166b7e61-a9b7-4f4d-93b1-2c4e364d2f95 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                 Byla Nr. 1S-65/2011                 Procesinio sprendimo kategorija                                                                       2.1.16.1.2.2.                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D.

V. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui.Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu, n u s t a t ė: D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o bÅ«tent kaltinamas tuo, kad 2009 m. spalio 23 d., tarp 9.40-10.20 val., veikdamas bendrininkų grupe su K.

Z. ir T. M. , vagystės tikslu tyčia iÅ¡daužę balkono plastikinių durų užraktÄ ir sudaužę jų stiklÄ , tuo padarydami 850 Lt žalÄ , įsibrovė į K. A. ir V. A. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį Anykščių raj., VieÅ¡intų sen., VieÅ¡intėlių km., iÅ¡ kur pagrobė K. A. ir V. A. priklausantį bendros 5583 Lt vertės turtÄ , atsirakinę rastu raktu name esantį seifÄ , iÅ¡ jo pagrobė jame buvusius D. Z. priklausančius Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis bendros 4000 Lt vertės, 30 litų, du mobiliojo ryÅ¡io telefonus su SIM kortele bendros 540 Lt vertės, bei fizinių asmenų dokumentus – K.

A. , V. A. ir R. A. asmens pasus. Kaltinamasis D. V. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. spalio 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. V. buvo pratęstas dar dviems mėnesiams. Pasibaigus suėmimo terminui, ši kardomoji priemonė tęsiama nebuvo, kadangi D. V. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi buvo pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų, keturių mėnesių ir dviejų dienų laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis D.

V. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ jÄ bausmę baigė atlikti 2011 m. vasario 13 d. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi kaltinamajam D. V. paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad D. V. kaltinamas keturių tyčinių nusikaltimų padarymu, veikiant bendrininkų grupe, už kuriuos jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl jis bÅ«damas laisvėje gali bandyti slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas Å¡eÅ¡is kartus, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo metu, apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D.

V. ir toliau gali daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis D. V. skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Skunde teigiama, jog apygardos teismo iÅ¡vadų, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.

Suimtasis atkreipia dėmesį, kad bÅ«damas laisvėje jis mokėsi Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo tarpu dirbti jis neturėjo objektyvių galimybių, kadangi neseniai buvo grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis anksčiau yra patyręs kojos traumÄ , dėl ko turi nuolat neÅ¡ioti supinatorius, tačiau įkalinimo įstaigoje jam nesuteikiama bÅ«tina medicininė priežiÅ«ra. Å ios aplinkybės, kaltinamojo D.

V. nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo jam taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Kaltinamasis D. V. skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir pakeisti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Ä¯ kitÄ kardomÄ jÄ priemonę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo D. V. skundas netenkinamas.Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi kaltinamajam D.

V. paskirdamas kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trijų mėnesių terminui, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad D. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys: asmens, daiktų (objektų), vietos apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vada, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys duomenys.Panevėžio apygardos teismas, paskirdamas D. V. kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , konstatavo, jog egzistuoja Å¡ios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobÅ«dį, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte - darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.Dėl to, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y.

į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai.

Jei remiantis Å¡ia aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui bÅ«tų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas suimtojo atžvilgiu nustatytas pagrįstai. D. V. kaltinamas keturių tyčinių nusikaltimų, priskiriamų sunkaus, apysunkio ir nesunkaus kategorijoms, už kuriuos jam gali bÅ«ti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė.

Nusikaltimo sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, bÅ«damas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, Panevėžio apygardos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog nurodytas pagrindas paskirti suėmimÄ egzistuoja, teisingai įvertino D. V. charakterizuojančiÄ medžiagÄ bei kitas byloje nustatytas aplinkybes. IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis iki suėmimo paskyrimo niekur nedirbo, anksčiau buvo teistas Å¡eÅ¡is kartus, daugumoje už nusikaltimus nuosavybei, nevedęs. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe.

Å ios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad bÅ«damas nesuimtas D. V. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Panevėžio apygardos teismas pagrįstai nustatė ir dar vienÄ kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindÄ , t. y. kad kaltinamasis D. V. gali daryti naujus nusikaltimus. Anksčiau minėto Senato nutarimo 10 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų.

Tačiau pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. V. kaltinamas padaręs keturis tyčinius savanaudiÅ¡kus nusikaltimus veikiant bendrininkų grupe, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, anksčiau ne kartÄ teistas.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis gaudavo iÅ¡ ankstesnių nusikalstamų veikų. Å ie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ t.y. pagrįstÄ manymÄ , kad kaltinamasis darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad bÅ«damas laisvėje jis mokėsi Panevėžio suagusiųjų mokymo centre, yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ bei kiti skundo argumentai nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali bÅ«ti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Suimtojo praÅ¡ymas vietoj suėmimo skirti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, jog aukÅ¡tesnysis teismas BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar Å¡ios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukÅ¡tesniajam teismui teisės pakeisti suėmimÄ kita kardomÄ ja priemone.

Tokia teismų praktika įtvirtinta ir pirmiau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime, kurio 26 punkte nurodyta, jog iÅ¡nagrinėjęs suimtojo skundÄ arba jo gynėjo skundÄ BPK 130 straipsnio tvarka, aukÅ¡tesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundÄ arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimÄ arba pratęsti jo terminÄ . Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomÄ ja priemone. Tokie praÅ¡ymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a:                          kaltinamojo D. V. skundÄ atmesti.             Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                    Albinas Bielskis