buvo užtikrintos ne tik iki Hipotekos sutarties sudarymo atsiradusios prievolės, bet ir vėliau atsiradusios ieškovės prievolės, kurios kilo iš hipotekos sutartyje nurodytos 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimų / papildymų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių 12. Apeliantė V. R. ir atsakovė UAB „SCANDAGRA“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „SCANDAGRA“ įsipareigojo parduoti, o apeliantė nupirkti prekes sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Pagal sutarties 3.2 punktÄ jei atsiskaitymo už prekes terminas yra ilgesnis negu 30 dienų nuo prekių pardavimo, pirkėja įsipareigoja mokėti pardavėjai 0,033 proc. dydžio palÅ«kanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo prekių pardavimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos.

Sutarties 3 punkte nustatyta, kad už prekes gali bÅ«ti atsiskaitoma mokant jų kainÄ ir palÅ«kanas pinigais arba kitu bÅ«du, nustatytu Å¡alių atskiru susitarimu; pirkėjai atsiskaitant dalimis, laikoma, kad pirmiausia apmokamos palÅ«kanos. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad pirkėjai laiku nesumokėjus už prekes sutartyje nustatyta tvarka bei užsakyme nustatytais terminais, pardavėja turi teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjos mokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ iki faktiÅ¡ko atsikaitymo dienos (t. 1, b. l. 5-6).

13. Å alys 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė susitarimÄ prie 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria susitarė, kad 2014 m. gruodžio 5 d. apeliantės skola už prekes pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra 610 194,83 Lt; apeliantė įsipareigojo mokėti atsakovei 0,6 procentų dydžio palÅ«kanas už kiekvienÄ uždelstÄ mėnesį nuo prekių pardavimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo; skolÄ ir palÅ«kanas apeliantė įsipareigojo sumokėti iki 2015 m. spalio 1 d., apeliantė įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės naudai įkeisti 5 konkrečius žemės sklypus; Å¡alys susitarė, kad maksimaliosios hipotekos suma yra 915 290 Lt (susitarimo 1-4, 6, 9 punktai) (t. 1, b. l. 15-16).

14. Å alys 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė sutartį dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo ir joje patvirtino, kad sutarties sudarymo dienÄ apeliantės įsiskolinimas atsakovei pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra 176 724,64 Eur (6 10 194,83 Lt), apeliantė įsipareigojo sumokėti skolÄ ir palÅ«kanas iki 2015 m. spalio 1 d., prievolės įvykdymo užtikrinimui įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės naudai hipotekos lakÅ¡tu įkeisti apeliantei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (sutarties 1, 2, 3.1 punktai) (t. 1, b. l. 17-18).

15. Å alys 2014 m. gruodžio 16 d. sudarė sutartį dėl maksimalios hipotekos, kuria apeliantė įkeitė atsakovės naudai 5 žemės sklypus, bendros 42 341,20 Eur (146 195,7) Lt vertės. Hipotekos sutarties 7 punkte nustatyta, kad hipoteka užtikrinami įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų su visais galimais jų sÄ lygų pakeitimais bei papildymais. Užtikrintos prievolės dydis – 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) (Hipotekos sutarties 7.1 punktas).

Hipotekos sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad Å¡alys be sutartinės hipotekos, susitaria papildomai nustatyti maksimaliÄ jÄ hipotekÄ 88 361,67 Eur (305 095,17 Lt) sumai, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditorės (atsakovės) nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir / ar netinkamo vykdymo kreditorei, atlyginimas. Skolos dydžio fiksavimo data nenustatyta (Hipotekos sutarties 7.3 punktas). Prievolės įvykdymo terminas – 2015 m. spalio 1 d. (Hipotekos sutarties 7.4 punktas) (t. 1, b. l. 19-24).

16. Vilniaus miesto 14-tojo notarų biuro notaras D. B. 2016 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-157/16 informavo apeliantę, kad per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos nesumokėjus atsakovės, kaip hipotekos kreditorės, naudai 148 411,87 Eur, 10 173,79 Eur palūkanų, 9 976,31 Eur delspinigių, bus atliktas vykdomasis įrašas (t. 1, b. l. 25).

17. Apeliantė 2016 m. lapkričio 2 d. pateikė raÅ¡tÄ notarui D. B., kuriame iÅ¡dėstė nesutikimÄ / prieÅ¡taravimÄ dėl skolos; 2016 m. lapkričio 3 d. pateikė raÅ¡tÄ atsakovei, praÅ¡ydama pripažinti hipotekÄ baigta ir jÄ iÅ¡registruoti (t. 1, b. l. 26, 33).

18. Vilniaus miesto 14-tojo notarų biuro notaras D. B. 2016 m. lapkričio 28 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl apeliantės Hipotekos sutartimi užtikrintos prievolės priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, skolos suma – 91 149,74 Eur, palÅ«kanos – 5 173,79 Eur, delspinigiai – 9 976,31 Eur (iÅ¡ viso 106 299,84 Eur, atlyginimas notarui – 243,65 Eur) (t. 1, b. l. 97). Dėl ginčo esmės 19. Apeliantė pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti hipoteka užtikrintÄ prievolę įvykdyta, pripažinti hipotekÄ pasibaigusia, panaikinti notaro D. B. 2016 m. lapkričio 28 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Hipotekos sutartimi užtikrinti įsipareigojimai nėra apriboti iki 2014 m. gruodžio 5 d. susidariusia 176 724,64 Eur įsipareigojimų suma, nes hipoteka yra užtikrinami visi ieÅ¡kovės įsipareigojimai 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų su visais galimais jų sÄ lygų pakeitimais ir papildymais pagrindu maksimaliai 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) sumai. Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, paaiÅ¡kinimus, atsižvelgdamas į audito įmonės raÅ¡tÄ , atsakovės skolos susidarymo pažymos duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nėra įvykdžiusi visų hipoteka užtikrintų įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį ir pripažinti hipoteka užtikrintÄ prievolę įvykdyta, todėl pasibaigusia ir panaikinti 2016 m. lapkričio 28 d. notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

21. Apeliantė nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu grindžia tuo, kad teismas, spręsdamas dėl hipotekos apimties netinkamai aiÅ¡kino Hipotekos sutarties nuostatas, kad Å¡ios sutarties 7 punkte nustatyta, jog hipoteka užtikrinamos tik iki 2014 m. gruodžio 5 d. atsiradusios prievolės įvykdymas, t. y. 176 724,64 Eur sumokėjimas. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, apeliantės vertinimu, taikytina CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtina taisyklė sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinti prisijungusios Å¡alies naudai, Å¡iuo atveju apeliantės naudai.

Taip pat apeliantė nurodo, kad teismo pozicija dėl apeliantės skolos sumokėjimo neaiÅ¡ki, jei teismas laikė, kad skolos likutis iÅ¡ 174 724,64 Eur yra 16 492,87 Eur (kaip nurodyta audito įmonės raÅ¡te), turėjo pripažinti hipoteka užtikrintÄ prievolę įvykdyta iÅ¡ dalies. Dėl hipotekos apimties 22. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnis).

Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Sutartinė hipoteka pagal jos Å¡alių teisių ir pareigų turinį gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sÄ lyginė (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Maksimalioji hipoteka CK 4.182 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dinta, kaip nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma; hipotekos sandoryje privalo bÅ«ti nurodyta, kad tai yra maksimaliosios hipotekos sandoris.

Pagal CK 4.182 straipsnio 2 dalį maksimaliosios hipotekos skolos dydžio fiksavimo data gali būti nustatyta šalių susitarimu. Vėliau prisiimtų skolinių įsipareigojimų ši hipoteka neapsaugo. Hipotekos kreditoriaus prašymu skolos dydį taip pat fiksuoja antstolis išieškojimo procedūros metu.

23. CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai:

1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais;

2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka;

3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos;

4) hipotekos objektas žuvo;

5) yra CPK nustatyti atvejai.

24. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl sutartinės hipotekos turinio, bÅ«tina įvertinti jos, kaip sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡kos civiliniuose santykiuose, ypatumus, t. y. teismas sutartį turi iÅ¡aiÅ¡kinti pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ sutarčių aiÅ¡kinimo klausimu. Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Be to, aiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos sutarties aiÅ¡kinimas turi bÅ«ti vienodai sÄ Å¾iningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas hipotekÄ reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įvertinusi ginčo Hipotekos sutarties nuostatas, sutinka su apeliantės argumentu, kad Å¡alių Hipotekos sutartimi užtikrintas prievolės įvykdymas yra apibrėžtas konkrečia 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) suma, kuri kyla iÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų (kuria Å¡alys patvirtino apeliantės skolos dydį) bei 88 361,67 Eur (305 095,17 Lt) suma, kuria užtikrinamas netesybų ir nuostolių dėl užtikrintos prievolės netinkamo įvykdymo grÄ Å¾inimas.

Hipotekos sutartyje yra nurodyta, kad tai sutartinė maksimalioji hipoteka, 7.1 punkte nurodytas konkretus užtikrintos prievolės dydis, išreikštas suma (176 724,64 Eur (610 194,83 Lt)), sutarties 7 punkte nurodyta, iš kur yra kildinamas prievolės dydis (iš minėtų sutarčių). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, į hipoteka užtikrintos prievolės apimtį patenka tik 2014 m. gruodžio 5 d. fiksuota skolos suma 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) ir tik iš šios prievolės kylančios netesybos bei nuostoliai.

26. Tai, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį kitos prievolės (mokėtinos sumos), atsiradusios po 2014 m. gruodžio 5 d., nepatenka į hipotekos apimtį, patvirtina tiek pačios Hipotekos sutarties turinys, tiek Å¡alių veiksmų eiga sudarant: 1) 2014 m. gruodžio 5 d. susitarimÄ prie 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties; 2) 2014 m. gruodžio 5 d. sutartį dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo;

3) Hipotekos sutartį. Å alys tiek minėtame 2014 m. gruodžio 5 d. susitarime, tiek tos pačios dienos sutartyje nustatė pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdytų įsipareigojimų dydį – 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt), sumokėjimo terminÄ (2015 m. spalio 1 d.), apeliantės įsipareigojimÄ fiksuotos skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui atsakovės naudai iki 2014 m. gruodžio 31 d. įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ . Kaip matyti, Å¡alys kryptingai laikėsi sutartų nuostatų, Hipotekos sutartį Å¡alys sudarė nustatytu terminu – 2014 m. gruodžio 16 d., apeliantė įkeitė bÅ«tent 5 žemės sklypus, susitarė dėl prievolės įvykdymo termino iki 2015 m. spalio 1 d., nustatė prievolės dydį – 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) ir 88 361,67 Eur (305 095,17 Lt) netesyboms ir nuostoliams dėl netinkamai įvykdytos prievolės (bendra suma – 265 086,31 Eur (915 290 Lt)).

Akcentuotina, kad būtent tokį prievolės užtikrinimo dydį šalys nustatė ir 2014 m. gruodžio 5 d. susitarimo prie 2014 m. rugpjūčio 13 d. sutarties 9 punkte, kuriame numatyta, kad maksimaliosios hipotekos suma – 265 086,31 Eur (915 290 Lt).

27. Nurodytų aplinkybių pagrindu, įvertinus šalių derybas dėl skolos dydžio suderinimo 2014 m. gruodžio 5 d. ir Hipotekos sutarties sudarymo, sutarčių turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šalių sutartinius santykius iki sudarant Hipotekos sutartį, netinkamai aiškino aptartų sutarčių nuostatų esmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, Hipotekos sutartimi yra užtikrintas 2014 m. gruodžio 5 d. nustatytas 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) dydžio apeliantės įsipareigojimo įvykdymas, taip pat iš šios prievolės kylančios netesybos ir nuostoliai.

Byloje nesant duomenų apie Hipotekos sutarties pakeitimus / papildymus, kiti įsipareigojimai, atsiradę po 2014 m. gruodžio 5 d. laikytini nepatenkančiais į hipotekos apimtį. Dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo 28. Kaip minėta, Vilniaus miesto 14-tojo notarų biuro notaras D. B. 2016 m. lapkričio 28 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl apeliantės Hipotekos sutartimi užtikrintos prievolės priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo – 91 149,74 Eur, 5 173,79 Eur palÅ«kanos, 9 976,31 Eur delspinigiai (iÅ¡ viso 106 299,84 Eur, atlyginimas notarui – 243,65 Eur).

Apeliantė su vykdomuoju įraÅ¡u nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad hipoteka užtikrintÄ prievolę yra įvykdžiusi, tai grindė tuo, kad 119 432,51 Eur skolÄ padengė atsakovei patiektais grÅ«dais (pateikė 2016 m. balandžio 8 d. UAB „SCANDAGRA“ skolos susidarymÄ paaiÅ¡kinančiÄ pažymÄ ), į banko sÄ skaitÄ atsakovei pervedė 62 262,13 Eur (pateikė 2016 m. spalio 31 d. pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä (nurodyta mokėjimo paskirtis – „2014 m. pirkimų skolos dengimas: 57 262,13 Eur skola už prekes ir 5 000 Eur palÅ«kanos pagal 2014 m. balandžio 8 d. skolos susidarymo pažymÄ â€œ) (t., 1, b. l. 28-29, 32), taip pat apeliantė teigė, kad prie padengtos skolos skaičiuotina papildomai 2 984,45 Eur už atsakovės netinkamai taikytÄ MATIF kainÄ už grÅ«dus (pateikė apeliantės 2016 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tÄ , adresuotÄ notarui) (t., 1, b. l. 26).

Apeliantė įrodinėjo, kad kiti jos įsiskolinimai, kylantys ne iš hipoteka užtikrintos 176 724,64 Eur sumos ir iš jos kylančių delspinigių / palūkanų paskaičiavimų, turi būti išieškomi bendra tvarka.

29. Atsakovė, nesutikdama su aukščiau nurodytais apeliantės argumentais, pažymėjo, kad apeliantė nėra įvykdžiusi hipoteka užtikrintos prievolės, pagal 2016 m. gruodžio 2 d. antstolio turto areÅ¡to aktÄ apeliantės skola siekia 106 952,91 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 11 333,78 Eur pagal 2016 m. balandžio 8 d. skolos susidarymÄ paaiÅ¡kinančiÄ pažymÄ (laikant, kad apeliantė dalį skolos padengė 2016 m. spalio 31 d. pavedimu sumokėjusi 62 262,13 Eur) (t. 1, b. l. 28-29, 32), 7 674,05 Eur delspinigiai už nepadengtÄ skolÄ (pagal 2016 m. gegužės 10 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. rugsėjo 8 d., 2016 m. spalio 7 d. sÄ skaitas–faktÅ«ras) (t. 1, b. l. 69-74), 89 870,93 Eur skola, kurios mokėjimo terminas buvo nustatytas iki 2016 m. spalio 1 d. (pagal 2015 m. liepos 31 d., 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. spalio 1 d. sÄ skaitas–faktÅ«ras (t. 1, b. l. 57-66).

Atsakovės teigimu, nepaisant to, kad 89 870,93 Eur skola susidariusi po 2014 m. gruodžio 5 d., ji kilo iš užsakymų pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ši skola taip pat yra užtikrinta Hipotekos sutartimi.

30. Atsižvelgiant į Å¡alių argumentus, byloje nėra ginčo, kad 89 870,93 Eur skola yra atsiradusi po 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. po Å¡ios datos iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų–faktÅ«rų (2015 m. liepos–rugpjūčio mėn.). Tačiau nustačius, kad Hipotekos sutartimi yra užtikrintas konkrečios 2014 m. gruodžio 5 d. fiksuotos skolos sumos grÄ Å¾inimas, laikytina, jog vėliau naujai atsiradusių prievolių įvykdymas nepatenka į hipoteka užtikrintos prievolės apimtį (Å¡ios nutarties 26 punktas), todėl 89 870,93 Eur skola į notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Ä¯traukta nepagrįstai.

31. Siekiant nustatyti apeliantės ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų pagrįstumÄ , bÅ«tina nustatyti, ar likusi notaro vykdomajame įraÅ¡e nurodyta skolos suma (16 428,91 Eur (106 299,84 Eur - 89 870,93 Eur)) patenka į ginčo hipotekos apimtį, kitaip tariant, ar apeliantė įvykdė hipoteka užtikrintÄ prievolę visa apimtimi.

32. Apeliantė patikslintame ieÅ¡kinyje laikėsi pozicijos, kad Hipotekos sutartimi užtikrintÄ prievolę (176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) (su palÅ«kanomis / delspinigiais) yra visiÅ¡kai įvykdžiusi ir tai grindė tuo, jog: 1) 119 431 Eur skolos dalis yra laikoma sumokėta už apeliantės atsakovei pateiktus grÅ«dus (tam pagrįsti pateikė atsakovės 2016 m. balandžio 8 d. skolos susidarymÄ paaiÅ¡kinančiÄ pažymÄ (laikotarpis 2014 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. balandžio 8 d.), iÅ¡ kurios matyti, kad skolos likutis pradžiai – 176 72,64 Eur, užskaita – 119 492,51 Eur, o likutis pabaigai – 73 595,91 Eur) (t. 1, b. l. 28-29); 2) 62 262,13 Eur sumokėta pavedimu į atsakovės banko sÄ skaitÄ (tam pagrįsti pateikė 2016 m. spalio 31 d. pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä ) (t. 1, b. l. 32);

3) apeliantės skola mažintina 2 984,45 Eur dėl atsakovės klaidingai suskaičiuotos grÅ«dų MATIF kainos (tam pagrįsti pateikė atsakovės atstovės 2016 m. gegužės 25 d. el. laiÅ¡kÄ , kuriame Å¡i suma patvirtinama) (t. 1, b. l. 30-31). Apeliaciniame skunde apeliantė palaiko nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad jei vis dėlto teismas, remdamasis audito įmonės UAB Moore Stephens Vilnius 2016 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu, laikė, kad apeliantės nesumokėtos skolos likutis 2016 m. spalio 31 d. yra 16 492,87 Eur, tai teismas turėjo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, pripažįstant prievolę iÅ¡ dalies įvykdyta. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantė neginčija, kad laiku neįvykdė Hipotekos sutartimi užtikrintos prievolės, t. y. iki 2015 m. spalio 1 d. nesumokėjo visos 176 724,64 Eur skolos, dėl to galėjo bÅ«ti skaičiuojamos netesybos / palÅ«kanos, tačiau atsakovė nepateikė konkrečių skaičiavimų (apeliacinio skundo 52, 61 punktas).

33. Kaip minėta, atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentavo, kad be 89 870,93 Eur skolos, apeliantės neįvykdyta prievolė, užtikrinta Hipotekos sutartimi, siekia 16 429 Eur sumÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ atsakovės parengtos 2016 m. balandžio 28 d. skolos susidarymÄ paaiÅ¡kinančios pažymos (skola – 11 333,78 Eur) ir 2016 m. gegužės–spalio mėn. sÄ skaitų–faktÅ«rų už delspinigius (7 674,05 Eur) bei apeliantės permokos, perskaičiavus grÅ«dų kainÄ (permoka – 2 578,83 Eur) (žr. nutarties 31 punktÄ ; t. 2, b. l. 136, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ 9.1-9.4 punktai).

Taigi, atsakovė neginčija, kad apeliantė 176 724,64 Eur skolos dalį sumažino 119 462,51 Eur suma už atsakovei pateiktus grÅ«dus, kaip nurodyta 2016 m. balandžio 8 d. skolos susidarymÄ paaiÅ¡kinančioje pažymoje (t. 1, b. l. 28-29), 62 262,13 Eur sumokėjo pavedimu (t. 1, b. l. 32), tačiau nurodo, atitinkamai skolos (su palÅ«kanomis ir delspinigiais) likutis 2016 m. balandžio 4 d. – 11 333,78 Eur (176 724,64 Eur - 119 462,51 Eur - 62 262,13 Eur). Atsakovė taip pat neginčija, kad apeliantės skolos dydis mažintinas dėl grÅ«dų kainos perskaičiavimo, tačiau, jos teigimu, skola mažintina 2 578,83 Eur, o ne 2 984,45 Eur, kaip nurodo apeliantė (tai grindė 2016 m. vasario 17 d. ir 2015 m. lapkričio 23 d. apeliantės el. laiÅ¡kais (t. 1, b. l. 158-160) ir atsakovės atstovės 2016 m. gegužės 25 d. el. laiÅ¡ku (t. 1, b. l. 30-31).

34. Be to, atsakovės nuomone, prie apeliantės skolos likučio pridėtina 7 674,05 Eur delspinigių suma pagal 2016 m. gegužės-spalio mėn. sÄ skaitas–faktÅ«ras, tam pagrįsti pateikė Å¡ias sÄ skaitas–faktÅ«ras ir delspinigių suvestines (t. 1, b. l. 68-74). Atsakovė nurodė, jog po 2016 m. balandžio 8 d. skolos susidarymÄ paaiÅ¡kinančios pažymos apeliantė skolos nepadengė, todėl atsakovė iki kreipimosi į notarÄ (2016 m. spalio 1 d.) iÅ¡rašė nurodytas sÄ skaitas–faktÅ«ras dėl delspinigių.

IÅ¡ audito įmonės UAB Moore Stephens Vilnius (kuri veikdama apeliantės vardu siekė suderinti apeliantės skolos atsakovei dydį) 2016 m. lapkričio 16 d. raÅ¡to matyti, kad apeliantė neginčija, jog už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. – 2016 m. spalio 31 d. yra susidariusi 5 159,09 Eur mokėtina palÅ«kanų suma (t. 1, b. l. 191). Nors iÅ¡ byloje esančių atsakovės pateiktų sÄ skaitų–faktÅ«rų, delspinigių suvestinių, negalima nustatyti, iÅ¡ kokios sutarties, kokiu pagrindu atsiradę yra delspinigiai, bet iÅ¡ audito įmonės raÅ¡to spręstina, jog pati apeliantė neginčija nesumokėtų delspinigių, užtikrintų Hipotekos sutartimi, egzistavimo fakto, nes pripažino 5 159,09 Eur delspinigių skolÄ .

35. IÅ¡ nurodytų duomenų, darytina iÅ¡vada, kad apeliantė iÅ¡ esmės neįrodė, kad yra apmokėjusi 11 333,78 Eur skolos likutį pagal 2016 m. balandžio 8 d. skolos susidarymÄ paaiÅ¡kinančiÄ pažymÄ (kad pažymoje esantys skolų duomenys patenka į Hipotekos sutartimi nustatytÄ hipotekos apimtį pati apeliantė pripažįsta) ir neginčija egzistuojant nesumokėtÄ delspinigių sumÄ (pripažįsta 5 159,09 Eur), susidariusiÄ po minėtos pažymos sudarymo. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė, jog yra visiÅ¡kai įvykdžiusi Hipotekos sutartimi užtikrintÄ prievolę (CPK 178 straipsnis).

36. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nesiaiškino aplinkybių dėl netesybų, nuostolių dydžio. Su tokia apeliantės pozicija iš dalies sutiktina. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2011).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.).

Å iuo atveju, apeliantė apeliaciniame skunde (52 punktas) neginčija, kad Hipotekos sutartimi užtikrintos prievolės laiku neįvykdė, todėl galėjo bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai / palÅ«kanos, tačiau, nesutikdama su atsakovės nurodytu delspinigių / palÅ«kanų dydžiu, pati jokių konkrečių įrodymų į bylÄ nepateikė, tačiau atsakovės pateiktų delspinigių paskaičiavimų pagrįstumÄ turėjo įvertinti teismas. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad 89 870,93 Eur skolos pagal 2015 m. liepos–rugpjūčio mėn. sÄ skaitas–faktÅ«ras grÄ Å¾inimas patenka į Hipotekos sutartimi užtikrintos prievolės apimtį, iÅ¡ esmės nesiaiÅ¡kino ir nevertino, ar likusi 16 428,91 Eur (106 299,84 Eur – 89 870,93 Eur) skolos suma pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä patenka į hipotekos apimtį, taip pat nevertino, ar tai pagrindinė skola ar su delspinigiais / palÅ«kanomis, kokia konkreti mokėtina delspinigių, palÅ«kanų suma (atsižvelgiant ir tÄ aplinkybę, kad Å¡alių 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punkte, nustatyta, jog pirkėjai atsiskaitant dalimis, pirmiausia sumokamos palÅ«kanos).

37. Taigi, su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Hipotekos sutartimi užtikrinta prievolė yra neįvykta nėra pagrindo sutikti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dalis hipoteka užtikrintos prievolės yra įvykdyta (žr., nutarties 30, 33, 35 punktus), tačiau siekiant nustatyti apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , turėtų bÅ«ti nustatyta, kokia hipoteka užtikrintos prievolės dalis nėra įvykdyta – nustatyta likusi skolinio įsipareigojimo apimtis (pagrindinės skolos ir delspinigių / palÅ«kanų suma), taip pat vertinama dėl Hipotekos sutarties pakeitimo, atsižvelgiant į hipotekos objekto mažinimo aspektÄ (dėl hipoteka įkeistų žemės sklypų vertės).

Ä®vertinus į tai, kad aptartų aplinkybių nustatymui byloje nėra pakankamai duomenų (pvz., įkeistų žemės sklypų vertė nurodyta Hipotekos sutartyje 2014 m. gruodžio 16 d., tačiau apie žemės sklypų vertę ginčo nagrinėjimo metu jokių duomenų nėra), tačiau dėl didelės apimties įrodymų surinkimo ir aplinkybių nustatymo, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, bylos pagal joje esančius įrodymus negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ naikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl procesinės bylos baigties 38. Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė materialinės teisės normas netinkamai aiÅ¡kindamas ginčo Hipotekos sutarties nuostatas, taip pat netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , iki galo neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, siekiant nustatyti ir įvertini nutarties 37 punkte nurodytas aplinkybės dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo apimties, Hipotekos sutarties pakeitimo ir su tuo susijusius klausimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes Å¡iuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjai Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis JÅ«ratė Varanauskaitė